Laida „Po baltų Lietuvą: padavimų žemėlapis“ sekmadieniais 9 val. per Balticum TV, toliau kviečia keliauti po paslaptingą Lietuvą. Trečios laidos padavimų žemėlapyje – Migliniškių Nuotakų akmenys, Žuklijų piliakalniai, Baraučiznos Kukavaitis ir Saulės Krėslas.
Tarptautinę šokio ir Pasaulinės gyvybės dieną, balandžio 29-ąją, turėsime proą apsilankyti Lietuvos vietovėse, žinomose iš padavimų apie akmenimis pavirtusias nuotakas ir kareivių kepurėmis suneštus kalnus. Skaityti toliau
Balticum TV tęsia naujo kultūros laidų ciklo „Po baltų Lietuvą: Padavimų žemėlapis“, skirto atkurtos Lietuvos šimtmečiui, transliacijas. Antroje ciklo laidoje aptariami liaudiški orų spėjimo būdai, lankytasi orus pranašaujančioje Platelių apylinkėse esančioje Kalendoriaus dauboje.
Taip pat apsilankyta netoli Salantų esančiame Alkos kalne vadinamame Aukos kalnu. Pasak tyrinėtojų, Alkos kalnai yra būdingos žemaičių ir kuršių šventvietės. Skaityti toliau
Balandžio 15 d. Kultūros dieną Balticum TV pradėjo naujo kultūros laidų ciklo, skirto atkurtos Lietuvos šimtmečiui, „Po baltų Lietuvą. Padavimų žemėlapis“ transliacijas.
Pirmoje laidoje buvo kalbama apie mitinius milžinus, „pirmuosius Lietuvos gyventojus“. Sužinojome, kokie jie buvo ir ką veikė. Lankytasi Pamaryje, kur yra išlikusi Drevernos kopa ir padavimas apie ją – „Milžino supiltas kalnas“. Čia atsivėrė įspūdingas dar žiema ir žvarbiu vėju alsuojantis kraštovaizdis, apšviestas pavasarinės Skaityti toliau
Balandžio 15 d. Kultūros dieną Balticum TV pradės naujo kultūros laidų ciklo, skiriamo atkurtos Lietuvos šimtmečiui, „Po baltų Lietuvą. Padavimų žemėlapis“ transliacijas.
Praėjusiais metais TV laidų ciklas „Skrajojantys ežerai. Baltų mitai ir simboliai“ pristatė įvairių baltų kultūros sričių Lietuvos mokslininkus, specialistus ir jų tyrinėjamas temas bei menininkus, kuriuos įkvepia kurti mūsų senosios kultūros vaizdiniai. Naujas TV laidų ciklas „Po baltų Lietuvą. Padavimų žemėlapis“ pratęs pirmąjį – toliau gilinsimės į baltiškąją Skaityti toliau
Balandžio 7 d. Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas (Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto (LLTI) Centrinių rūmų (Antakalnio g. 6, Vilnius) Konferencijų salėje rengia Profesoriaus Norberto Vėliaus skaitymus (X) „Dangus baltų religijoje ir mitologijoje“.
Kasmet rengiamomis garsaus lietuvių mitologijos ir religijos tyrinėtojo profesoriaus Norberto Vėliaus (1938–1996) atminimui skirtomis konferencijomis siekiama sutelkti įvairių humanitarinių mokslo sričių, vienaip ar kitaip susijusių su baltų mitinio pasaulėvaizdžio rekonstrukcija, – tautosakos, istorijos,
Kovo 18-19 d. Sanklodiškėse, Molėtų rajone vyks XII Prigimtinės kultūros seminaras „Kalba ir savastis“.
Dvyliktasis prigimtinės kultūros seminaras skiriamas kalbinei tautos savasčiai apmąstyti: kaip prigimtinė kultūra reiškiasi per kalbą ir kalbėjimą, kokį vaidmenį saugant ir puoselėjant kultūrą vaidina tarmės, asmenvardžiai ir vietovardžiai, kokį pavojų kelia siaurėjančios gimtosios kalbos vartojimo ribos.
Reikšmingas nagrinėjimo aspektas – kalbinė kultūros raiška tautosakos kūriniuose ir grožinėje literatūroje, kūrinių gimtąja kalba ir tarme savitumas; Skaityti toliau
Dažnai tenka girdėti ir skaityti apie Lietuvos ir Europos perskyrą. Keliami retoriniai klausimai − ar Lietuva suEuropa, ar prieš ją, ar lietuviai nori ar nenori būti europiečiais. Pažįstamas šūkis − „Būkime europiečiais!“ (ar netgi „Nebūkime provincija, būkime europiečiai“). Tai žadina smalsumą, kas gi yra ta taip dažnai minima „Europa“ ir kaip šis iš esmės politinis klausimas įvelkamas į kultūrinį rūbą ir formuoja Europos kultūrossampratą. Kas šiandien suvokiama kaip europietiška kultūra ir koks jos santykis su prigimtine kultūra Lietuvoje?
