Žymos archyvas: Darius Vilimas

„Aktualioji istorija“: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kasdienybė teismų bylose (video) (0)

Tomas Baranauskas ir Darius Vilimas | Alkas.lt nuotr.

Šiemet minime Steigiamojo Seimo metus. Ta proga jau kalbėjomės su Dariumi Vilimu, kuris ir vėl – mūsų svečias. Dabar pakalbėsime apie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teismus.

Praėjusioje laidoje mes jau aptarėme LDK teismų sistemą, jos formavimąsi. Ką galima įdomaus sužinoti apie LDK bajorų gyvenimą iš teismo bylų?

Turbūt Žemės teismas būtų įdomiausias – tas civilinis tribunolas, kuriame, yra ko tik nori: ir testamentai, ir muštynės (dažniausiai smulkios), ir plėšikavimai, ir sukčiavimai, įžeidimai. Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teismai (video) (1)

Tomas Baranauskas ir Darius Vilimas | Alkas.lt nuotr.

Šiemet minime Steigiamojo Seimo metus. Ta proga jau kalbėjomės su Dariumi Vilimu, kuris ir vėl – mūsų svečias, apie Seimelius. Tačiau Darius daugiau tyrinėja kitą pavietų veiklą – žemės teismus (yra jo knyga „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemės teismo sistemos formavimasis (1564–1588)“) ir apskritai teismus.

Taigi, pakalbėsime apie LDK teismus: kokie tie teismai buvo?

Pačioje pradžioje teismai buvo valdovo vietininkų, didžiūnų teismai, tačiau, ilgą

Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: XVI amžiaus Lietuvos seimeliai ir Seimas (video) (0)

Darius Vilimas ir Tomas Baranauskas | Alkas.lt nuotr.

Šiemet Seimas yra paskelbęs Steigiamojo Seimo metus. Ta proga galime pakalbėti ir plačiau apie Lietuvos parlamentarizmo istoriją. Su mumis – istorikas Darius Vilimas, kuris yra tyrinėjęs XVI–XVII a. istoriją, tame tarpe 1564–1566 m. administracinę reformą, kuri svarbi ir parlamentarizmo istorijos atžvilgiu.

Kas keičiasi Lietuvos Seimo istorijoje XVI amžiuje?

Dėl Seimo yra daug ginčų ir daug įvairių versijų, bet XVI amžius vis dėlto pasižymi tuo, Skaityti toliau

D. Vilimas. Nutylima problema – LDK baltarusių istorinėje sąmonėje (40)

LDK | voruta.lt nuotr.

Apie baltarusių tautinio atgimimo veikėjų bandymus sukonstruoti savo tapatybę tarpukariu, pakeičiant carinį LDK kaip rusų-lietuvių valstybės projektą „LDK – baltarusių-lietuvių valstybės“ konstruktu rašė istorikai A. Dubonis ir Z. Butkus.

Neapsikentę emigracijos Kaune, daugelis baltarusių šviesuolių trečiojo XX a. amžiaus dešimtmečio viduryje pasirinko emigraciją kitose Europos valstybėse, tačiau dauguma jų sugrįžo į Tarybų Sąjungą, kurioje vyko sovietinės baltarusizacijos bandymas, greitai peraugęs į kruvinas represijas, kurių apogėjumi tapo 1937-1938 m. didžiojo teroro įvykiai. Skaityti toliau

Vilniaus forumas reikalauja, kad Lietuvos valdžia stabdytų lituanistikos žlugdymą (video) (10)

Konferencija „Lituanistika globalizmo vėtroje: ugdyti tautos kultūrą, stiprinti valstybę“ | V. Sinicos nuotr.

Kovo 2 d. Lietuvos nacionalinio muziejuje įvyko visuomeninės organizacijos „Vilniaus forumas“ surengta konferencija „Lituanistika globalizmo vėtroje: ugdyti tautos kultūrą, stiprinti valstybę“. Konferencijoje buvo perskaityti šeši pranešimai: Vytauto Rubavičiaus „Lituanistika – Lietuvių kultūra – Lietuvos valstybė“, Rasos Čepaitienės ir Dariaus Vilimo „Istorijos tyrimai – mokslui ar visuomenei?“, Artūro Judženčio „Įsipareigojimo ir atsakomybės Tautai“, Marijaus Šidlausko „Lietuvių literatūra ir vertybės“, Jūratės Laučiūtės Skaityti toliau

