Žymos archyvas: Daiva Vaitkevičienė

D. Vaitkevičienė. Mitiniai tiltai – Velnio keliai per vandenis (1)

2019 01 19 12:03

Antanas Žmuidzinavičius. „Nemunas prie Rumšiškių“ iš ciklo „Čia bus Kauno jūra“. 1953 m. Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, ČDM Ž 730. https://www.limis.lt

Žiema, atnešanti sniegą ir šaltį, užpusto žmonių nutiestus kelius. Užtat pastato ledo tiltus ant upių ir ežerų, taip atidarydama kelius per vandenis. Dusetų, Daugėliškio apylinkėse sakoma, kad tai − Dievo tiltai: „Jau Dievo tiltas per Šventąją – nebereikės aplink važiuoti“. Ledo tiltai minimi mįslėse: „Be kirvio, be kirvelio, be grąžto, be grąžtelio, be pjūklo, be pjūklelio pastato tiltą (ledas)“.

Mitų pasaulyje galime rasti ir daug tvirtesnius tiltus − Tai Velnio tiltai iš akmenų. Vienas garsiausių tokių Velnio tiltų yra buvęs Nemune ties Rumšiškėmis (Dvareliškių rėva). Štai kaip jis atsirado:

Skaityti toliau →

D. Vaitkevičienė. Žemių sauja, arba į ką įsikūnija mirusieji (žuvusiems Sausio 13-ąją atminti) (7)

2019 01 12 09:58

1991 metų sausis. Septyniolikmetis Darius Gerbutavičius, žuvęs prie Televizijos bokšto nuo sovietinių desantininkų šūvių, pašarvojamas šv. Teresės bažnyčioje. Vienoje pusėje karsto prie sūnaus palinkęs tėvas, kitoje – motina. Gedulas. Sunkią akimirką tėvai ištaria žodžius: „Viena paguoda – kad gulės savoj žemėj, ne afganistanuose“.

Šie žodžiai reiškia, kad žūti už Tėvynę yra visai kas kita, nei žūti už Sovietų Sąjungą kariaujant Afganistane. Bet reiškia ir dar kai ką daugiau: baisi yra ne pati mirtis, bet palaidojimas svetimoje žemėje.

Tai keista mintis, kurios paaiškinimas slypi kultūrinės sąmonės gelmėse. Prieš pusantro šimto metų Simonas Daukantas rašė: Skaityti toliau →

D. Vaitkevičienė. Ar prezidento Antano Smetonos šeima giedojo sutartines?(audio) (5)

2018 11 25 10:00

Užulėnio sutartinių giedotojos. Pirma iš kairės - Marija Smetonienė. | Jurgio Dovydaičio nuotr. Lietuvių tautosakos rankraštyno fototeka.

1935-ieji metai. Tautosakos rinkėjas Jurgis Dovydaitis keliauja iš Jonavos į Biržus, ieškodamas dainininkų ir pasakotojų. Jo kelias veda per Užulėnio kaimą Taujėnų valsčiuje – prezidento Antano Smetonos gimtinę. Čia jis aptinka kelias moteris, mokančias giedoti sutartines. Tarp jų ir Mariją Smetonienę. Užulėnyje Dovydaitis užrašo net 50 sutartinių!

Deja, tais laikais tautosakos rinkėjai neturėjo galimybių įrašyti balso. Skaityti toliau →

D. Vaitkevičienė. Vėlių takai (1)

2018 11 20 13:40

Vėlės vaizdinys lietuvių kultūroje – plevenantis baltas pavidalas ar tiesiog skaidrus, lyg permatomas, oro raibuliavimas. Retkarčiais – ugninis kamuolys ar klaidžiojanti žvakelė. Tačiau dažniausia vėlės yra nematomos, jos tik girdimos ir jaučiamos iš šnaresio, šnabždesio, aidėjimo, žingsnių, per nugarą bėgančio šiurpuliuko.

Visgi vėlės palieka medžiagišką pėdsaką, iš kurio galima suprasti jas vaikščiojant po gyvųjų pasaulį. Vėlės turi savą kelių bei takų tinklą, kuris, nors nematomas (nes vėlės dažniausia keliauja neliesdamos Skaityti toliau →

D. Vaitkevičienė. Auksinė, vandeninė, skraiduolinė (0)

2018 11 11 10:35

Žalčiai / gyvatės neša "kvietką" (gyvačių dievybės karūną). Tai labai dažnas antlangių motyvas Lietuvoje. | V. Vaitkevičiaus nuotr.

