Žymos archyvas: Daiva Vaitkevičienė

D. Vaitkevičienė. Gyvatės nukąsta šaknis (2)

Pievinės miegalės žiedpumpuris (kairėje) ir išsiskleidęs žiedas (dešinėje) | Wikimedia Commons, CC BY-SA 3.0., Kristiano Fišerio (Christian Fischer) nuotr

Yra tokia stebuklinga šaknis, kuria galima išgydyti gyvatės įkandimą. Ji ypatinga tuo, kad atrodo, lyg būtų nukąsta. Apie tai pasakoja ir sakmė: kadaise, pačioje pasaulio pradžioje, Dievas sutvėrė gyvatę ir davė jai tokią galią, kad nuo jos įkirtimo mirs žmonės ir stips gyvuliai. Gyvatė ėmė tuo didžiuotis: „Ką įkirsiu, tas ir mirs!“

Dievas tarė: „Aš duosiu jiems žolę – vaistą“.

Gyvatė atsakė: „O aš vistiek nugriaušiu šaknį“.

Tada Dievas atsakė: „Aš leisiu žolei šaknis į šoną ir tegu žmonės turi sau vaistą“. Skaityti toliau

D. Vaitkevičienė. Midus Europos priešistorėje (0)

Hochdorfo pilkapio geriamasis ragas, talpa – 5,5 ltr. Berno istorijos muziejus | Wikimedia nuotr.

Midaus istorija prasideda jau prieš 9000 metų. Tuo metu Geltonosios upės slėnyje Kinijoje Jiahu neolitinėje gyvenvietėje žmonės paliko molinių indų, kuriuos ištyrus nustatyta, kad čia buvo laikomas midus. Neolitinio gėrimo sudėtyje taip pat buvo laukinių vynuogių, gudobelių vaisių ir ryžių.

Europoje seniausias midus žinomas iš Iberijos pusiasalyje esančios Azutano archeologinės vietovės (maždaug iš V-IV tūkstantmečių pr. m. e sandūros). Midaus likučių aptikta ant indo, rasto archeologiniame sluoksnyje po Azutano dolmenu – megalitine kapaviete.

Skaityti toliau

Tęsiamas paskaitų ciklas „Durys į baltų dievų pasaulį“ (1)

Dalios Stalauskienės piešinys | rengėjų nuotr.

Rugsėjo 10 d. 18 val. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo bibliotekoje (Renginių erdvėje, III a.) Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas kartu su Lietuvos nacionaline biblioteka vėl kviečia praverti duris į baltų dievų pasaulį. Mitologė, humanitarinių mokslų daktarė Daiva Vaitkevičienė jau supažindino su baltų mitiniais vaizdiniais, atskleidė simbolines reikšmes, slypinčias mituose, dievų paveiksluose ir apeiginėse praktikose. Kitos keturios paskaitos klausytojų dėmesį nuo pirmapradžių gamtos elementų ir galių perkels prie gyvųjų būtybių: žmonių, gyvūnų, augalų, sampratos ir simbolizmo mitologijoje. Skaityti toliau

D. Vaitkevičienė. Aušra ir šviesotamsos deivės (0)

Rojaus obuoliukai. Dalios Stalauskienės paveikslas 2014 m.

Balandžio 2 d. 17 val. Kauno tautinės kultūros namuose (A. Jakšto g. 18, Kaunas) vyks antroji Daivos Vaitkevičienės paskaita „Dangaus sodai“ iš paskaitų ciklo  „Durys į baltų dievų pasaulį“. 

Mitologė, hum. m. dr. Daiva Vaitkevičienė supažindins su baltų mitiniais vaizdiniais ir atskleis simbolines reikšmes, slypinčias mitiniuose pasakojimuose, dievų paveiksluose ir apeiginėse praktikose. Paskaitų ciklas kaip iš atskirų kaladėlių sudėstys sistemišką baltų mitologijos vaizdą.

