Žymos archyvas: Darna

D. Gasiūnienė. Esame tvirtai įsitikinę, kad miestui yra reikalingas medis (3)

Daiva Gasiūniene | sa.lt archyvo nuotr.

Panevėžio miesto savivaldybė rūpinasi miesto gyventojų sveikata, darnia miesto plėtra, jaukia estetine aplinka. Esame įsitikinę, kad miestui yra reikalingas medis. Kuo daugiau mieste tikro želdyno, tuo sveikesni mes.

Šiandien atsitiko taip, kad tarsi liga per visą Lietuvą plinta kolosalus medžių naikinimas. Džiugina tik tai, kad šį kartą beatodairiškas medžių kirtimas susilaukė ir Aplinkos ministerijos dėmesio. Kiek kartų buvo kreiptasi pagalbos į aukštesnes institucijas, į gamtosaugos, į aplinkos priežiūros valstybines tarnybas, kad būtų sustabdyti tikrai sunkiai atstatomi, nepamatuojami jokiomis lėšomis šie veiksmai… Skaityti toliau

Lietuviškomis sutartinėmis susižavėjusi grupė iš Lenkijos Klaipėdoje pristatė naujausią albumą (video) (1)

Sutari is Lenkijos_youtube.com_jpg

Birželio 1 d. Klaipėdoje prasidėjusią pirmąją tarptautinę teatro šventę „TheATRIUM“ atidarė viešnios iš Lenkijos – aktorių ir muzikančių trio „Sutari“.  Koncerte skambėjo dainos iš gegužės pabaigoje pasirodžiusio naujausio albumo „Usnys“ („Osty“). Šventėje „Sutari“ pasirodė dukart – birželio 3 d. Klaipėdos dramos teatre jos parodė muzikinį performansą „Arbūzas“ („Watermelon“).

„Sutari“ pasirodymų geografija – nuo Norvegijos iki Brazilijos, nuo muzikos ir teatro festivalių Lenkijoje iki legendinės Sietlo (Seattle) (JAV) radijo stoties KEXP. Jų pavadinimas atsiradęs iš lietuviško žodžio „sutarti“, Skaityti toliau

R. Karbauskis. Užgavėnės ir kiti etnokultūros lobiai (20)

Ramūnas Karbauskis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Užgavėnių šventės dieną Lietuvos Valstiečių ir Žaliųjų sąjungos bei Lietuvos Respublikos Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis socialinio tinklo Facebook paskyroje linkėdamas visiems smagių ir šviesių Užgavėnių paragino tautiečius pasidomėti savo tautos papročiais, atrasti juose įdomių iki šiol nežinotų dalykų ir skleisti apie juos žinią savo artimiesiems ir pasauliui: 

Šiemet atvykti į Rumšiškių liaudies buities muziejaus rengiamą Užgavėnių šventę kvietė net įtakingas britų dienraštis „The Guardian“, įtraukęs ją į įdomiausių Skaityti toliau

R. Grigas. „Piliakalnių kultūra“: rekonstrukcijos kontūrai ir pastangų prasmė (5)

Romualdas Grigas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Įsidėmėkime: nūdienos sutelktas dėmesys piliakalniams – tai subordinuoto trijų jėgų veiksmo rezultatas. Mokslinės minties, visuomeninio judėjimo ir valstybės institucijų bendro veikimo produktas. Deja, dera pripažinti: toks atvejis mūsų valstybėje išimtis. Nors turėtų būti norma, konstanta.

Tai, kad 2017-ji metai Seimo nutarimu paskelbti piliakalnių atminties metais, laikome savosios tapatybės (savasties) įteisinimo laimėjimu (tiesa, palyginus kukliu). Tačiau mąstant kritiškiau ir plačiau, įsiūlytas jiems dėmesys, ko gero, yra nepakankamas ta prasme, kad jis daugiau susijęs su lietuvių senosios kultūros forma, o ne su turiniu. Turinys dar likęs lyg ir už borto. Lyg ir liko tebegaliojanti vadinamosios Skaityti toliau

Seimas pritarė XVII Vyriausybės programai (video, nuotraukos) (0)

Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Seimas posėdyje pritarė Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio pateiktai septynioliktosios Vyriausybės programai, kurią parengė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos ir Lietuvos socialdemokratų partijos koalicija. Už tai numatantį Seimo nutarimą (projektas Nr. XIIP-174) balsavo 86 Seimo nariai, prieš – 3, susilaikė 40 Seimo narių. Seimui posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma pritarus jos programai, naujai paskirti ministrai prisiekė ir pradėjo eiti pareigas. Naujoji Vyriausybė gavusi įgaliojimus veikti privalo per 3 mėnesius parengti ir patvirtinti konkrečias priemones savo programai įgyvendinti.

