Žymos archyvas: darbo rinka

G. Merkys. Švietimo ir mokslo ministerija ar valdžios gangrena? (4)

Gediminas Merkys | Asmeninio albumo nuotr.

Šiandien valdo XVII LR Vyriausybė. Tiek jų nuo Nepriklausomybės pradžios būta. Tačiau beveik per tris dešimtmečius valstybė nematė tokios nevykusios, tiek prisidirbusios švietimo ir mokslo ministrės, kaip J. Petrauskienė.

Pastaroji dabar negailestingai kritikuojama dėl nevykusios mokytojų etatinio apmokėjimo reformos. Į streiką jau įsitraukė arti 100 mokyklų. Deja, ministrė turi žymiai daugiau nuodėmių, nei nevykęs „etatinis“. Laikas PAGRINDINES ministrės „didžiąsias nuodėmes“ suverti ant vieno siūlelio. Skaityti toliau

Galvosūkis darbdaviams: kaip pritraukti Y kartos darbuotojus? (2)

G. Paužaitės nuotr.

Laikai, kuomet darbdavys rinkosi darbuotoją – jau praeityje. Šiais laikais atranka yra abipusė: kol įmonė ieško nepriekaištingo kandidato, pastarasis matuojasi, ar įmonė jam tinka. Todėl personalo specialistai susiduria su esminiu klausimu: kas motyvuoja išrankiuosius Y kartos atstovus?

Aistė Dargytė, „Kesko Senukai Lithuania“ personalo projektų vadovė, tikina, kad į rinką plūstelėjus Y kartos specialistams, įmonėms teko sukti galvą ne tik kaip juos prisitraukti, bet ir kaip išlaikyti, motyvuoti. Skaityti toliau

Siūloma savivaldybėms ir darbo biržoms bendradarbiauti glaudžiau (0)

Lietuvos Respublikos Vyriausybė | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Vyriausybės kanceliarijoje įvyko antrasis pasitarimas dėl bandomojo projekto, kuriuo siūloma integruoti savivaldybių ir teritorinių darbo biržų teikiamas paslaugas. Siekiant užtikrinti efektyvią bedarbių integraciją į darbo rinką, atrinktose savivaldybėse, kuriose aukštas nedarbo lygis, galėtų būti įgyvendinami bandomieji savivaldybių ir teritorinių darbo biržų bendradarbiavimo projektai, taip pat užtikrintas savivaldybių finansinis suinteresuotumas.

Iniciatyva sujungti savivaldybių ir teritorinių darbo biržų pastangas kilo todėl, kad, nors Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: kodėl žmonės skursta? (0)

„Mokslo sriuba“: kodėl žmonės skursta? | LRT nuotr.

Skurdas nėra vien tik besivystančių valstybių problema. Net ir turtingose šalyse, pavyzdžiui, Vakarų Europoje, gausu žmonių, kuriems trūksta išteklių gyventi oriai. Kartais jiems net tenka gyventi gatvėje ir prašyti pagalbos iš praeivių. Kodėl taip yra?

Šiais laikais žmonėms nebeužtenka tik pavalgyti, turėti namus ir rūbų, kad nesušaltų. Prieš šimtą metų žmogus, neturintis šaldytuvo, nebuvo laikomas skurdžiai gyvenančiu. Dabar negalėjimas įsigyti tokios buitinės technikos jau rodo didelį materialinį nepriteklių. Turėti galimybę naudotis internetu – taip pat vienas iš svarbiausių šiuolaikinių žmonių poreikių. Vilniaus Skaityti toliau

Pensijų reformos grimasos: dirbantieji praras milijardus eurų (0)

Pensijų reformos grimasos: dirbantieji praras milijardus eurų | Pixabay nuotr.

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA),  įvertinusi Vyriausybės siūlomos pensijų reformos įtaką dirbantiesiems pastebi, kad žadami pokyčiai jiems reiškia tūkstantinius praradimus asmeniškai ir apie 2 mlrd. eurų bendrai. Asociacijos vertinimu, neigiamų demografinių pokyčių įtaką garsiai įvardijanti valdžia negina dirbančiųjų interesų ir jų situaciją gali apčiuopiamai pabloginti.

