Žymos archyvas: Dalia Kuodytė

L.V. Medelis. Be vienos eilutės nekrologe (2)

Vytautas Skuodis | youtube.com stop kadras

Tos eilutės nėra gruodžio  7 dieną  mirusiam Vytautui Skuodžiui  skirtuose nekrologuose spaudoje ir elektroninėje žiniasklaidoje. Toje eilutėje faktas: 1994–1997  metais V. Skuodis  vadovavo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui.  Centrui, kuris kruvinus sovietmečio metus (KGB veikla, tremtis, partizanų kova, laisvės kovų judėjimas ir pan.) privalėjo tirti, dokumentuoti, nagrinėti ir skelbti. Kodėl bandoma tai nutylėti? Neieškosime sąmokslo teorijų, manykim, tiesiog buvo neapsižiūrėta. Visų. Pažvelkime į tuos sunkius Lietuvai metus iš dabarties atstumo. Labiausiai rūpima  santrumpa yra tokia: „KGB“ – sovietinis saugumas. Skaityti toliau

Grupė Seimo narių siūlo Komunistų partiją įvardinti – genocido vykdytoja (40)

Alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Seimo nariai Audronius Ažubalis, Valentinas Stundys, Arvydas Anušauskas, Arvydas Vidžiūnas, Dalia Kuodytė ir Povilas Urbšys siekia Sovietų sąjungos Komunistų partiją ir Lietuvos komunistų partiją pripažinti nusikalstama organizacija ir Lietuvos gyventojų genocido vykdytoja. Jie Seime įregistravo tokį projektą.

„(Seimas) konstatuoja, kad Lietuvos komunistų partija sovietinės okupacijos laikotarpiu (1940–1941 m. ir 1944–1990 m.) šalyje įtvirtino diktatūrą, veikė kaip paklusni ir iniciatyvi SSKP valios reiškėja ir įgyvendintoja Skaityti toliau

K. Garšva. Asmenvardžių rašyba: nesąmonės ir prošvaistės (45)

Kazimieras Garšva | Alaks.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Nemažai žurnalistų ir šiaip „pranašų“ vėl virkauja, kad Seimas nepažeidė Konstitucijos, įstatymų, valstybės interesų, daugumos piliečių teisių ir dar nepriėmė „Jedinstvos“ sugalvoto ir socialdemokratų stumiamo naujo vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo. Konstitucinis Teismas Seimą įpareigojo remtis kalbininkų (vardyno specialistų) duomenimis, bet prieškonstitucinio projekto entuziastai remiasi bent dešimčia nesąmonių.

Pirmoji yra ta, kad žmogaus vardas ir pavardė – jo privati nuosavybė kaip ūsai, batai, pinigai ar automobilis. Šią nuomonę skelbiančią Dalią Kuodytę, paskutinę Seimo darbo dieną Skaityti toliau

Konferencijoje bus aptarti dvigubos pilietybės klausimai (tiesioginė transliacija) (5)

Lietuvos piliečio pasas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Liepos 2 d., ketvirtadienį, 14.30 val. Spaudos konferencijų salėje (Seimo II r.) Liberalų sąjūdžio frakcija ir Vilniaus liberalaus jaunimo organizacija rengia konferenciją apie dvigubą pilietybę.

Konferencijoje bus aptarta šiuo metu labai svarbi dvigubos pilietybės tema. Renginyje kalbės įvairių socialinių grupių atstovai – politikai, ekonomistai, visuomeninių organizacijų nariai ir kiti aktyvūs visuomenės dalyviai. Pranešėjai, atsižvelgdami į politinius, ekonominius, visuomeninius, kultūrinius ir techninius aspektus, aptars tolimesnius žingsnius, reikalingus įteisinant dvigubos pilietybės įstatymą. Skaityti toliau

A. Butkus. Pietų Kaukazas: Kas nutylima (35)

dr. Alvydas Butkus | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Pietų Kaukaze yra trys šalys – Gruzija, Armėnija ir Azerbaidžanas. Sovietų laikais šis regionas vadintas Užkaukaze, nes į Rusijos pakraščius žiūrėta pro Kremliaus langus. Rusija šį terminą vartoja ir dabar.

