Nuo liepos 1 d., įsigaliojant naujai Darbo kodekso redakcijai, keičiasi tėvystės atostogų tvarka, sudarysianti galimybes 30 kalendorinių dienų trukmės tėvystės atostogų vyrams eiti bet kuriuo metu iki vaikui sukaks 3 mėnesiai.
Anksčiau tėvystės atostogų tėčiai galėjo eiti tik pirmąjį mėnesį po kūdikio gimimo.
Išmokų apskaičiavimo ir skyrimo tvarka nesikeičia. Tėvystės išmoka yra 100 proc. gavėjo kompensuojamojo darbo užmokesčio dydžio. Skaityti toliau
Nuo 2017 m. liepos 1 dienos įsigaliosiantis naujasis Darbo kodeksas iš esmės keičia nedarbo socialinio draudimo sąlygas. Darbo netekusiems žmonėms išmokos bus mokamos ilgiau, keisis jų apskaičiavimas. Dar viena naujovė – skirtingas šio socialinio draudimo įmokos tarifas terminuotoms ir neterminuotoms darbo sutartims.
Nuo kito mėnesio neterminuotoms darbo sutartims bus taikomas 1,6 proc. nedarbo socialinio draudimo tarifas, o terminuotoms sutartims – 3,2 proc. tarifas. Iki šiol visoms Skaityti toliau
Birželio 8 d. Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Seimo posėdyje perskaitė aštuntąjį metinį pranešimą, kuriame aptarė padėtį Lietuvoje, Lietuvos Respublikos vidaus ir užsienio politiką. Tai pirmasis pranešimas išrinkus naują Seimą, kuriame yra Valstiečių ir žaliųjų sąjungos bei socialdemokratų valdančioji dauguma.
Šalies vadovė pranešimą pradėjo pabrėždama Lietuvos valstybės istorijos svarbą. „Artėjantis valstybės atkūrimo 100-metis praplečia įprastą matymo lauką, sustiprina įžvalgas apie valstybingumą, apie tikslus, kurių siekiame, apie atsakomybę. Skaityti toliau
Pareigūnų interesams atstovaujančios profesinės sąjungos Seimui teikia Civilinio kodekso ir Profesinių sąjungų įstatymo pataisas, kurios stiprintų profesinių sąjungų ir darbuotojų derybines galias. Parengtus įstatymų projektus Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas (NPPSS) pateikė Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui ir Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetui.
Šį kartą laidoje pasvarstysime, ar du įstatymų projektai – Darbo kodeksas ir Alkoholio kontrolės įstatymas – apvers valdančiosios koalicijos vežimą. Laidoje diskutuoja Seimo nariai Algirdas Sysas, Povilas Urbšys, Tomas Tomilinas, pasisako Trišalės Tarybos narė, profsąjungų aktyvistė Gražina Gruzdienė.
Daugiau laidų, komentarų ir straipsnių – www.iskauskas.lt, „Penki TV“ kanalu „YouTube“, paskyroje „Facebook“, portaluose www.penki.lt, www.alkas.lt, www.veidas.lt, www.lzinios.lt, regionų televizijose. Skaityti toliau
Nuo liepos darbdaviai minimalią mėnesinę algą galės mokėti tik už nekvalifikuotą darbą. Taip įtvirtinta naujajame Darbo kodekse. Be to, darbdaviai įpareigojami parengti darbo apmokėjimo sistemą taip, kad ją taikant būtų išvengta bet kokios diskriminacijos lyties pagrindu: už tokį patį ar lygiavertį darbą – vienodas darbo užmokestis.