Be to, asociacija pasigenda vertinimo, ar žadami pokyčiai neprieštaraus Konstitucinio Teismo sprendimams, pagal kuriuos reikia atstatyti ankstesnių valdžios sprendimų lemtus II pensijų pakopos dalyvių praradimus. Skaityti toliau

Robotai ateina: jie keis net medikus ir teisininkus (0)

JAV kapitalo įmonės „Equinox Europe“ direktorė R. Beskajevienė | Ryšių su visuomene agenrtūros „Avenire“ nuotr.

Trečdalis profesijų tiesiog išnyks per artimiausius dešimt metų dėl to, kad tam tikrus darbus galės atlikti robotai. Nuo pat gimimo naujausios technologijos tampa mūsų kasdienio gyvenimo dalimi: vaikai žaidžia su šuniukais–robotais, o išmaniaisiais telefonais jie išmoksta naudotis dar nemokėdami skaityti.

Per artimiausius 10-15 metų, pasaulis pasikeis neatpažįstamai, robotai užims daugelio žmonių darbo vietas. JAV Nacionalinio ekonomikos tyrimų biuro duomenimis, pramoniniai robotai jau perima tam tikrus darbus, o dėl automatizacijos mažėja likusių darbuotojų algos. Skaityti toliau

„Lietuvos geležinkelių“ siekia išugdyti talentus Lietuvai (0)

„Lietuvos geležinkelių“ siekis: išugdyti talentus Lietuvai | „Lietuvos geležinkelio“ nuotr.

Sausio 24 d., trečiadienį, „Lietuvos geležinkeliai“ ketinimus pradėti kompleksinę talentų ugdymo programą įtvirtino pasirašydami bendradarbiavimo sutartį su Vilniaus Gedimino technikos universitetu, o taip pat – ketinimų protokolus su Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija ir Vilniaus geležinkelio transporto ir verslo paslaugų mokykla.

Būtent šiais protokolais įsipareigota išvien investuoti į aukščiausio lygio technologijų specialistų rengimą visose ugdymo grandyse. Savo parašus ant sutarčių greta švietimo įstaigų vadovų padėjo Skaityti toliau

Darbuotojai reikalauja naujoviško darbo (0)

dice.com nuotr.

Naujoji darbuotojų karta visame pasaulyje skatina darbdavius keisti darbo sąlygas. Tradicinė darbo trukmė, vieta ir pobūdis nebetenkina jos lūkesčių. Spalio 5 d. tarptautinės personalo atrankos ir laikinojo įdarbinimo kompanijos „ManpowerGroup“ pristatytas tarptautinis darbuotojų lūkesčių tyrimas „NextGen Work“  rodo, kad naujoji darbuotojų karta nori dirbti kitaip – uždirbti daugiau, o dirbti mažiau. Darbuotojams svarbu turėti daugiau laisvalaikio, tobulėjimo galimybių, laiko šeimai. Skaityti toliau

Ruošiamasi pertvarkyti profesinio mokymo sistemą (0)

smm.lt nuotr.

Pasibaigęs centralizuoto priėmimo į profesinį mokymą pirmasis etapas parodė, kad profesinio rengimo įstaigose gausu nerentabilių programų, kai kurios jų pustuštės ir mokyklos buvo užpildomos joms naudinga linkme ir pagal jų interesus. Priėmimo pirmasis etapas patvirtino anksčiau buvusią prielaidą, kad kasmet beveik trečdalis stojančiųjų į profesinio mokymo įstaigas priimami mokytis antrą kartą, mokyklas lanko vidurinį, aukštąjį išsilavinimą turintys žmonės, viliojami įvairių valstybės suteikiamų lengvatų. Skaityti toliau

Vyriausybė pritarė universitetų tinklo pertvarkai (0)

studentai1_smm.lt

Gegužės 11 d. ministrų kabinetas pritarė valstybinių universitetų tinklo optimizavimo planui, kuriuo siekiama didinti aukštojo mokslo ir studijų kokybę.

