Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisija paskelbė kūrėjų, nusipelniusių gauti 2019 metų Lietuvos nacionalines kultūros ir meno premijas, sąrašą.
Įvertinusi daugiau kaip 40-ies visuomenės pasiūlytų kandidatų veiklą kultūros ir meno srityje, komisija, vadovaujama prof. Viktorijos Daujotytės-Pakerienės, tarpinio balsavimo metu atrinko dvylika pretendentų gauti Lietuvos nacionalines kultūros ir meno premijas. Skaityti toliau
Nuo lapkričio 9 d., kiekvieną šeštadienį, 12 val. atvykus į Vilniuje įsikūrusius Kazio Varnelio namus-muziejų (Didžioji g. 26) ir įsigijus bilietą, lankytojų lauks nemokamos ekskursijos po laisvai lankomą ekspoziciją.
Nepaprasta asmenybė – Kazys Varnelis (1917–2010) Anapilin iškeliavo prieš devynerius metus – 2010 metų spalio 29 d. Jis buvo gabus dailininkas, Čikagos meno instituto profesorius, tikras Lietuvos patriotas ir aistringas kolekcininkas. Iš Žemaitijos kilusį optinio meno meistrą dailininką K. Varnelį sovietų Skaityti toliau
Yra punktyrinių linijų ir linijų, kurios įrėžiamos su jėga ir įtampa. Mano tėčio gyvenimo ir kūrybos linija būtent tokia. Manau, kad gražiausias tėčio kūrinys ir buvo jo gyvenimas. Aistė Krasauskaitė.
Tai buvo dailininkas, kuris sovietinės okupacijos metais atverdavo visų Rusijos aukštųjų mokyklų duris ir visų straipsnių, knygų ir net disertacijų oponentų širdis, tiesė tiltus tarp tautų, ir tarp žmonių. Kartais ir pavydą, žinoma „baltą“ sukeldavo, kad mes, lietuviai turime tokį dailininką. Šiais metais jam būtų sukakę 90 metų. Daug dar būtų padaręs, jeigu ne ankstyva mirtis. Skaityti toliau
Jeigu Lietuva judės tais pačiais bėgiais, vargu ar podraug su kitomis etninės kūrybos ir paveldo sritimis išsiteks jos vagone tautodailė, kad ir kaip dažnai metus užkeikinėtum tautodailės ar tautinio kostiumo pavadinimais. Vienas geriausių tautos dailininkų Saulius LAMPICKAS iš Alytaus juokauja: jei valdininkai deklaruotų, jog tautodailė nereikalinga, gal imtų ir drožybą kaip kirviu nukirstų, tačiau dabar jie nei nukerta, nei skatina. Kitaip nebus nė kitąmet, nors jie paskelbti Tautodailės metais.
Štai, sako, pragyvenome Tautinio kostiumo metus, bet ar daug kas žinojo tokius buvus, ar kas pasikeitė po jų, ar mes pasistūmėjome artyn tautiškumo? Skaityti toliau
Esu Arvydas Každailis, dailininkas, daugiausia dirbantis simbolikos ir heraldikos srityse. Iš mano rankų – svarbiausi Lietuvos Valstybės, savivaldos ir personalinės heraldikos objektai. Šiais metais surengiau aštuonias parodas Vilniuje ir kituose Lietuvos miestuose. Tai heraldikos ir grafikos parodos, skirtos Lietuvos Valstybės atkūrimui. Visas jas, išskyrus vieną, rengiau savo lėšomis.
Dalyvauju polemikoje dėl Lukiškių aikštės likimo ne todėl, kad kada nors būčiau tarpe autorių. Niekada tokiu nebūsiu. Kaip pilietis, šia tema domiuosi seniai, Ji man svarbi ir susijusi su mano veiklos sritimi – heraldika ir simbolika. Skaityti toliau
Birželio 26 d., trečiadienį, 13 val., Spaudos konferencijų salėje (Seimo II rūmai), Seimo narė, parodos sumanytoja Aušrinė Norkienė pristatys Jungiamojoje galerijoje eksponuojamą dailininko Alfonso Čepausko darbų parodą „Istorinės interpretacijos“. Renginyje dalyvaus parodos autorius.
