Žymos archyvas: Daugailiai

Tarmių metai Lietuvos edukologijos universitete (0)

R.Rinkauskienė | asmeninio archyvo nuotr.

Ar dažnai susimąstome, kas yra kalba, o kas yra tarmė, kuo jos viena nuo kitos skiriasi, kiek Lietuvoje tarmių, ką jos turi bendra, kas jas vieną nuo kitos skiria. Turbūt ne kiekvienas lietuvis iš karto į tuos klausimus atsakytų.

Jeigu kas paklaustų, kokia mano gimtoji kalba, aš, žinoma, atsakyčiau,  – lietuvių. Bet iš tiesų mano gimtoji kalba – tai ne bendrinė lietuvių kalba, o ta, tikroji, atėjusi iš vaikystės pasaulio, iš gimtųjų namų, iš tėvų ir senelių. Tai mano tarmė… Skaityti toliau

M. Skomskytė. Mano mažutė Lietuva (3)

Mano senelių sodyba

Daugelis iš mūsų turi brangų kampelį žemėje, į kurį visą laiką norisi sugrįžti. Čia žmogus jaučiasi ramus, saugus. Dažniausiai – tai mūsų vaikystės kampelis.

Mano vaikystės kampelis visai netoli gimtojo miesto – Utenos. Tai Daugailių apylinkės pakraštyje esantis Šlepečių kaimas. Jis nedidelis, bet labai mielas. Čia daug gražių vienkiemių ir kolūkio laikais pastatyta gyvenvietė. Juos supa kalvos, gojeliai, alksnynai, beržynai, eglynai. Šlepečiuose yra du ežerai: Ąžuolinis ir Paneikiškis. Apsuptas akivarų ir liūliuojančių kiminų, melsva akele viršun žiūri Paneikiškio vaikas – užpelkėjęs Paneikiškaitis. Skaityti toliau