Prieš vykstant į „Vykinto kelių“ ekskursiją po Ignalinos kraštą, į galvą atėjo užkalbėjimo tekstas, 1928 m. Paliesiaus kaime (Ignalinos r.) užrašytas suomių folkloristo Johano Viljos Mansikos (Viljo Johannes Mansikka). Tai vienas keisčiausių ir poetiškiausių užkalbėjimų, naudotas nuo gyvatės įkandimo. Visas užkalbėjimas – ištisinė kreipinių grandinė, gražiai poetiškai suritmuota:

– Kvietkinė pakvietkinė,
Auksinė padauksinė,
Sidabrinė pasidabrinė,
Miedinė pamiedinė,
Geležinė pageležinė, Skaityti toliau →

T. Statkuvienė: Pamirus kiek laiko būna gėlėse, o iš tų gėlių vėl gema žmonės (0)

2018 11 03 13:32

Prie Tado Ivanausko sodybos Obelynėje | Kauno raj. saviv. nuotr.

Besirengiant lapkričio mėnesio ekskursijai po baltų kultūros vietas Ignalinos krašte, iš atminties iškilo nepaprastai įdomus pasakojimas, kurį teko girdėti tautosakinės ekspedicijos metu prieš daugiau kaip dvidešimt metų. 74 metų Jonas Martinkėnas iš Ažušilės kaimo (Ignalinos r.) ne tik priporino gražių sakmių apie velnius, sutemoje išslenkančius iš greta pirkios esančios Velniabalos, bet ir prabilo apie kur kas rimtesnius dalykus − sielų persikūnijimą:

„Nežinai, kiek atbūta jau sielų, maž jau trečią ar ketvirtą sielą turim. Numiršta, nuo amžinybės pabūva, i vė Dievas jų siuncia takian i takian kūnan“. Skaityti toliau →

D. Vaitkevičienė. Vėlinės, Ilgės, Stalai, Diedai… (audio) (2)

2018 10 30 13:14

Vėlinės turi daug vardų – Ilgės, Stalai, Šermenys, Diedai, Diedaduonės… Kadaise tai buvo tikra šventė, o ne vien kapų lankymas. Šeima, giminė ir bičiuliai susirinkdavo prie padengtų stalų, ant kurių rikiavosi šiai šventei pagaminti ypatingi valgiai – grucė, juka, įvairių grūdų košės ir skirtingų rūšių mėsa (aviena, kiauliena, gaidiena).

Prieš valgydami ratu apsiųsdavo aplinkui stalą degančią žvakę. Ne tik valgydavo, bet ir per visą naktį giedodavo. Skaityti toliau →

Padavimų žemėlapyje – paslaptinga Lietuva (video) (0)

2018 04 28 17:00

Laida „Po baltų Lietuvą: padavimų žemėlapis“ sekmadieniais 9 val. per Balticum TV, toliau kviečia keliauti po paslaptingą Lietuvą. Trečios laidos padavimų žemėlapyje – Migliniškių Nuotakų akmenys, Žuklijų piliakalniai, Baraučiznos Kukavaitis ir Saulės Krėslas.

Tarptautinę šokio ir Pasaulinės gyvybės dieną, balandžio 29-ąją, turėsime proą apsilankyti Lietuvos vietovėse, žinomose iš padavimų apie akmenimis pavirtusias nuotakas ir kareivių kepurėmis suneštus kalnus. Skaityti toliau →

„Po baltų Lietuvą: Padavimų žemėlapis“: Apie orų spėjimus ir Alkos kalną (video) (0)

2018 04 28 12:00

Balticum TV tęsia naujo kultūros laidų ciklo „Po baltų Lietuvą: Padavimų žemėlapis“, skirto atkurtos Lietuvos šimtmečiui, transliacijas. Antroje ciklo laidoje aptariami liaudiški orų spėjimo būdai, lankytasi orus pranašaujančioje Platelių apylinkėse esančioje Kalendoriaus dauboje.

