Žymos archyvas: Darna

V. Rutkūnas. Lietuviuose slypi galingas užtaisas klestėjimui (49)

Valdas Rutkūnas | alkas.lt nuotr.

„Kas man iš to, kad esu lietuvis?“ – šį klausimą neišvengiamai užduodame kiekvienas sau. Ar tautiškumas iš viso šiuolaikiškas bruožas?  O gal tautiškume galima rasti sprendimus mums rūpimiems uždaviniams?

Pasaulio tautos tūkstantmečius ieškojo savo vietos Žemėje, kariavo, pakliūdavo į vergovę ir vėl išsivaduodavo. Tautų gyvenamos vietos pagrindu kūrėsi valstybės, kai kurios iš jų pavergdamos kitas tapdavo imperijomis, kurių galios amžinybe niekas neabejodavo, tačiau po tam tikro laiko visos imperijos subyra. Netikėtai nesapnuotai tautos tampa laisvos, ant imperijos griuvėsių sukuria savo nepriklausomą gyvenimą. Todėl, kad tautos gyvybiškesnės už imperijas. Skaityti toliau

V. Rutkūnas. Londono lietuviai klojo patalus sėkmingiems metams (16)

Lietuviškos Kalėdos Londone | organizatorių nuotr.

„Kaip pasiklosi – taip išmiegosi“ – lietuvių patarlė, kurios išmintis dar svarbesnė mums, negu prieš tūkstantį metų. Todėl, kad nepalyginamai daugiau esame veikiami aplinkos, reklamos, vartotojiškos kultūros įtakos. Norint nepasiklysti, reikia tvirto pagrindo, stipraus stuburo ir didelių pastangų. Tam nuolat tenka peržiūrėti vertybes, patikrinti gyvenimo kelią, stiprinti ryšį su bendražygiais. Geriausias būdas teigiamų nuostatų, stiprinančių jėgų sukaupimui yra šventės. Šventiniame vyksme pamirštami rūpesčiai, atsipalaiduojama ir pasąmonėje ilgam įsitvirtina vaizdiniai bei nuostatos, darantys poveikį mūsų mintims, veiksmams, santykiams mūsų kasdieniniame gyvenime. Skaityti toliau

V. Bagdonavičius. Sveiko gyvenimo ir skaidrios būties apologija (2)

Vaclovas Bagdonavičius

Pastaroji akcija įvyko Vydūno draugijos (jai beje lapkričio 5 d. sueina 25 –eri), Vokietijos ambasados Lietuvoje, Detmoldo  miesto savivaldybės bei Lipės apskrities evangelikų bažnyčios bendrų pastangų dėka. Vydūno  išskirtinį įnašą į tautos sveikatingumo ugdymą išryškino Vydūno draugija fotografuotiniu būdu išleisdama pagrindinį klasikiniu tapusį sveikos gyvensenos pagrindus išdėstantį  mąstytojo veikalą „Sveikata, jaunumas, grožė“. Tokiu paties Vydūno suteiktu  pavidalu (o jame svarbiausia yra originalus vydūniškasis raštas) jau perleistos kelios pačios svarbiausios Vydūno filosofinės ir grožinės knygos. Bus leidžiamos ir kitos. Šio gražaus leidybinio projekto sumanytojas ir vykdytojas – draugijos vicepirmininkas gydytojas Tomas Stanikas. Skaityti toliau

Prigimtinės pasaulėjautos puoselėtojai vėl rinksis prie Juodosios jūros (13)

„Senosios tradicijos ir kultūros puoselėtojų“ šventė Kryme, 2012 m. | Alkas.lt nuotr.

Rugsėjo 6-12 dienomis, Kryme, Tarchankuto pusiasalyje, atidarant Juodosios jūros aksominį sezoną, jau ketvirtą kartą bus surengtas „Tarptautinis prigimtinės kultūros ir senosios tradicijos sergėtojų sąskrydis“. Čia vėl susirinks svarbiausių tautinių vertybių puoselėtojai iš Rusijos, Ukrainos, Baltarusijos.  Sąskrydžio rengėjai laukia ir  Lietuvos atstovų.

