Žymos archyvas: darbdaviai

A. Černiauskas. Profesinės sąjungos – didesnės nei partijos (6)

Artūras Černiauskas. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas | alkas.lt nuotr.

Kritikuoti profesines sąjungas, atrodo, tapo gero tono ženklu. Net, kai nauji tyrimai pabrėžia daug stiprybių (išvystyta struktūra, sparti veikla poliniame lauke, žmogiškasis kapitalas ir kt.), jos vis vien nurašomos kaip „bejėgiškos“.  

 Neva, profesinės sąjungos reprezentuoja per mažai darbuotojų, mūsų įtaka per menka ar kažko tiesiog nepadarome. Komiška: VIEN Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (LPSK) su savo 50 tūkst. narių yra skaitlingesnė nei kelios didžiosios partijos kartu sudėjus. Beje, į LPSK statistiką patenka tik tvarkingai Skaityti toliau

Vasarą šiek tiek sumažėjo emigracija (0)

Lagaminas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Statistikos departamento duomenys rodo, kad vasarą emigracija nežymiai sumažėjo, o į Lietuvą gyventi atvykstančių žmonių skaičius išaugo.

Pernai per tris vasaros mėnesius iš šalies išvažiavo 15 047 žmonės, šiemet – 14 424 asmenys.

Pernai dėl emigracijos į Vakarų Europą Lietuva neteko apie 30 tūkst., o per pirmus aštuonis šių metų mėnesius – beveik 24 tūkst. gyventojų.

Tuo metu atvyko į Lietuvą 8 932 imigrantai. Pernai vasarą gyventi į Lietuvą atvyko 5 957 Skaityti toliau

Šiuolaikiniam jaunimui labiausiai trūksta gebėjimo susikaupti, mokytis iš patirties, atkaklumo ir kuklumo (0)

Studentai_breziniai.darbas_ktu.lt

80 proc. kandidatuojančių į darbą asmenų trūksta „minkštųjų“ įgūdžių: mokėjimo sklandžiai komunikuoti raštu ir žodžiu, gebėjimo bendradarbiauti ir netgi punktualumo. Tokios išvados prieita apklausus daugiau nei 40 tūkst. darbdavių visame pasaulyje. Be to, pasak tyrėjų, net 90 proc. darbdavių mano, kad didžiausias globalios darbo rinkos iššūkis yra ne techninių, o būtent „minkštųjų“ įgūdžių trūkumas.

Be to, nors apie lyderystę, komunikaciją ir bendradarbiavimą kaip esminius „minkštuosius“ įgūdžius kalbama jau gerą dešimtmetį,

Skaityti toliau

Seimas priėmė naujojo Darbo kodekso pakeitimus (1)

Darbo kodeksasBirželio 6 d. Seimas priėmė nuo liepos 1 d. įsigaliosiančio naujojo Darbo kodekso ir lydimųjų teisės aktų pakeitimus (projektas Nr. XIIIP-587(3), kurie parengti pagal Trišalėje taryboje bendru sutarimu pasiektus pasiūlymus. Už naujas nuostatas balsavo 84 Seimo nariai, prieš – 10, susilaikė 29 parlamentarai. Naujajame Darbo kodekse Seimas patikslino 45 straipsnių nuostatas.

Priimtais pakeitimais nutarta įtvirtinti darbuotojo ir darbdavio darbinį teisnumą ir veiksnumą, siekiant, kad darbo rinkoje galėtų dalyvauti visi asmenys, t. y. ir turintys negalią. Skaityti toliau

Seimas po svarstymo pritarė naujojo Darbo kodekso pakeitimams (0)

Alkas.lt, A. Rasakevičiaus nuotr.

Gegužės 30 d. Seimas po svarstymo pritarė nuo liepos 1 d. įsigaliosiančio naujojo Darbo kodekso ir lydimųjų teisės aktų pakeitimams (projektas Nr. XIIIP-587(2), kurie parengti pagal Trišalėje taryboje bendru sutarimu pasiektus pasiūlymus.

Svarstomais pakeitimais numatoma įtvirtinti darbuotojo ir darbdavio darbinį teisnumą ir veiksnumą, siekiant, kad darbo rinkoje galėtų dalyvauti visi asmenys, t. y. ir turintys negalią.

