Žymos archyvas: deginimas

Ugniagesiai įspėja: padegta žolė plinta žaibiškai (0)

khmoradio.com nuotr.

Prasidėjus pavasarinių orų sausajam periodui pasipila pernykštės žolės gaisrai. Paprastai jie kyla, kai Lietuvos gyventojai imasi ūkinės veiklos ir aplinkos švarinimo darbų savo ūkiuose ar sodybose. Praėjusiais metais ugniagesiai daugiau nei 4400 kartų vyko gesinti degančios žolės ir ražienų.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) duomenimis, pernai gaisrų, kilusių dėl žolės deginimo, skaičius, lyginant su 2017 metų rodikliais, išaugo 37 procentais. Skaityti toliau

Lietuvių liaudies siaubo pasakos atgis ant Migonių piliakalnio (0)

Migoniu_piliakalnis_2009_A. Kurilienes nuotr._kaisiadoriumuziejus.lt

Rugpjūčio 19 d. 21 val. profesionalus „Apeirono teatras“ iš Klaipėdos kviečia visus norinčius aplankyti šį piliakalnį (Kruonio sen., Kaišiadorių raj.) ir kartu pasiklausyti Migonių šiurpės bei kitų lietuvių liaudies siaubo pasakų.

Migonių kaime esantis piliakalnis labiausiai mistifikuojamas, susijęs su mitologija ir legendomis liaudies tradicijose. Jis ir senovės gyvenvietė datuojami I tūkstantmečiu. 1888 m. archeologas, baltų tautosakos tyrinėtojas E. Volteris apie šį piliakalnį užrašė ir kelis padavimus, Skaityti toliau

KTU mokslininkai: panaudotas padangas galima paversti degalais (0)

padangos_ktu-lt

Automobilio padanga, iki tapdama nebenaudotina, nurieda mažiausiai 30 tūkstančių kilometrų. Tačiau net ir po to jos gyvenimas nesibaigia – pasak ekspertų, iš vienos automobilio padangos, ją perdirbus, galima gauti iki 800 gramų benzino sudėtį atitinkančio produkto. Panaudotų padangų vertimas kuru – vienas iš sprendimų, padedančių atsikratyti šių aplinkai pavojingų atliekų.

„Padangos gamyboje naudojamos įvairios medžiagos (gamtinė ir sintetinė guma, tekstilė, įvairūs kiti priedai), Skaityti toliau

Deginti šakas galima ir laužui kūrenti, ir dešrelėms kepti (5)

ugnies-deginimas-srd-am-lt-nuotr-K100

Aplinkos ministerija primena, kad jau antras mėnuo – nuo rugpjūčio 1 d. – galioja naujos redakcijos Aplinkos apsaugos reikalavimai lauko sąlygomis deginant augalus ar jų dalis. Šis dokumentas patikslina ligi tol galiojusius dar 1996 m. patvirtintus Aplinkos apsaugos reikalavimus deginant sausą žolę, nendres, šiaudus bei laukininkystės ir daržininkystės atliekas. Jis papildytas kai kuriais naujais reikalavimais ir pasiųlymais, tarp jų ir apie laužų kūrenimą bei maisto gaminimo įrenginių (grilių, šašlykinių ir pan.) naudojimą gamtoje. Skaityti toliau

Nauja tvarka apibrėš, kaip gamtoje kurti ugnį (0)

ugnies-deginimas-srd-am-lt-nuotr-K100

Nuo š. m. rugpjūčio 1 d. įsigalioja aplinkos ministro patvirtinti naujos redakcijos Aplinkos apsaugos reikalavimai lauko sąlygomis deginant augalus ar jų dalis. Šie reikalavimai didžiąją dalimi apima dar nuo 1996 metų panašaus pavadinimo teisės aktą – Aplinkos apsaugos reikalavimus deginant sausą žolę, nendres, šiaudus bei laukininkystės ir daržininkystės atliekas. Atsižvelgiant į nuolat Aplinkos ministerijoje gaunamus gyventojų pranešimus ir pasiūlymus, šis teisės aktas papildytas kai naujais reikalavimais ir rekomendacijomis dėl laužų kūrenimo ir maisto gaminimo įrenginių (grilių, kepsninių ir kt.) naudojimo gamtoje.

