Spalio 24 d. Lietuvos Respublikos Seime įvyko konferencija „Etnokultūrinio sąjūdžio ištakos, raida ir reikšmė“, skirta Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui ir folklorinio judėjimo bei žygeivystės 50-mečiui. Konferenciją organizavo Lietuvos Respublikos Seimo Kultūros komitetas ir Etninės kultūros globos taryba.
Prieš prasidedant konferencijai 10.30 val. Seimo spaudos konferencijų salėje įvyko Seimo nario Stasio Tumėno spaudos konferencija „Etnokultūrinio sąjūdžio Skaityti toliau
– Kokie keliai veda į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją? Kada ir kaip jaunuoliai apsisprendžia rinktis sunkų etnomuzikologo, muziko, muzikologo darbą? Koks būtinas pasirengimas – kur ir kaip?
– Keliai ne visai tie patys – nelygu į kokią specialybę stojama. Aišku, daug specialybių – styginių, fortepijono, pūtikų ir kt., kai grojama kokiu nors instrumentu, reikalauja rengimosi nuo mažens – ar muzikos mokykloje, ar M. K. Čiurlionio meno mokykloje, ar Juozo Naujalio ir kitose. Jie, ar jų tėvai kryptingai siekia tikslo ar įsivaizduoja žiną, kad jų vaikas gros tuo instrumentu visą gyvenimą. Taip nulemiamas vaiko likimas, o kartais galvoti Skaityti toliau
Tęsiame per Balticum TV transliuojamų kultūros laidų „Skrajojantys ežerai. Baltų mitai ir simboliai“ skirtų Algirdo Juliaus Greimo metams pristatymą.
Šį kartą pristatome laidą apie lietuviškų sutartinių kosmogoninius kodus. Sutartinės yra nepaprastos dar ir todėl, kad jose išsaugoti senovės baltų kosmogoniniai kodai. Ką reiškia metafora „giesmių kamuolys“? Kokius Visatos simbolius atspindi kanoninės trejinės ir keturinės? Ką reiškia „rinkti sutartinę“? Koks ryšys tarp sutartinių ir simbolių, atstovaujančių Dangaus sferą? Į šiuos klausimus Skaityti toliau
Liepos 9 d., sekmadienį, 13 val. Senovinės bitininkystės muziejuje Stripeikiuose (Ignalinos raj.) bus pristatytas naujas garsiausios sutartinių giedotojų grupės „Trys keturiose“ plokštelė „Bitela“. Jame klausytojai išgirs nepakartojamas lietuviškas giesmes, skirtas bitėms. Tai ne tik pirmas išleistas tokios tematikos sutartinių leidinys, bet ir naujas jų pateikimo būdas – sutartinės įrašytos gamtos aplinkoje, naudojant specialią garso įrangą.
Kompaktinėje plokštelėje „Bitela“ surinktos 24 sutartinės, siejančios slėpiningą bičių ir žmonių pasaulius. Skaityti toliau
Švietimo ir mokslo viceministro dr. Giedriaus Viliūno raštas valstybiniams universitetams nulėmė tai, kad nutraukiamas priėmimas į kai kurias, iki tol mažesnį studentų skaičių (6-8) turėjusias humanitarines, socialines ir ugdymo mokslų magistratūros studijų programas, nes šiemet iškelta sąlyga, kad programoje turi būti ne mažiau kaip 12 studentų.
Tai reiškia, kad jei pavyktų surinkti tik 11 stojančiųjų studentų į programą, priėmimas būtų atšauktas, nors programa dar neseniai buvo akredituota 3 ar 6 metams tos pačios ministerijos. Tokia aukščiausia „kartelė“ minimaliam studentų skaičiui nustatyta Skaityti toliau
Su etnomuzikologe Daiva Vyčiniene kalbasi Rūta Gaidamavičiūtė
– Daugeliui liaudies muzika iš savasties jau persikėlė į vartojimo ar stebėjimo sritį. Informacijos amžius yra paradoksaliai nepalankus tam, kad atskirtume, kas vertinga, o kas tiesiog reklaminis „masalas“…
– Turbūt ne kartą esame susimąstę, kad šiandieniniame pasaulyje būti, išlikti savimi nėra lengva. Individuali, kultūrinė, etninė tapatybė glaudžiai susijusi su gimtosios ar gyvenamosios vietos branginimu, jos išskirtinumu, nulemtu ir kraštovaizdžio, ir kalbos (kalbėjimo), ir dainos (dainavimo). Skaityti toliau
Rugpjūčio 10 – 16 dienomis Dvarčiškių kaime Švenčionių r. vyks kasmetinė Ramuvos jaunimo etnokultūros stovykla.