Planas parengtas atsižvelgiant į tai, kad sparčiai mažėja abiturientų ir stojančiųjų į aukštąsias mokyklas bendrasis skaičius. Mažėjant konkurencijai dėl studijų vietų aukštosiose mokyklose į jas priimami vis žemesnį konkursinį balą surinkę studentai, stojančiųjų atranka į daugelį studijų krypčių beveik nevyksta. Šiuo metu universitetuose į kas trečią, kolegijose į kas ketvirtą programą priimama tik iki 10 studentų, ir tokių programų dalis vis didėja. Skaityti toliau

Trečiajį ketvirtį nedarbo lygis sumažėjo 0,5 proc. (0)

efoto.lt | K. Žiūko nuotr.

Šių metų trečiąjį ketvirtį nedarbo lygis sudarė 7,5 proc. (111 tūkst. 15–74 metų amžiaus bedarbių) ir, palyginti su antruoju šių metų ketvirčiu, sumažėjo 0,5 nuošimčio, o palyginti su atitinkamu 2015 m. laikotarpiu – 0,8 proc., praneša Lietuvos statistikos departamentas.

Vyrų nedarbo lygis trečiąjį ketvirtį buvo 8,5 proc., moterų – 6,5 proc.

15–24 metų amžiaus nedarbo lygis trečiąjį ketvirtį sudarė 13,1 proc. (16,7 tūkst.), per ketvirtį jis sumažėjo 2,6 nuošimčio.

Šiemet trečiąjį ketvirtį dirbo 1 mln. 369 tūkst. gyventojų. Jų skaičius, palyginti su praėjusiu ketvirčiu, padidėjo 1 tūkst., Skaityti toliau

Atnaujinama kolegijų mokymo įranga (0)

Kolegija.studentai.mokslas.studijos_smm.lt

12 valstybinių kolegijų studijų infrastruktūrai tobulinti 2014–2020 m. ES finansavimo etapu numatoma skirti 17,5 mln. eurų. Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė pasirašė įsakymą dėl projektų finansavimo sąlygų.

„Rengiant būsimus specialistus būtina atsižvelgti į nuosekliai modernėjančias technologijas ir augančius darbdavių reikalavimus specialistų kvalifikacijai. Kolegijos – tai regionų aukštojo mokslo centrai, rengiantys darbo rinkai reikalingus specialistus. Tad investuodami į jose siūlomų studijų kokybę plečiame regionų galimybes“, – sako ministrė A. Pitrėnienė. Skaityti toliau

Praktika universitetuose – reali ar dėl „pliusiuko“? (0)

mokslininkai.studentai_smm.lt

Ar įmanoma suderinti darbdavių norą gauti visiškai paruoštą darbui specialistą ir išpildyti universitetams keliamą tikslą ruošti ne siauros srities, kaip kolegijos, o platų išsilavinimą, kūrybiškus, tarpdisciplinines žinias turinčius bei jas pritaikyti gebančius specialistus? Įmonių atstovai ir švietimo ekspertai sako „taip“, pabrėždami, kad studijų metais įgyta reali, o ne tik „pliusiukui“ užsidėti, praktika yra raktas į sėkmingą karjeros pradžią.

„Studijų metais atlikta praktika universitete įgytas žinias padaro daug kokybiškesnėmis. Galėdamas išmoktą teoriją pritaikyti realioje veikloje, studentas atsirenka žinias,

Skaityti toliau

Statistika rodo, kad Lietuvoje mažėjo visų amžiaus grupių nedarbas (0)

kreivėStatistikos departamento duomenimis, pernai nedarbo lygis sudarė 9,1 proc. ir buvo 1,6 procentinio punkto mažesnis nei 2014 m. Ilgalaikio nedarbo lygis pernai sudarė 3,9 proc. ir buvo 0,9 procentinio punkto mažesnis nei 2014 m., penktadienį skelbiama Vyriausybės spaudos tarnybos pranešime.

