Žymos archyvas: cheminės medžiagos

Patikslintas kvapų koncentracijos ore lygis (0)

Patikslinta kvapų koncentracijos ore vertė | lrv.lt nuotr.

Žmonėms, gyvenantiems arti pramonės, perdirbimo ir kitų objektų, galinčių skleisti aštrius kvapus, geros žinios. Pusantro karto, t. y., nuo šiuo metu nustatytų 8 iki 5 europinių kvapo vienetų, mažinama didžiausia leidžiama ribinė kvapo koncentracija gyvenamosios aplinkos ore. Tikimasi, jog pakeitimai leis svariai pagerinti oro, kuriuo kvėpuoja Lietuvos gyventojai, kokybę.

Tarpinstitucinės darbo grupės, sudarytos šiam klausimui spręsti ir dirbusios beveik metus, vadovo sveikatos apsaugos viceministro Algirdo Šešelgio teigimu, pakeitimus paskatino realios situacijos, kai dėl kvapo koncentracijos žmonės jautė diskomfortą, Skaityti toliau

Švarūs namai – grėsmė gamtai ir sveikatai? (0)

media4.s-nbcnews.com nuotr.

Visi neabejingi aplinkosaugos klausimams, jau šiandien, birželio 19 d. 18 val., Trakų kultūros rūmuose, bursis į diskusiją skirtą apžvelgti buityje naudojamų valiklių ir skalbiklių sudėtyje esančių cheminių medžiagų žalą žmogui ir gamtinei aplinkai.

„Kuo veiksmingesnė cheminė valymo priemonė, tuo ji gali būti toksiškesnė aplinkai“, – teigia diskusijos pranešėja, Gamtos tyrimų centro mokslininkė dr. Gintarė Slavinskienė, Skaityti toliau

Fumigacija arba kaip išnaikinti kenkėjus be pašalinių pasekmių (0)

Fumigacija arba kaip išnaikinti kenkėjus be pašalinių pasekmių | AB „Kauno grūdai“ nuotr.

Pavasarį, šylant orams, pamažu atbunda kenkėjai, kurie dažnai pridaro ūkininkams ir žemės ūkio bendrovėms nemenkų finansinių nuostolių. Parduodamuose grūduose aruodinių kenkėjų negali būti, todėl labai svarbu laiku juos identifikuoti, stebėti ir kontroliuoti. Lietuvoje dažniausiai sutinkami kelių rūšių vabzdžiai – didysis ir mažasis milčiai, surinaminis aruodvabalis, rudasis plokščiavabalis, aruodinis, arba javų, straubliukas, miltinis ugniukas bei miltinė erkė. Šie vabzdžiai ir jų lervos gadina grūdus, miltus, džiūvėsius, sėlenas ir kitus grūdų perdirbimo gaminius. Kai kurie kenkėjai yra maži, todėl plika akimi juos labai sunku pastebėti, Skaityti toliau

Kaip pakeisti sveikatai kenkiančius įpročius? (0)

advance1clean.com nuotr.

Kasdien buityje naudojame nesuskaičiuojamą gausybę įvairių priemonių, kuriose galimai slepiasi pavojingos cheminės medžiagos. Jų randama tiek vonios valiklyje, tiek veido kreme ar net plastikiniame maisto indelyje. Cheminių medžiagų ekspertai patikrino savanoriškai savo namų ir spintelių duris atvėrusių lietuvių šeimų priemones ir aptiko, jog gausybėje jų slepiasi pavojingos cheminės medžiagos. Kas rasta šeimų spintelėse ir kaip išvengti potencialaus pavojaus? Skaityti toliau

10 labiausiai pasaulyje užterštų vietovių (0)

Černobilis | Pixabay nuotr.

Itin didelė tarša kelia grėsmę tūkstančiams ir net milijonams žmonių, gyvenančių labiausiai pasaulyje užterštose vietose ar šalia jų, sveikatai ir gamtai. Nors sąrašas paskelbtas dar 2013 metais, grėsmė dėl didelės aplinkos taršos ir jos poveikio aplinkai svarbi ir šiandien. 10 labiausiai pasaulyje užterštų vietovių:

Sąvartynas šalia Akra miesto (Gana)

Netoli Ganos sostinės Akros, įsikūrusios Gvinėjos įlankoje, esantis komercinis rajonas (angl. Agbogbloshie) yra bene didžiausias elektronikos atliekų sąvartynas pasaulyje. Skaityti toliau

Lietuva tapo 86-ąja Minamatos konvencijos dėl gyvsidabrio šalimi (0)

Flickriver.com nuotr.