Trumpai apie kiekvieną šalį.

Gruzija. Plotas – 69,7 tūkst. kv. km, gyventojų – 4,4 mln. (2002 m.), iš jų gruzinai sudaro 83,7 proc., armėnai – 6,5 proc., azerbaidžaniečiai 5,7 proc. XX a. gale maždaug 200 tūkst. gruzinų gyveno Rusijoje, apie 900 tūkst. – Irane ir Turkijoje. Vyraujanti religija – krikščionybė (stačiatikiai). Skaityti toliau

G. Visockas. Draugystė su šiandieniniu Kalnų Karabachu – pavojingas precedentas (5)

visockas-g-salygos-nuotr

Lietuvos Respublikos Seimas – keistas. Lyginant su didžiosiomis pasaulio valstybėmis turime itin mažai parlamentarų. Vos tris milijonus gyventojų teturinčiai valstybei užtenka 141 parlamentaro. Tačiau kodėl mūsų politikai pasišovę draugauti su visu pasauliu?

Tas neturi nė vieno tikro draugo…

Sakote, bičiuliavimosi troškulys – gražus bruožas? Ieškoti politinių, ekonominių, kultūrinių kontaktų visuomet geriau nei pyktis. Bet ar siekis turėti ypač daug prietelių byloja kokybę? Skaityti toliau

V. Sinica. Neutraliuosius istorijos politikos geriausiai išmokys Putinas (10)

Vytautas Sinica | E.Levin nuotr.

Artėjantį antradienį į Seimo darbotvarkę sugrįžta komitetų palaiminimo sulaukęs Tautos istorinės atminties įstatymas (TIAĮ). Nors sulaukęs aštrios kritikos iš kai kurių šalies istorikų, šis Lietuvai itin reikšmingas projektas kol kas ne tik neatmestas politikų, bet pagaliau sulaukia ir akademinės bendruomenės paramos.

Beveik 30 žinomų šalies istorikų pasirašė kreipimąsi, kuriuo ragina priimti šį įstatymą ir imtis nuoseklios istorijos politikos formavimo. Iš esmės tą patį siūlo ir VU mokslininkai, apibendrinę 5 metus trukusio tyrimo išvadas. Skaityti toliau

Jau siūloma įteisinti ir vienos lyties asmenų partnerystę (8)

R.Garuolio nuotr.

Liberalė Dalia Kuodytė ir grupė Seimo narių pateikė Civilinio kodekso papildymus ir pataisas, įteisinančias registruotą partnerystę Lietuvoje. Tai numatantį projektą parašais parėmė grupė Seimo Liberalų sąjūdžio ir Socialdemokratų partijos frakcijos narių.

Naująjį įstatymo projektą dėl registruotos partnerystės parašais parėmė Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos nariai D. Kuodytė, Eligijus Masiulis, Gintaras Steponavičius ir Šarūnas Gustainis, taip pat – Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnė Irena Šiaulienė, frakcijos nariai Marija Aušrinė Pavilionienė, Birutė Vėsaitė, Giedrė Purvaneckienė ir Juras Požėla. Skaityti toliau

Nepriklausomybės dienos išvakarėse Vilniuje bus minimos Tibeto sukilimo metinės (2)

Tibeto sukilimas | EPA nuotr.

Kovo 10 d., antradienį, nuo 12 val. Vilniaus Rotušės aikštėje vyks „Tibeto rėmimo grupės“ rengiama akcija „136 žmonės“: 136 akcijos dalyviai laikys 136 tibetiečių, kurie per pastaruosius keletą metų susidegino, protestuodami prieš Kinijos represijas Tibete, portretus.