Gan aiškus Europos kultūros įvaizdis iškyla rašytojos Kristinos Sabaliauskaitės Skaityti toliau
Gruodžio 4 d., sekmadienį, 10.30 val. Vilniuje, Krivio Jauniaus alke (Vivulskio g. 27-4, prie durų spausti 4 nr.) vyks Lietuvos Romuvos mokyklos užsiėmimas skirtas baltiškoms krikštynų (palaiminimo) papročiams.
Mokykloje apie krikštynų apeigas paskaitą skaitys dr. Daiva Vaitkevičienė, Romuvos atliekamas palaiminimo apeigas pristatys ir palaiminimo giesmių mokys Krivė Inija Trinkūnienė ir vaidila Gediminas Žilys.
10.30 val. Rinkimasis, registracija.
11.00 val. Laimos apeigos krikštynose. Lektorė – dr. Daiva Vaitkevičienė. Skaityti toliau
Dvidešimt antroje radijo laidoje „Baltų genas: mes ir senovės lietuvių mitai, legendos, simboliai“ Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto, Sakytinės tautosakos skyriaus vyresnioji mokslo darbuotoja, humanitarinių mokslų dr. Daiva Vaitkevičienė pasakoja apie ugnies vaizdinį mitiniame baltų pasaulėvaizdyje.
„Galvojant apie dievybes, kurios susijusios su ugnimi, mes būtinai turime kalbėti ir apie Saulę, kuri yra Dangaus ugnis, ir apie žaibą, ir Aušrinę, bet ryškiausiai ugnis matosi Saulės, Perkūno ir Gabijos, šitų trijų dievybių, paveiksluose. (…) Ugnies ir vandens mitiniai deriniai – pirmiausia mane nustebino pats principas, kad mitinėje vaizduotėje yra linkstama derinti priešpriešas. Tai yra keistas dalykas, tarsiakibrokštas. (…) Manyčiau, kad tai atsiranda dėl Skaityti toliau
Dvidešimt pirmoje radijo laidoje „Baltų genas: mes ir senovės lietuvių mitai, legendos, simboliai“ Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto, Sakytinės tautosakos skyriaus vyresnioji mokslo darbuotoja, humanitarinių mokslų dr. Daiva Vaitkevičienė pasakoja apie deivę Laimą.
„Deivė Laima arba laimės sąvoka siejasi su galva arba rankomis. (…) Žmonės, kurie susisieja apeiginiu būdu vieni su kitais, yra laimingesni, nes jie dalinasi (…). Toks yra laimės principas, nes ji dalinama daugėja,“ – sako D. Vaitkevičienė. Skaityti toliau
„Alko“ radijuje transliuojamas laidų ciklas „Kokia… prasmė?“, kurios autorius Gediminas Citukas bendrauja su įvairių religinių konfesijų atstovais, mokslininkais bei žmonėmis, kurie pašventę savo gyvenimą gvildenti ir ieškoti atsakymus į egzistencinius klausimus, kurių pagrindinė mintis apibrėžiama vienu klausimu „Kokia žmogaus gyvenimo prasmė?“
„Pašnekovams užduodame 4-is vienodus klausimus. Tikimės, kad jų žinios ir įžvalgos kažkiek priartins prie mūsų būties suvokimo šiame pasaulyje arba bent neleis mums kartų užmigti ant plūduriuojančio juslinio-egzistencinio tinklo, kuris apraizgęs ir Skaityti toliau
Gyvendami tirštoje mitų ir ideologijų apsuptyje, turėtume įsisąmoninti, kad mitas yra ne kas kita, kaip vaizdinis vertybių perteikimo būdas. Kaip nėra visuomenės be vertybių, taip nėra ir visuomenės be mitologijos. Kai istorikai kalba apie didįjį istorinį pasakojimą ir ragina „tautinį“, „lietuvišką“ istorijos pasakojimą keisti nauju, „pilietiniu“, „europietišku“, tai yra ne kas kita, kaip naujo mito kūrimo pastangos. Jų dėka tokie mitai kaip, sakysime, Dariaus ir Girėno, įkūnijantys pasiaukojimą vardan Tėvynės idėją,keičiami pasakojimais apie herojus, nusipelniusius Lietuvos ryšiams su Vakarų Europa(pvz., anot Rasos Čepaitienės, 2003 m., rengiantis Lietuvos stojimui į ES, „buvo ypač Skaityti toliau
Kovo 16 d. 17 val. Lietuvos nacionalinio muziejaus salėje dr. Giedrė Motuzaitė Matuzevičiūtė skaitys pranešimą Stepių geoglifai.