„Tarp daugelio kūrybinių sumanymų, žanrų ir technologinių sprendimų – ekslibrisų ir lakštinės grafikos, skulptūrų ir asambliažų, instaliacijų ir fotokoliažų, Skaityti toliau
Adomui Varnui – 140
„Galiu drąsiai pasakyti kad esu gan gerai susipažinęs su dailininko Adomo Varno Kūryba. Varnienės darželyje, vienam iš kambarių, buvo pakabinta daug jo paveikslų. Į tą kambarį buvo siunčiami visi kurie prasižengė su tvarka. Čia jie turėjo praleisti šiek tiek laiko kad apsvarstytų savo klaidas. Manau, kad mano atveju daugiau komentarų nereikia.“ („Vaikų namelių“ auklėtinis Romualdas Kašuba, 2013).
Šiais metais minint žymaus kultūros veikėjo, dailininko, profesoriaus Adomo Varno 140 Skaityti toliau
Balandžio 17-ą mirė skulptorius, ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiaus kavalierius, ilgametis Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro darbuotojas Jonas Jagėla (1945-2019).
Jonas Jagėla sukūrė kelias dešimtys paminklų, daugiausia skirtų Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio dalyviams.
Paskutinis J. Jagėlos darbas – paminklas Lietuvos partizanų vadui Skaityti toliau
Vasario 27 d. Lietuvos nacionaliniame muziejuje archeologė R. Banytė-Rovel (Rowell) savo paskaitoje „Tado Daugirdo archeologiniai dienoraščiai kaip laikmečio ir profesionalumo liudytojai“ visuomenei pristatė archeologo Tado Daugirdo (1852–1919) dviejų tomų dienoraštį. Archeologė papasakojo ne tik apie tai, kas buvo išskaityti pačiame dienoraštyje, bet ir ką pavyko suprasti tarp eilučių.
Prieš beveik devyniolika metų Rasa Banytė-Rovel pirmą kartą pamatė išlikusį archeologo T. Daugirdo (1852–1919) dviejų tomų dienoraštį. Trumpa pažintis laikui bėgant išvirto Skaityti toliau
2018 gruodžio mėnesį Paknio leidykla išleido naują Vinco Krėvės knygos „Dainavos šalies senų žmonių padavimai“ leidimą, kurį pristatys vasario 21-24 dienomis Litexpo vyksiančioje „Knygų mugėje“.
V. Krėvė – didžiojo stiliaus rašytojas, savo kūryba apėmęs daug klausimų, problemų, svarbių ne tik lietuviams, aprėpęs mitinius, biblinius ir istorinius laikus, didelę erdvę – nuo Dainavos šalies iki Biblijos žemės, sukūręs įspūdingą veikėjų galeriją – nuo kaimo bobulės, skerdžiaus iki senovės karžygių, Lietuvos kunigaikščių, iki Rytų žemės išminčių ir paklydėlių – teigia Lietuvos literatūros tyrinėtoja Viktorija Daujotytė. Skaityti toliau
Sausio 4 dieną, Lietuvos paštas į apyvartą išleidžia dailininko Tomo Dragūno sukurtus „Lietuvos valstybės simbolių“ serijos pašto ženklus su valstybine, prezidentine bei Lietuvos valstybės istorine vėliava.
Valstybės visame pasaulyje atpažįstamos pagal savo simbolius, tad jų išsaugojimas yra vienas svarbiausių valstybės gyvavimo elementų. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įteisinti oficialūs Lietuvos valstybės simboliai – vėliava, herbas ir himnas, kurių viešas naudojimas griežtai reglamentuojamas. Pašto ženklai – vienas iš būdų reprezentuoti valstybę pasaulyje, kitų šalių gyventojus supažindinant su Lietuvos istorija, Skaityti toliau
Spalio 26 d., penktadienį, 17 val. Trakų Salos pilies (Kęstučio g. 4, Trakai) Didžiojoje menėje vyks kasmetis renginys, skirtas Vytautui Didžiajam atminti. VU Istorijos fakulteto dekanas prof. dr. Rimvydas Petrauskas skaitys pranešimą „Kristaus apaštalas ir Marijos riteris: didžiojo kunigaikščio Vytauto bažnytinės fundacijos“, meninėje renginio dalyje – Trakų meno mokyklos mokinių ir mokytojų koncertas. Vėliau bus atidaryta nauja ekspozicinė erdvė, įrengta aukščiausiame pilies bokšte-donžone, kur, manoma, buvo pilies koplyčia. Renginį organizuoja Trakų istorijos muziejus. Skaityti toliau
Rugsėjo 13 – lapkričio 2 d., LMA Vrublevskių bibliotekos Tado Vrublevskio skaitykloje, veikia paroda „Konstantino Kukevičiaus litografijos. Nepažįstamo Vilniaus scenos“. Skaityklos stenduose eksponuojamos Retų spaudinių skyriaus rinkiniuose esančios XIX a. I p. dailininko Konstantino Kukevičiaus litografijos.