15–64 metų amžiaus gyventojų užimtumo lygis Lietuvoje pernai sudarė 67,2 proc. ir per metus padidėjo 1,5 procentinio punkto. Jaunimo (15–24 metų amžiaus) nedarbo lygis 2015 m. sudarė 16,3 proc. ir buvo 3 Skaityti toliau

N. Mačiulis. 5 priežastys, kodėl jaunuoliai nedirba ir neieško darbo (13)

Alytaus jaunimas_FB foto

Lietuvoje nedirba ir neieško darbo du iš trijų jaunuolių, kuriems nuo 15 iki 24 metų. Tai yra dvigubai daugiau nei pažangiausiose pasaulio valstybėse. Tokiam jaunimo neaktyvumui yra mažiausiai penkios priežastys, kurias būtų nesunku pašalinti.

Pastaraisiais metais ne kartą teko girdėti diskusijas ir susirūpinimą dėl jaunimo nedarbo lygio. Tačiau šios problemos Lietuvoje nėra ir nebuvo. Europos statistikos agentūros „Eurostat” duomenimis, šiuo metu tik 6,6 proc. 15-24 metų amžiaus jaunuolių negali susirasti darbo.  Lietuvoje jaunimo nedarbo lygis yra gerokai mažesnis nei ES vidurkis. Deja, mes turime kitą nemažiau opią jaunimo problemą. Skaityti toliau

A. Žukauskas. Kažkas papuvo universitetų karalystėj? (2)

VU rektorius prof. Artūras Žukauskas | V. Jadzgevičiaus nuotr.

Nerimstantys ginčai tarp „filosofų“ ir „pramonininkų“, politikų blaškymasis tarp studijų „kokybės“ ir „prieinamumo“, sudriskusio universitetų tinklo „optimizavimas“, paklydusiųjų tarp universitetų ir sveiko proto dejonės viešojoje erdvėje, iš didelio rašto išvykę iš krašto abiturientai ir iš mažo rašto komentuojantys interneto klientai – visa tai tarytum byloja apie gilėjančią Lietuvos aukštojo mokslo krizę, kurios priežasčių visų pirma reikia ieškoti mūsų vertybėse. Ta proga verta prisiminti paprastus vertybinius dalykus, kurie šimtmečius formavosi Europoje – šiuolaikinės civilizacijos lopšyje. Daugelį atsakymų į vertybinius klausimus galima rasti Edinburgo universiteto Skaityti toliau

J. Rojaka. Darbo rinka – iššūkis Lietuvos ūkio augimo tvarumui (0)

J. Rojaka. Asmeninė nuotr.

Naujausiais statistiko departamento gyventojų užimtumo statistinio tyrimo duomenimis,  nedarbo lygis antrąjį šių metų ketvirtį smuko iki 9,4 proc., t.y. gerokai žemiau nei euro zonoje (11 proc.). Jaunimo nedarbas per ketvirtį susitraukė 3,2 proc. punkto iki 16,7 proc., bet išlieka vis tiek aukštesnis nei kaimyninėse šalyse. Per pastaruosius penketą metų jaunimo nedarbo lygis sumažėjo dvigubai ir yra užprogramuotas toliau kristi, iš dalies dėl reikšmingos emigracijos bei mažėjančio darbingo amžiaus gyventojų skaičiaus.

Iš pirmo žvilgsnio, darbo rinkos rodikliai turėtų visuomenę nuteikti optimistiškai: nedarbo lygis nuolat mažėja, Skaityti toliau

Seimas pritarė siūlymui ilginti pareigūnų ir karių darbo stažą (0)

Kariai | A. Pliadžio, kam.lt nuotr.

Seimas svarstymo bendru sutarimu pritarė Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo pataisų projektui Nr. XIIP-3031(2), kuriuo numatoma ilginti pareigūnų ir karių darbo stažą. Siūloma nustatyti, kad pareigūnams ir kariams valstybinė pensija būtų skiriama ir išmokama, kai jie ištarnaus vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos sistemose, Specialiųjų tyrimų tarnyboje, Skaityti toliau

Lietuvoje mažėja nedarbo lygis (0)

Alkas.lt pav.