Visame pasaulyje vis labiau stiprėja žmonių poreikis savo gyvenimą grįsti pamatinėmis, tautinėmis vertybėmis. Einant giliau į savo tautos išminties klodus, atrandami svarbūs tautas siejantys ryšiai ir bendrumai. Skaityti toliau

Poetai į pensiją neišeina (5)

Marcelijus Martinaitis | P.Malūko nuotr.

Literatūrologė prof. Viktorija Daujotytė  sakė kartą klaususi Marcelijaus Martinaičio: „Kas su tavimi būtų buvę, jei būtum likęs gimtajame Paserbenčio kaime prie Kalnujų?“ Marcelijus atsakė: „Taip ir būtų buvę. Būčiau dirbęs savuosius darbus, gyvenęs savąjį gyvenimą, vilkėjęs tėvo kailiniais, mūvėjęs jo guminiais batais… Būtų lietingas vakaras. Vesčiausi karvę palei Žemaičių plentą, o tuo plentu autobusu važiuotų Viktorija Daujotytė. Ir nesustotų, neišliptų Kalnujuose, nepaklaustų: „Kur tu čia toks vienišas eini?“

Gimimas – joks nuopelnas Skaityti toliau

Sekmadienio sakmė. Apė senuką ir anūką (2)

Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Pasakoja, kada tai senų senovėj buvo žmogus, jis turėjo sūnų. Tą sūnų apipačiau, pavedė namus. Kada jau tas tėvas visai paseno, apkurto, pradėjo neremt nė kojos, nė rankos. Kaip, būdavo, sėda prie sūnaus valgyt, prie marčios, jo rankos dreba, būdavo, lieja an stalo. Tada sūnus nupirko už porą skatikų molinį bliūdelį ir senį pasodino pas pečių valgyt. Tas senis, būdavo, nieko nesako, tik dūsauja. Sykį rankos sudrebėjo – išmetė tą bliūdelį ir sumušė. Kaip jau tą sumušė, sūnus pramanė jam medinį bliūdą. Ką darys senelis – valgo iš medinio ir dūsauja.

Ale buvo jau sūnaus sūnus. Vaikutis sėdėjo an žemės ir dirbo tokią skrynelę. Klausia jo tėvas:
– Kas čia bus iš tos skrynelės? Skaityti toliau

Apie raitelį žemaitukais apjojusį Baltiją (7)

Vaidoto Digaičio sutiktuvės Rugsėjo 19 d. Lopaičiuose vyko žemaičio Vaidoto Digaičio sutiktuvės. Žemaitis nuo Laukuvos (Šilalės r.) 2012 metų balandžio 25 dieną išjojo dviem žemaitukais Kedru ir Kekliu (žemaitiškai Cekliu)  aplink Baltijos jūrą ir rugsėjo 19 dieną grįžo ton pačion Laukuvon. Parvykusį ir stabtelėjusį Lopaičių šventvietėje, jo pagerbti susirinko gausybė žmonių iš visos Lietuvos.

Į netoli Tverų esantį piliakalnį, kuri spėjama esanti svarbiausia Žemaitijoje šventvietė,  Vaidotas dažnai atvyksta ar tai vienas, ar su šeima. Jo mažėlė dukra sakė, kad „bent kartą per mėnesį visi čia atvykstam, o tėtis ir dar dažniau“. Skaityti toliau

Ramuva kviečia kurti darną (48)

Žolinių apeigos | Alkas.lt, V.Vaiškūnaitės nuotr.