„Naujasis reguliavimas numato net kelis naujus įpareigojimus darbdaviams, kuriuos taikant turėtų didėti darbo užmokestis. Visų pirma siekiame labai aiškiai apibrėžti, kad minimali mėnesinė alga būtų Skaityti toliau
„Kuomet šalį palieka mokslininkai, inžinieriai, gydytojai ir kiti protinio darbo atstovai, išvažiuoja tautos žiedas – inteligentai. Tuomet valstybės valdymą perima verslininkai, politikais tampa plebėjai ir praeiviai iš gatvės, o parlamente deputatų vietose įsitaiso turgaus spekuliantai, sportininkai ir aktoriai“…
Labai jau pažįstamas pasirodė šis „vaizdelis“. Tenka prisiminti: istorija vystosi spirale, kai padariusi laiko kilpą, ji pasikartoja kitu laiku. Straipsnio pradžioje pacituoti žodžiai buvo ištarti prieš 85 metus! 1932 metais Riksdage, Migracijos ir demografinės politikos komitete juos ištarė Čarsas Jensenas (Chars Jensen) (1904 – 1971), tuometinis Skaityti toliau
Šiuos metus Europos profesinės sąjungos pradėjo viešųjų ryšių kompanija su šūkiu „Europai reikia atlyginimų didinimo. Laikas mūsų atsigavimui”, kuri angliškai vadinasi „Pay rise“, ir paskelbė 2017 metus atlyginimų didinimo metais, nes statistiniai duomenys jau rodo, kad visos Europos ūkis atsigauna, įmonių pelnai ir jų vadovų atlyginimai jau seniai pasiekė ikikrizinį lygį, tačiau likusių darbuotojų atlyginimai į ikikrizinį lygį dar negrįžo, nors darbo našumas nuolatos augo.
Net Europos komisijos pirmininkas Žanas-Klodas Junkeris prieš keletą dienų pasakė, kad „Reikia skubiai spręsti socialinį deficitą, ištaisyti socialinės ir ekonominės politikos Skaityti toliau
Vidaus reikalų ministerijos siūlomos Valstybės tarnybos įstatymo pataisos turėtų pakloti pamatą valstybės tarnybos pertvarkai. Nors įstatymu mažinamos kai kurios tarnautojų socialinės garantijos, atsiranda galimybė lanksčiau reguliuoti jų darbo užmokestį.
Kai kurias Valstybės tarnybos įstatymo nuostatas siūloma gretinti prie naujai parengto Darbo kodekso: tarnautojų atostogos tai pat būtų skaičiuojamos kalendorinėmis dienomis, valstybės tarnautojams numatomų išeitinių išmokų dydžiai taip pat būtų panašūs į privačiame sektoriuje dirbančių darbuotojų. Politinio pasitikėjimo tarnautojai galėtų pretenduoti į kompensacijas tik jei išdirbtų ne trumpiau nei pusę jį pasirinkusio politiko kadencijos. Skaityti toliau
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija susitarimų Trišalėje taryboje pagrindu parengė Darbo kodekso, Užimtumo įstatymo, Nedarbo socialinio draudimo įstatymo pakeitimo projektus ir teikia juos derinti suinteresuotoms institucijoms, socialiniams partneriams ir visuomenei.
„Atsižvelgėme į visus Trišalėje taryboje sutartus punktus ir teikiame pataisytus dokumentus derinti suinteresuotoms institucijoms, taip pat profesinių sąjungų, darbdavių atstovams ir visuomenei. Skaityti toliau
Premjero Sauliaus Skvernelio kartojami žodžiai, kad Trišalėje taryboje pasiekti ir darbdavius, ir profesines sąjungas tenkinantys susitarimai, nėra teisingi. Profesinės sąjungos nesutinka su dalimi liepos 1 d. įsigaliosiančiame Darbo kodekse likusių nuostatų ir sieks jas pakeisti.
„Darbo kodekso įsigaliojimo atidėjimą valdžia, ypač Premjeras ir Seimo pirmininkas, vadino galimybe įsigilinti ir rasti geriausius sprendimus. Deja, realybė kitokia. Šiandien galime konstatuoti – derybos Trišalėje taryboje buvo ydingos“, – pabrėžia Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkas Artūras Černiauskas.
Po kelis mėnesius trūkusių diskusijų profesinėms sąjungoms, darbdaviams ir Vyriausybei pavyko sutarti dėl daugiausiai nesutarimų kėlusių Darbo kodekso klausimų: darbo laiko ir viršvalandžių reguliavimo, atostogų ir darbo tarybų bei profesinių sąjungų funkcijų pasiskirstymo, rašoma pranešime.
Pagal naująjį susitarimą darbuotojai per savaitę negalės dirbti ilgiau nei 60 val., įskaitant papildomą darbą ir viršvalandžius. Dirbantiems pagal suminę darbo laiko apskaitą taikomas 3 mėnesių apskaitinis laikotarpis, o maksimalus darbo Skaityti toliau
Kovo 8 d. Prezidentė Dalia Grybauskaitė prieš artėjančią Seimo pavasario sesiją tradiciškai susitiko su Seimo valdyba ir aptarė svarbiausius darbus ir strategines reformas.