Konstantino Benedikto Antano Kukevičiaus (1818–1840) kūryba apima XIX a. ketvirtą dešimtmetį, kurį sudrebino sukilimas ir uždarytas Vilniaus universitetas – du lemtingi įvykiai, Skaityti toliau
Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kelio šešios skulptūrų grupės ir aštuonios pavienės skulptūros paskelbtos valstybės saugomais objektais. Kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonson, atsižvelgdama į Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos teikimą, pasirašė tai skelbiantį įsakymą.
30-ies medžio skulptūrų ansamblis yra sukomponuotas prie kelio nuo Senosios Varėnos, kur M. K. Čiurlionis gimė, iki Druskininkų – Varėnos rajono ir Druskininkų miesto savivaldybių teritorijose.
Ne kartą buvome mokyti nespręsti apie knygą iš jos viršelio. O ar galima spręsti apie knygą iš jos paveikslėlių? Ar piešiniai gali pataisyti vidutiniškai parašytą kūrinį? Iliustruotojo ir grafikos dizainerio Tado Adomavičiaus meilė knygoms ir jų paveikslėliams atvedė jį iki leidyklos „Nieko rimto“ durų. Šios leidyklos išleista knyga „Tvanų šeimynėlė. Geri kaimynai“ tapo pirmąja, kurią Tadas iliustravo. Koks piešinių stilius šiuo metu labiausiai patinka vaikams ir jaunimui? Ar dailininkas turi svajonių knygą, kurią norėtų iliustruoti? Kaip jis nupieštų šią vasarą? Skaityti toliau
Balandžio 12 d., Lietuvos nacionaliniame muziejuje, buvo atidaryta retrospektyvinė skulptoriaus Algirdo Boso mažosios plastikos ir medalių paroda. Ekspozicija pristatoma kaip vienas iš muziejaus inicijuotų tęstinės serijos „Istorija ir dailininkas“ renginių, kuriame akcentuojamas modernių menininkų santykis su istorinio naratyvo siužetais ir jų interpretacijomis.
Algirdas Bosas – jau beveik penkis dešimtmečius kuriantis Lietuvos menininkas. Jo moderni meninė raiška, atsispindinti tiek abstrakčiose kompozicijose, Skaityti toliau
Balandžio 10 d., antradienį, 14 val. Vilniuje, Seimo rūmų Vitražo galerijoje (Seimo I rūmai) bus pristatyta fotomenininko Vyto Karaciejaus paroda „LDK buvimo ženklai“, skirta Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui.
Nuotraukų parodą atvers jos iniciatorius Seimo narys Algimantas Kirkutis ir parodos autorius V. Karaciejus. Parodos pristatyme taip pat dalyvaus Lietuvos fotomenininkų sąjungos pirmininkas Gintaras Česonis, dailininkas, fotomenininkas ir leidėjas, Vyriausybės kultūros ir meno Skaityti toliau
Vasario 20 – kovo 27 d., Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Tado Vrublevskio skaitykloje, veikia paroda – „Tibi Amor Aeterne“, skirta dailininko tapytojo, knygų iliustruotojo Konstantino Gorskio (kitaip – Gurskis, Konstanty Gorski (Górski), 1868–1934) 150-osioms gimimo metinėms paminėti.
Dailininkas gimė ir užaugo Lietuvoje – tuometinės Rusijos imperijos Kauno apskrities Kazimieravos dvarelyje, – tačiau didžiąją gyvenimo dalį praleido Varšuvoje. Ten išgarsėjo kaip talentingas žymių asmenybių portretų (tarp jų – Lenkijos prezidento Ignaco Moscickio Skaityti toliau
Gruodžio 2 d. (šeštadienį) 16 val. Liudviko Rėzos kultūros centre, Juodkrantėje, atidaroma Virginijaus Kašinsko tapybos paroda „Žvaigždžių sodai“ (Lietuvių mitologija). Paroda veiks iki 2018 01 18. Parodos atidarymo metu Virginijus Kašinskas skaitys „Tautoraštis“.