Mitų pasakojimas prasideda nuo dangaus – iš čia atkeliauja šviesos dievybės, į čia Skaityti toliau

Kviečia paskaitų ciklas „Durys į baltų dievų pasaulį“ (2)

D.Stalauskienės „Rojaus obuoliukai“ pieš. detalė | rengėjų nuotr.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka ir Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas kviečia praverti duris į baltų dievų pasaulį. Mitologė, humanitarinių mokslų daktarė Daiva Vaitkevičienė paskaitose supažindins su baltų mitiniais vaizdiniais, atskleis simbolines reikšmes, slypinčias mituose, dievų paveiksluose ir apeiginėse praktikose. Rengėjai žada, kad paskaitų ciklas tarsi iš atskirų kaladėlių sudėstys sistemišką baltų mitologijos vaizdą.

Pavasarinė paskaitų ciklo dalis skiriama baltų mitologijos sąrangai Skaityti toliau

D. Vaitkevičienė. Raudonas alus – baltų kultūros palikimas (0)

Alaus misa pilama į kubilą. | V. Vaitkevičiaus nuotr.

Kokios savybės leidžia laikyti alų geru? Skonis? Aromatas? Stiprumas? Sudėtis? Alaus žinovai galėtų pateikti visą sąrašą savybių, tačiau čia rašysiu tik apie vieną jų − raudoną spalvą, esmingą ir mitišką alaus požymį, siekiantį priešistorinius baltų kultūros laikus.

Iki mūsų dienų esame išsaugoję posakį „Kur saldu, ten gardu, kur raudona, ten gražu“. Raudona spalva kadaise sieta su grožiu, sveikata, gyvybe, energingumu, stiprumu. Raudona ir balta – tai senųjų juostų raštų ir drabužių siuvinėjimų spalvinis derinys. Taip pat tai spalva, kuri greta mėlynos, Skaityti toliau

D. Vaitkevičienė. Dievai, didvyriai ir signatarai (8)

Arvydo Každailio ofortas. (A. Každailis. Ofortai. Simonas Daukantas. Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių. Vilnius, 2010)

Nėra visuomenės be didvyrių, nėra istorijos nei epo be herojų. Graikų Achilas, babiloniečių Gilgamešas, indų Ardžūna, keltų Kuchulinas ir daug kitų įžymių didvyrių iki šiol jaudina žmoniją. Didvyriai − nepaprasti žmonės, apdovanoti ir globojami dievų ar patys pusiau dievai. Štai šlovingasis Achilas – nereidės Tetidės sūnus, stiprusis Heraklis – Dzeuso sūnus, šviesusis Ardžūna – griausmavaldžio Indros sūnus, nenugalimasis Kuchulinas – dievo Lugo įsikūnijimas. Būdami tikri ar fiktyvūs, žmogiški ar dieviški, didvyriai ir pasakojimai apie juos tampa matu, leidžiančiu pasitikrinti žmogiškąsias vertybes, o didvyrių žygiai ir jų spinduliuojama šlovė nepraranda žavesio ir šiandien.

Epų didvyriai – nepaprastos galios vyrai, dievų apdovanoti narsa ir didžiule fizine jėga, skinantys pergales mūšio lauke ir laimintys asmenines dvikovas. Skaityti toliau

D. Vaitkevičienė. Šventasis Pajautos kapas – laiškas iš praeities (0)

Pajautos kapas | A.Kurilienės nuotr.

Yra tokių vietų Lietuvoje, kurios išsaugojo atmintį apie XIII−XIV a. lietuvių religinį gyvenimą ir su juo susijusius dieviškus asmenis. Viena jų − Pajautiškės kaimas (Kaišiadorių r.), su kuriuo sietina mitinė kunigaikštienė Pajauta ir jos šventasis kapas.

Lietuvos metraštis, aprašęs ne tik istorinius LDK įvykius, bet ir su Lietuvos valdovais sietus mitus, taip byloja apie LDK kunigaikščio Živinbudo žmoną ir kunigaikščio Kukovaičio motiną Pajautą: Skaityti toliau

Vyriausybės kultūros ir meno premijos paskirtos dvylikai kūrėjų (2)

Kultūra | Keičio Kagio (Keiichi Kag) nuotr.

Ministrų kabineto sprendimu už nuopelnus Lietuvos kultūrai ir menui dvylikai kūrėjų paskirtos Vyriausybės kultūros ir meno premijos.