Kodekse būtų numatyta darbdavio pareiga teikti informaciją apie darbo užmokestį, taip pat dėl terminuotų sutarčių, dėl nuotolinio darbo, neviso darbo laiko ir laikinųjų Skaityti toliau

V. Rubavičius. Rinkimų spindesys ir liūdesys (3)

Vytautas Rubavičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Vaizduojamosios demokratijos sąlygomis rinkimai taip pat įgauna perdėto teatrališkumo – rinkimų kampaniją aptarnaujančios viešųjų ryšių bendrovės kuria partijoms ir politikams tinkamus ar reikalingus įvaizdžius, skleidžia juos žiniasklaidoje, stebi, kaip jų aptarnaujama „mėsa“ įgauna prekinę išvaizdą įvairiausiuose debatuose. Nepaliaujama kalbėti, koks svarbus yra rinkėjo balsas, tačiau ir tuose įtikinėjimuose vis labiau jaučiama vaidyba bei prievolė – kiek ir kokių tų rinkėjų bebūtų, partinei nomenklatūrai užteks. Svarbu tik, kad vadinamasis elektoratas nesikištų į išmaniojo ir ekspertinio Skaityti toliau

A. Černiauskas: Aukšti socialdemokratai ir verslo konfederacija klaidina žmones (0)

Artūras Černiauskas | Alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Seime registruojant ką tik priimto naujojo Darbo kodekso pataisas, socialdemokratė Irena Šiaulienė, atsakydama į Seimo narių klausimus, ne kartą pažymėjo, kad jos suderintos su profesinėmis sąjungomis. Tuo tarpu Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkas Artūras Černiauskas teigia, kad su LPSK, vienijančia 60 tūkst. dirbančiųjų, tartasi nebuvo.

„Su mumis nesikalbėta ir į mūsų Vyriausybei teiktus pasiūlymus dėl Darbo kodekso pataisų neatsižvelgta“, – akcentuoja LPSK pirmininkas Artūras Černiauskas.  Skaityti toliau

Seimas iš naujo svarstys naujojo Darbo kodekso projektą (1)

Seimas | alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės vyriausioji patarėja Lina Antanavičienė plenariniame posėdyje pristatė šalies vadovės dekretus, kuriuo Seimui pakartotinai grąžinti svarstyti Darbo kodekso projektas (Nr. XIIP-3234 Gr) bei lydimieji įstatymų pataisų projektai.

Iš viso darbuotojo naudai Respublikos Prezidentė siūlo pataisyti 22 nuostatas iš 260 Darbo kodekso straipsnių, kad balansas tarp darbdavio interesų ir darbuotojų apsaugos būtų atkurtas, išsaugant esmines darbo santykių reformai būtinas nuostatas. Skaityti toliau

X ir Y kartų darbuotojų skirtumai – iššūkis personalo specialistams (0)

studijos_jaunimas_smm.lt

Personalo specialistai, dirbantys kelis šimtus darbuotojų turinčiose įmonėse, vis dažniau tampa kertine ašimi tarp verslo interesų ir darbuotojų motyvacijos išlikti komandoje bei kurti pridėtine vertę darbdaviui. Emigracija, darbuotojų kaita, motyvacijos skatinimas ir skirtingų darbuotojų kartų interesų derinimas – tik keletas esminių iššūkių, kurie iš esmės formuoja ir pačią personalo valdymo profesionalų darbo specifiką.

Skaityti toliau

Praktika universitetuose – reali ar dėl „pliusiuko“? (0)

mokslininkai.studentai_smm.lt

Ar įmanoma suderinti darbdavių norą gauti visiškai paruoštą darbui specialistą ir išpildyti universitetams keliamą tikslą ruošti ne siauros srities, kaip kolegijos, o platų išsilavinimą, kūrybiškus, tarpdisciplinines žinias turinčius bei jas pritaikyti gebančius specialistus? Įmonių atstovai ir švietimo ekspertai sako „taip“, pabrėždami, kad studijų metais įgyta reali, o ne tik „pliusiukui“ užsidėti, praktika yra raktas į sėkmingą karjeros pradžią.

„Studijų metais atlikta praktika universitete įgytas žinias padaro daug kokybiškesnėmis. Galėdamas išmoktą teoriją pritaikyti realioje veikloje, studentas atsirenka žinias,

Skaityti toliau

R. Baškienė. Nenorime emigracijos? Didinkime algas, mažinkime mokesčius (3)

Rasa Baškienė | asmeninė nuotr.

