Žymos archyvas: Čistyje Prudy

V. Šilas. Mažosios Lietuvos žemės vardų byla (15)

Londone išleisto Prūsijos karalystės 1799 m. žemėlapio iškarpa su užrašu „LITTLE LITHUANIA“ – Mažoji Lietuva

Kaip žmones, taip ir vandenis, konkrečias vietoves skiriame, surandame ir atpažįstame, jei jie pažymėti tikriniais vardais. Svarbu, kad tie vardai visada būtų gyvi. Mažoji Lietuva (tai Karaliaučiaus ir Klaipėdos kraštai) išbuvę net 650 metų vokiečių valstybių valdžioje (Kryžiuočių ordino Prūsijos valstybė, Prūsijos kunigaikštystė, Prūsijos karalystė, Vokietijos imperija, Veimaro respublika) išsaugojo savo senuosius baltiškus (lietuvių ir prūsų) žemių ir vandenų vardus – iki pat Trečiojo Reicho laikmečio. Klaipėdos krašto vardai yra gyvi iki šiol, deja, to negalima teigti apie senuosius Karaliaučiaus krašto vardus. Skaityti toliau

B. Leonavičius: Lietuviai kolonizuojasi savo noru (4)

Bronius Leonavičius | respublika.lt, S. Žumbio nuotr.

Jei sodietį užrištom akim paliktum centrinėje sostinės gatvėje, nuplėšęs raištį vargu ar jis atspėtų kur besąs – svetimžodžiai svetimžodžiai svetimžodžiai. Taip po truputį, po trupinį, nuosekliai metodiškai trinama lietuvio atmintis, ją kompensuojant svetimybių kamšalais.

Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, dailininkas Bronius Leonavičius, pernai lankęsis vietose, kurias drąsiai gali vadinti kraštu su išoperuota atmintim (jo ir dar trijų lietuvių grafikų paroda „Lietuviškosios istorijos takais“ buvo eksponuojama Karaliaučiaus (Kaliningrado) krašte, Tilžėje (Sovetske), sako, kad paveldo atžvilgiu Lietuvos politika tokia: viena ranka trinama, kita – saugoma. Klausimas tik, kuri Skaityti toliau

F. Kavoliūtė: Lietuva trinama uoliau nei sovietmečiu (19)

Filomena Kavoliūtė_asmen. nuotr

Svetimųjų valdžia dešimtmečiais Lietuvoje tikslingai griovė kaimus ir viensėdžius, o mūsų valdžia, pati nesusimąstydama, iš esmės tęsia šitą darbą, ištrindama senuosius kaimų ir vienkiemių pavadinimus. Matydama skaudžias tokios politikos pasekmes, – sovietmečiu prarasti 5,6 tūkst. gyvenamųjų vietovių vardų,o dabar tas pats gresia 4200 ištuštėjusių kaimų ir vienkiemių, – Lietuvos geografų draugija ragina Seimą ir Vyriausybę atsikvošėti ir keisti įstatymus, Skaityti toliau

Tolminkiemyje vyko literatūros ir muzikos šventė „Svečiuose pas Donelaitį“ (0)

R.Senapėdžio nuotr.

Gegužės 31 d. Kristijono Donelaičio memorialiniame muziejuje Tolminkiemyje (Čistyje Prudy) surengta tradicinė poezijos ir muzikos šventė „Svečiuose pas Donelaitį“ kurioje dalyvavo gausus būrys Karaliaučiaus (Kaliningrado) srities vidurinių mokyklų moksleivių, besimokančių lietuvių kalbos ir etnokultūros.

Šventės dalyviai parengė literatūrinę muzikinę kompoziciją K. Donelaičio kūrybos motyvais, deklamavo Lietuvos grožinės literatūros pradininkui skirtas mūsų poetų eiles. Moksleivių folkloro ansambliai dainavo lietuvių liaudies dainas. Skaityti toliau

K. Donelaičio paveldo puoselėtojai paminėjo poeto 300-ąjį jubiliejų Tolminkiemyje (nuotraukos) (0)

K.Donelaičio paveldo puoselėtojai paminėjo poeto 300-ąjį jubiliejų Tolminkiemyje | E.Senapėdienės nuotr.

Sausio 1 d. Kristijono Donelaičio memorialiniame muziejuje Tolminkiemyje (daabr. Čistyje Prudy, Rusijos Federacijos Kaliningrado sritis) iškilmingai paminėtos lietuvių grožinės literatūros pradininko, poeto, kunigo Kristijono Donelaičio 300-osios gimimo metinės.

Renginyje, kurį surengė Karaliaučiaus (Kaliningrado) srities Kristijono Donelaičio žemiečių klubas ir Kristijono Donelaičio memorialinis muziejus Tolminkiemyje, dalyvavo Marijampolės Kristijono Donelaičio draugijos delegacija, vadovaujama pirmininkės Vidos Mickuvienės, Skaityti toliau

Kristijono Donelaičio 300 metų jubiliejų pasitinkant (3)

Lapkričio 7 d.  11.30 val. Seimo III rūmų parodų galerijoje bus pristatyta tarptautinio projekto „Kristijonas Donelaitis. 300 metų jubiliejų pasitinkant“ tapybos plenero darbų paroda. Parodą pristatys Seimo Pirmininko pavaduotojas Algis Čaplikas. Renginyje dalyvaus Lietuvos kultūros atašė Kaliningrade Romanas Senapėdis, plenere dalyvavę Lietuvos ir Rusijos menininkai.

Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad 2014 metais sukanka 300 metų, kai gimė žymiausias lietuvių literatūros kūrėjas Kristijonas Donelaitis, Skaityti toliau