Vyriausybės kultūros ir meno premijos paskirtos fotomenininkui Ramūnui Danisevičiui, muziejininkei Vidai Kanapkienei, dailininkui, knygų vaikams autoriui Kęstučiui Kasparavičiui, kino ir teatro aktorei Vidai Vaivai Mainelytei, kompozitoriui Arvydui Malciui, tapytojai Sigitai Maslauskaitei-Mažylienei, menotyrininkei Agnei Narušytei, poetui Kęstučiui Navakui, aktorei Reginai Reklaitienei, kino operatoriui Janui Vitoldui Tomaševičiui, tekstilininkei Zinaidai Vogėlienei ir menotyrininkei Rasutei Žukienei. Skaityti toliau

D. Vaitkevičienė. Meška verčia žiemą ant kito šono (2)

Pusiaužiemio vaišės | vykintokeliai.lt nuotr.

Kas gi nežino, kad per Pusiaužiemį meška ant kito šono apsiverčia? Apsivertusi ima leteną žįsti ir vėl saldžiai įminga iki pavasario. Jis jau ne už kalnų – pusė žiemos išmiegota…

Laikui bėgant, keičiantis kalendoriams, tą senovišką įvykį pažyminti diena susipynė su krikščioniškomis šventėmis, apaugo naujomis reikšmėmis. Ji siejama tai su sausio 25 d., šventojo Pauliaus atsivertimu (jis juk irgi verčiasi, – sakė viena tautosakos pateikėja), tai su Grabnyčiomis ar Pusiaugavėniu – pastaroji šventė irgi žymi laiko ciklo virsmą − gavėnios įpusėjimą. Skaityti toliau

D. Vaitkevičienė. Mitiniai tiltai – Velnio keliai per vandenis (1)

Antanas Žmuidzinavičius. „Nemunas prie Rumšiškių“ iš ciklo „Čia bus Kauno jūra“. 1953 m. Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, ČDM Ž 730. https://www.limis.lt

Žiema, atnešanti sniegą ir šaltį, užpusto žmonių nutiestus kelius. Užtat pastato ledo tiltus ant upių ir ežerų, taip atidarydama kelius per vandenis. Dusetų, Daugėliškio apylinkėse sakoma, kad tai − Dievo tiltai: „Jau Dievo tiltas per Šventąją – nebereikės aplink važiuoti“. Ledo tiltai minimi mįslėse: „Be kirvio, be kirvelio, be grąžto, be grąžtelio, be pjūklo, be pjūklelio pastato tiltą (ledas)“.

Mitų pasaulyje galime rasti ir daug tvirtesnius tiltus − Tai Velnio tiltai iš akmenų. Vienas garsiausių tokių Velnio tiltų yra buvęs Nemune ties Rumšiškėmis (Dvareliškių rėva). Štai kaip jis atsirado: Skaityti toliau

D. Vaitkevičienė. Žemių sauja, arba į ką įsikūnija mirusieji (žuvusiems Sausio 13-ąją atminti) (7)

Darius Gerbutavičius | lrs.lt nuotr.

1991 metų sausis. Septyniolikmetis Darius Gerbutavičius, žuvęs prie Televizijos bokšto nuo sovietinių desantininkų šūvių, pašarvojamas šv. Teresės bažnyčioje. Vienoje pusėje karsto prie sūnaus palinkęs tėvas, kitoje – motina. Gedulas. Sunkią akimirką tėvai ištaria žodžius: „Viena paguoda – kad gulės savoj žemėj, ne afganistanuose“.

Šie žodžiai reiškia, kad žūti už Tėvynę yra visai kas kita, nei žūti už Sovietų Sąjungą kariaujant Afganistane. Bet reiškia ir dar kai ką daugiau: baisi yra ne pati mirtis, bet palaidojimas svetimoje žemėje.

Tai keista mintis, kurios paaiškinimas slypi kultūrinės sąmonės gelmėse. Prieš pusantro šimto metų Simonas Daukantas rašė: Skaityti toliau

D. Vaitkevičienė. Ar prezidento Antano Smetonos šeima giedojo sutartines?(audio) (5)

Užulėnio sutartinių giedotojos. Pirma iš kairės - Marija Smetonienė. | Jurgio Dovydaičio nuotr. Lietuvių tautosakos rankraštyno fototeka.