Neseniai išgirdome, kad Sveikatos apsaugos ministras Juras Požėla pakvietė visus piliečius kovoti su medikų korupcija. It didelę naujovę pristatęs seniai veikiantį vadinamąjį „pasitikėjimo telefoną“ ministras pakvietė juo skambinti ir pranešti apie kyšius imančius medikus. Puikus pavyzdys Teisingumo ministerijai – gal ir ji įves panašią liniją pranešti apie teisėjų,  gaunančių tikrai ne mažiausius atlyginimus Lietuvoje, korupciją? Ir piliečiams jau nebereikės spėlioti, ar teisingai pasielgė mūsų valstybės teismas, išteisinęs 1991-aisiais žmones žudžiusius omonininkus, nes, pasirodo, prokurorai blogai surašė kaltinimą, pagal kurį Skaityti toliau

Visuomenininkai ragina vetuoti naująjį Darbo kodeksą (0)

Darbo kodeksasPraėjusią savaitę Seime priimtą naująjį Darbo kodeksą visuomenininkai ragina vetuoti ir grąžinti Seimui tobulinti jį iš esmės. Viešą pareiškimą išplatinusio visuomeninio judėjimo Vilniaus Forumas iniciatyvinės grupės narių tvirtinimu, tik tokiu būdu būtų užkirstas dar sykį pakartoti daugumos piliečių teisėtų interesų ignoravimo klaidą, kuri ateityje gali būti vertinama ir kaip nusikaltimas prieš Lietuvą – jos piliečius ir šalies ateitį.

„Darbo santykių ir sąlygų reforma Lietuvoje yra reikalinga ir turi būti įgyvendinta. Tačiau ji turi būti grindžiama solidarumo, sąžiningumo, visų socialinių ir profesinių grupių lygiateisės partnerystės ir ekonominio, socialinio bei politinio teisingumo ir iš jo kylančios įstatymo rengėjų atsakomybės Tautai Skaityti toliau

Po svarstymo pritarta siūlymui ilgai dirbusiems ir atleidžiamiems asmenims numatyti papildomas finansines garantijas (0)

Alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Seimas po svarstymo pritarė Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiu ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo projektui (Nr. XIIP-4524(2), kuriuo numatoma nustatyti papildomas finansines garantijas ilgą nepertraukiamo darbo stažą turintiems ir atleidžiamiems asmenims. Už šį projektą balsavo 92 Seimo nariai, prieš – 1, susilaikė 8 parlamentarai. Tam, kad jis būtų priimtas, Seimas turės balsuoti dar kartą. Šis įstatymo projektas yra vienas iš socialinio modelio paketo klausimų. Skaityti toliau

Siūloma ilgai dirbusiems ir atleidžiamiems asmenims nustatyti papildomas finansines garantijas (0)

startupdonut.co.uk nuotr.

Seimas pradėjo svarstyti Seimo nario Kęstučio Daukšio pristatytą Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiu ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo projektą (Nr. XIIP-4524), kuriuo siekiama nustatyti ilgą nepertraukiamo darbo stažą turinčių asmenų papildomas finansines garantijas juos atleidus. Šis projektas yra vienas iš šiuo metu svarstomų socialinio modelio paketo klausimų.

Priėmus įstatymą garantijos darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam nepasikeistų, o atleidžiamiems, nepertraukiamai dirbusiems pas darbdavį daugiau kaip penkerius metus, būtų užtikrintos papildomos finansinės garantijos. Skaityti toliau

Vilniaus universitetas – geriausias Lietuvoje (0)

VU-did-kiemas-E-Kurausko-foto

Valstybinių universitetų viršūnėje pirmosios vietos pastoviai neužleidžia Vilniaus universitetas (VU). Žurnalo „Reitingai“ sudarytame valstybiniame aukštųjų mokyklų reitinge VU surinko 61,8 taško iš 100 galimų. Šiemet VU pasirinko 60 proc. gabiausių moksleivių, o daugiausia darbdavių – net 11,7 proc. – šį universitetą rekomenduotų savo vaikams.

„Išlaikyti turimas pozicijas taip pat sudėtinga, kaip ir jas iškovoti. Džiugina tai, kad Vilniaus universitetą renkasi geriausieji ir Skaityti toliau

V. Vingrienė. Socialiniai darbuotojai – be teisių, tačiau įpareigoti ir „kalti“. Ar ne metas reformoms? (4)

Virginija Vingrienė | asmeninė nuotr.