Taip pat apsilankyta netoli Salantų esančiame Alkos kalne vadinamame Aukos kalnu. Pasak tyrinėtojų, Alkos kalnai yra būdingos žemaičių ir kuršių šventvietės. Skaityti toliau →

„Po baltų Lietuvą: Padavimų žemėlapis“: Apie mitinius milžinus (video) (0)

2018 04 27 14:00

Balandžio 15 d. Kultūros dieną Balticum TV pradėjo naujo kultūros laidų ciklo, skirto atkurtos Lietuvos šimtmečiui, „Po baltų Lietuvą. Padavimų žemėlapis“ transliacijas.

Pirmoje laidoje buvo kalbama apie mitinius milžinus, „pirmuosius Lietuvos gyventojus“. Sužinojome, kokie jie buvo ir ką veikė. Lankytasi Pamaryje, kur yra išlikusi Drevernos kopa ir padavimas apie ją – „Milžino supiltas kalnas“. Čia atsivėrė įspūdingas dar žiema ir žvarbiu vėju alsuojantis kraštovaizdis, apšviestas pavasarinės Skaityti toliau →

Kultūros dieną pasirodys naujas TV laidų ciklas „Po baltų Lietuvą. Padavimų žemėlapis“ (video) (2)

2018 04 08 10:27

Virgina Asnauskienė pasakoja padavimą apie Drevernos kopą | N. Jačėnienės nuotr.

Balandžio 15 d. Kultūros dieną Balticum TV pradės naujo kultūros laidų ciklo, skiriamo atkurtos Lietuvos šimtmečiui, „Po baltų Lietuvą. Padavimų žemėlapis“ transliacijas.

Praėjusiais metais TV laidų ciklas „Skrajojantys ežerai. Baltų mitai ir simboliai“ pristatė įvairių baltų kultūros sričių Lietuvos mokslininkus, specialistus ir jų tyrinėjamas temas bei menininkus, kuriuos įkvepia kurti mūsų senosios kultūros vaizdiniai. Naujas TV laidų ciklas „Po baltų Lietuvą. Padavimų žemėlapis“ pratęs pirmąjį – toliau gilinsimės į baltiškąją Skaityti toliau →

Vyksta 10-ieji N. Vėliaus skaitymai „Dangus baltų religijoje ir mitologijoje“ (programa) (3)

2017 04 07 11:40

Balandžio 7 d. Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas (Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto (LLTI) Centrinių rūmų (Antakalnio g. 6, Vilnius) Konferencijų salėje rengia Profesoriaus Norberto Vėliaus skaitymus (X) „Dangus baltų religijoje ir mitologijoje“.

Kasmet rengiamomis garsaus lietuvių mitologijos ir religijos tyrinėtojo profesoriaus Norberto Vėliaus (1938–1996) atminimui skirtomis konferencijomis siekiama sutelkti įvairių humanitarinių mokslo sričių, vienaip ar kitaip susijusių su baltų mitinio pasaulėvaizdžio rekonstrukcija, – tautosakos, istorijos,

Skaityti toliau →

Kokį pavojų kelia siaurėjančios gimtosios kalbos vartojimo ribos? (0)

2017 03 14 08:00

Prigimtines seminaras Kalba ir savastis.prigimtine.lt

Kovo 18-19 d. Sanklodiškėse, Molėtų rajone vyks XII Prigimtinės kultūros seminaras „Kalba ir savastis“.

Dvyliktasis prigimtinės kultūros seminaras skiriamas kalbinei tautos savasčiai apmąstyti: kaip prigimtinė kultūra reiškiasi per kalbą ir kalbėjimą, kokį vaidmenį saugant ir puoselėjant kultūrą vaidina tarmės, asmenvardžiai ir vietovardžiai, kokį pavojų kelia siaurėjančios gimtosios kalbos vartojimo ribos.