Praėjusią savaitę Jungtinėse Tautose įteikus šalies Prezidentės pasirašytus raštus, patvirtinančius, kad Lietuva ratifikuoja 2013 m. spalio 10 d. Kumamoto mieste priimtą Minamatos konvenciją dėl gyvsidabrio, tapome 86-ąja šios konvencijos valstybe.

Nuo šiol mūsų šalies atsakingos institucijos galės nesutikti importuoti tam tikrus gyvsidabrio junginius. Lietuva gaus informaciją iš eksportuojančios šalies apie ketinamo eksportuoti gyvsidabrio ar jo junginių šaltinius, ir tai leis sužinoti, ar jis nėra iš draudžiamų šaltinių. Skaityti toliau

Ką valgome: duoną ar chemikalus? (1)

Ž. Grašienės nuotr.

Ar žinojote, kad netgi valgant obuolį, nesvarbu, kaip kruopščiai prieš tai jį nuplovėte, kartu su juo suvalgote apie 30 rūšių pesticidų? Ar pastebėjote, kad natūralų naminį pieną gali gerti tik retas kuris? Daugelis pas močiutę kaime naminio pieno net neparagauja – skonis ne koks, skrandis nevirškina. Kas atsitiko? Kodėl natūralaus gaminio skrandis nevirškina? Priežastis paprasta – organizmas priprato kartu su maistu gauti ir cheminių medžiagų porciją.

Ligos priežastis – maistas Skaityti toliau

Lietuvių gyvenamoji aplinka užteršta cheminėmis medžiagomis (0)

phys.org nuotr.

Mus kasdien supa šimtai skirtingų žmogaus sukurtų cheminių medžiagų, iš kurių dalis turi neigiamą poveikį žmogaus sveikatai ir jį supančiai aplinkai. Baltijos aplinkos forumo kartu su partneriais Baltijos jūros regione (Lietuvoje, Švedijoje, Estijoje, Latvijoje, Lenkijoje) atlikti tyrimai rodo, jog įvairios pavojingos cheminės medžiagos randamos rajonų nuotekų vandenyje, įskaitant ir nuotekas iš gyvenamųjų rajonų. Tai reiškia, kad kasdieniame gyvenime patiriame pavojingų medžiagų poveikį iš įvairių šaltinių, esančių mūsų gyvenamojoje aplinkoje. Skaityti toliau

Atsargiai, kasos aparatų čekiai – nuodingi (0)

Atsargiai, kasos aparatų čekiai – nuodingi | VšĮ Baltijos aplinkos forumo nuotr.

Bisfenolis (BPA) – tai industrinė cheminė medžiaga, naudojama dar nuo 1960-ųjų. Yra duomenų, jog bisfenolis A žmogaus kūne veikia panašiai, kaip hormonai. Nedideli jo kiekiai yra naudojami kasos aparatų popieriuje, tad reprodukcinei sistemai, lytinei funkcijai ir vaisingumui pavojų keliančias medžiagas kasdien nešiojamės savo piniginėse, rankinėse ar net kišenėse.

Europos Komisija bisfenolį A kasos aparatų popieriuje uždraudė dar praėjusių metų liepą. Šis sprendimas įsigalios nuo 2019 m. Taip gamintojams bei naudotojams duodama laiko, per kurį reikės rasti popieriaus alternatyvas be šios cheminės medžiagos. Skaityti toliau

Vilniečiai protestavo prieš ES prekybos sutartis su Kanada ir JAV (0)

@pinigaineviskas nuotr.

Sausio 21 d. Vilniuje, prie Europos namų Europiečių iniciatyvos prieš TTIP ir CETA atstovybė Lietuvoje surengė teatralizuotą protesto ir visuomenės švietimo akciją „Ate, teta CETA“. 