1935-ieji metai. Tautosakos rinkėjas Jurgis Dovydaitis keliauja iš Jonavos į Biržus, ieškodamas dainininkų ir pasakotojų. Jo kelias veda per Užulėnio kaimą Taujėnų valsčiuje – prezidento Antano Smetonos gimtinę. Čia jis aptinka kelias moteris, mokančias giedoti sutartines. Tarp jų ir Mariją Smetonienę. Užulėnyje Dovydaitis užrašo net 50 sutartinių!

Deja, tais laikais tautosakos rinkėjai neturėjo galimybių įrašyti balso. Skaityti toliau

D. Vaitkevičienė. Vėlių takai (1)

Šlikų kapinės | D.Vaitkevičienės nuotr.

Vėlės vaizdinys lietuvių kultūroje – plevenantis baltas pavidalas ar tiesiog skaidrus, lyg permatomas, oro raibuliavimas. Retkarčiais – ugninis kamuolys ar klaidžiojanti žvakelė. Tačiau dažniausia vėlės yra nematomos, jos tik girdimos ir jaučiamos iš šnaresio, šnabždesio, aidėjimo, žingsnių, per nugarą bėgančio šiurpuliuko.

Visgi vėlės palieka medžiagišką pėdsaką, iš kurio galima suprasti jas vaikščiojant po gyvųjų pasaulį. Vėlės turi savą kelių bei takų tinklą, kuris, nors nematomas (nes vėlės dažniausia keliauja neliesdamos Skaityti toliau

D. Vaitkevičienė. Auksinė, vandeninė, skraiduolinė (0)

Žalčiai / gyvatės neša "kvietką" (gyvačių dievybės karūną). Tai labai dažnas antlangių motyvas Lietuvoje. | V. Vaitkevičiaus nuotr.

Prieš vykstant į „Vykinto kelių“ ekskursiją po Ignalinos kraštą, į galvą atėjo užkalbėjimo tekstas, 1928 m. Paliesiaus kaime (Ignalinos r.) užrašytas suomių folkloristo Johano Viljos Mansikos (Viljo Johannes Mansikka). Tai vienas keisčiausių ir poetiškiausių užkalbėjimų, naudotas nuo gyvatės įkandimo. Visas užkalbėjimas – ištisinė kreipinių grandinė, gražiai poetiškai suritmuota:

– Kvietkinė pakvietkinė,
Auksinė padauksinė,
Sidabrinė pasidabrinė,
Miedinė pamiedinė,
Geležinė pageležinė, Skaityti toliau

T. Statkuvienė: Pamirus kiek laiko būna gėlėse, o iš tų gėlių vėl gema žmonės (0)

Prie Tado Ivanausko sodybos Obelynėje | Kauno raj. saviv. nuotr.

Besirengiant lapkričio mėnesio ekskursijai po baltų kultūros vietas Ignalinos krašte, iš atminties iškilo nepaprastai įdomus pasakojimas, kurį teko girdėti tautosakinės ekspedicijos metu prieš daugiau kaip dvidešimt metų. 74 metų Jonas Martinkėnas iš Ažušilės kaimo (Ignalinos r.) ne tik priporino gražių sakmių apie velnius, sutemoje išslenkančius iš greta pirkios esančios Velniabalos, bet ir prabilo apie kur kas rimtesnius dalykus − sielų persikūnijimą:

„Nežinai, kiek atbūta jau sielų, maž jau trečią ar ketvirtą sielą turim. Numiršta, nuo amžinybės pabūva, i vė Dievas jų siuncia takian i takian kūnan“. Skaityti toliau

D. Vaitkevičienė. Vėlinės, Ilgės, Stalai, Diedai… (audio) (2)

D. Vaitkevičienės nuotr.

Vėlinės turi daug vardų – Ilgės, Stalai, Šermenys, Diedai, Diedaduonės… Kadaise tai buvo tikra šventė, o ne vien kapų lankymas. Šeima, giminė ir bičiuliai susirinkdavo prie padengtų stalų, ant kurių rikiavosi šiai šventei pagaminti ypatingi valgiai – grucė, juka, įvairių grūdų košės ir skirtingų rūšių mėsa (aviena, kiauliena, gaidiena).