Skaityti toliau

„Atspindžiai“: Birštonas kuria darną (video, nuotraukos) (0)

Birštonas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Pasakyti, kad Birštonas kuria darną – maža. Nes darną kuria visi ramūs ir jaukūs miesteliai, o ką jau bekalbėti apie kurortus. Tačiau ir tarp kurortų Birštonas yra tarsi tas Vaižganto deimančiukas, kuris turi savo švytėjimo istoriją ir paslaptį.

Šiandien Birštonas yra ypatingas. Šiltas, savas ir pasakiškai kalėdinis. Gal todėl verta jame pabūti būtent dabar. O jei jau nepabūti, tai bent jau mesti žvilgsnį į tą darną, kurią šis Miestas mums siūlo.

Gruodžio 6 d., Birštono kultūros centro salėje, visiems birštoniečiams ir miesto svečiams pristatytas filmas apie Birštono kurortą. Skaityti toliau

Žaliojo kilimo apdovanojimuose įvertinamos darnios šalies mokyklos (0)

darni-mokykla_logoLapkričio 17 d. Lietuvos vaikų ir jaunimo centre rengiami jau tradiciniais tampantys „Žaliojo kilimo apdovanojimai“, kuriuose įvertinamos darnios šalies mokyklos ir darželiai.

Tūkstančiai vaikų iš 60 šalies ugdymo įstaigų – programos „Darni mokykla“ dalyvių – ištisus metus stebėjo, kaip kasdieniai įpročiai išteklių taupymo, darnaus mobilumo, rūšiavimo srityse paveikia mokyklos paliekamą ekologinį pėdsaką

Skaityti toliau

Harmoningos asmenybės institutas kviečia į pokalbius apie meno poveikį žmogui (1)

Harmoningos asmenybės institutas kviečia į pokalbius apie meno poveikį žmogui | rengėjų nuotr.

Rugsėjo 12–14 d. Vilniuje pirmą kartą vyks Meno psichologijos dialogų savaitė, kurioje bus kalbama apie šiandienos meno poveikį žmogui į apskritus stalus susiburs verslininkai, psichologai, psichiatrai, sociologai, estetikos specialistai, dizaineriai ir kiti specialistai iš Lietuvos ir kitų šalių.

Meno psichologijos pokalbių savaitės sumanytoja Harmoningos asmenybės instituto įkūrėja Rasa Balčiūnienė sako: „Apie meno kūrinius dažniausiai kalbame, aptardami meninius sprendimus, o nuošalyje paliekame pačią svarbiausią meno paskirties pusę – poveikį žmogui. Šiais renginiais  siekiama atkreipti dėmesį, kokią įtaką menas ir mus supantys vaizdiniai daro Skaityti toliau

Ramuvos stovykla atgaivino lietuvišką dvasią (nuotraukos, video) (1)

Ramuvos stovykla atgaivino lietuvišką dvasią | V. Girskienės nuotr.

Rugpjūčio 10-16 dienomis Dvarčiškiuose Švenčionių rajone vyko kasmetinė Lietuvos ramuvų sąjungos stovykla.

Šių metų stovykla vadinosi „Kuriame sutartinę“, tad stovyklautojai turėjo galimybę išmokti ir kūrybiškai pritaikyti sutartines. Sutartinės skambėjo palydint saulę, vakarojant prie laužo, rengiantis ir  švenčiant Žolinės šventę.

Stovyklautojai buvo mokomi rytų Lietuvai būdingų sutartinių, Skaityti toliau

Prasideda Ramuvos stovykla „Kuriame sutartinę“ (nuotraukos) (0)

Ramuvos stovykla 2016_rengeju nuotr

Rugpjūčio 10 – 16 dienomis Dvarčiškių kaime Švenčionių r. vyks kasmetinė Ramuvos jaunimo etnokultūros stovykla.