Rugpiūčio 13-18 dienomis Švenčionių rajone, Dvarciškiuose Lietuvos ramuvų sąjunga surengs kasmetinę jaunimo etnokultūros stovyklą „Darnos ramuva“. Sąvaitę truksiančioje stovykloje jaunimas susipažins su įvairiomis tradicinės kultūros sritimis, išklausys paskaitų ciklą apie tradicinę etiką ir mūsų tautos dvasinį paveldą. Paskaitas skaitys žymūs etnologai, baltų kultūros tyrinėtojai: Gražina Kadžytė, Dainius Razauskas, Jonas Vaiškūnas, Jonas Trinkūnas.

Stovyklautojai bus mokomi Švenčionių krašto dainų, sutartinių, veiks tradicinių amatų būreliai. Kiekvienas norintis galės pasigaminti žalvario papuošalą, molio indelį arba net savas kankles ar būgną. Skaityti toliau

Baltų kultūros puoselėtojai Jorės švente savaitgalį pradės Naujuosius metus (nuotraukos, audio, šventės dienotvarkė) (2)

Jorės apeigos | Alkas.lt, S.Kvietkos nuotr.

Balandžio 28-29 dienomis Molėtų rajone šalia Astronomijos observatorijos įrengtoje Senovinėje dangaus šviesulių stebykloje jau šešioliktus metus iš eilės bus švenčiama Pirmosios pavasario žalumos šventė – Jorė.

Nuo to laiko, kai 1996 metais prie Lenktinio ežero kranto prisiglaudusioje senoje sodybvietėje buvo įrengta Senovinė dangaus šviesulių stebykla, pavasario šventė Jorė čia švenčiama kasmet. Lietuvos Romuva ir Molėtų krašto muziejus į šventę kviečia visus norinčius įsijungti į pavasarinį gyvybės ir gamtos prisikėlimo vyksmą, pasisemti kūno ir sielos galių visiems metams iš pavasarinio Perkūno ir sprogstančių pumpurų. Skaityti toliau

J. Vaiškūnas. Laisvė gimti, pirkti ir mirti (video) (24)

Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt nuotr.

Su pagreičiu į gyvenimą besiveržianti masinė Vartojimo kultūra į kasdienybės paribius stumia Tausojimo tradicijas. „Vartotojas“ jau ne tik atstoja žodį – pirkėjas, bet keičia žodį – Žmogus.

Dar ne taip seniai prižiūrėjome, puoselėjome, taisėme, remontavome, mylėjome ilgai tveriančius daiktus. Močiutės rankomis sulopytos kojinės buvo mielesnės už naujas, o tėvai liepdavo kelti ir bučiuoti ant žemės netyčia išmestą duoną… Mus supo žmogaus rankų ir širdžių šiluma palytėti daiktai, augalai, gyvūnai ir žmonės.

Sakysite, buvome priversti viską perdėm branginti, iš skurdo… Nesiginčysiu. Skaityti toliau

Sutartinių mokykla kviečia į atidarymą (video) (5)

Vasario 8 dieną Lietuvos jaunimo ramuva visus kviečia į Sutartinių mokyklos atidarymą kuris vyks Vilniuje, Technikos bibliotekos salę (Šv. Ignoto 6) 17 val. Visi norintys išmokti dainuoti, šokti ir groti sutartines, pasiklausyti paskaitų apie sutartinių giedojimo ypatumus čia galės įgyvendinti savo norus.

Sutartinių mokyklos tikslas –  žadinti susidomėjimą nuostabiu senovišku apeiginio dainavimo būdu – sutartinemis, 2010 metais įtrauktomis į UNESCO nematerialaus pasaulio paveldo sąrašą, siekti, kad jaunimui sutartinės taptų ne tik sceniniu reiškiniu, bet ir skambėtų per visas šventes bei įvairius jaunimo susibūrimus. Skaityti toliau

Ketvirtadienio Perkūnkalbė (6)

Prieš Žolinę

Gražiame kūne – graži siela, sakydavo romėnai ir kažin, ar jie klysdavo. Šios vasaros Romuvos stovyklą prisiminus tampa aišku – stovykla pasisekė tik todėl, kad mes nepatingėjome papuošti kūno, išorės, padabinti beržo šakomis ir gėlėmis kaip niekada anksčiau. Tada susitvarkė ir siela – Žolinės šventė buvo pilna to vešėjimo kaip niekada kitą kartą.