„Klaidos – geriausios mokytojos“, pozityviai pažvelgiam į pertvarką išjudinančias tragedijas. Blogiau, kai net po jų nepasimokoma. Taip naujametinę nuotaiką košmaru pavertusi šventinių daugiadienių pasekmė iššaukė aktyvius debatus seniai tiksėjusios alkoholizmo bombos tema. Paskubinti sprendimai dėl priverstinio agresyvių alkoholikų gydymo, rimčiau pažiūrėta į jų vaikų globos pertvarką, prabilus net apie naują tarnybą. Tai itin svarbios, bet tik dalinės priemonės, pridengiančios šios srities esminių reformų šerdį. Skaityti toliau

Šalies konkurencingumui didinti – aukštesnė mokslo ir studijų kokybė (0)

studentai1.smm.lt

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė Mokslo ir studijų įstatymo pataisas, kurios padės pakelti aukštojo mokslo kokybę, orientuoti studijas į darbo rinkos ir valstybės poreikius bei skatinti inovacijas. Seimo priimtas pataisas inicijavo šalies vadovė.

Pasak Prezidentės, kvalifikuotos darbo jėgos parengimas yra vienas svarbiausių prioritetų, siekiant didinti šalies konkurencingumą ir skatinti inovacijų plėtrą, todėl būtina užtikrinti, Skaityti toliau

Neigiami demografiniai pokyčiai skaudžiausiai smogs regionams (3)

Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis | penki.lt nuotr.

Pasak Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidento Roberto Dargio, Lietuvoje sparčiai senstanti darbo jėga, didėjanti migracija į užsienio šalis ir didžiuosius Lietuvos miestus bei nemažėjantis rinkai tinkamai neparuoštų specialistų skaičius greičiausiai ir skaudžiausiai smogs Lietuvos regionams.

„Naujausias LNTPA atliktas demografinis tyrimas rodo, kad šiandien proporcingai didesnė dalis darbo jėgos yra vyresnio amžiaus. Jau po 10 metų prognozuojamas darbo jėgos sumažėjimas iki 35 proc., Skaityti toliau

M. Zasčiurinskas. Ar netaps Lietuva Baltarusijos provincija? (11)

M.Zasciurinskas_wikipedija.org

Ko gero pirmas kartas, kai džiaugiuosi, kad Lietuva tokia atsilikusi.
Nuvažiavo valdininkai į Graikiją pabėgėlių atsirinkti. Ir nustatytą priimamųjų kvotą vykdyti, ir gerą širdį parodyti. Su vienais kalba – jų giminaičiai jau Olandijoje, Vokietijoje, tad pagal Jungtinių Tautų konvencijas ir direktyvas dėl šeimų susijungimo, važiuos pas artimuosius. Kiti Lietuvos net negirdėjo ir toliau girdėti nenori.

Bando šnekinti Graikijos migracijos ir prieglobsčio departamento žmonės (ten departamento nesirengia naikinti), o pabėgėliai nesileidžia į kalbas. Darytina išvada, kad vis tiktai žino apie Lietuvą pakankamai, kad gražiuoju nesutinka. Įdomi detalė. Kaip skelbia žiniasklaida, mūsų viceministras su komanda ieško vienos, tik vienos! pabėgėlių šeimos. Ir – nulis rezultato. Skaityti toliau

V. Rutkūnas. Lietuvių nacionalinis charakteris ir alkoholis (80)

rutkunas-asmen-nuotr

Po antro pasaulinio karo subombarduota, kapituliavusi, palaužta Japonija, šalis, turinti labai menkus požeminius naudinguosius išteklius, nuolat niokojama žemės drebėjimų ir talžoma cunamio bangų, regis, buvo pasmerkta visiškam žlugimui ar geresniu atveju ilgam merdėjimui. Tačiau įvyko stebuklas – Japonija per stebėtinai trumpą laiką – du dešimtmečius, tapo klestinčia šalimi, antrąja ekonomika pasaulyje. Tai įvyko todėl, kad japonai atliko išsamų savo nacionalinio charakterio tyrimą – iškapstė gelmines japonų savybes, ir sugalvojo, kaip jas pakreipti tautos ir šalies suklestėjimui.

O koks mūsų lietuvių nacionalinis charakteris? Kuo mes garsėjame? Statistika rodo, kad pasaulyje pirmaujančias vietas užimame savižudybėmis ir išgertu alkoholio kiekiu. Skaityti toliau

L. Zasimavičius. Darbuotojų kova: Dovydas prieš Galijotą? (1)

Linas Zasimavičius | asmeninė nuotr.