Stovyklos tema „Kuriame sutartinę“.  Joje bus mokomasi sutartinių ir iš jų kuriamas naujas kūrinys – sutartinė, apjungianti senose baltų žemėse gyvenančias tautas – lietuvius, latvius, prūsus, gudus, lenkus. Bus naudojamos  sutartinių dermės, baltų kalbos, pritaikomi įvairūs muzikos instrumentai.

Paskaitų bei diskusijų metu bus mokomasi  senosioms sutartinėms būdingos darnos ir skirtingų nuomonių suderinimo. Skaityti toliau

Jorės šventėje pagerbti Tautos Didvyriai ir Didieji Dievai (nuotraukos, video) (44)

Akademikui Romualdui Grigui Jorėje buvo įteiktas Garbės Vaidilos ženklas | Alkas.lt, A.Sartanavičiaus nuotr.

Kaip ir kasmet, paskutinį balandžio savaitgalį, senojo baltų tikėjimo tęsėjai šiemet vėl atšventė Didžiają pirmosios pavasario žalumos šventę – Jorę.

Nepabūgę lietaus, bemaž 400 šventės dalyvių, prisikeliančios gamtos apsuptyje atliko apeigas skirtas Didiesiems lietuvių dievams: Perkūnui, Žemynai, Gabijai.

Pasak pagrindinių šios šventės rengėjų Daivos ir Jono Vaiškūnų, Jorė tai ypatingas ir labai greitai praeinantis laikas, kai pirmoji pavasario žaluma jau apreiškia, jog pasaulio gyvybinės galios bunda aplink mus ir mūsų viduje.

„Jorės dienomis būtina būti gamtoje. Jorė – ne pramoga, ne spektaklis, kuriame susirinkę žiūrovai laukia reginių. Jorė – tai dieviškas laikas, kurį galime paversti didinga savo sielos Skaityti toliau

Kelmo šokių naktis atvėrė duris pavasariui (0)

Kelmo sokiai1_rengeju nuotr

Kaip ir kiekvienais metais būriai Pabaltijo liaudies šokių mėgėjų sugužėjo į Kelmo krašto sostinę Kelmę. Tam, kad galutinai atsikratytų žiemos sąstingio ir šokių siautuliu išjudintų visas gyvybines jėgas. Svarbiausia: kad akyse įžiebtų pavasarinį žibėjimą, nušviečiantį visų metų kelius į meilę tarp žmonių, tarpusavio sutarimą ir darną.

Įsisukusios poros, besišypsantys veidai kūrė laimingo pasaulio vaizdinį, kuris sulig kiekvienu šokiu vis giliau įsitvirtino pasąmonėje. Liaudies šokių naktys- tai galingiausias neurolingvistinio programavimo įrankis, pasąmonėje įtvirtinantis nuostatą, kad žmogus yra sutvertas laimingam gyvenimui, Skaityti toliau

M. Kundrotas. Aš irgi svajoju (28)

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Martino Liuterio Kingo frazė, jau tapusi klasika: Aš turiu svajonę. Ši frazė daugelį kartų kartojama įvairiausių pažiūrų, siekių, ideologijų žmonių. Dažno jų svajonė – savita, o kartais vienos svajonės išsipildymas reiškia kitų svajonių sunaikinimą. Kiekvienąsyk pakartota, ši frazė lieka originali tiek, kiek originalus ja išsakomas prasminis turinys. Aš irgi svajoju.

Svajoju apie Lietuvą, kurioje darniai ir draugiškai sugyvens katalikas ir protestantas, abu jie – su pagoniu, visi trys – su laisvamaniu. Kur sugyvens vyras ir moteris. Senolis ir jaunuolis. Profesorius ir Skaityti toliau

Seimą papuošė daugiau nei pusšimtis šiaudinių sodų (0)

Du sodai_J.Vaiskuno nuotr.

Gruodžio 16 d. 14 val. Parlamento galerijoje (Seimo I rūmai) vyks šiaudinių sodų parodos pristatymas. Parodą atvers Seimo narė, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarė Rasa Juknevičienė. Parodą organizuoja Vilniaus etninės kultūros centras, pristatyme ansamblis „Ratilio“ (vadovė Milda Ričkutė) atliks sutartines.