Stovyklos tema „Kuriame sutartinę“. Joje bus mokomasi sutartinių ir iš jų kuriamas naujas kūrinys – sutartinė, apjungianti senose baltų žemėse gyvenančias tautas – lietuvius, latvius, prūsus, gudus, lenkus. Bus naudojamos sutartinių dermės, baltų kalbos, pritaikomi įvairūs muzikos instrumentai.
Paskaitų bei diskusijų metu bus mokomasi senosioms sutartinėms būdingos darnos ir skirtingų nuomonių suderinimo. Skaityti toliau
Liepos 14–17 d. į Klaipėdos uosto senamiestį atidūzgia kas antrus metus spiečiantis ir gausų žiūrovų būrį pritraukiantis tradicinis tarptautinis folkloro reniginys „Parbėg laivelis“. Šiai šventei Klaipėdos miesto savivaldybės etnokultūros centro rengiamai, suteiktas Klaipėdos miesto pristatomojo renginio statusas. Renginys yra įtrauktas į CIOFF (tarptautinės liaudies meno organizacijos prie UNESCO) festivalių kalendorių. Tarptautinio folkloro medunešio svečiai iš Baltarusijos, Gruzijos, Indijos, Italijos, Latvijos, Norvegijos, Portugalijos, Rusijos, Ukrainos ir Lietuvos miestų – daugiau kaip 800 dalyvių – sudūzgės į Klaipėdą. Skaityti toliau
Liepos 14–17 d. į Klaipėdos uostą atidūzgia kas antrus metus spiečiantis ir gausų žiūrovų būrį pritraukiantis tradicinis tarptautinis folkloro renginys „Parbėg laivelis“. Šiam renginiui, Klaipėdos miesto savivaldybės etnokultūros centro rengiamam, suteiktas Klaipėdos miesto reprezentacinio renginio statusas. Renginys yra įtrauktas į CIOFF (tarptautinės liaudies meno organizacijos prie UNESCO) švenčių kalendorių. Skaityti toliau
Gruodžio 2 d., Seime įvyko Etnografinių regionų metams skirtos tarptautinės konferencijos „Regioniniai muzikinio folkloro tyrimai“ pirmosios darbo dienos posėdis.
Į konferencija skaityti pranešimus atvyko etnologai, folkloristai ir etnomuzikologai iš Lietuvos, Austrijos, Vengrijos, Lenkijos, Estijos, Latvijos, Baltarusijos, Ukrainos ir Rusijos.
Prieš konferenciją Seime buvo surengta spaudos konferencija, kurioje Seimo narys Vytautas Juozapaitis kartu su Etninės kultūros globos taryba glaustai supažindino su 2015-aisiais vykusių Etnografinių regionų Skaityti toliau
Gruodžio 2 d. Lietuvos Respublikos Seime įvyko Seimo nario Vytauto Juozapaičio spaudos konferencija „Etnografinių regionų metai ir muzikinio folkloro reikšmė regioninio savitumo raiškai“.
Spaudos konferencijoje taip pat dalyvavo Etninės kultūros globos tarybos (EKGT) atstovai – pirmininkas Virginijus Jocys, pirmininko pavaduotojas dr. Vytautas Tumėnas, prof. habil. dr. Daiva Vyčinienė ir doc. dr. Dalia Urbanavičienė.