Tai buvo Europoje vykstančių protestų prieš ES ir Kanados prekybos sutarties, sutrumpintai vadinamos CETA (angl. Comprehensive Economic and Trade Agreement) ir JAV ir ES prekybos sutarties, vadinamos TTIP (angl.Transatlantic Trade and Investment Partnership), dalis. Europos parlamentas ketina CETA sutartį ratifikuoti jau vasario pradžioje.  Skaityti toliau

Vandens telkinių tvarkytojai nepritaria cheminiam ežerų valymui (0)

Zvejai Plateliu ezere_DaivosV.nuotr

Aplinkos ministerijos surengta konferencija „Kaip padėti vandens telkiniams“ susilaukė griežto šalies vandens telkinių tvarkytojų atsako. Po konferencijos akademikai, verslo ir nevyriausybinių organizacijų atstovai griežtai pasmerkė ministerijos reklamuojamą cheminio ežerų valymo technologiją.

Konferencijos dalyviai, tarp kurių Aleksandro Stulginskio, Vilniaus Gedimino technikos, Kauno technologijų universitetų mokslininkai, Lietuvos žemėtvarkos ir hidrotechnikos inžinierių sąjungos, Lietuvos melioracijos įmonių asociacijos atstovai,

Skaityti toliau

Kaip gydytis nealinant kūno? (0)

Piene_JonoV.nuotr

Savaime suprantama, kad, pajutę negalavimą, norime jo kuo greičiau atsikratyti, tad griebiamės visų įmanomų priemonių. Kol vieni pasikliauja šiuolaikinės medicinos pasiekimais, kiti nori sumažinti sintetinių preparatų vartojimą ir renkasi fitoterapiją – ligų gydymą vartojant iš augalų dalių paruoštus preparatus. Fitoterapijos specialistė Nijolė Savickienė ragina pasitikėti natūraliąja medicina, kuri kildinama dar nuo žymiojo medicinos tėvo Hipokrato laikų, mat augaliniai preparatai mobilizuoja imuninę, endokrininę, nervų sistemas bei padeda lengviau valdyti lėtines ligas, nekenkdami kūnui.

„Fitoterapija – biologinės medicinos, laikančios kūną vieninga darnia visuma, dalis. Tradicinė fitoterapija – tai liaudies medicina, o racionalioji arba alopatinė fitoterapija Skaityti toliau

Aplinkosaugininkai: naudą iš JAV ir ES prekybos turi gauti žmonės, ne didžiosios korporacijos (peticija) (0)

„Baltijos aplinkos forumas“ nuotr.

VšĮ „Baltijos aplinkos forumas“ drauge su 10 kitų organizacijų kviečia Lietuvos gyventojus pasirašyti peticiją dėl Europos Sąjungos laisvosios prekybos sutarties su JAV ir Kanada stabdymo. Aplinkosaugininkai tikina, kad naudą iš partnerystės ir prekybos tarp šalių turėtų gauti žmonės, o ne didžiosios korporacijos. Jie taip pat ragina Europos Komisiją atlikti šių tarpvalstybinių sutarčių poveikio vertinimą įvairiais aspektais – socialiniu, ekonominiu, aplinkosauginiu ir kt.

Rūpi pavojingų cheminių medžiagų naudojimas

Vakar prie savarankiškai organizuojamos Europos piliečių iniciatyvos, pasisakančios už ES sutarčių su JAV ir Kanada stabdymą, prisijungė VšĮ „Baltijos aplinkos forumas“. Organizacijos atstovė, cheminių medžiagų ekspertė Laura Stančė Skaityti toliau

Tyrėjų naktį galimybė sužinoti apie pavojus naudojamuose gaminiuose (0)

rengėjų nuotr.

Rusėjo 25 d. 19 val. Vilniaus miesto savivaldybės Tarybos posėdžių salėje (Konstitucijos pr. 3, II a.) kampanijos „Pagalvok, kai perki“ komanda drauge su Vilniaus miesto savivaldybe Tyrėjų naktį kviečia į interaktyvią paskaitą „Nematoma… Pavojinga? Išvengiama!“. Jos metu  cheminių medžiagų ekspertės papasakos apie pavojingas medžiagas kasdieniuose gaminiuose, suteiks naudingų patarimų renkantis saugesnius gaminius. Lankytojai bus kviečiami įveikti „Ekoženklų labirintą“, dalyvauti etikečių šifravimo detektyve. Skaityti toliau

Bus vertinamas teritorijų užterštumas (1)

Užterštos teritorijos |  santarve.lt nuotr.