Šiaudų sodai seniau buvo veriami visoje Lietuvoje ir buvo svarbi tautos papročių dalis: sodas buvo kabinamas virš kūdikio lopšio, Skaityti toliau

V. Bagdonavičius. Panašūs gyvenimai – panašios mintys. Vydūnas ir Šveiceris (1)

Albertas_Sveiceris-wikipedia.or-nuotr.jpg

Įžymus XX a. mąstytojas, gydytojas, teologas, muzikas, visuomenės veikėjas, Nobelio taikos premijos laimėtojas Albertas Šveiceris (Albert Schweitzer) (1875 – 1965) dar tebegyvendamas buvo ir dabar tebėra viena iš įstabiausių ir pasaulyje plačiausiai žinomų asmenybių. Jo humanistinę veiklą labai aukštai vertino ryškiausi pasaulio žmonės, tarp jų A. Einšteinas, R. Rolandas, B. Ruselas, M. Gandis, Dž. Neru, M. L. Kingas ir kt. Apie jį įvairiomis kalbomis parašyta keliolika knygų, šimtai straipsnių. Ryškiausių darbų apie A. Šveicerį autoriai – Dž. Fešote (J. Feschotte) (4), Dž. Pie (J. Pierh) (8), N. Kazinsas (N. Cousins) (3), G. Liongfeldtas (G. Langfeldt) (6), B. Vinabstas (B. Winnubst) (12), R. Grabsas (R. Grabs) (5), G. Gesingas (G. Getting), Dž. Brabazonas (J. Brabazon) (2), P.H. Frajeris (P. H. Freyer) , V.Petrickis , B. Nosikas , I. Lazari – Pavlovska (7) ir kt. Skaityti toliau

Saulės užtemimo dieną vyks dangaus sodų vėrimo mokymai (0)

Sodas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Kovo 20 d., Saulės užtemimo dieną, 17 val. Kulionių kaime, šalia Observatorijos, Molėtų krašto muziejaus Etnografinės sodybos tradicinėje aukštaitiškoje pirkioje VVG  finansinės paramos dėka įrengtame amatų kiemelyje vyks renginys „Sodai virš Velykų stalo“.  Renginyje bus pristatytas kino režisieriaus Algirdo Tarvydo pilnametražis dokumentinis filmas „Dangaus sodai“, o tautodailininkė Jurgita Badaraitė visus norinčius mokys sodų vėrimo paslapčių. Dalyvaus filmo „Dangaus sodai“ režisierius ir operatorius Algirdas Tarvydas bei filmo mokslinis konsultantas dr. Vytautas Tumėnas. Skaityti toliau

L. Petkevičiūtė. V. Musteikis. Žodyną pavarčius (I) (45)

lkz

Pavartymas pirmas

Mes, lietuviai, nuo seno engiami savųjų „didžiūnų“ ir užkariautojų taip įgudome jaustis menkesni ir prastesni, kad savęs menkinimas ir netgi niekinimas ilgainiui tapo ne tik blogu įpročiu, bet ir tautinio savitumo dalimi. To bruožo akinami nevertinam nei savo kalbos, nei papročių, nei viso kito protėvių paveldo tol, kol jo nepagiria kas nors iš svetimtaučių. Mums vis už jūrų marių veršiai midų geria.

Baigus leisti Didįjį lietuvių kalbos žodyną (20 dalių) ir sukaupus kalnus medžiagos jo papildymams, paaiškėjo, jog mūsų kalba – bene žodingiausia iš šiandien gyvuojančių, o mūsų žodynas – didžiausias pasaulyje: jam panaudota daugiau kaip penki milijonai žodinių vienetų! Skaityti toliau

Sekmadienio sakmė. Velns žmogui gerą daręs (47)

Velnio duobė | neregetalietuva.lt nuotr.

Jonas Trinkūnas (1939–2014) sukaupė lietuvių sakmių ir pasakojimų rinkinį, kuriame atsispindi mūsų tautos išmintis, jos pasaulio samprata, dorovės pagrindas, taigi senovės žynių palikti pamokymai. Susidarė ištisa knyga tokių „filosofinių“ kūrinių, kuriuos, palydėtus J. Trinkūno pastabomis ir įžvalgomis ruošiamasi šiemet išleisti.  „Lietuvių išminties knyga“  žadama pristatyti Vilniaus Knygų mugėje. Knyga spaudai parengė Vaclovas Mikailionis.