Prieš valgydami ratu apsiųsdavo aplinkui stalą degančią žvakę. Ne tik valgydavo, bet ir per visą naktį giedodavo. Skaityti toliau

Padavimų žemėlapyje – paslaptinga Lietuva (video) (0)

Po-baltu-Lietuva-alkas-lt-nuotrLaida „Po baltų Lietuvą: padavimų žemėlapis“ sekmadieniais 9 val. per Balticum TV, toliau kviečia keliauti po paslaptingą Lietuvą. Trečios laidos padavimų žemėlapyje – Migliniškių Nuotakų akmenys, Žuklijų piliakalniai, Baraučiznos Kukavaitis ir Saulės Krėslas.

Tarptautinę šokio ir Pasaulinės gyvybės dieną, balandžio 29-ąją, turėsime proą apsilankyti Lietuvos vietovėse, žinomose iš padavimų apie akmenimis pavirtusias nuotakas ir kareivių kepurėmis suneštus kalnus. Skaityti toliau

„Po baltų Lietuvą: Padavimų žemėlapis“: Apie orų spėjimus ir Alkos kalną (video) (0)

Alkos kalnas | Alaks.lt nuotr.

Balticum TV tęsia naujo kultūros laidų ciklo „Po baltų Lietuvą: Padavimų žemėlapis“, skirto atkurtos Lietuvos šimtmečiui, transliacijas. Antroje ciklo laidoje aptariami liaudiški orų spėjimo būdai, lankytasi orus pranašaujančioje Platelių apylinkėse esančioje Kalendoriaus dauboje.

Taip pat apsilankyta netoli Salantų esančiame Alkos kalne vadinamame Aukos kalnu. Pasak tyrinėtojų, Alkos kalnai yra būdingos žemaičių ir kuršių šventvietės. Skaityti toliau

„Po baltų Lietuvą: Padavimų žemėlapis“: Apie mitinius milžinus (video) (0)

Virgina Asnauskienė | Alkas.lt nuotr.

Balandžio 15  d. Kultūros dieną Balticum TV pradėjo naujo kultūros laidų ciklo, skirto atkurtos Lietuvos šimtmečiui, „Po baltų Lietuvą. Padavimų žemėlapis“ transliacijas.

Pirmoje laidoje buvo kalbama apie mitinius milžinus, „pirmuosius Lietuvos gyventojus“. Sužinojome, kokie jie buvo ir ką veikė. Lankytasi Pamaryje, kur yra išlikusi Drevernos kopa ir padavimas apie ją – „Milžino supiltas kalnas“. Čia atsivėrė įspūdingas dar žiema ir žvarbiu vėju alsuojantis kraštovaizdis, apšviestas pavasarinės Skaityti toliau

Kultūros dieną pasirodys naujas TV laidų ciklas „Po baltų Lietuvą. Padavimų žemėlapis“ (video) (2)

Virgina Asnauskienė pasakoja padavimą apie Drevernos kopą | N. Jačėnienės nuotr.

Balandžio 15  d. Kultūros dieną Balticum TV pradės naujo kultūros laidų ciklo, skiriamo atkurtos Lietuvos šimtmečiui, „Po baltų Lietuvą. Padavimų žemėlapis“ transliacijas.

Praėjusiais metais TV laidų ciklas „Skrajojantys ežerai. Baltų mitai ir simboliai“ pristatė įvairių baltų kultūros sričių Lietuvos mokslininkus, specialistus ir jų tyrinėjamas temas bei menininkus, kuriuos įkvepia kurti mūsų senosios kultūros vaizdiniai. Naujas TV laidų ciklas „Po baltų Lietuvą. Padavimų žemėlapis“ pratęs pirmąjį – toliau gilinsimės į baltiškąją Skaityti toliau

Vyksta 10-ieji N. Vėliaus skaitymai „Dangus baltų religijoje ir mitologijoje“ (programa) (3)

verpstes trys

Balandžio 7 d. Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas (Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto (LLTI) Centrinių rūmų (Antakalnio g. 6, Vilnius) Konferencijų salėje rengia Profesoriaus Norberto Vėliaus skaitymus (X) „Dangus baltų religijoje ir mitologijoje“.