Reikšmingas nagrinėjimo aspektas – kalbinė kultūros raiška tautosakos kūriniuose ir grožinėje literatūroje, kūrinių gimtąja kalba ir tarme savitumas; Skaityti toliau →

D. Vaitkevičienė. Prigimtinė kultūra ir Europa (video) (3)

2016 12 05 07:00

Dažnai tenka girdėti ir skaityti apie Lietuvos ir Europos perskyrą. Keliami retoriniai klausimai − ar Lietuva suEuropa, ar prieš ją, ar lietuviai nori ar nenori būti europiečiais. Pažįstamas šūkis − „Būkime europiečiais!“ (ar netgi „Nebūkime provincija, būkime europiečiai“). Tai žadina smalsumą, kas gi yra ta taip dažnai minima „Europa“ ir kaip šis iš esmės politinis klausimas įvelkamas į kultūrinį rūbą ir formuoja Europos kultūrossampratą. Kas šiandien suvokiama kaip europietiška kultūra ir koks jos santykis su prigimtine kultūra Lietuvoje?

Gan aiškus Europos kultūros įvaizdis iškyla rašytojos Kristinos Sabaliauskaitės Skaityti toliau →

Lietuvos Romuva kviečia gilintis į mūsų senuosius krikštynų papročius (1)

2016 12 02 17:15

Gruodžio 4 d., sekmadienį, 10.30 val. Vilniuje, Krivio Jauniaus alke (Vivulskio g. 27-4, prie durų spausti 4 nr.) vyks Lietuvos Romuvos mokyklos užsiėmimas skirtas baltiškoms krikštynų (palaiminimo) papročiams.

Mokykloje apie krikštynų apeigas paskaitą skaitys dr. Daiva Vaitkevičienė, Romuvos atliekamas palaiminimo apeigas pristatys ir palaiminimo giesmių mokys Krivė Inija Trinkūnienė ir vaidila Gediminas Žilys.

10.30 val. Rinkimasis, registracija.

11.00 val. Laimos apeigos krikštynose. Lektorė – dr. Daiva Vaitkevičienė. Skaityti toliau →

„Baltų genas“: D. Vaitkevičienė apie ugnies vaizdinį mitiniame baltų pasaulėvaizdyje (audio) (1)

2016 10 30 17:30

Dvidešimt antroje radijo laidoje „Baltų genas: mes ir senovės lietuvių mitai, legendos, simboliai“ Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto, Sakytinės tautosakos skyriaus vyresnioji mokslo darbuotoja, humanitarinių mokslų dr. Daiva Vaitkevičienė pasakoja apie ugnies vaizdinį mitiniame baltų pasaulėvaizdyje.

„Galvojant apie dievybes, kurios susijusios su ugnimi, mes būtinai turime kalbėti ir apie Saulę, kuri yra Dangaus ugnis, ir apie žaibą, ir Aušrinę, bet ryškiausiai ugnis matosi Saulės, Perkūno ir Gabijos, šitų trijų dievybių, paveiksluose. (…) Ugnies ir vandens mitiniai deriniai – pirmiausia mane nustebino pats principas, kad mitinėje vaizduotėje yra linkstama derinti priešpriešas. Tai yra keistas dalykas, tarsiakibrokštas. (…) Manyčiau, kad tai atsiranda dėl Skaityti toliau →

„Baltų genas“: D. Vaitkevičienė apie mitinę laimės sampratą (audio) (0)

2016 10 25 10:00

dr. Daiva Vaitkevičienė | Alkas.lt nuotr.

Dvidešimt pirmoje radijo laidoje „Baltų genas: mes ir senovės lietuvių mitai, legendos, simboliai“ Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto, Sakytinės tautosakos skyriaus vyresnioji mokslo darbuotoja, humanitarinių mokslų dr. Daiva Vaitkevičienė pasakoja apie deivę Laimą.

„Deivė Laima arba laimės sąvoka siejasi su galva arba rankomis. (…) Žmonės, kurie susisieja apeiginiu būdu vieni su kitais, yra laimingesni, nes jie dalinasi (…). Toks yra laimės principas, nes ji dalinama daugėja,“ – sako D. Vaitkevičienė. Skaityti toliau →

„Kokia… prasmė?“: Pokalbis su mitologe Daiva Vaitkevičiene (audio) (4)

2016 06 07 13:00

„Alko“ radijuje transliuojamas laidų ciklas „Kokia… prasmė?“, kurios autorius Gediminas Citukas bendrauja su įvairių religinių konfesijų atstovais, mokslininkais bei žmonėmis, kurie pašventę savo gyvenimą gvildenti ir ieškoti atsakymus į egzistencinius klausimus, kurių pagrindinė mintis apibrėžiama vienu klausimu „Kokia žmogaus gyvenimo prasmė?“