Lietuvos dirbančiųjų vidutinis darbo užmokestis 2014-aisiais buvo 4-oje pozicijoje nuo galo tarp visų ES šalių. Lenkėme tik Rumuniją, Bulgariją ir Vengriją. Nepaisant to, jog Lietuvos BVP vienam gyventojui yra didesnis už Estijos (atitinkamai 27,051 ir 26,999 dolerių per metus)  šios šiaurinės Baltijos valstybės vidutinis atlyginimų lygis didesnis daugiau kaip pusantro karto. Šis paradoksas yra itin svarbus, svarstant galimas Darbo Kodekso  pataisas.

Lietuvos valstybė išsiskiria ir didele socialine atskirtimi, kuri yra nulemta  silpnų profesinių sąjungų bei  dabartinio DK neveiksnumo. Gitanas Nausėda yra puikiai Skaityti toliau

ACME įmonių grupė skatina jaunimą dirbti ir gyventi Lietuvoje (1)

Jaunieji ACME įmonių grupės darbuotojai_imones nuotr.

ACME įmonių grupė jau antrus metus iš eilės sudarė sąlygas vasarą įsidarbinti darbuotojų vaikams. Projekto tikslas – skatinti jaunimą dirbti ir gyventi Lietuvoje. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, nuo 2010 m. emigracija Lietuvoje mažėjo: 2010 m. iš šalies išvyko 83 157 žmonės, 2011 m. – 53 863, 2012 m. – 41 100, 2013 m. – 38 818, 2014 m. – 36 621. Nors emigracijos srautai kas metai vis mažėja, „protų nutekėjimo“ problema vis dar skaudi ir aktuali. Lietuvos Darbo biržos duomenimis, liepos mėn. 1 d. šalyje buvo 26,8 tūkst. bedarbių jaunesnių kaip 30 m. amžiaus.

Nuo liepos 1 dienos ACME įmonių grupėje įdarbinti 15 jaunuolių, kurių amžius nuo 14 iki 19 metų. Priklausomai nuo jų noro ir galimybių, jaunuoliai įdarbinti laikotarpiui nuo 1 iki 8 savaičių. Skaityti toliau

Sodros taryba pritarė mokslininkų siūlymui mažinti dirbančiųjų apmokestinimą (0)

sodra1Su socialinio draudimo sistemos tobulinimu susijusius socialinio modelio rengėjų pasiūlymus svarsčiusi Sodros taryba pritarė mokslininkų parengtoms teisės aktų projektų nuostatoms, numatančioms laipsniškai mažinti pensijų socialinio draudimo tarifą, nustatyti automatinį pensijų indeksavimą ir įvesti apskaitos taškų sistemą.

Mokslininkų pateiktuose teisės aktų projektuose siūloma keisti pensijų apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką, padaryti ją atviresnę ir palankesnę būsimiesiems pensininkams ir kartu sudaryti galimybę darbdaviams mokėti didesnius atlyginimus esamiems darbuotojams. Skaityti toliau

Įsigaliojo naujos savanoriškos praktikos formos jaunimui (0)

Internships.com nuotr.

Nuo sausio 1-osios jauni žmonės, siekdami lengviau ir kokybiškiau integruotis į darbo rinką, gali sudaryti savanoriškos praktikos sutartis su darbdaviais. Savanorišką praktiką atliekantys jaunuoliai draudžiami valstybės lėšomis sveikatos bei nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu, o jei jie registruoti darbo biržoje – praktikos metu išsaugos savo turimą statusą ir garantijas.

Siekiant išvengti piktnaudžiavimo įtvirtinta, kad savanoriškos praktikos sutarties terminas negali būti ilgesnis kaip 2 mėnesiai per kalendorinius metus. Savanoriškos praktikos sutartį galima sudaryti ne daugiau kaip 3 kartus, o bendras sudarytų savanoriškos praktikos sutarčių terminas negali būti ilgesnis kaip 6 mėnesiai. Skaityti toliau

Didžiausias Lietuvoje tyrimas apie studijų kokybę atskleidė nuomonių skirtumus (0)

Studentai | smm.lt nuotr.

Kokia yra studijų kokybė Lietuvoje, nuo ko ji priklauso ir kas galėtų ją pagerinti? Nuomonių yra daug, kaip ir daugybė sklandančių mitų. Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras (MOSTA) atliko didžiausią Lietuvoje studijų sistemai skirtą sociologinį tyrimą „Studijų kokybė Lietuvoje: suinteresuotųjų šalių požiūris“, – parodantį kaip studijų kokybę vertina skirtingos suinteresuotosios šalys.