Skaityti toliau

Miškininkams nerimą kelia panaudotų padangų kapinynai (0)

Padangos | Alkas.lt nuotr.

Senomis automobilių padangomis nuklotų pamiškių bei pakelių vaizdai balandžio pradžioje – sezoninio padangų keitimo pasekmė. Tai jau įsisenėjęs galvos skausmas miškininkams ir atliekų tvarkytojams, bandantiems perauklėti neatsakingus gyventojus, tarp kurių yra ne tik pavieniai automobilių savininkai, bet ir servisų darbuotojai.

„Kaip ir kasmet, padangų keitimo sezonas neapsieina be padarinių. Apmaudu, kad gyventojai, turėdami visas sąlygas pristatyti atitarnavusias automobilių padangas į atliekų surinkimo aikšteles, palikti prekybos Skaityti toliau

Karštoji aplinkosaugos pažeidimų linija sulaukė daugiau nei 12 tūkst. skambučių (0)

optimizedgroup.it nuotr.

Valstybinėje aplinkos apsaugos tarnyboje (VAAT) Avarijų prevencijos ir valdymo skyriaus pagrindu sukurtas aplinkosauginių įvykių Pranešimų priėmimo ir valdymo centras per 2015 metus iš Bendrojo pagalbos centro ir gyventojų priėmė 12117 pranešimų.

„Visuomenė labai gerai atsiliepia apie jiems suteiktą galimybę labai paprastai ir greitai pranešti apie pastebėtas negeroves, daromus aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus, brakonieriavimą, paprastą ir greitą galimybę gauti reikiamą konsultaciją“, –  praėjusių metų rezultatais džiaugėsi aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas. Skaityti toliau

Ar gali Lietuvos sąvartynai virsti naudingų žaliavų lobynais? (0)

Kazokiskiu_savartynas_respublika.lt

Ne paslaptis, kad kiekvienas pokytis, kurį norime matyti savo aplinkoje prasideda nuo mūsų pačių. Kauno technologijos universiteto (KTU) Cheminės technologijos fakulteto Inžinerinės ekologijos katedros profesorius Gintaras Denafas yra įsitikinęs, kad besikeičianti visuomenė ir gyvenimo sąlygos, išsivysčiusių užsienio šalių pavyzdžiai daro įtaką ne tik mūsų namų aplinkai ar naujų įpročių atsiradimui, tačiau kartu keičia ir ekologinės aplinkos suvokimą. Skaityti toliau

Atšalus orams įsibėgės „Kaminuko“ akcija (0)

Leftfootforward.org nuotr.

Nors orai neprimena žiemos, pasak sinoptikų, juntamas šaltukas Lietuvą turėtų pasiekti jau savaitgalį. Nuo gruodžio visoje Lietuvoje vyksta akcija „Kaminukas“. Jos metu tikrinama, kaip naudojami katilinės ir įvairaus kuro katilai, koks kuras deginamas. Paspaudus šaltukui akcija įsibėgės ir patikrinimai taps dažnesni.

Vyks reidai ir tikrinimai

Vykdant valstybinio aplinkos monitoringo programą šaltuoju metų laiku, kai suintensyvėja Skaityti toliau

Vaikų darželis, kokio Lietuvoje dar nebuvo, Kalėdas švenčia kitaip (4)

Baltiškas vaikų draželis|  Delfi.lt, K.Čachovskio nuotr.

Vos prieš dvi savaites duris atvėrusio šeimos centro „Baltų šalelė“ nariai jau švenčia Kalėdas. Tiesa, kiek neįprastai – su tikru lietuviškų švenčių simboliu Kalėda, Blukio vilkimu ir rankų darbo dovanomis.

Šeimos centro įkūrėja ir vadovė Alina Sinicė pasakojo, kad idėja vaikus auklėti pagal baltiškas tradicijas gimė prieš kelis metus, pastebėjus, kad tokio darželio Lietuvoje nėra.

Bendradarbiauja su tėvais

„Mes su vyru labai mylime savo gimtinę ir nors turėjome galimybę po studijų dirbti užsienyje, nusprendėme pasilikti Lietuvoje. Tėvynėje mums gera, norėjome čia kažką padaryti. Tuomet atsirado vaikai, kuriuos nusprendėme Skaityti toliau

Kėdainių krematoriumo atsiradimas paskatino pokyčius įvairiose srityse (0)

Kėdainių krematoriumas | lt.wikipedija.org nuotr.