Akcijoje Rotušės aikštėje taip pat dalyvaus Seimo Tarparlamentinių ryšių su Tibetu grupės vadovė Dalia Kuodytė, orientalistas, VšĮ „Tibeto namai“ vadovas Vytis Vidūnas, muzikantas Domantas Razauskas, aktorė Birutė Mar.

Akcijos metu skambės gongai. Akcijos trukmė – apie pusvalandį. Skaityti toliau

Ar bus uždrausta diskriminuoti religines mažumas? (video) (8)

seimas-religija-j.vaiskuno-koliazas-K100

Vasario 25 d., trečiadienį, 10 val. Seime, Seimo Konstitucijos salėje vyko apskritojo stalo diskusija apie religinių mažumų bendruomenes Religinių mažumų vieta šiuolaikinėje Lietuvos visuomenėje: nematomos ir/ar nepažįstamos?

Tiesioginę transliaciją žiūrėkite ČIA (transliacija baigta, žr. vaizdo įrašą).

Šį renginį rengia Seimo narė Dalia Kuodytė, Seimo Žmogaus teisių komitetas ir Naujųjų religijų tyrimų ir informacijos centras.

„Renginyje bus keliami aktualūs klausimai apie religinių mažumų vietą šiuolaikinėje Lietuvos visuomenėje: Skaityti toliau

A. Zolubas. Du istorinius įvykius ženklinantys mitai (2)

Algimantas Zolubas | asmeninė nuotr.

Dažnai skaitome, girdime apie mitus, dažniausiai savo kilme nesusijusius su senoviniais mitais, tačiau tenkinančius mito kriterijus, nes paremtus absoliučiu tikėjimu ir tapatumu. Lietuva turi Konstituciją, turi demokratinę Respubliką, turi valstybės valdymo institucijas. Tačiau ar tikra valstybė, ar tikra demokratija, ar tikra Nepriklausomybė? Gal visa tai nerealu, mitas? Čia skaitytojo vertinimui teikiu du mitus iškart, nes jie susiję.

Pirmas mitas: 1991 metų gruodžio 8 dieną Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos lyderiai Belovežo girioje pasirašė legendinę Nepriklausomų Valstybių Sandraugos sukūrimo sutartį, pažymėjusią SSRS griūtį. Skaityti toliau

Seimo žmogaus teisių komitetas išduoda valstybinę kalbą (tiesioginė transliacija) (26)

Jaroslavas Narkevičius | Alkas.lt asociatyvinė nuotr.

Gruodžio 18 d. Seimo Žmogaus teisių komiteto  (ŽTK) pirmininkas, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcijos narys, Leonardas Talmontas, prieštaraujant keliems komiteto nariams, į dienos darbotvarkę savo iniciatyva įtraukė Jaroslavo Narkevičiaus teiktą 2010 m. Tautinių mažumų įstatymo projektą Nr. XIP-1648. Komiteto nariai išsakė nuomonę, kad dėl šio projekto iš anksto nebuvo pateikta jokia medžiaga susipažinimui ir kad projekto nuostatos prieštarauja Konstitucijai, tačiau į tai nebuvo atsižvelgta ir komiteto pirmininko primygtiniu siūlymu buvo leista atėjusiam J.Narkevič su Ritai Tamašūniene jį pristatyti. Skaityti toliau

„Savaitės pjūvis“ apie prasidėjusią Seimo sesiją ir Dalai Lamos vizitą (1)

Č.Iškauskas, „Savaitės pjūvis“

Šioje „Penki TV“ apžvalginėje laidoje „Savaitės pjūvis“ laidos vedėjas, apžvalgininkas Česlovas Iškauskas išsamiau aptaria du svarbius šios savaitės įvykius – Seimo rudens sesijos pradžią ir Tibeto dvasinio vadovo Jo Šventenybės Dalai Lamos XIV vizitą Lietuvoje.