Tryliktą kartą Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Senajame arsenale, rengiami žymiausiai lietuvių archeologei, daugelio knygų ir straipsnių autorei prof. Marijai Gimbutienei (1921–1994) dedikuoti skaitymai.
Prof. Marijos Gimbutienės skaitymai apima platų temų ratą: simbolinių reikšmių paieškas, gamtinės aplinkos, senovės gyvenviečių ir ūkio tyrimus, archeologijos mokslo sklaidą. Skaityti toliau
Sausio 28 d. 16.30 val. Lietuvių literatūros ir tautosakos institute (Vileišių rūmai, Antakalniog. 6, Vilnius) bus pristatyta nauja dr. Dainiaus Razausko knyga „Visi dievai: „panteono“ sąvokos kilmė, pirminis turinys ir lietuviškas atitikmuo“.
Knygos pristatyme dalyvaus ir žodį tars: pats knygos autorius dr. Dainius Razauskas, knygos recenzentai dr. Vytautas Ališauskas, dr. Naglis Kardelis, vedologas Vytis Vidūnas, mitologė dr. Daiva Vaitkevičienė.
Ši knyga tai Lietuvos kultūros ir meno tyrimo ir Lietuvių tautosakos institutų 2014 m. išleistos šio veikalo elektroninės versijos spausdintinis atitikmuo išspausdintas paties Skaityti toliau
Linas lietuvių tradicijoje buvo ypatingu augalu. Be jo nebuvo įsivaizduojamas ne tik kasdienis bet ir šventinis gyvenimas. Linų darbai buvo dirbami apskritus metus. Juos lydėjo dainos, žaidimai ir apeigos. Rudenį, nuimdami derlių senovės žemaičiai jau rūpinosi linininkystės sėkme kitais metais, prašydami linų dievybės Vaižganto globos. Šaltuoju metų laikotarpiu apdirbti linai verpiami, iš jų audžiamos drobės, iš kurių siuvami ir kasdieniai ir šventiniai aprėdai bei rankšluosčiai. Lietuvių žiemos ir pavasario šventėse gausu simbolikos (pavyzdžiui, persirengėlių kaukės su lino plaukais ir barzdomis, ilgi Skaityti toliau
Birželio pabaigoje vasaros karščius išvydo trečiasis šiais metais „Liaudies kultūros“ numeris, šįsyk itin margas ir įvairus. Betgi ne šiaip „mirgu margu“, nes vyraujanti numerio tema: ŽINIOS, ŽINOJIMAS, ŽINIJA. Trumpai, bet drūtai turinys:
Pirmoji publikacija „Aisčių pasaulio metmenys“ (p. 1–17) – ilgokai brandintas, išsamus, net aštuonių žemėlapių lydimas Juozo Šorio pokalbis su istoriku ir archeologu Eugenijumi Jovaiša, labiausiai mums žinomu dėl savo rašomos trilogijos „Aisčiai“. Pirmoji knyga „Aisčiai. Kilmė“ (1-as leidimas 2012 m.) ir antroji knyga „Aisčiai. Raida“ Skaityti toliau
Spalio 16–17 d. Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas (LLTI) centrinių rūmų salėje (Antakalnio 6, Vilnius) rengia XXI folkloro konferenciją „Tradicinis ir potradicinis folkloras: gyvavimo ir perdavimo būdai“.
Konferencija „Tradicinis ir potradicinis folkloras: gyvavimo ir perdavimo būdai“
KONFERENCIJOS PROGRAMA
Spalio 16 d., ketvirtadienis
9.15 Konferencijos atidarymas.
Pirmininkauja Austė Nakienė Skaityti toliau
2014 m. sausio pradžioje pradėjo veikti naujas tinklalapis www.tautosmenta.lt, skirtas lietuvių religijos, mitologijos, pasaulėvaizdžio tyrimų medžiagai telkti ir viešinti.
Jame pirmiausia yra sutelkti spaudoje skelbti rašiniai PDF pavidalu, bet pristatoma ir visokia kitokia su minėtomis temomis susijusi medžiaga. Straipsniai, rašiniai, garso, vaizdo įrašai ir kt. tinklapyje surikiuoti pagal autorius. Šiuo metu naujajame tinklapyje yra pristatomi Rimanto Balsio, Nijolės Laurinkienės, Dainiaus Razausko, Jono Vaiškūno, Daivos Vaitkevičienės, Daivos Vyčinienės darbai. Skaityti toliau
Kovo 3 d. įvyko Lietuvos Romuvos VI Baltų kultūros ir religijos mokyklos (BKRM) užsiėmimas.