Lietuvių mitologijoje kosmogoniniai mitai laikomi esminiais, jie yra amžino grįžimo pradžių pradžion vizija. Lietuvių mitologijoje būdingas dangaus kūnų kultas. Viena iš pagrindinių garbinimo objektų buvo Saulė, Mėnulis ir žvaigždės. Skaityti toliau
Lapkričio 16 d., sostinėje atidarytas Vilniuje gimusio pasaulinio garso dailininko Samuelio Bako muziejus. Naujai atidarytas muziejus – pirmasis ir kol kas vienintelis muziejus pasaulyje, skirtas šio litvakų dailininko kūrybai. Kolekciją muziejui padovanojo pats dailininkas, kuris šiuo metu gyvena Jungtinėse Amerikos Valstijose.
Naujojo muziejaus, skirto tik Samuelio Bako kūrybai, salėse bus eksponuojama per 125 tapytojo darbų. Muziejuje taip pat bus eksponuojama ir knyga, kurios puslapiuose piešė devynerių metų berniukas, Skaityti toliau
Lapkričio 14 d., antradienį, 17 val. Trakų salos pilies didžiojoje menėje vyks dailininko, fotomenininko Rimanto Dichavičiaus dviejų albumų „Žalgiris“ ir „Laisvės paženklinti“ (trečias tomas) pristatymas. Renginyje dalyvaus albumų autorius bei dailininkai prof. Giedrius Kazimierėnas ir Virginijus Stančikas. Renginį organizuoja Trakų istorijos muziejus ir leidykla „Versmė“.
Albumas „Žalgiris“– bene pirmas leidinys Lietuvoje, skirtas vienam kūriniui – G. Kazimierėno paveikslui „Žalgiris. Rūstybės diena“ (400×400, drobė, aliejus, auksas, sidabras). Skaityti toliau
Kodėl dailininko, kalvio Dariaus Viliaus kūryboje vyrauja senieji lietuviški ženklai, simboliai? Ar vien todėl, kad gražūs, įdomūs? „Noriu priminti apie negražiai pamirštą senąją baltišką kultūrą. Šie ženklai – tai žynių, aiškiaregių palikimas. Juos vaizduodamas, stengiuosi perteikti jutiminę žinią“, – sako Vilkyčiuose, Šilutės rajone, gyvenantis menininkas.
Viso pasaulio žyniai čia mokėsi
Kalviaudamas D. Vilius senųjų lietuviškų ženklų neretai įterpia į stambiosios kalybos darbus, pavyzdžiui, metalo tvoras. Tačiau labiausiai jie vyrauja metalo plastikos miniatiūrose. Skaityti toliau
Taigi, tos mintys lyg rudenio ūkana vis tvyro ir tvyro ties Paragiais. Plauko ten palaukėmis, pakelėmis, paplentėmis… Kiekviena vietovė juk, be akivaizdžių dalykų, kuriuos nesunku prisiminti, perprasti, palyginti, palieka dar ir savo paslapties dvelksmą – lyg mįslę kokią… Lankiausi čia vasaros pabaigoje – dėl renginio. Bruzdesys. Daug žmonių, daug mašinų. Ir, žinoma, tas šiemetinis lietus… Lietus ir lietus. Kai nustodavo lyti, galima buvo šiek tiek pasižvalgyti po aplinką. Vidus liko „neišskaitytas“. Tad vyliausi pargrįžti. Be jokių pareigų – tik pabūti čia. Pabūti…
Pabūti… Kad eidama sena alėja iki to mažo prūdelio, pažiūrėjusi į jo spindesį, į lygius Skaityti toliau
Rugpjūčio 17 d., ketvirtadienį, 17 val., nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje Kaune, bus atidaryta fotografijų paroda „Tuojau fotografuoju. Balys Buračas (1897–1972)“.
Ši paroda skirta 120-osioms Balio Buračo – fotografo, kraštotyrininko, dailininko gimimo metinėms paminėti. Todėl renginyje dalyvaus ir žinomo fotografo sūnėnai – Antanas ir Marijus Buračai, kankliuos buvusi Kauno 1-os muzikos mokyklos mokinė Milda Gineikaitė. Parodą sudarys per 150 vienetų fotoarchyvo ir rankraštinės medžiagos iš Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės
Rugpjūčio 4 d. Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis Panevėžyje susitiko su šio miesto savivaldybės atstovais, apsilankė iš emigracijos sugrįžusių lietuvių įkurtoje kavinėje bei vietos įmonėse.