Lapkričio 29 d. sukanka metai, kai Lietuvoje pradėjo veikti pirmasis krematoriumas, esantis Kėdainių laisvojoje ekonominėje zonoje. Per metus krematoriume buvo kremuota 1360 mirusiųjų palaikų.

„Žinant, kad iki šiol Lietuvoje nebuvo tokios paslaugos tradicijos, po metų matyti gana dinamiški pokyčiai: jei pirmaisiais darbo mėnesiais buvo po 90 kremacijų, paskutiniaisiais – jau po 150, tad galima daryti išvadą, jog šalies gyventojai įvertino galimybę būti kremuoti gimtinėje, – apibendrina veiklos metus krematoriumą valdančios bendrovės „K2 LT“ direktorius ir bendrasavininkis Vytenis Labanauskas. – Taip pat vis daugiau žmonių pasirašo trišalę sutartį, nurodydami, kad po mirties nori būti kremuoti. Ši sutartis jų neįpareigoja finansiškai, tačiau mirties atveju yra tolygi testamentui, todėl žmonės gali būti tikri, jog jų išreikšta valia bus tikrai įvykdyta“. Skaityti toliau

J.Trinkūnas. Paminėkime protėvius Ilgėse ir Vėlinėse (41)

Velinės | V.Daraškevičiaus nuotr.

Spalio mėnuo – vėlių metas. Tuo metu dažniau lankome kapus, tvarkome juos ir gražiname – ruošiamės svarbioms apeigoms. Lietuvių Vėlinės arba Ilgės yra seniausia mūsų protėvių minėjimo šentė. Praeityje metų bėgyje protėviai buvo paminimi net keletą kartų. Šiandien tai sutraukta tik į lapkričio pirmą ir antrą dienas. Bažnyčia lapkričio 1-ąją yra paskelbusi privaloma švente – Visų šventųjų diena, o lapkričio 2-oji skirta prisiminti visus mirusiuosius. Tačiau tradicija yra žymiai senesnė ir dažnam lietuviui labiau rūpi paminėti savo mirusiuosius.

Vėlinių prasmę giliai ir prasmingai apsakė G.Beresnevičius: „Vėlinės yra didžiulė atodanga, mirusiųjų tėvų ir protėvių išžengimas mūsop. Skaityti toliau

Kelias į anapus: per žemę, ugnį ar vandenį (2)

Vėlinės | V.Balkūno nuotr.Kiekvienas žmogus anksčiau ar vėliau susimąsto, kaip iškeliaus anapilin. Vienas pareiškia norintis, kad jo kūnas būtų palaidotas žemėje, net nusako vietą, kitas nori būti sudegintas ir nurodo, kur laikyti urną su pelenais, trečias net pageidauja, kad jo palaikų dulkės būtų išbarstytos vėjyje ar supiltos į vandenį.

Kokią prasmę turi skirtingi keliai į amžinybę? Kas būdinga įvairioms pasaulio kultūroms bei tikėjimams? Kuris kelias artimas lietuviams? Skaityti toliau

Gilyn į Indiją (I) (5)

Jonas Trinkūnas, www.alkas.lt
Alkas.lt skelbia Inijos ir Jono Trinkūnų reportažus ir Indijos, kurioje jie šiuo metu vieši. 

Dvarka (Dwarka)

Tai jau ketvirtoji mūsų kelionė Indijon. Visų mūsų kelionių tikslas buvo ir yra pažinti senąją indų kultūrą, ieškant panašumų ir tapatumų su mūsų baltiškąja kultūra. Žinoma, abiejų šalių mastai yra nepalyginami, tačiau istorijoje galima įžvelgti bendrumų.

Indija kentėjo nuo islamo agresijos ir nuo britų kolonialinės okupacijos taip kaip Lietuva kentėjo krikščionybės agresiją ir svetimųjų viešpatavimą ilgus šimtmečius. Indija nepriklausomybę atgavo XX amžiuje kaip ir Lietuva.

Kaip ir praėjusių kelionių į Indiją metu, taip ir šios labiausiai mus domina religinio gyvenimo įvairovė ir etninės kultūros apraiškos. Skaityti toliau