Pašnekovai – Seimo vicepirmininkas Gediminas Kirkilas ir Tarpparlamentinių ryšių Tibeto rėmimo grupės vadovė, Seimo narė Dalia Kuodytė. Skaityti toliau

Tibeto dvasinis vadovas Dalai Lama atvyko į Vilnių (nuotraukos, video) (3)

Jo Šventenybė Dalai Lama ir jį pasitinkantis Vytis Vidunas | delfi.lt, K.Čachovskio nuotr.

Rugsėjo 11 d. 14 val. į Vilnių keturių dienų viešnagei atvyko Tibeto dvasinis vadovas, Nobelio premijos laureatas Dalai Lama.

Aerouoste Tibeto dvasinį vadovą pasitiko Lietuvos–Indijos forumo prezidentas, Tibeto laisvės judėjimo narys, orentalistas Vytis Vidūnas, Tibeto rėmimo grupės atstovas Robertas Mažeika, Baltijos aplinkos forumo atstovė Rita Norvaišaitė.

Prie viešbučio garbingą svečią sutiko Baltijos aplinkos forumo atstovai Žymantas Morkvėnas, Kęstutis Navickas, Seimo Tarpparlamentinių ryšių Tibeto rėmimo grupės pirmininkė Dalia Kuodytė, Skaityti toliau

Seime lankysis Tibeto dvasinis vadovas Dalai Lama XIV (0)

Dalai Lama XIV

Rugsėjo 12 d., ketvirtadienį, 10 val. Seime lankysis Tibeto dvasinis vadovas Jo Šventenybė Dalai Lama XIV. Susitikimas su Seimo nariais vyks Konstitucijos salėje (I r.). Tibeto dvasinis vadovas Lietuvoje viešės rugsėjo 11–14 dienomis.

„Tai jau trečiasis šio iškilaus pasaulio dvasinio autoriteto vizitas Lietuvoje. 1990 m. Lietuvai paskelbus nepriklausomybę kovo 11 d., jau balandžio 3 d. gavome Jo Šventenybės Dalai Lamos XIV sveikinimo telegramą, o netrukus sulaukėme jo vizito. Tuomet, kai Lietuvai buvo toks svarbus tarptautinės bendruomenės palaikymas, Dalai Lama XIV buvo su mumis ir skleidė viltį, kad siekiantys tiesos negali pralaimėti. Skaityti toliau

Lietuvos Prezidentė raginama telkti paramą Tibetui (1)

L..Sangajus, Th.Samdupa, D.Kuodytė | lrs.lt, N.Lysenkovo nuotr.

Birželio 14 d. Seime vykusiaime pokalbyje „Tibetas – dabartis ir perspektyvos“, kurioje dalyvavo pirmą kartą Lietuvoje viešintis Tibeto Vyriausybės tremtyje vadovas Lobsangas Sangajus, buvo prieita išvados, kad vien tarptautinės bendruomenės susirūpinimo dėl blogėjančios padėties Tibete jau nebepakanka.

Šio susitikimo sumanytoja Seimo narė, Tarpparlamentinių ryšių Tibeto rėmimo grupės pirmininkė Dalia Kuodytė sakė, kad atėjo metas imtis imtesnių veiksmų, pasak jos, tam tikslui reikėtų išnaudoti nuo liepos 1 d. prasidėsiantį Lietuvos pirmininkavimą Europos Sąjungos Tarybai. Skaityti toliau

Į Lietuvą atvyko Tibeto vyriausybės tremtyje vadovas Lobsangas Sangay (1)

Thubtenas Samdupas | Alkas.lt nuotr.

Birželio 12 d. 14 val. į Lietuvą pirmą kartą atvyko Tibeto vyriausybės tremtyje vadovas dr. Lobsangas Sangay (Lobsang Sangay). Kartu su juo atvyko jau anksčiau mūsų šalyje kelis kartus lankęsis Tibeto dvasinio lyderio Dalai Lamos XVI atstovas Baltijos ir Šiaurės Europos šalims Thubtenas Samdupas (Thubten Samdup).