Kasmet rengiamomis garsaus lietuvių mitologijos ir religijos tyrinėtojo profesoriaus Norberto Vėliaus (1938–1996) atminimui skirtomis konferencijomis siekiama sutelkti įvairių humanitarinių mokslo sričių, vienaip ar kitaip susijusių su baltų mitinio pasaulėvaizdžio rekonstrukcija, – tautosakos, istorijos,

Skaityti toliau

Kokį pavojų kelia siaurėjančios gimtosios kalbos vartojimo ribos? (0)

Prigimtines seminaras Kalba ir savastis.prigimtine.lt

Kovo 18-19 d. Sanklodiškėse, Molėtų rajone vyks XII Prigimtinės kultūros seminaras „Kalba ir savastis“.

Dvyliktasis prigimtinės kultūros seminaras skiriamas kalbinei tautos savasčiai apmąstyti: kaip prigimtinė kultūra reiškiasi per kalbą ir kalbėjimą, kokį vaidmenį saugant ir puoselėjant kultūrą vaidina  tarmės, asmenvardžiai ir vietovardžiai, kokį pavojų kelia siaurėjančios gimtosios kalbos vartojimo ribos.

Reikšmingas nagrinėjimo aspektas – kalbinė kultūros raiška tautosakos kūriniuose ir grožinėje literatūroje, kūrinių gimtąja kalba ir tarme savitumas; Skaityti toliau

D. Vaitkevičienė. Prigimtinė kultūra ir Europa (video) (3)

Daiva Vaitkevičienė | asmeninė nuotr.

Dažnai tenka girdėti ir skaityti apie Lietuvos ir Europos perskyrą. Keliami retoriniai klausimai − ar Lietuva suEuropa, ar prieš ją, ar lietuviai nori ar nenori būti europiečiais. Pažįstamas šūkis  − „Būkime europiečiais!“ (ar netgi „Nebūkime provincija, būkime europiečiai“).  Tai žadina smalsumą, kas gi yra ta taip dažnai minima „Europa“ ir kaip šis iš esmės politinis klausimas įvelkamas į kultūrinį rūbą ir formuoja Europos kultūrossampratą. Kas šiandien suvokiama kaip europietiška kultūra ir koks jos santykis su prigimtine kultūra Lietuvoje?

Gan aiškus Europos kultūros įvaizdis iškyla rašytojos Kristinos Sabaliauskaitės Skaityti toliau

Lietuvos Romuva kviečia gilintis į mūsų senuosius krikštynų papročius (1)

Lietuvos Romuvos nuotr.

Gruodžio 4 d., sekmadienį, 10.30 val. Vilniuje, Krivio Jauniaus alke (Vivulskio g. 27-4, prie durų spausti 4 nr.) vyks Lietuvos Romuvos mokyklos užsiėmimas skirtas baltiškoms krikštynų (palaiminimo) papročiams.

Mokykloje apie krikštynų apeigas paskaitą skaitys dr. Daiva Vaitkevičienė, Romuvos atliekamas palaiminimo apeigas pristatys ir palaiminimo giesmių mokys Krivė Inija Trinkūnienė ir vaidila Gediminas Žilys.

10.30 val.  Rinkimasis, registracija.

11.00 val. Laimos apeigos krikštynose.  Lektorė – dr. Daiva Vaitkevičienė. Skaityti toliau

„Baltų genas“: D. Vaitkevičienė apie ugnies vaizdinį mitiniame baltų pasaulėvaizdyje (audio) (1)

Šventa Ugnis | R.Pakerio nuotr.

Dvidešimt antroje radijo laidoje „Baltų genas: mes ir senovės lietuvių mitai, legendos, simboliai“  Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto, Sakytinės tautosakos skyriaus vyresnioji mokslo darbuotoja, humanitarinių mokslų dr. Daiva Vaitkevičienė pasakoja apie ugnies vaizdinį mitiniame baltų pasaulėvaizdyje.