„Pašnekovams užduodame 4-is vienodus klausimus. Tikimės, kad jų žinios ir įžvalgos kažkiek priartins prie mūsų būties suvokimo šiame pasaulyje arba bent neleis mums kartų užmigti ant plūduriuojančio juslinio-egzistencinio tinklo, kuris apraizgęs ir Skaityti toliau →

D. Vaitkevičienė. Apie mitus ir prigimtinę religiją (61)

2016 04 11 08:00

Gyvendami tirštoje mitų ir ideologijų apsuptyje, turėtume įsisąmoninti, kad mitas yra ne kas kita, kaip vaizdinis vertybių perteikimo būdas. Kaip nėra visuomenės be vertybių, taip nėra ir visuomenės be mitologijos. Kai istorikai kalba apie didįjį istorinį pasakojimą ir ragina „tautinį“, „lietuvišką“ istorijos pasakojimą keisti nauju, „pilietiniu“, „europietišku“, tai yra ne kas kita, kaip naujo mito kūrimo pastangos. Jų dėka tokie mitai kaip, sakysime, Dariaus ir Girėno, įkūnijantys pasiaukojimą vardan Tėvynės idėją,keičiami pasakojimais apie herojus, nusipelniusius Lietuvos ryšiams su Vakarų Europa(pvz., anot Rasos Čepaitienės, 2003 m., rengiantis Lietuvos stojimui į ES, „buvo ypač Skaityti toliau →

Nacionaliniame muziejuje vyks XIII Marijos Gimbutienės skaitymai (programa) (0)

2016 03 15 07:40

Kovo 16 d. 17 val. Lietuvos nacionalinio muziejaus salėje dr. Giedrė Motuzaitė Matuzevičiūtė skaitys pranešimą Stepių geoglifai.

Tryliktą kartą Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Senajame arsenale, rengiami žymiausiai lietuvių archeologei, daugelio knygų ir straipsnių autorei prof. Marijai Gimbutienei (1921–1994) dedikuoti skaitymai.

Prof. Marijos Gimbutienės skaitymai apima platų temų ratą: simbolinių reikšmių paieškas, gamtinės aplinkos, senovės gyvenviečių ir ūkio tyrimus, archeologijos mokslo sklaidą. Skaityti toliau →

Bus pristatyta D. Razausko knyga apie dievų panteoną (13)

2016 01 28 07:00

Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Sausio 28 d. 16.30 val. Lietuvių literatūros ir tautosakos institute (Vileišių rūmai, Antakalniog. 6, Vilnius) bus pristatyta nauja dr. Dainiaus Razausko knyga „Visi dievai: „panteono“ sąvokos kilmė, pirminis turinys ir lietuviškas atitikmuo“.

Knygos pristatyme dalyvaus ir žodį tars: pats knygos autorius dr. Dainius Razauskas, knygos recenzentai dr. Vytautas Ališauskas, dr. Naglis Kardelis, vedologas Vytis Vidūnas, mitologė dr. Daiva Vaitkevičienė.

Ši knyga tai Lietuvos kultūros ir meno tyrimo ir Lietuvių tautosakos institutų 2014 m. išleistos šio veikalo elektroninės versijos spausdintinis atitikmuo išspausdintas paties Skaityti toliau →

V. Tumėnas. Lino šventėje menininkai perteikė Lino Kančios apeigas (nuotraukos) (3)

2015 07 21 21:06

18Drobiu baitojos su Linu stebi Saule_Kuliesius-K100

Linas lietuvių tradicijoje buvo ypatingu augalu. Be jo nebuvo įsivaizduojamas ne tik kasdienis bet ir šventinis gyvenimas. Linų darbai buvo dirbami apskritus metus. Juos lydėjo dainos, žaidimai ir apeigos. Rudenį, nuimdami derlių senovės žemaičiai jau rūpinosi linininkystės sėkme kitais metais, prašydami linų dievybės Vaižganto globos. Šaltuoju metų laikotarpiu apdirbti linai verpiami, iš jų audžiamos drobės, iš kurių siuvami ir kasdieniai ir šventiniai aprėdai bei rankšluosčiai. Lietuvių žiemos ir pavasario šventėse gausu simbolikos (pavyzdžiui, persirengėlių kaukės su lino plaukais ir barzdomis, ilgi Skaityti toliau →