Vilniaus tarptautiniame oro uoste Tibeto atstovus pasitiko Seimo Tarpparlamentinių ryšių Tibeto rėmimo grupės  (TRTRG) vadovė, Seimo narė Dalia Kuodytė, Tibeto rėmimo grupės ir  Lietuvos budistų bendruomenės atstovai.

L.Sangay ir Th.Samdupas Vilniuje lankysis birželio 12-15 dienomis. Skaityti toliau

Ar reikalingas specialusis Tautinių mažumų įstatymas? (4)

Sausio 25 dieną Žmogaus teisių komitetas kartu su Kultūros ministerija surengė svarstymus „Tautinės mažumos Lietuvos gyvenime“. Diskusijoje buvo aptarti du klausimai: Tautinių bendrijų dienos, kaip atmintinos dienos, įtvirtinimas atmintinų dienų įstatyme ir specialaus Tautinių mažumų įstatymo reikalingumas.

Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Leonardas Talmontas pasiūlė registruoti Atmintinų dienų įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo būtų įtvirtintas Lietuvos tautinių bendrijų dienos, kaip atmintinos dienos, paminėjimas sausio 25 dieną. Skaityti toliau

Lietuvoje sulaikyti lietuviai pasisakantys už Tibeto laisvę (23)

Tibetas

Vakar lapkričio 11 d. Kenos geležinkelio stotyje, Vilniaus rajone buvo sulaikyti iš Kinijos atvykstančio traukinio „Saulė“ laukę Tibeto laisvės rėmimo judėjimo grupės (TLRJ) nariai.

Tą dieną į Lietuvą turėjo atvykti pirmasis Vakarų Europą su Kinija per Kazachstaną, Rusiją, Baltarusiją ir Lietuvą jungiantis reguliarus konteinerinis traukinys „Saulė“.

Traukinio pasitikti atėję TLRJ nariai Kenos stotyje pasirodė su plakatais ir Tibeto vėliavomis. Skaityti toliau

Seimas priėmė įstatymą dėl kompensacijų žydų religinėms bendruomenėms (14)

www.alkas.lt 

Seimas, pripažindamas didelį Lietuvos žydų bendruomenės indėlį į Lietuvos kultūrą ir visuomenės pažangą iki Antrojo pasaulinio karo, Lietuvos okupacijos ir holokausto kaip visokeriopo žydų egzistencijos naikinimo pradžios ir siekdamas atkurti istorinį teisingumą ir gera valia kompensuoti už totalitarinių režimų okupacijų laikotarpiu neteisėtai nusavintą Lietuvos žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą, nusprendė priimti Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymą (projektas Nr. XIP-968(4)). Už jį balsavo 82 Seimo nariai, prieš – 7, susilaikė 16.  Skaityti toliau

D.Kuodytė. Komunistinė propaganda sugrįžta į Vilnius Universitetą? (10)

Dalia Kuodytė, www.alkas.lt    

Dalia Kuodytė, lrs.lt nuotr.

Ar dar pamenate dvidešimties metų senumo kliedesius: „Lietuvai civilizaciją atnešė sovietai – pastatė fabrikus ir gamyklas, kelius ir geležinkelius, sukurtos prielaidos klestėti mokslui, švietimui, kultūrai… Jei ne „broliška“ pagalba, iki šiol vaikščiotumėte vyžoti ir traktoriaus nepažintumėte…“? 

Tokią propagandą girdėjome iš Maskvos ir vietinių komunistėlių. Tuomet garbės reikalu laikėme į tokius melus reaguoti, įvertinti kaip Lietuvos laisvės priešų veikimą. Juk patys suvokėme ir kitiems drąsiai teigėme – o kas jų prašė tos „broliškos pagalbos“? O gal mums mūsų vyžos buvo brangios kaip ir mūsų laisvė, mūsų gyvenimo būdas?  Skaityti toliau