Tęsdami „Sekmadienio sakmių“ skiltį skelbiame keletą sakmių iš būsimos „Lietuvių išminties knygos“. Skaityti toliau

Romuva pasitiko sugrįžtančią Saulę (nuotraukos) (6)

Romuva pasitiko sugrįžtančią Saulę | V. Daraškevičiaus nuotr.

Gruodžio dvidešimtąją rinkomės į jaukią Lietuvos liaudies kultūros centro salę ant srauniosios Vilnios kranto atlikti vieną svarbiausių apeigų – pasitikti sugrįžtančią Saulę. Šie metai Romuvai buvo didžių pokyčių laikas: į Dausas išlydėtas didysis dvasinis vedlys Krivis Jaunius – Jonas Trinkūnas. Ekrane dar kartą išvydome šviesų Jo veidą, sekėme Jį tolstantį sausio vaiskioje padangėje ir kaip stebuklingą sugrįžimą pastebėjome, kad pro salės langą iš apsiblaususios padangės staiga pasiekė Saulės spindulys. Tokia tad buvo pirmoji akimirka pradedant Saulėgrįžos apeigas. Skaityti toliau

Lietuvos Romuva sugrįžtančią Saulę kviečia pasitikti protėvių giesmėmis (16)

saule-ugnis-inija-alkas.lt

Gruodžio 20 dieną, šeštadienį 16 val. Vilniuje, Lietuvos liaudies kultūros centre (Barboros Radvilaitės g. 8)  įvyks Žiemos Saulėgrįžos vakaras. Vilniaus Romuva ir Lietuvos Romuvos apeigų grupė „Kūlgrinda“ visus kviečia tą vakarą kartu švęsti Žiemos saulėgrįžą ir sugrįžtančią Saulę pasitikti protėvių giesmėmis.

„Kūlgrinda“ giedos žiemos saulėgrįžos giesmes, sutartines, kartu su visais susirinkusiais šoks apeigų šokius. Apeigų programą praturtins Žemynos Trinkūnaitės kanklių muzika ir Vėtros Trinkūnaitės giedamos kalėdinės giesmės. Skaityti toliau

Kinematografininkų sąjungoje bus pristatytas A. Tarvydo dokumentinis filmas „Dangaus sodai“ (nuotraukos) (1)

algirdas-tarvydas-alkas.lt-j.vaiskuno-nuotr

Algirdo Tarvydo pilnametražis dokumentinis filmas „Dangaus sodai“ tęsia kelionę po kino sales. Susitikimas su filmo kūrėjais įvyks gruodžio 11 d. 18 val. Vilniuje, Kinematografininkų sąjungos kino salėje (Vasario 16-osios g. 8, durų kodas – 15). Filmo pristatyme galima bus pamatyti ir Rasos Švedienės sodų paroda.

Šiaudiniai sodai – viena įspūdingiausių lietuvių paprotinės dekoratyvinės dailės rūšių, gyvybingų iki šių dienų. Tai tūriniai griežtai geometrinės formos šiaudų dirbiniai. Lietuvoje vyrauja keturšlaitės piramidės silueto ir iš jos kilusių sudėtingesnės struktūros sodai. Skaityti toliau

Jorės šventėje romuviai prisiekė tęsti protėvių darbus (nuotraukos, video) (26)

Įšventimas į romuvius | Alkas.lt, V.Daraškevičiaus nuotr.

Paskutinį balandžio savaitgalį Kulionių kaime, šalia Molėtų Astronomijos observatorijos įsikūrusioje Molėtų krašto muziejaus Etnografinėje sodyboje jau aštuonioliktą kartą buvo atšvęsta pirmosios pavasario žalumos šventė – Jorė. Daugiau nei pusė tūkstančio senojo baltų tikėjimo puoselėtojų mūsų protėvių papročiu dvi dienas šventė didįjį gyvybės atsigavimo vyksmą.