Naujasis žurnalo „Liaudies kultūra“ numeris – apie žinias, žinojimą, žiniją (0)

2015 07 08 15:00

Birželio pabaigoje vasaros karščius išvydo trečiasis šiais metais „Liaudies kultūros“ numeris, šįsyk itin margas ir įvairus. Betgi ne šiaip „mirgu margu“, nes vyraujanti numerio tema: ŽINIOS, ŽINOJIMAS, ŽINIJA. Trumpai, bet drūtai turinys:

Pirmoji publikacija „Aisčių pasaulio metmenys“ (p. 1–17) – ilgokai brandintas, išsamus, net aštuonių žemėlapių lydimas Juozo Šorio pokalbis su istoriku ir archeologu Eugenijumi Jovaiša, labiausiai mums žinomu dėl savo rašomos trilogijos „Aisčiai“. Pirmoji knyga „Aisčiai. Kilmė“ (1-as leidimas 2012 m.) ir antroji knyga „Aisčiai. Raida“ Skaityti toliau →

LLTI rengia konferenciją „Tradicinis ir potradicinis folkloras: gyvavimo ir perdavimo būdai“ (0)

2014 10 15 20:47

Spalio 16–17 d. Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas (LLTI) centrinių rūmų salėje (Antakalnio 6, Vilnius) rengia XXI folkloro konferenciją „Tradicinis ir potradicinis folkloras: gyvavimo ir perdavimo būdai“.

Konferencija „Tradicinis ir potradicinis folkloras: gyvavimo ir perdavimo būdai“

KONFERENCIJOS PROGRAMA

Spalio 16 d., ketvirtadienis

9.15 Konferencijos atidarymas.
Pirmininkauja Austė Nakienė Skaityti toliau →

Pradėjo veikti lietuvių religijos, mitologijos bei pasaulėvaizdžio tyrimams skirtas tinklapis (46)

2014 01 20 11:30

Tinklapio tautosmenta.lt sumanytojas dr. Dainius Razauskas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

2014 m. sausio pradžioje pradėjo veikti naujas tinklalapis www.tautosmenta.lt, skirtas lietuvių religijos, mitologijos, pasaulėvaizdžio tyrimų medžiagai telkti ir viešinti.

Jame pirmiausia yra sutelkti spaudoje skelbti rašiniai PDF pavidalu, bet pristatoma ir visokia kitokia su minėtomis temomis susijusi medžiaga. Straipsniai, rašiniai, garso, vaizdo įrašai ir kt. tinklapyje surikiuoti pagal autorius. Šiuo metu naujajame tinklapyje yra pristatomi Rimanto Balsio, Nijolės Laurinkienės, Dainiaus Razausko, Jono Vaiškūno, Daivos Vaitkevičienės, Daivos Vyčinienės darbai. Skaityti toliau →

Baltų kultūros ir religijos mokykloje kalbėta apie Dievus ir nežinomą Lietuvos istoriją (video) (VI) (32)

2013 03 28 23:18

Vaclovas Mikailionis | Alkas.lt, R.Pakerio nuotr.

Kovo 3 d. įvyko Lietuvos Romuvos VI Baltų kultūros ir religijos mokyklos (BKRM) užsiėmimas.

Daktarė Daiva Vaitkevičienė skaitė pranešimą „Lietuvos valstybės Dievai XIII a.“ D.Vaitkevičienė rėmėsi metraščių pasakojimu apie Sovijų ir jo kultą baltų žemėse. Ji teigė, kad Lietuvių religija centralizuotoje Lietuvoje tapo valstybine religija. Lietuvos valstybinės šventvietės buvo vadinamos Šventaragiais. Pagrindinis kultas buvo Ugnies gerbimas. Kaip ugnies viešpats įsigalėjo Perkūnas. Kartu viešpatavo ir kiti svarbūs dievai – Andojus, Kalvelis, Žvėrūnė ir Medeina. Šie dievai gyvavo iki pat krikščionybės įvedimo. Skaityti toliau →

J.Trinkūnas. Knyga, kurią lietuviai turėtų perskaityti pirmiausia (9)