Geriausiai studijų kokybę vertina doktorantai, prasčiausiai – darbdaviai

Studijų kokybę sudaro  daug elementų, tačiau kaip bendrai ją vertina moksleiviai, studentai, aukštųjų mokyklų administracijos darbuotojai, Skaityti toliau

D. Paukštė. Diskutavome apie Darbo kodekso projektą, kurio akyse nematėm (0)

Dainius Paukštė | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Įstatymo projekto rengėjai trečiadienį sukvietė į renginį, kurį skambiai pavadino aptarimu – diskusija. Kalbėjome apie naujus darbo santykius, tiksliau apie jų pagrindinius principus. O dar aiškiau išsireiškus – apie darbo santykių liberalizavimą. Jo nuostatas įstatymo projekto rengėjai sudėjo į naująjį Darbo kodekso projektą. Kaip žinoma, labiausiai tokių pakeitimo troško vienas iš trijų socialinio dialogo dalyvių – darbdaviai. Vėliau prie jų prisijungė ir politikai. Šiuo aktu siekiama sureguliuoti darbo santykius Lietuvoje ištisiems dešimtmečiams į ateitį. Skaityti toliau

Personalo ekspertas apie „Y kartą“: pagrindinis jų bruožas – tikslų neturėjimas (0)

batai_technologijos.lt nuotr

Vadinamoji „Y karta“, kuri Lietuvoje skaičiuojama nuo 1990 metų, išsiskiria tuo, kad neturi jokių tikslų, o į darbo vietą ateina ieškoti savęs, be to, ji nėra lojalūs darbdaviui, sako verslo valdymo konsultantas, personalo pasirinkimo ekspertas Saulius Jovaišas. „Tų jaunų žmonių pirminis tikslas yra atrasti save, padaryti kažką reikšmingo, būti pastebėtam ir įvertintam“, – tvirtina pašnekovas. Skaityti toliau

Verslininkai pasisako už ilgesnius viršvalandžius darbuotojams (1)

Darbo kodeksasEkonomikos komiteto pirmininko Remigijaus Žemaitaičio iniciatyva Seime pateiktos Darbo kodekso (DK) pataisos, kuriomis siekiama daugiau kaip 3345 litų atlygį (neatskaičius mokesčių) gaunantiems darbuotojams prailginti viršvalandžių skaičių nuo 120 iki 180 valandų per metus.

2013 metais ES Taryba Lietuvai rekomendavo priimti įstatymų pataisas, kurios liberalizuotų Darbo kodekse numatytus darbuotojų ir darbdavių santykius. Skaityti toliau

D. Paukštė. Krokodilo ašaros dėl profsąjungų (0)

Dainius Paukštė | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Ar pas mus yra profsąjungos? Tai, kas yra – tik profsąjungų parodija. Ir jų nebus tol, kol darbuotojai bus avinai be ragų, kurie kartais tyliai pamekena, bet nesibado. Todėl mūsų atlyginimai ES uodegoje, kainos ES viršūnėje, socialinė atskirtis ES viena didžiausių ir niekas nesikeičia, nejuda į geresnę pusę. Valdininkų greit bus daugiau nei dirbančiųjų, veisiasi kaip tarakonai. Kol žmonės nenustos bijoti ir nestreikuos, neišeis į gatves su savo reikalavimais, tol čia niekas nepasikeis. Ir toliau bus vaidinama butaforinė demokratija – saugi valdžios elito ir šėšėlinių šalies valdovų – milijonierių ir milijardierių užuovėja“. (Iš komentarų internete). Skaityti toliau

D. Paukštė. Ar galima biurokratinėmis priemonėmis suvaldyti emigraciją? (17)

Dainius Paukštė | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Manau, kad ne tik galima, bet tik tokiais metodais ir reikia veikti. Aišku, tai nereiškia, kad reikia užverti sienas ir nieko neišleisti iš valstybės. Tuomet turėsime tokią pat prievartą, kokia yra dabar, kuomet žmonės dėl nepakeliamų sąlygų Lietuvoje tiesiog yra išvaromi – priverčiami emigruoti. Su laisva žmogaus valia tokia emigracija neturi nieko bendro.

Tai ką tada tvarkyti biurokratiniais metodais? Bandysiu išvardinti bent pagrindines sritis. Demokratijos plėtra (daugiau teisių suteikti žmonėms spręsti esmines valstybės problemas, gydyti politinę sistemą), teisingumas (panaikinti Skaityti toliau