Susitikime su Panevėžio meru Ryčiu Mykolu Račkausku ir kitais savivaldybės atstovais buvo aptarta situacija mieste, pristatytas 50 m. ilgio uždaro plaukimo baseino projektas. Premjeras palaiko Panevėžio miesto savivaldybės planus vietoje šiuo metu nebenaudojamo baseino Aukštaitijos sporto komplekse statyti naują baseiną su aštuoniais 50-ies metrų takeliais. Vyriausybės vadovo teigimu, labai svarbu, kad sportininkai galėtų siekti aukšto sportinio meistriškumo, Skaityti toliau
Birželio 7 d., trečiadienį, 17 val. Kauno miesto muziejaus Kauno pilies skyriuje (Pilies g. 17) atidaroma Virginijaus Kašinsko etno tapybos paroda „RIKAJOTAS“.
Šioje parodoje dailininkas pateikia žiūrovams Lietuvių Tautos tolimos istorijos dvasinį paveldą, kuris atsispindi per amžius sukauptuose dvasiniuose kloduose, išsaugotuose kalboje, mituose, legendose, pasakose, dainose, šokyje, muzikoje ir dailėje.
Pasak menininko, sąmoningas gilinimasis į Tautos dvasinį paveldą atveria gelmes, kuriose Skaityti toliau
Lietuvos generaliniame konsulate Čikagoje gegužės 4 d. atidaryta dailininko Lino Bernoto darbų paroda „Magna Mater Essence Reflection“. Atidarymo renginyje dalyvavo Vilniuje gyvenantis ir kuriantis menininkas, kurio paveikslai pirmą kartą eksponuojami Jungtinėse Amerikos Valstijose.
Sveikindamas susirinkusius svečius generalinis konsulas Marijus Gudynas pažymėjo, kad tai jau trečia konsulate pristatoma iš Lietuvos atkeliavusi ekspozicija, ir padėkojo šį projektą inicijavusiai ir asmeninėmis lėšomis finansavusiai lietuviško meno entuziastei bei propaguotojai poniai Skaityti toliau
Sekmadienį, balandžio 9 dieną, Sankt Peterburge atidengtas atminimo ženklas lietuvių kilmės rašytojui ir dailininkui Juozui Jurkūnui (1895–1938). Ant namo Rylejevo g. 17/19, kuriame gyveno J. Jurkūnas ir iš kurio buvo išvežtas sušaudyti, fasado buvo pritvirtinta projekto „Paskutinis adresas“ lentelė.
Rašytojas ir dailininkas J. Jurkūnas gimė 1895 m. rugsėjo 17 d. Lietuvoje, 1938 m. vasario 3 d. suimtas ir nuteistas mirties bausme už tariamą šnipinėjimą. Sušaudytas 1938 m. rugsėjo 21 dieną. Reabilituotas 1958 m. kovo 22 dieną. Skaityti toliau
Sausio 7-ąją, šeštadienį, Juodkrantėje bus minimos Martyno Liudviko Rėzos 241-osios gimimo metinės. Iškilmių metu bus įteikta aštuntoji Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija, teikiama už Kuršių nerijai reikšmingą veiklą.
Neringos savivaldybės tarybos sprendimu premija skirta dailininkui Romanui Borisovui, kurio 39 metų profesionalaus menininko kūrybą lydi per 700 akvarelės technikos darbų.
Premija dailininkui skirta atsižvelgus į Liudviko Rėzos kultūros centro tarybos (kuratoriumo) siūlymą. Kuratoriumas įvertino dailininko indėlį garsinant Kuršių neriją ir Mažąją Lietuvą, puoselėjant etninę kultūrą ir kultūros paveldą. Skaityti toliau
Spalio 19 d. netekome ekslibrisų kūrėjo ir parodų rengėjo, knygų iliustratoriaus, grafiko Valerijono Vytauto Jucio (1930 12 18 – 2016 10 19).
Valerijonas Vytautas Jucys gimė 1930 m. Skuodo rajono Truikinų kaime. 1963 m. baigė Vilniaus dailės institutą, grafikas. Per savo kūrybos metus iliustravo 13 knygų, pavyzdžiui, N. Bualo „Poezijos menas“, L. Janušytė „Taškai ir daugtaškiai“. Apipavidalino per 40 įvairių leidinių, pavyzdžiui, „Pirmieji Vilniaus litografų darbai“ Vilnius, 1982; J. Užurka „Karaliaus karūna ir mirtis“ Vilnius, 1999; „Kietuvių dvasininkai kūrėjai“ Vilnius, 2000 ir kt. Skaityti toliau