Pasak Prezidentės, jeigu rudens sesija dar daug ką buvo galima nurašyti senojo Seimo palikimui, tai pavasario sesijos sprendimai – jau šio Seimo atsakomybė. Strateginiai valstybės prioritetai baigiami išgryninti, dabar laukia sunkus darbas. Politinė valia ir susitelkimas Seime labai svarbūs ne tik spartesniam valstybės vystymuisi, bet ir kiekvieno žmogaus kasdieniniam gyvenimui. Skaityti toliau
Kovo 7 d., Socialinių reikalų ir darbo ministerijoje (SADM) vyko Trišalės tarybos posėdis.
Paaiškėjo, kad nebuvo iki galo sutarta, todėl bus šaukiamas dar vienas papildomas posėdis, kuriame tikimasi galutinai išspręsti daugiausiai ginčų sukėlusius naujojo Darbo kodekso klausimus.
Daugiausiai nesutarimų kilo dėl darbo ir poilsio laiko nuostatų, viršvalandžių, atostogų, taip pat dėl profesinių sąjungų ir darbo tarybų funkcijų pasiskirstymo. Skaityti toliau
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija nuogąstauja, kad ir naujasis Darbo kodeksas, ir visas siūlomas socialinis modelis tebelieka supainiotas ir iš esmės naudingas tik darbadaviams. Su tuo, žinoma, nenori sutikti darbdaviai ir Darbo kodekso rengėjai. Valdžios žmonės akivaizdžiai blaškosi ir nežino ką daryti.
Taip galvoja ir Seimo narys Algirdas Sysas, tvirtinantis, kad Vyriausybė neturi būti tik pasyvus stebėtojas šioje situacijoje. Jis sakosi nematąs Vyriausybės noro ką nors keisti, o konsultacijos dėl Kodekso tobulinimo lyg ir vyksta, lyg ir ne… Skaityti toliau
Iš svetimų klaidų mokytis tikrai nemėgstame. Tai dar kartą įrodė pirmieji naujosios Vyriausybės darbo mėnesiai. Dar daugiau – valdantieji ne tik nenori pasimokyti iš svetimų, bet ir savų paslydimų. Dauguma ambicingesnių jų planų atsitrenkia į tą patį grėblį.
Vos spėjome Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą (LVŽS) pasveikinti, kad šie pildo priešrinkiminius pažadus ir atideda Darbo kodekso įsigaliojimą, taip politikų eskaluojamas socialinis dialogas ir baigėsi.
Slapukavimas – neatsiejama lietuviškų reformų dalis Skaityti toliau
Naujos kadencijos Seimui pusmečiui atidėjus naujojo Darbo kodekso įsigaliojimo terminą, diskusijos dėl šio dokumento projekto grįžo į Lietuvos Respublikos Trišalę tarybą. Dabar šioje socialinio dialogo institucijose visos suinteresuotos šalys gali teikti pasiūlymus bei ginti savo interesus. Ne išimtis ir mokytojų interesams atstovaujančios profesinės sąjungos, kurios stebi svarstymus ir aktyviai reiškia savo poziciją.
Mokytojų atstovus pasiekė žinia, kad naujosios vyriausybės vadovo Sauliaus Skvernelio aplinkoje atgimė pasiūlymas dėl visų papildomų ir pailgintų tartis nacionalinėje ar šakos kolektyvinėse sutartyse. Skaityti toliau
Seimas pradėjo svarstyti Seimo nario Tomo Tomilino pristatytas Darbo kodekso ir lydimųjų teisės aktų pataisas (projektas Nr. XIIIP-69), kuriomis siūloma atidėti dalies priimtų socialinio modelio įstatymų, tarp jų – ir naujojo Darbo kodekso, įsigaliojimą pusei metų. Pagal teikiamus pakeitimus patvirtinti socialinio modeliai įstatymai įsigaliotų nuo 2017 m. liepos 1 d.