Spaudos konferencijoje bus pristatyti 2015-ųjų – Etnografinių regionų metų – veiklos Skaityti toliau
Didžiąją Lietuvos istorijos dalį gyvavo dvi Lietuvos – Didžioji ir Mažoji. Nagrinėdami Lietuvos istoriją, dažniausiai turime galvoje Didžiąją Lietuvą, kurią paprastai vadiname tiesiog Lietuva. Tai – kunigaikščių Lietuva, kadaise – galinga valstybė „nuo jūros iki jūros“. Mažoji Lietuva dažniausiai lieka paraštėje, iškyla daugiausia tik tada, kai kalbama apie kultūros, ypač literatūros, istorijos siužetus. Iš tiesų ji labai sunkiai pritampa prie politinės Lietuvos istorijos, nes ta jos istorija iš tiesų kitokia – valstybiniu požiūriu Mažoji Lietuva priklausė Kryžiuočių ordino valstybei, vėliau – Prūsijos kunigaikštystei, karalystei, Vokietijos imperijai. Skaityti toliau
Gruodžio 12 d., penktadienį, Lietuvos Respublikos Seime surengta spaudos konferencija „Etninė kultūra Etnografinių regionų metais“, kurioje dalyvavo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narys Algirdas Patackas bei Etninės kultūros globos tarybos nariai: pirmininkas Virginijus Jocys, prof. dr. Daiva Vyčinienė, etnokosmologas Jonas Vaiškūnas ir Kultūros ministerijos Regionų skyriaus vedėja Irena Seliukaitė.
Parlamentaras Algirdas Patackas pasidžiaugė, kad 2015 metai paskelbti Etnografinių regionų metais ir pažymėjo tris svarbiausius tikslus: „Turime stiprinti savimonę, kuriai iššūkį meta didžiulė emigracija, nes etninė kultūra yra vienas svarbiausių veiksnių, skatinančių žmones neišvykti. Skaityti toliau
Spalio 11 d. Vilniaus mokytojų namuose nuo 10:00 iki 22:00 val. vyks kūrybinės dirbtuvės „Etno Aš“.
Kirtimų kultūros centras jau antrus metus iš eilės organizuoja kūrybines dirbtuves „Etno Aš“ bei kviečia visus neabejingus lietuvių folklorui apsilankyti renginyje. Šio projektu siekiama supažindinti mūsų visuomenę, o ypač jaunąją kartą, su lietuvių liaudies lobynu bei mažinti regionų asimiliavimą.
Pasak kūrybinių dirbtuvių „Etno Aš“ sumanytojos Rūtos Stonkienės, dauguma žmonių gan dažnai girdi ar vartoja terminą folkloras, tačiau tik retas iš esmės suprantą tikrąją sąvokos reikšmę. Skaityti toliau
Rugpjūčio 9-16 d. Zarasų rajone esančioje Dūburio ežero saloje vyks tarptautinis sveikos gyvensenos festivalis „Masters of Calm“. Savaitės trukmės festivalyje dienomis įvairūs lektoriai ves paskaitas ir praktinius seminarus apie sveiką kūną, darnią šeimą, santykius bei dvasinį ugdymą, o vakarais dalyviai bus kviečiami į relaksacinės multikultūrinės muzikos koncertus.
Festivalio atidarymo vakarą koncertuos kompozitorius Raimondas Rašpoliauskas. Vienas pirmųjų elektroninės muzikos kūrėjų Lietuvoje anksčiau grojo roko grupėje „Bix“, ritualiniame kolektyve Skaityti toliau
Jau trečiąjį kartą Ukmergės rajono kultūros centro darbuotoja Vilma Mulevičiūtė-Sabaliauskienė birželio pabaigoje surengė sutartinių stovyklą. Ukmergės krašto vietovardžiais mirgėte mirga didžiausias ir reikšmingiausias spausdintas sutartinių paminklas – Zenono Slaviūno tritomis „Sutartinės“. Būtent iš Taujėnų, Veprių, Deltuvos, Lyduokių XX a. pradžioje užrašytos sutartinės šiandien yra vienos mėgstamiausių ir giedamų jau visoje Lietuvoje.
Į stovyklą susirinko mergaitės ir merginos iš viso Ukmergės rajono. Dauguma čia jau trečią kartą ir tik stovykloje susipažino su senosiomis sutartinėmis, Skaityti toliau
Kovo 6 d. 14 val. Etninės kultūros globos taryba (EKGT), norėdama visuomenę geriau supažindinti su atskirų regionų tautodailės, etnoarchitektūros darbais ir tų regionų tapatybės ženklais, kartu su Neringos istorijos muziejumi EKGT patalpose Vilniuje (J. T. Vaižganto g. 4-1) atidaro Vėtrungių parodą.
Ši pirmoji paroda – tai pasiruošimo 2015-iesiems, Etnografinių regionų metams, vienas iš renginių.
Parodos atidaryme dalyvaus Neringos istorijos muziejaus direktorė Eleonora Jonušienė, vėtrungių ir laivų meistras Vaidotas Bliūdžius, Skaityti toliau
2014 m. sausio pradžioje pradėjo veikti naujas tinklalapis www.tautosmenta.lt, skirtas lietuvių religijos, mitologijos, pasaulėvaizdžio tyrimų medžiagai telkti ir viešinti.