Gegužės mėnesio darbo rinkos teigiamos tendencijos: nuosaikiai mažėjantis registruotas nedarbas ir stabiliai gerėjanti situacija darbo ieškantiems žmonėms – pastaruosius tris mėnesius laisvų darbo vietų registruojama gausiai – per 30 tūkst. kas mėnesį.

Gegužę darbuotojų ieškantys darbdaviai vėl pateikė 31,4 tūkst. darbo pasiūlymų. Šiek tiek kito darbo rinkoje paklausių profesijų dešimtukas ir išryškėjo kitokių darbuotojų poreikis – darbo pasiūlymų daugiau sulaukta slaugos specialistams, mechanikos inžinieriams, kepėjams, dailidėms ir Skaityti toliau

Rusija įmonių vadovų iš Lietuvos nebelaukia – susirasti darbą jiems bus sunkiau (0)

„Gazprom“ tinklapio nuotr.

Darbo netekusiems aukščiausio lygio vadovams Lietuvoje šiuo metu – ne pats lengviausias metas. Susirasti naują darbdavį vadovaujančias pareigas užimantiems specialistams darosi gana sudėtinga, o dar neseniai vadovus iš Lietuvos mielai samdydavusios Rytų valstybių įmonės mūsiškiams užveria duris. Sumažėjusios galimybės užsienyje lemia aukšto lygio vadovų perteklių mūsų darbo rinkoje – pastebi tiesioginės darbuotojų paieškos žinovai.

„Anksčiau darbo netekę vadovai dairydavosi į Rytų rinkas. Šiuo metu tokių galimybių nebėra“ Skaityti toliau

Pramonei traukiantis vis didesnę vertę įgyja darbuotojai su gerais IT įgūdžiais (0)

Vaidas Bielinis | asmeninio archyvo nuotr.

Nuo 2008 metų darbo vietų apdirbamosios pramonės sektoriuje Lietuvoje sumažėjo trečdaliu. Darbo vietų su pramone susijusiose srityse vis labiau mažėja ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos šalyse. Prognozuojama, kad ši tendencija išliks ir ateityje – mažėjant darbuotojų poreikiui pramonėje jų vis daugiau reikės elektroninių paslaugų srityje.

Mūsų dienomis rutininės operacijos automotizuojasi, robotizuojasi. Skaityti toliau

Įsigaliojo naujos savanoriškos praktikos formos jaunimui (0)

Internships.com nuotr.

Nuo sausio 1-osios jauni žmonės, siekdami lengviau ir kokybiškiau integruotis į darbo rinką, gali sudaryti savanoriškos praktikos sutartis su darbdaviais. Savanorišką praktiką atliekantys jaunuoliai draudžiami valstybės lėšomis sveikatos bei nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu, o jei jie registruoti darbo biržoje – praktikos metu išsaugos savo turimą statusą ir garantijas.

Siekiant išvengti piktnaudžiavimo įtvirtinta, kad savanoriškos praktikos sutarties terminas negali būti ilgesnis kaip 2 mėnesiai per kalendorinius metus. Savanoriškos praktikos sutartį galima sudaryti ne daugiau kaip 3 kartus, o bendras sudarytų savanoriškos praktikos sutarčių terminas negali būti ilgesnis kaip 6 mėnesiai. Skaityti toliau

Informatikos specialybė – gerai apmokamo darbo ateityje garantas (1)

kompiuteris_vrk.ltLietuvoje kuriama programa, skatinsianti moksleivius nuo pradinių klasių pasirinkti informatikos pamokas kaip vieną pagrindinių dalykų. Dažniausiai mokyklose vaikai orientuojami į tradicinius dalykus – istoriją, matematiką, lietuvių ir užsienio kalbas, tačiau ne į tuos, kurių vedami vėliau galėtų rinktis tikslines studijas ir profesiją. Asociacija „Užupis Creative Cluster“ siekia spręsti pagrindinę informacinių technologijų industrijos problemą – ribotą skaičių darbo rinkoje esančių programuotojų, projektų ir įmonių vadovų, kurie būtų orientuoti į informatikos sritį.