„Galvojant apie dievybes, kurios susijusios su ugnimi, mes būtinai turime kalbėti ir apie Saulę, kuri yra Dangaus ugnis, ir apie žaibą, ir Aušrinę, bet ryškiausiai ugnis matosi Saulės, Perkūno ir Gabijos, šitų trijų dievybių, paveiksluose. (…) Ugnies ir vandens mitiniai deriniai – pirmiausia mane nustebino pats principas, kad mitinėje vaizduotėje yra linkstama derinti priešpriešas. Tai yra keistas dalykas, tarsiakibrokštas. (…) Manyčiau, kad tai atsiranda dėl Skaityti toliau

„Baltų genas“: D. Vaitkevičienė apie mitinę laimės sampratą (audio) (0)

dr. Daiva Vaitkevičienė | Alkas.lt nuotr.

Dvidešimt pirmoje radijo laidoje „Baltų genas: mes ir senovės lietuvių mitai, legendos, simboliai“  Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto, Sakytinės tautosakos skyriaus vyresnioji mokslo darbuotoja, humanitarinių mokslų dr. Daiva Vaitkevičienė pasakoja apie deivę Laimą.

„Deivė Laima arba laimės sąvoka siejasi su galva arba rankomis. (…) Žmonės, kurie susisieja apeiginiu būdu vieni su kitais, yra laimingesni, nes jie dalinasi (…). Toks yra laimės principas, nes ji dalinama daugėja,“ – sako D. Vaitkevičienė. Skaityti toliau

„Kokia… prasmė?“: Pokalbis su mitologe Daiva Vaitkevičiene (audio) (4)

dr. Daiva Vaitkevičienė | Alkas.lt nuotr.

„Alko“ radijuje transliuojamas laidų ciklas „Kokia… prasmė?“, kurios autorius Gediminas Citukas bendrauja su įvairių religinių konfesijų atstovais, mokslininkais bei žmonėmis, kurie pašventę savo gyvenimą gvildenti ir ieškoti atsakymus į egzistencinius klausimus, kurių pagrindinė mintis apibrėžiama vienu klausimu „Kokia žmogaus gyvenimo prasmė?“

„Pašnekovams užduodame 4-is vienodus klausimus. Tikimės, kad jų žinios ir įžvalgos kažkiek priartins prie mūsų būties suvokimo šiame pasaulyje arba bent neleis mums kartų užmigti ant plūduriuojančio juslinio-egzistencinio tinklo, kuris apraizgęs ir Skaityti toliau

D. Vaitkevičienė. Apie mitus ir prigimtinę religiją (61)

daiva-vaitkeviciene

Gyvendami tirštoje mitų ir ideologijų apsuptyje, turėtume įsisąmoninti, kad mitas yra ne kas kita, kaip vaizdinis vertybių perteikimo būdas.  Kaip nėra visuomenės be vertybių, taip nėra ir visuomenės  be mitologijos. Kai  istorikai kalba apie didįjį istorinį pasakojimą ir ragina „tautinį“, „lietuvišką“ istorijos pasakojimą keisti nauju, „pilietiniu“, „europietišku“, tai yra ne kas kita, kaip  naujo mito kūrimo pastangos. Jų dėka tokie mitai kaip, sakysime,  Dariaus ir Girėno, įkūnijantys pasiaukojimą vardan Tėvynės idėją,keičiami pasakojimais apie herojus, nusipelniusius Lietuvos ryšiams su Vakarų Europa(pvz., anot Rasos Čepaitienės,  2003 m., rengiantis Lietuvos stojimui į ES, „buvo ypač Skaityti toliau

Nacionaliniame muziejuje vyks XIII Marijos Gimbutienės skaitymai (programa) (0)

Lietuvos nacionalinis muziejus

Kovo 16 d. 17 val. Lietuvos nacionalinio muziejaus salėje dr. Giedrė Motuzaitė Matuzevičiūtė skaitys pranešimą Stepių geoglifai.

Tryliktą kartą Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Senajame arsenale, rengiami žymiausiai lietuvių archeologei, daugelio knygų ir straipsnių autorei prof. Marijai Gimbutienei (1921–1994) dedikuoti skaitymai.

Prof. Marijos Gimbutienės skaitymai apima platų temų ratą: simbolinių reikšmių paieškas, gamtinės aplinkos, senovės gyvenviečių ir ūkio tyrimus, archeologijos mokslo sklaidą. Skaityti toliau