Jame pirmiausia yra sutelkti spaudoje skelbti rašiniai PDF pavidalu, bet pristatoma ir visokia kitokia su minėtomis temomis susijusi medžiaga. Straipsniai, rašiniai, garso, vaizdo įrašai ir kt. tinklapyje surikiuoti pagal autorius. Šiuo metu naujajame tinklapyje yra pristatomi Rimanto Balsio, Nijolės Laurinkienės, Dainiaus Razausko, Jono Vaiškūno, Daivos Vaitkevičienės, Daivos Vyčinienės darbai. Skaityti toliau
Sausio 15 d. grupė Lietuvos mokslininkų ir meno kūrėjų išplatino atvirą laišką, kuriame išreiškė susirūpinimą dėl Lietuvos piliečiams daromų kliūčių pasinaudoti savo konstitucine teise į referendumą ir pakvietė visus geros valios žmones telktis, vienytis ir visomis įmanomomis teisėtomis priemonėmis ginti daugiau kaip 300 000 Lietuvos Respublikos piliečių išreikštą valią.
Skelbiame šį kreipimąsi:
DĖL TEISĖS Į REFERENDUMĄ Skaityti toliau
Balandžio 16-19 dieną Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (LMTA) vyksiantis tarptautinis etninės muzikos teorijos ir praktikos seminaras Nordtrad liudija, kad etninė muzika tikrai yra gyvybinga ir įdomi ne tik garbaus amžiaus tradicijų saugotojams, bet ir jaunajai kartai.
Nordtrad yra folklorinės muzikos tinklas, koordinuojamas Geteburgo universiteto muzikos ir teatro akademijos (Švedija). Pagrindinė tinklo veikla – studentų ir dėstytojų mainai, intensyvūs projektai, kasmetinės konferencijos. Skaityti toliau
Š.m. sausio 23–24 d., Berlyne skambės lietuvių liaudies dainos ir UNESCO nematerialaus kultūros paveldo sąrašą puošiančios sutartinės. Sausio 24 d. jos džiugins Airijos, Lietuvos ir Graikijos trejeto pirmininkavimo ES Tarybai pristatymo renginių dalyvius, o pristatymo išvakarėse lietuvių liaudies dainų ir sutartinių vakaras „Dainų kraštas“ skambės Lietuvos ambasadoje.
Trijų šalių 2013–2014 m. pirmininkavimo simboliniame atidaryme Skaityti toliau
Lapkričio 27 d. Lietuvos nacionalinės ir regioninės žiniasklaidos, savivaldybių ir kultūros centrų atstovai susirinko į konferenciją „Etninės kultūros sklaida masinėse informavimo priemonėse“. Etninės kultūros globos tarybos kartu su Kultūros ministerija organizuotoje konferencijoje buvo aptarti klausimai, iškylantys sąveikaujant etninei kultūrai ir masinėms informavimo priemonėms.
Etninės kultūros globos tarybos (EKGT) pirmininkė doc. dr. Dalia Urbanavičienė, pasidžiaugė, kad pastaraisiais metais itin pagyvėjo EKGT ir Nacionalinio transliuotojo bendradarbiavimas. Ji priminė kai kuriuos siūlymus, Skaityti toliau
Lapkričio 27 d. 11 val. Kultūros ministerijos Baltojoje salėje (J.Basanavičiaus g. 5, Vilniuje) vyks konferencija ,,Etninė kultūra masinėse informavimo priemonėse“. Etninės kultūros globos tarybos (EKGT) ir Kultūros ministerijos organizuojamoje konferencijoje planuojama aptarti etninės kultūros sklaidai iškylančias problemas ir esamus pasiekimus.
Konferencijoje tikimasi sulaukti ne tik etninės kultūros puoselėtojų, bet taip pat Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos, regioninių bei komercinių radijo ir televizijų, spaudos (periodinių leidinių ir kt.) atstovų, internetinių tinklapių, reportažinės fotografijos bei reklaminių klipų kūrėjų. Skaityti toliau
Jau nuo kitų mokslo metų mokiniai galės nuosekliau susipažinti su etninės kultūros pagrindais – tokiomis jos sritimis kaip tautos būdas, pasaulėjauta, maistas, kraštotyra, žodinis paveldas, kalendorinės šventės, liaudies medicina ir kt. Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius patvirtino Pagrindinio ir Vidurinio ugdymo etninės kultūros bendrąsias programas.