Konferencija „Lituanistika globalizmo vėtroje: ugdyti tautos kultūrą, stiprinti valstybę“ (0)

Lietuvoje gausėja akivaizdaus lituanistikos žlugdymo apraiškų. Menkinamas lituanistikos tyrimų ir studijų statusas bei mažinamas jų finansavimas. Abitūros egzaminuose sudaromos sąlygos atsisakyti lietuvių literatūros. Tokiu būdu lituanistai – ir mokytojai, ir tyrėjai – visuomenėje praranda ir taip jau sumenkusį socialinį statusą bei prestižą. Jeigu ir toliau bus einama šia kryptimi, lituanistų gali ir visai nebereikėti…

Ruošiant politinę ir teisinę dirvą dvikalbystei šalies viešajame gyvenime įtvirtinti, faktiškai rengiamasi panaikinti valstybinį lietuvių kalbos statusą. Siaurinama lietuvių kalbos viešojo vartojimo erdvė. Kalba stumiama į akademinio gyvenimo paribius. Dirbtinai stabdoma jos natūrali plėtra. Didėja pavojus, kad lietuvių kalbą, kaip sovietmečiu, vėl bus mėginama paversti tik buitinio vartojimo kalba.

Reaguodamas į šias tendencijas Vilniaus forumas rengia konferenciją

Lituanistika globalizmo vėtroje: ugdyti tautos kultūrą, stiprinti valstybę

I dalis
Vytautas Rubavičius. „Lituanistika – Lietuvių kultūra – Lietuvos valstybė“
Rasa Čepaitienė, Darius Vilimas. „Istorijos tyrimai – mokslui ar visuomenei?“
Aušra Martišiūtė. „Lituanistika mokykloje: modernios, pasauliui atviros lietuvybės gairės“

II dalis
Marijus Šidlauskas. „Lietuvių literatūra ir vertybės“
Jūratė Laučiūtė. „Ar išlaikėme išbandymą laisve?“
Artūras Judžentis. „Įsipareigojimo ir atsakomybės Tautai“

Nuoširdžiai kviečiame ateiti pasiklausyti, o po to – apmąstyti ir paversti įsitikinimais bei veiksmais.

Būtina priešintis valdžios savivalei ir kurti lituanistikos gynimo sąjūdį. Kitaip valstybė liks be pamatų, o tauta – be savos kultūros.

Pridedame kalbininkų pareiškimą, atspindintį tikrąjį valstybės požiūrį į lituanistikos tyrimus:

http://www.propatria.lt/2018/02/kalbininkai-lietuvos-mokslo-taryba.html

 

Č. Iškauskas. Trijų raidžių sindromas ar lėtinė polonizacija? (34)

Česlovas Iškauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Visiškai sutinku: mažos tautos dažniau negaluoja fobijomis, kad jas pasiglemš didžiosios, jos išnyks, kaip kažkada išnyko, sakykime, prūsai. Bet visiškai suprantu ir tuos, kurie visaip priešinasi tokiai ateičiai, dažnai ir radikaliais būdais.

Žinoma, čia kalbu apie lietuvius ir visus gyvenančius Lietuvoje. Nagrinėdami iš Rytų kylančias potencialias grėsmes, mes tarsi užmiršome, kad deklaruojamų kaimyniškų santykių fone ne mažesnė nuolatinė grėsmė tvyro iš kitos pusės, su kuria buvome susidėję šimtmečius, ir tas bendras sugyvenimas baigėsi dalies Lietuvos okupacija. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Edmundo Berko konservatizmas ir šiuolaikiniai lietuviškieji konservatoriai (II) (21)

Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

3. E.Berko konservatizmas ir krikščioniškoji demokratija

Anot dr. Dariaus Vilimo, konservatizmas – tai krikščioniškoji demokratija, perlaužta per ūkanotojo Albiono prizmę. Šioje tezėje esama tiesos, tačiau taip suformuluota ji – pernelyg kategoriška ir stipriai kertasi su tikrove tiek istoriškai, tiek ideologiškai.

Konservatizmas gimė kaip atsakas į liberalizmo iššūkius, krikščioniškoji demokratija – į socializmo iššūkius. Abi šios atsakomosios ideologijos daug ką perėmė iš tų ideologijų, Skaityti toliau