Pirmąją šventės dieną visi tvarkė šventimo vietos aplinką, pirmąja pavasario žaluma puošdami šventės šventinius Jorės vartus, šventvietės stulpus ir aukurus. Skaityti toliau

V. Bagdonavičius. Senoji baltų religija ir krikščionybė Vydūno žvilgiu (29)

dr. Vaclovas Bagdonavičius

Skiriu bičiulio Jono Trinkūno – Krivio Jauniaus atminimui

Senoji baltų religija ir krikščionybė, jų santykiai yra vieni  iš svarbiausių Vydūno filosofijoje ir grožinėje kūryboje aptariamų bei vaizduojamų dalykų. Tie dalykai esmingai įsikomponuoja į jo religinės filosofijos sistemą, kurios pagrindą sudaro indiškuoju vedantizmu ryškiai dvelkiantis panenteistiškasis būties aiškinimas, postuluojantis ir imanentinį, ir transcendentinį Dievą. Toksai vydūniškasis aiškinimas labai akivaizdžiai susišaukia su indiškųjų upanišadų būties samprata, kurią įžymus šiuolaikinis indų filosofas (beje, vedantos atstovas) Sarvepalis Radhakrišnanas yra taip apibūdinęs: Skaityti toliau

V. Rutkūnas. Lietuviuose slypi galingas užtaisas klestėjimui (49)

Valdas Rutkūnas | alkas.lt nuotr.

„Kas man iš to, kad esu lietuvis?“ – šį klausimą neišvengiamai užduodame kiekvienas sau. Ar tautiškumas iš viso šiuolaikiškas bruožas?  O gal tautiškume galima rasti sprendimus mums rūpimiems uždaviniams?

Pasaulio tautos tūkstantmečius ieškojo savo vietos Žemėje, kariavo, pakliūdavo į vergovę ir vėl išsivaduodavo. Tautų gyvenamos vietos pagrindu kūrėsi valstybės, kai kurios iš jų pavergdamos kitas tapdavo imperijomis, kurių galios amžinybe niekas neabejodavo, tačiau po tam tikro laiko visos imperijos subyra. Netikėtai nesapnuotai tautos tampa laisvos, ant imperijos griuvėsių sukuria savo nepriklausomą gyvenimą. Todėl, kad tautos gyvybiškesnės už imperijas. Skaityti toliau

V. Rutkūnas. Londono lietuviai klojo patalus sėkmingiems metams (16)

Lietuviškos Kalėdos Londone | organizatorių nuotr.

„Kaip pasiklosi – taip išmiegosi“ – lietuvių patarlė, kurios išmintis dar svarbesnė mums, negu prieš tūkstantį metų. Todėl, kad nepalyginamai daugiau esame veikiami aplinkos, reklamos, vartotojiškos kultūros įtakos. Norint nepasiklysti, reikia tvirto pagrindo, stipraus stuburo ir didelių pastangų. Tam nuolat tenka peržiūrėti vertybes, patikrinti gyvenimo kelią, stiprinti ryšį su bendražygiais. Geriausias būdas teigiamų nuostatų, stiprinančių jėgų sukaupimui yra šventės. Šventiniame vyksme pamirštami rūpesčiai, atsipalaiduojama ir pasąmonėje ilgam įsitvirtina vaizdiniai bei nuostatos, darantys poveikį mūsų mintims, veiksmams, santykiams mūsų kasdieniniame gyvenime. Skaityti toliau

V.Bagdonavičius. Sveiko gyvenimo ir skaidrios būties apologija (2)

Vaclovas Bagdonavičius

Pastaroji akcija įvyko Vydūno draugijos (jai beje lapkričio 5 d. sueina 25 –eri), Vokietijos ambasados Lietuvoje, Detmoldo  miesto savivaldybės bei Lipės apskrities evangelikų bažnyčios bendrų pastangų dėka. Vydūno  išskirtinį įnašą į tautos sveikatingumo ugdymą išryškino Vydūno draugija fotografuotiniu būdu išleisdama pagrindinį klasikiniu tapusį sveikos gyvensenos pagrindus išdėstantį  mąstytojo veikalą „Sveikata, jaunumas, grožė“. Tokiu paties Vydūno suteiktu  pavidalu (o jame svarbiausia yra originalus vydūniškasis raštas) jau perleistos kelios pačios svarbiausios Vydūno filosofinės ir grožinės knygos. Bus leidžiamos ir kitos. Šio gražaus leidybinio projekto sumanytojas ir vykdytojas – draugijos vicepirmininkas gydytojas Tomas Stanikas. Skaityti toliau

Prigimtinės pasaulėjautos puoselėtojai vėl rinksis prie Juodosios jūros (13)

„Senosios tradicijos ir kultūros puoselėtojų“ šventė Kryme, 2012 m. | Alkas.lt nuotr.