Lietuvos geologijos tarnyba pasirašė sutartį su UAB „Grota“ ir pradėjo įgyvendinti Europos regioninės plėtros fondo lėšomis finansuojamą projektą „Urbanizuotose vietovėse esančių užterštų teritorijų poveikio vertinimas“.

Šis projektas – tai 2009-2011 m. tarnybos vykdyto projekto „Užterštų teritorijų poveikio vertinimas“ tęsinys. Dabar pagrindinis dėmesys bus skiriamas būtent urbanizuotose vietovėse esančios taršos išaiškinimui ir ištyrimui. To reikia tam, kad ateityje teritorijas būtų lengviau pritaikyti urbanistinei plėtrai. Skaityti toliau

Elgiesi neatsakingai, jei netinkamus naudoti vaistus išmeti į buitinių atliekų konteinerį (0)

Tanshumanmedicine.com nuotr.

Nuo šiol visos vaistinės iš gyventojų priims gyventojų atneštus netinkamus naudoti vaistus. Nes nuo šių metų sausio 1 dienos įsigaliojo Vyriausybės patvirtintas Naikintinų vaistinių preparatų priėmimo iš gyventojų ir apmokėjimo už jų tvarkymą tvarkos aprašas.

Tai stipriai vėluojantis teisės aktas, jo įsigaliojimas 2012-11-07 buvo atidėtas dėl lėšų stygiaus iki 2014 m. sausio 1 d.

Farmacijos įstatymo 42 straipsnis jau nuo 2011 metų visas vaistines įpareigojo iš gyventojų nemokamai priimti naikintinus vaistinius preparatus. Farmacijos įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje taip pat įtvirtinta, kad už farmacinių atliekų, surinktų iš gyventojų, tvarkymą Skaityti toliau

Ką žinome apie „nesveiko pastato sindromą“? (2)

Home-designing.com nuotr.

Šiuolaikinėje visuomenėje dauguma žmonių 80–90 proc. paros laiko praleidžia uždarose patalpose – namuose, darbo vietose, ugdymo įstaigose, prekybos centruose ir pan. Tačiau ši dirbtinė aplinka nėra geriausia vieta žmogaus buvimui ir veiklai, ypač žinant, kad patalpų oras gali būti net 6–8 kartus labiau užterštas nei lauko. Mokslinių tyrimų rezultatai parodė, kad 25 proc. medžiagų, rastų patalpų ore, yra kenksmingos sveikatai, todėl patalpų oro kokybė yra svarbesnė žmogaus sveikatai ir gerovei nei lauko.

Praėjusio dešimtmečio pradžioje pradėtas vartoti terminas „nesveiko pastato sindromas“. Ši sąvoka apibrėžia medicininę – ekologinę problemą, siejamą su įvairios paskirties patalpų Skaityti toliau

Ką turėtume žinoti apie vabzdžius atbaidančias priemones, kurių sudėtyje yra DEET (0)

eFoto.lt | V.Sipavičiaus nuotr.

Vasarą miškuose, kaimo sodybose, poilsiaujant prie ežerų ar upių, žmones pradeda kamuoti įvairūs kraujasiurbiai vabzdžiai, erkės, todėl vis dažniau apsisaugoti nuo jų griebiamasi efektyviausių cheminių priemonių – vadinamų repelentais. Deja, šie preparatai ne tik atbaido vabzdžius, bet ir gali daryti neigiamą įtaką žmonių sveikatai. Viena iš sveikatai galimai pavojingų medžiagų, esančių daugelio repelentų sudėtyje, yra DEET (N,N-dietil-meta-toluamidas).  Skaityti toliau

Vaistažolių arbatos turi padėti, o ne kenkti (0)

valstietis.lt nuotr.

Pasaulis nuo seno arbata vadino kininio arbatmedžio įvairiai paruoštų lapų verdančio vandens užpilą, bet visada buvo geriamos ir kitų augalų arbatos troškuliui malšinti ar negalavimams šalinti.