Mūsų protėviai iškėlė darnos su visu aplinkiniu pasauliu idėją. Darna, nenorėdama kelti nedarnių ginčų, pati savaime savy talpina labai daug skirtingų idėjų. Darnus būsi ir tada, jei derindamas du priešingus dalykus būsi tiek pat geras, kiek blogas, ir tada, jei stengsies saugoti darnią taiką su viskuo aplinkui. Skaityti toliau

A. Patackas, A. Žarskus. Darnos paslaptis (18)

Vieno mirtis, kito gimimas  Nuo rašytinės istorijos pradžios iki šiol medžiaginės civilizacijos raidai, gamybos, technologijų, įvairių mokslo sričių pažangai nuėjus labai toli, žmonija, deja, nesukūrė nei, darnaus pasaulio, nei visuotinio gėrio. Atvirkščiai, matome vis skaudesnius praradimus, jaučiame materialiojo ir dvasinio pasaulio aižėjimą.

Mums grasančios ekologinės ir kultūrinės katastrofos akivaizdoje prieš keletą dešimtmečių ėmė kristalizuotis nauja pasaulėvoka (paradigma), mokslo pasaulyje vadinama bendru sinergetikos vardu, atverianti tarytum ir visai nesusijusiose srityse vykstančių procesų bendrumą. Skaityti toliau

Ketvirtadienio Perkūnkalbė (26)

Naujausiame žurnalo „Liaudies kultūra“ numeryje yra interviu su Dainiumi Razausku, kur mitologas kalba apie esminius mūsų tautos pasaulėžiūros dalykus. Kalba kitaip, skatindamas dabartinius žmones mąstyti, o ne tik pasakodamas, „kaip protėviai tikėjo“. Vertingiausia iš šio interviu, sakyčiau, yra tai, ką gerbiamas D.Razauskas sako apie mūsų tautą, už ką šiandieninėje Perkūnkalbėje jį ir pagerbsiu. Tegu didysis mūsų dievas Perkūnas atkreips dėmesį į mitologą Dainių Razauską ir padės jam visuose darbuose, taip atlygindamas už pasakytus žodžius.

Artėjant Kalėdoms, kai elnias Devyniaragis parneš Saulę ir šviesą ant savo ragų, svarbiausia yra atrasti dvasioje tą Darną, kuria galėtumėm dvėsuoti kasdien, prisiminti žmogaus šventumo esmę. Ši Perkūnkalbė tam ir skirta. Skaityti toliau

J.Trinkūnas. Tebūnie Darna! (10)

Jonas Trinkūnas

Lietuvių kalba išsaugojo ne tik senąsias kalbos, bet ir mąstymo formas. Naujoji civilizacija tik  palyginti neseniai ėmė įtakoti lietuvių kalbą, mąstymą bei pasaulėjautą, ypač per rašytinį ar spausdintą žodį. Norint pažinti senųjų lietuvių arba baltų pasaulėžiūrą, reikia pasigilinti į žodyną, išlaikiusį unikalų dvasinį paveldą.

Darna laikytina vienu iš svarbiausių raktinių lietuvių žodžių, nors pats žodis nėra senas.  Mat darnos arba harmonijos, idėja persmelkia lietuvių kalbos ir pačios kultūros visumą. Tai nėra kažkas unikalaus, nes darnos siekį rasime ir kitose kultūrose. Darna reiškiasi ne tik žmogaus gyvenime, bet ir jį supančioje gamtoje, o taip pat ir pačiame kosmose  Bet ypač svarbu tai, kad lietuvių žodis darna susijęs su kitais bendrašakniais žodžiais, sudarydamas tarsi išsišakojusį medį. Skaityti toliau