Pasak projektų iniciatorių, atidėjus naujų nuostatų įsigaliojimą per šį laiką būtų pateiktos ir apsvarstytos reikiamos pataisos, kurios labiau subalansuotų darbuotojų ir Skaityti toliau
Nepritarus Prezidentės veto, naujasis Darbo kodeksas (DK2016) 2016 m. rugsėjo 14 d. buvo priimtas be pakeitimų. Kodeksas pakeitė nelankstų darbo santykių reguliavimą, tačiau jame numatyti esminiai pakeitimai sukėlė griežtą visuomenės kritiką, todėl praėjus savaitei po Kodekso priėmimo Seime pradėti registruoti pirmieji įstatymo pakeitimo projektai. Pastarųjų turinys akcentuoja didesnes garantijas darbuotojams, tačiau nepaneigia pagrindinės šio socialinio modelio idėjos tobulinti darbo santykių reglamentavimą gerinant verslo plėtros galimybes Lietuvoje. 2016 m. lapkričio 3 d. Seimas ėmė koreguoti DK2016 nuostatas. Skaityti toliau
Seimas priėmė naujojo Darbo kodekso, įsigaliosiančio nuo kitų metų pradžios, pataisas (projektas Nr. XIIP-4726(2), kuriomis siekiama padidinti darbuotojų garantijas ir socialinį saugumą darbe, tačiau Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis sako siūlysiąs pusmečiui atidėti naujojo Darbo kodekso įsigaliojimą.
Jis laiko, kad tai bus vienas pirmųjų naujojo Seimo sprendimų. Skaityti toliau
Seimas priėmė naujojo Darbo kodekso, įsigaliosiančio nuo kitų metų pradžios, pataisas (projektas Nr. XIIP-4726(2), kuriomis siekiama padidinti darbuotojų garantijas ir socialinį saugumą darbe. Už kodekso pakeitimus balsavo 83 Seimo nariai, prieš – 1, susilaikė 4 parlamentarai.
Naujame kodekse Seimas sugrąžino nuostatą, kad, kai abejojama dėl darbo sutarties sąlygų, jos bus aiškinamos darbuotojo naudai, taip pat nutarta apskritai atsisakyti nenustatytos apimties darbo sutarčių. Skaityti toliau
Jau aišku, kad keisis valdančioji koalicija. Seimo rinkimų pirmajame rate geriausiai pasirodė Valstiečių ir žaliųjų sąjunga bei Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, palaikę Prezidentės Dalios Grybauskaitės veto Darbo kodeksui.
Taip, šios partijos pasisakė už pokyčius, bet ne tokius, kurie pamintų darbuotojų teises ir socialines garantijas. Būtent tokia yra ir profesinių sąjungų pozicija.
Sveikintina tai, kad pirmaujančių partijų požiūris ir retorika kitokie nei anksčiau valdžiusių (ir per tą laiką ne kartą apvylusių) Skaityti toliau
Seimas trečiadienį , rugsėjo 28 dieną, nesiėmė priimti pirmųjų naujojo Darbo kodekso pataisų. Pakeitimus primti ar ne jis paliko po rinkimų.
Toks sprendimas buvo priimtas, nes naujų siūlymų kol kas neapsvarstė parlamentinis Socialinių reikalų ir darbo komitetas.
Liberalai ir konservatoriai pasigedo Trišalės tarybos pozicijos dėl naujų pataisų – kreiptasi tik vyriausybės išvados. Skaityti toliau
Seime registruojant ką tik priimto naujojo Darbo kodekso pataisas, socialdemokratė Irena Šiaulienė, atsakydama į Seimo narių klausimus, ne kartą pažymėjo, kad jos suderintos su profesinėmis sąjungomis. Tuo tarpu Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkas Artūras Černiauskas teigia, kad su LPSK, vienijančia 60 tūkst. dirbančiųjų, tartasi nebuvo.
„Su mumis nesikalbėta ir į mūsų Vyriausybei teiktus pasiūlymus dėl Darbo kodekso pataisų neatsižvelgta“, – akcentuoja LPSK pirmininkas Artūras Černiauskas. Skaityti toliau
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kad Seimui pritarus ir Prezidentei pasirašius naująjį Darbo kodeksą, nuo kitų metų keisis atostogų apskaičiavimo tvarka. Darbuotojams priklausys nebe 28 kalendorinės kasmetinių atostogų dienos, o 20 darbo dienų. Iki 2017 m. sausio 1 d. dienos sukauptos atostogos bus perskaičiuojamos į darbo dienas darbuotojų naudai.