„Jauni žmonės turi pažinti ir vertinti savo tautos ir Lietuvos tradicinę kultūrą. Sužinoję, kodėl mes, lietuviai, lenkai, rusai, žydai ar baltarusiai tokie tapome, gyvendami kaimynystėje su kitomis kultūromis, jie geriau supras bendras sąsajas ir skirtumus. Ugdydami savo tautinį tapatumą, moksleiviai geriau pažins ir kitas tautas, – sako ministras G. Steponavičius, Skaityti toliau
Š. m. gruodžio 16 d. vyks Kultūros ministerijos, Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos bei Lietuvos liaudies kultūros centro organizuojami renginiai, skirti lietuvių polifoninių dainų sutartinių – įrašymo į UNESCO Reprezentatyvųjį nematerialaus kultūros paveldo sąrašą vienerių metų sukakčiai paminėti.
Sutartinės – tai pasaulinio pripažinimo sulaukusi, nepakartojama, ilgaamžė, tačiau savo menine kalba ir daugiasluoksniškumu itin šiuolaikiška lietuvių kultūros tradicija. Skaityti toliau
2011 m. lapkričio 28 d. Vilniuje buvo surengtas Etninės kultūros pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų projektų aptarimas.
Šių programų projektus parengė Ugdymo plėtotės centras (UPC) kartu su Lietuvių etninės kultūros draugijos (LEKD) suburtu autorių kolektyvu, vadovaujant doc. dr. Daliai Urbanavičienei ir dr. Gailai Kirdienei. Etnokultūrinio ugdymo programų rengime dalyvavo ne tik mokslininkai, žinomi etnologijos, etnomuzikologijos specialistai, bet ir praktikai, sėkmingai mokantys etninės kultūros įvairiose mokyklose. Skaityti toliau
TV1 laida „Alchemija“ festivalyje „Mėnuo Juodaragis“, 2011 08 26-28.
Apie etninę kultūrą, jos tyrinėjimą ir gyvybingumą mintimis su laidos vedėju Ryčiu Zemkausku dalinasi dr. Vykintas Vaitkevičius, dr. Dainius Razauskas, dr. Vytautas Tumėnas, dr. Daiva Vaitkevičienė, dr. Gaila Kirdienė, dr. Daiva Vyčinienė ir kiti „Mėnesio Juodaragio 2011“ dalyviai.
Siūlome pasižiūrėti: Skaityti toliau
Keturioliktasis baltų kultūros ir muzikos festivalis „Mėnuo Juodaragis“ svarbią progamos dalį šiemet vėl skirs turtingo mūsų krašto paveldo pažinimui. Rugpjūčio 26-28 dienomis, Zaraso ežero saloje vyksiančio festivalio Kino ir paskaitų palapinėje dėmesį trauks net keturiolika paskaitų, kurių metu žymiausi įvairių Lietuvos kultūros sričių tyrinėtojai atskleis įdomiausius savo atradimus.
Pagrindinė festivalio „Mėnuo Juodaragis“ tema šiemet skirta unikalioms lietuviškoms sutartinėms, kurias ne tik bus galima išgirsti ir išmokti giedoti, groti bei šokti, bet ir pažinti gilesnius jų prasmių klodus. Vokalines sutartines pristatys sutartuvininkių grupės „Trys keturiose“ vadovė etnomuzikologė prof. dr. Daiva Vyčinienė. Skaityti toliau
Sutartinių paskelbimas žmonijos nematerialiojo kultūros paveldo dalimi pradžiugino ir paskatino pasidalyti mintimis apie tai, kokia vietą sutartinės užima mūsų šventėse ir apeigose.
Tarp raštų, kurie buvo siunčiami UNESCO komisijai kaip sutartinių gyvosios tradicijos įrodymas, buvo ir Romuvos (Senosios baltų religijos bendrijos) raštas. Tame rašte, patvirtinant sutartinių gyvybingumą, nurodyta, kad sutartinės praktikuojamos Romuvos bendruomenės apeigų metu.
Kodėl mums, Romuvos žmonėms, svarbios sutartinės? Ir kodėl toks svarbus jų pripažinimas tarptautiniu mastu? Skaityti toliau