Skaityti toliau

Personalo ekspertas apie „Y kartą“: pagrindinis jų bruožas – tikslų neturėjimas (0)

batai_technologijos.lt nuotr

Vadinamoji „Y karta“, kuri Lietuvoje skaičiuojama nuo 1990 metų, išsiskiria tuo, kad neturi jokių tikslų, o į darbo vietą ateina ieškoti savęs, be to, ji nėra lojalūs darbdaviui, sako verslo valdymo konsultantas, personalo pasirinkimo ekspertas Saulius Jovaišas. „Tų jaunų žmonių pirminis tikslas yra atrasti save, padaryti kažką reikšmingo, būti pastebėtam ir įvertintam“, – tvirtina pašnekovas. Skaityti toliau

L.Kazlavickas. Kokį rojų žada naujoji Užimtumo didinimo programa? (1)

Liutauras Kazlavickas | asmeninė nuotr.

Nuvylė. Tik taip galiu išreikšti savo reakciją, susipažinęs su taip ilgai laukta Užimtumo didinimo 2014-2020 programa. Nuo pavasario brandintas, daugelio ministrų ir Premjero nuolat reklamuotas bei kaip esminis žingsnis kovoje su nedarbu pristatomas dokumentas pasirodė esąs ne kas kita, kaip ministerijų jau ne pirmus metus atliekamų darbų sąvadas vos su keliais naujais uždaviniais einamųjų problemų gaisrams gesinti. Peršasi mintis, kad šio dokumento rengimas buvo ir yra tiesiog viešųjų ryšių akcija ar šiokia tokia imitacija (tokiomis pastarosios Vyriausybės Socialinių reikalų ir darbo ministerija jau spėjo pasižymėti ir kitose srityse). Skaityti toliau

Vilniuje prasideda ES Jaunimo konferencija (2)

Jaunimas | europa.eu nuotr.Socialinė nedirbančio, nesimokančio, mokymuose nedalyvaujančio jaunimo (NEETs) įtrauktis turi būti prioritetas

Rugsėjo 10 d. ES Jaunimo konferencijoje Vilniuje jaunimas vienija jėgas ir pabrėžia poreikį, jog Europos Sąjunga (ES) imtųsi veiksmų, duosiančių galimybę tiems, kuriuos labiausiai paveikė krizė, vėl įsitraukti į visuomenę ir integruotis į darbo rinką.

Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai metu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija Skaityti toliau

Darbo užmokesčio augimas įgaus pagreitį, šiemet jis turėtų siekti 5 proc. (0)

Carlosblanco.com nuotr.

Ketvirtąjį 2012 metų ketvirtį, nepaisant pablogėjusių verslo lūkesčių, darbo užmokestis augo sparčiau ir buvo 2,8 proc. didesnis nei trečiąjį ketvirtį. Vidutinis darbo užmokestis prieš mokesčius Lietuvoje ketvirtąjį pernai metų ketvirtį sudarė 2232 litų ir buvo 2,6 proc. didesnis nei 2011 metų pabaigoje, tačiau tuo pačiu laikotarpiu infliacija siekė 2,9 proc., todėl realaus darbo užmokesčio augimo pernai dar neužfiksuota, praneša Swedbank“vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. Skaityti toliau

Ar jau darbo rinka Lietuvoje pasiekė dugną? (0)

Efoto.lt | S.Jonušo nuotr.

Lietuva neužleidžia pozicijų pirmaudama  pagal didžiausią  emigrantų skaičių Europos Sąjungoje, tenkantį tūkstančiui gyventojų. Statistiniai duomenys sako, kad dėl to labiausiai kenčia prekyba, apdirbamoji pramonė ir statyba, todėl panašu, kad darbo rinka pasiekė dugną, praneša „Verslo žinios“.

Per paskutinius dvejus metus per 10 tūkst. žmonių išvyko iš šalies, kurie dirbo prekybos, apdirbamosios gamybos ar statybos bendrovėse arba kas penktas, deklaravęs savo išvykimą. Skaityti toliau