Daktarė Daiva Vaitkevičienė skaitė pranešimą „Lietuvos valstybės Dievai XIII a.“ D.Vaitkevičienė rėmėsi metraščių pasakojimu apie Sovijų ir jo kultą baltų žemėse. Ji teigė, kad Lietuvių religija centralizuotoje Lietuvoje tapo valstybine religija. Lietuvos valstybinės šventvietės buvo vadinamos Šventaragiais. Pagrindinis kultas buvo Ugnies gerbimas. Kaip ugnies viešpats įsigalėjo Perkūnas. Kartu viešpatavo ir kiti svarbūs dievai – Andojus, Kalvelis, Žvėrūnė ir Medeina. Šie dievai gyvavo iki pat krikščionybės įvedimo. Skaityti toliau
Kai įsigijau Vykinto ir Daivos Vaitkevičių knygą „Lietuva 101 legendinė vieta“(2011), padėjau ją į lentyną greta kitų Vaitkevičiaus knygų. Nusprendžiau, kad tai yra rinktinė iš anksčiau išleistų kapitalinių leidinių „Senosios Lietuvos šventvietės“ – „Žemaitija“ (1998) ir „Aukštaitija“(2006). Tačiau, kai atsivertęs naują knygą, ėmiau ją skaitinėti, buvau maloniai nustebintas. Jeigu pirmosios mano paminėtos knygos – kruopštaus rinkimo ir sisteminimo sąvadas, tai ši knyga jau alsavo ne formalia, bet sakytum daukantine dvasia. Norisi manyti, jog lietuvių kultūros tyrinėtojai jau pajėgia žengti į laisvesnę apmąstymų erdvę. Enciklopediniai lituanistikos sąvadai jau lyg ir įgauna visa aprėpiančius pavidalus. Atėjo laikas platesniems pažintiniams ir dvasiniams apmąstymams.
Lietuvos legendinės vietos, kurioms skirta ši knyga, mena senovės lietuvių dievus ir deives, mitines būtybes ir mirusiųjų vėles, nepaprastus augalus ir gyvūnus. Skaityti toliau
Lietuvoje greta etninės kultūros termino pradedama vartoti prigimtinės kultūros sąvoka. Tai tarsi ženklas, rodantis, kad lietuviškasis etninės kultūros terminas neišsaugojo prieš du dešimtmečius jam patikėtos reikšmės, apibrėžiančios etninę kultūrą kaip tautos kultūros pamatą. Apie šio termino aukštąją (tautos) ir žemąją (liaudies) reikšmes ir jų takoskyrą diskutuojama ir rašoma pastaraisiais metais, konstatuojant, kad šiandien etninė kultūra dažniausia suprantama tik antrąja reikšme.
Vartodami terminą prigimtinė kultūra, įvardijame kultūros vietinę kilmę, tačiau dėmesį fokusuojame į šios kultūros kūrybišką raidą ir ypač į gyvąją tradiciją, dar iki šiol akivaizdų paveldėtosios tradicijos alsavimą, Skaityti toliau
Balandžio 27 d. 15 val. Panevėžio kraštotyros muziejuje įvyks Vykinto Vaitkevičiaus ir Daivos Vaitkevičienės autorinės knygos „Lietuva. 101 legendinė vieta“ pristatymas. Renginyje dalyvaus knygos autoriai Daiva ir Vykintas Vaitkevičiai. Panevėžio krašto legendas skaitys Vytauto Žemkalnio gimnazijos moksleiviai, kuriuos paruošė mokytoja Birutė Valkiūnienė.
Knyga „Lietuva. 101 legendinė vieta“ – tai pirmoji tokio masto, išsamumo, įvairovės knyga apie legendas; pirmą kartą tekstai sujungti su legendinėmis vietomis, žemėlapiais, piešiniais, nuotraukomis ir schemomis. Skaityti toliau
„Lietuva. 101 legendinė vieta“ – pirmoji knyga, išsamiai atskleidžianti legendines Lietuvos vietoves. Legendinių vietų knyga „Lietuva. 101 legendinė vieta“ pirmą kartą pristato 101 legendą ir jų vietas kaip kertinę Lietuvos kultūros dalį. Šią savaitę knygynų lentynose pasirodžiusioje knygoje suguldytos jos autorių – Vykinto ir Daivos Vaitkevičių rinktos legendos.
Kaip tikina knygos autoriai, legendų rinkimas suteikė progą pabendrauti ir išklausyti šimtus pasakotojų ir tautosakininkų. Skaityti toliau