2013 02 13 12:25

Kai įsigijau Vykinto ir Daivos Vaitkevičių knygą „Lietuva 101 legendinė vieta“(2011), padėjau ją į lentyną greta kitų Vaitkevičiaus knygų. Nusprendžiau, kad tai yra rinktinė iš anksčiau išleistų kapitalinių leidinių „Senosios Lietuvos šventvietės“ – „Žemaitija“ (1998) ir „Aukštaitija“(2006). Tačiau, kai atsivertęs naują knygą, ėmiau ją skaitinėti, buvau maloniai nustebintas. Jeigu pirmosios mano paminėtos knygos – kruopštaus rinkimo ir sisteminimo sąvadas, tai ši knyga jau alsavo ne formalia, bet sakytum daukantine dvasia. Norisi manyti, jog lietuvių kultūros tyrinėtojai jau pajėgia žengti į laisvesnę apmąstymų erdvę. Enciklopediniai lituanistikos sąvadai jau lyg ir įgauna visa aprėpiančius pavidalus. Atėjo laikas platesniems pažintiniams ir dvasiniams apmąstymams.

Lietuvos legendinės vietos, kurioms skirta ši knyga, mena senovės lietuvių dievus ir deives, mitines būtybes ir mirusiųjų vėles, nepaprastus augalus ir gyvūnus. Skaityti toliau →

Prigimtinė kultūra, vietos ir žmonės (video) (2)

2012 05 09 09:15

Lietuvoje greta etninės kultūros termino pradedama vartoti prigimtinės kultūros sąvoka. Tai tarsi ženklas, rodantis, kad lietuviškasis etninės kultūros terminas neišsaugojo prieš du dešimtmečius jam patikėtos reikšmės, apibrėžiančios etninę kultūrą kaip tautos kultūros pamatą. Apie šio termino aukštąją (tautos) ir žemąją (liaudies) reikšmes ir jų takoskyrą diskutuojama ir rašoma pastaraisiais metais, konstatuojant, kad šiandien etninė kultūra dažniausia suprantama tik antrąja reikšme.

Vartodami terminą prigimtinė kultūra, įvardijame kultūros vietinę kilmę, tačiau dėmesį fokusuojame į šios kultūros kūrybišką raidą ir ypač į gyvąją tradiciją, dar iki šiol akivaizdų paveldėtosios tradicijos alsavimą, Skaityti toliau →

V.Vaitkevičius ir D.Vaitkevičienė pristatys savo knygą „Lietuva. 101 legendinė vieta“ (0)

2012 04 26 20:42

Balandžio 27 d. 15 val. Panevėžio kraštotyros muziejuje įvyks Vykinto Vaitkevičiaus ir Daivos Vaitkevičienės autorinės knygos „Lietuva. 101 legendinė vieta“ pristatymas. Renginyje dalyvaus knygos autoriai Daiva ir Vykintas Vaitkevičiai. Panevėžio krašto legendas skaitys Vytauto Žemkalnio gimnazijos moksleiviai, kuriuos paruošė mokytoja Birutė Valkiūnienė.

Knyga „Lietuva. 101 legendinė vieta“ – tai pirmoji tokio masto, išsamumo, įvairovės knyga apie legendas; pirmą kartą tekstai sujungti su legendinėmis vietomis, žemėlapiais, piešiniais, nuotraukomis ir schemomis. Skaityti toliau →

Vykintas ir Daiva Vaitkevičiai išleido knygą apie legendines Lietuvos vietoves (8)

2011 11 20 00:18

„Lietuva. 101 legendinė vieta“ – pirmoji knyga, išsamiai atskleidžianti legendines Lietuvos vietoves. Legendinių vietų knyga „Lietuva. 101 legendinė vieta“ pirmą kartą pristato 101 legendą ir jų vietas kaip kertinę Lietuvos kultūros dalį. Šią savaitę knygynų lentynose pasirodžiusioje knygoje suguldytos jos autorių – Vykinto ir Daivos Vaitkevičių rinktos legendos.

Kaip tikina knygos autoriai, legendų rinkimas suteikė progą pabendrauti ir išklausyti šimtus pasakotojų ir tautosakininkų. Skaityti toliau →

Kelionės lektuvubilietai.lt