Rugsėjo 6-12 dienomis, Kryme, Tarchankuto pusiasalyje, atidarant Juodosios jūros aksominį sezoną, jau ketvirtą kartą bus surengtas „Tarptautinis prigimtinės kultūros ir senosios tradicijos sergėtojų sąskrydis“. Čia vėl susirinks svarbiausių tautinių vertybių puoselėtojai iš Rusijos, Ukrainos, Baltarusijos.  Sąskrydžio rengėjai laukia ir  Lietuvos atstovų.

Visame pasaulyje vis labiau stiprėja žmonių poreikis savo gyvenimą grįsti pamatinėmis, tautinėmis vertybėmis. Einant giliau į savo tautos išminties klodus, atrandami svarbūs tautas siejantys ryšiai ir bendrumai. Skaityti toliau

Poetai į pensiją neišeina (5)

Marcelijus Martinaitis | P.Malūko nuotr.

Literatūrologė prof. Viktorija Daujotytė  sakė kartą klaususi Marcelijaus Martinaičio: „Kas su tavimi būtų buvę, jei būtum likęs gimtajame Paserbenčio kaime prie Kalnujų?“ Marcelijus atsakė: „Taip ir būtų buvę. Būčiau dirbęs savuosius darbus, gyvenęs savąjį gyvenimą, vilkėjęs tėvo kailiniais, mūvėjęs jo guminiais batais… Būtų lietingas vakaras. Vesčiausi karvę palei Žemaičių plentą, o tuo plentu autobusu važiuotų Viktorija Daujotytė. Ir nesustotų, neišliptų Kalnujuose, nepaklaustų: „Kur tu čia toks vienišas eini?“

Gimimas – joks nuopelnas Skaityti toliau

Sekmadienio sakmė. Apė senuką ir anūką (2)

Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Pasakoja, kada tai senų senovėj buvo žmogus, jis turėjo sūnų. Tą sūnų apipačiau, pavedė namus. Kada jau tas tėvas visai paseno, apkurto, pradėjo neremt nė kojos, nė rankos. Kaip, būdavo, sėda prie sūnaus valgyt, prie marčios, jo rankos dreba, būdavo, lieja an stalo. Tada sūnus nupirko už porą skatikų molinį bliūdelį ir senį pasodino pas pečių valgyt. Tas senis, būdavo, nieko nesako, tik dūsauja. Sykį rankos sudrebėjo – išmetė tą bliūdelį ir sumušė. Kaip jau tą sumušė, sūnus pramanė jam medinį bliūdą. Ką darys senelis – valgo iš medinio ir dūsauja.

Ale buvo jau sūnaus sūnus. Vaikutis sėdėjo an žemės ir dirbo tokią skrynelę. Klausia jo tėvas:
– Kas čia bus iš tos skrynelės? Skaityti toliau

Apie raitelį žemaitukais apjojusį Baltiją (7)

Vaidoto Digaičio sutiktuvės Rugsėjo 19 d. Lopaičiuose vyko žemaičio Vaidoto Digaičio sutiktuvės. Žemaitis nuo Laukuvos (Šilalės r.) 2012 metų balandžio 25 dieną išjojo dviem žemaitukais Kedru ir Kekliu (žemaitiškai Cekliu)  aplink Baltijos jūrą ir rugsėjo 19 dieną grįžo ton pačion Laukuvon. Parvykusį ir stabtelėjusį Lopaičių šventvietėje, jo pagerbti susirinko gausybė žmonių iš visos Lietuvos.

Į netoli Tverų esantį piliakalnį, kuri spėjama esanti svarbiausia Žemaitijoje šventvietė,  Vaidotas dažnai atvyksta ar tai vienas, ar su šeima. Jo mažėlė dukra sakė, kad „bent kartą per mėnesį visi čia atvykstam, o tėtis ir dar dažniau“. Skaityti toliau