„Sukauptos atostogos bus perskaičiuojamos santykiu septynios su penkiomis, ar šešiomis, priklausomai nuo to, kiek dienų per savaitę darbuotojas dirba – penkias ar šešias. Skaityti toliau
„Jo byla teisme ėjo be didesnių keblumų. Nusikaltėlis tvirtai, tiksliai ir aiškiai palaikė savo pareiškimą nepainiodamas aplinkybių, nelengvindamas jų savo naudai. Paklaustas, kas gi jį privertė ateiti ir prisipažinti, stačiai atsakė, kad vien tiktai nuoširdi atgaila. Bet nuo čia jau prasideda nauja istorija, istorija apie tai, kaip žmogus pamažu atsinaujina, apie tai, kaip jis pamažu atgimsta, pamažu pereina iš vieno pasaulio į kitą…“
Ne, ši istorija ne apie buvusį liberalų vadą Eligijų Masiulį – čia citata iš F. Dostojevskio romano „Nusikaltimas ir bausmė“. E. Masiulis, deja, ir toliau rūpinasi ne savo sąžine, siela ar vidiniu atgimimu, bet išorinio kailio gražinimu, todėl jo žadėta „išpažintis“ Skaityti toliau
Nors šalies valdantieji skambiai pasisako už pažangą, kuo patrauklesnes sąlygas verslui, elgiasi priešingai. Politinis blaškymasis ir akis badantis kompetencijos trūkumas daro didžiausią žalą šaliai.
Prezidentės veto atmestas ir naujas Darbo kodeksas priimtas tokiu pačiu stiliumi kaip 2002-aisiais. Tai yra visuomenei itin svarbus ir jautrus įstatymas, bet abu kartus, vos tik jį priėmus, iš karto paskelbta apie laukiančius pakeitimus ir taisytinas klaidas. Taip pademonstruojamas paprastas dalykas: priimamas įstatymas – brokuotas produktas. Ar čia šitaip tapsime patrauklesne šalimi investicijoms? Skaityti toliau
Po to, kai Seimas atmetė prezidentės veto Darbo kodeksui (toliau – DK), daug kas pamanė, jog tai – galutinis ir negrįžtamas darbuotojų ir jų teisių gynėjų pralaimėjimas. Tačiau taip nėra. Procesas baigsis paaiškėjus, kaip Seimas pasielgs su DK pataisomis, kurias žada teikti grupė Seimo narių. Tada galutinai paaiškės tikrosios Seimo partijų ir atskirų Seimo narių pažiūros. Bus aišku, ar socialdemokratų frakcijoje yra socialdemokratų, ar TS-LKD frakcijoje yra krikdemų, ar Darbo partijos frakcijoje yra leiboristų, ar teisingumą palaiko Tvarkos ir teisingumo frakcija. Į liberalus vilčių nededu – jie yra darbdavių pusėje.
Geras socialinis modelis būtų svarbi viešoji gėrybė. Tačiau jis tokiu dar netapo dėl dviejų Skaityti toliau
Seime vykęs Darbo kodekso ir Pagalbinio apvaisinimo įstatymų priėmimas viešojoje erdvėje traktuojamas kaip Seimo nesiskaitymas su Prezidente ir siekis priešintis jos valiai. Tačiau, ar tikrai galima taip teigti? Juolab kad vienas iš šių audringas diskusijas tiek tarp politikų, tiek tarp visuomenės sukėlusių įstatymų – Pagalbinio apvaisinimo įstatymas – buvo priimtas su šalies vadovės siūlytomis pastabomis. Taigi svarstant šio svarbaus ir reikalingo įstatymo priėmimą Prezidentės veto ignoruojamas nebuvo. Skaityti toliau
Seimas nusprendė nepritarti Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės veto dėl naujojo Darbo kodekso projekto (Nr. XIIP-3234 Gr) ir priėmė grąžintą įstatymą be pakeitimų. Už tai, kad įstatymas būtų priimtas be Respublikos Prezidentės teiktų pataisų, balsavo 74 Seimo nariai, prieš – 39, susilaikė 10 parlamentarų.
Seimas naująjį Darbo kodeksą priėmė birželio 21 d. Jis kartu su lydimaisiais teisės aktų pakeitimais yra vienas iš septynių naujojo socialinio modelio Skaityti toliau