Tinkamų augalų tūkstančiais

Praeito šimtmečio pabaigoje Viktorijos Zak atlikti tyrimai parodė, kad vis daugiau žmonių domisi vaistažolėmis ir ketina vartoti daugiau nei 3 000 arbatos rūšių organizmo tonusui pakelti, peršalimo ligų profilaktikai, imunitetui stiprinti, nemigai gydyti ir kitoms problemoms įveikti. Skaityti toliau

Akcijos „Pagalvok, kai perki“ savanoriai davė kraujo unikaliam tyrimui (1)

vaikai ir žaislaiSiekdamas atkreipti visuomenės dėmesį į platų pavojingų cheminių medžiagų naudojimą kasdieniuose gaminiuose Baltijos aplinkos forumas inicijavo Lietuvoje unikalų tyrimą „Pagalvok, kai perki“.

Nevyriausybinės organizacijos atrinkti savanoriai šeštadienį, kovo 23 d. Vilniaus mokytojų namuose davė kraujo, kuriame bus tiriamos trys plačiai paplitusios pavojingų cheminių medžiagų grupės – ftalatai, polibrominti difenilo eteriai ir perfluorinti junginiai..   Skaityti toliau

A.Šimas. Kas svarbiau – skalūninių dujų gavyba ar galimos grėsmės vienam Lietuvos regionui? (58)

Kadangi esu energetikas, suprantu kaip svarbu mūsų šaliai apie 80 proc. priklausančiai energijos ištekliais surasti bent nedidelį energijos šaltinį. Suprasdamas vis tiek trumpai bandau apžvelgti visas galimas naudas ir nuostolius.

Sunaudojamo vandens kiekis: Vandens sunaudojimas naudojant hidraulinį ardymą 13–45 tūkst. m3 vienam gręžiniui. Lietuvos atveju vidutiniškai spėjama 15–20 tūkst. m3 vienam gręžiniui. Be to, skalūnų dujoms išgauti daromuose gręžiniuose ardymą gali tekti atlikti keletą kartų per jų naudojimo laiką, kai kuriais atvejais ardymas gręžiniuose atliekamas iki 10 kartų. Skaityti toliau

Plaukų dažymas. Ar tai visada saugu? (0)

efoto.lt, R.Sipavičiūtės nuotr.

Modernėjantis verslas kasdien pateikia įvairiausių naujovių ir siūlo išbandyti daugybę kosmetikos produktų bei paslaugų. Norėdami patobulinti savijautą ar pakoreguoti išvaizdą, dažnai naudojamės grožio priemonėmis ir procedūromis, nesusimąstydami apie galimą neigiamą jų poveikį sveikatai.

Naujoves vis dėlto dažnai vertiname atsargiau. Bet seniai išbandyta ir patikrinta plaukų dažymo procedūra, atrodo, nekelia jokių abejonių. Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistai atskleidžia, kad pavojai gali tykoti ir dažant plaukus. Skaityti toliau

Saikingas ir tinkamas cheminių medžiagų naudojimas – sveika ir saugi buitis (0)

Daugumos žmonių vonios kambariuose tikriausiai atrastumėme nemažai buitinės chemijos produktų: skalbimo ir valymo priemonių, ploviklių, valiklių, šveitiklių, purškiklių ir kitų cheminių produktų, naudojamų buityje. Šios priemonės padeda greičiau susidoroti su tvarkos ir švaros palaikymo problemomis namuose ir kasdieninėje ruošoje. Bet lazda turi du galus – besaikis ir netinkamas buitinės chemijos produktų vartojimas gali sukelti nemažų problemų. Skaityti toliau

Valstybės kontrolė: gamybinių nuotekų chemikalai gali kauptis gamtoje (0)

efoto.lt | Tomo nuotr.

Valstybės kontrolė, atlikusi gamybinių nuotekų tvarkymo auditą, konstatavo, kad Lietuvoje neišnaudojamos galimybės apsaugoti vandens aplinką nuo taršos pavojingomis cheminėmis medžiagomis. Šalyje įregistruota apie 9000 cheminių preparatų ir bemaž 900 cheminių medžiagų. Apie 80 proc. šių medžiagų yra pavojingos vandens aplinkai. „Apsaugoti vandens aplinką nuo tokio kiekio medžiagų – sudėtinga ir brangu. Todėl būtina baigti kurti ir įdiegti prevencinę sistemą. Kol kas veikia tik atskiri jos elementai“, – apžvelgdama audito rezultatus sakė valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė. Skaityti toliau