Religinis herojus, raitas ant klozeto. Ruda medžiaga ištepliotos marmūzės šluostymasis į tautinę ir valstybinę vėliavą. Įsiveržimas į religinės bendruomenės apeigas su patyčiomis. Visa tai kelia rimtų klausimų, ar turėtų būti viešosios raiškos ribos, kalbant apie tautinių, pilietinių, religinių šventybių dergimą.
Yra du kraštutinumai. Vienas jų – absoliuti žmogaus raiškos laisvė, deja – galima tik teoriškai. Netgi didžiausi liberalai pripažįsta: Jūsų laisvė mosuoti kumščiais Skaityti toliau
Šią savaitę teko išgirsti įdomią frazę: 99% tiesos – tai 100% melas. Iš tikrųjų skamba radikaliai, nes pasaulietiniame gyvenime tiesa ir melas dažnai sumišę įvairiomis proporcijomis. Kitąsyk melo vietoje gali būti nuoširdi klaida, o dažniausiai vieni meluoja, kiti – kieno tai suklaidinti – klysta.
Lietuvių tautiniam judėjimui tenka susidurti su melu iš skirtingų pusių. Viena vertus jis principingai reaguoja į Vakarų, ypač – Europos Sąjungos iššūkius, dėl to vakarietiški liberalai ir kosmopolitai skleidžia Skaityti toliau
Po įvykių Paryžiuje užjaučiame nužudytųjų artimuosius, skausmas suartina. Tačiau pralietas nekaltų žmonių kraujas reikalauja atsakymo į klausimą KODĖL? Tuščių skambių šūkių apie vienybę, menamas bendras demokratijos vertybes nepakaks.
Po žudynių Paryžiuje „Charlie Hebdo“ redakcijoje ir košerinėje parduotuvėje rašiau straipsnį „Bijokime valdžios melo, kaip velnias kryžiaus“ ir atsakiau į šį klausimą – visų pirma, Prancūzijos valdžia, tiesiogiai ar netiesiogiai leidusi išprovokuoti žudynes „Charlie Hebdo“ redakcijoje.
Kaip ir šį kartą Prancūzijos valdžia beveik viską žinojo, tačiau… žudynės įvyko. Skaityti toliau
Penktadienis ir dar lapkričio 13-oji. Tiesa, Paryžiaus laikrodis jau buvo perkopęs vidurnaktį, o Lietuvoje buvo pats įmygis. Keliose Prancūzijos sostinės centro vietose buvo pasėta mirtis. Kalašnikovais apsiginklavę ir džihadistų juostomis apsijuosę mirtininkai sušaudė 128 niekuo dėtus žmones, daugiausiai jaunus. Dar keli šimtai sužeistų, tarp jų beveik 100 – sunkiai. Tikėtina, kad išpuolio aukų skaičius augs…
Šiandien Paryžiuje laidos žuvusiuosius. Visas pasaulis, taip pat ir Lietuva, tylos minute pagerbs teroristų aukas. Nulenkiame galvas visi… Skaityti toliau
Paryžių sukrėtė didžiausias teroro išpuolis nuo 2004 metų, kai 191 žmogus žuvo per sprogimus Madrido metro. Šiąnakt Paryžiuje negalutiniais duomenimis pareikalauta 160 aukų. Gerai organizuoti, bombomis, granatomis ir kalašnikovais ginkluoti savižudžiai teroristai surengė atakas futbolo stadione, koncertų salėje ir keliuose restoranuose. Paryžiuje paskelbta nepaprastoji padėtis, sustabdyta didelė dalis transporto, uždarytos šalies sienos. Pasaulis gedi, smerkia terorizmą ir reiškia paramą Prancūzijai. Prisidėdami prie užuojautos tragedijos aukoms, turėtume plačiau pažvelgti į įvykių kontekstą ir galimas pamokas. Skaityti toliau
Vėlų lapkričio 13 d. vakarą mažiausiai šešiose Paryžiaus vietose buvo įvykdyti teroristiniai išpuoliai, kurių metu žuvo mažiausia 140 žmonių. Iš jų apie 100 žmonių žuvo „Bataclan“ koncertų rūmuose, kurioje teroristai įkaitais buvo paėmę lankytojus. Dar apie 40 žmonių žuvo per įvykdytas atakas kitose Paryžiaus vietose, pranešė Reuters. Vienas iš išpuolių buvo įvykdytas šalia „Cambodge“ restorano esančio netoli nuo liūdnai pagarsėjusios „Charlie Hebdo“ redakcijos.
Policijos pareigūnai teigia, kad žuvo mažiausiai 127 žmonės, sužeista 180, o 80-ties iš jų būklė sunki. Skaityti toliau
Tai – pirmas ir veikiausiai – paskutinis straipsnis, skirtas dvasios elgetos, narcizo, psichologinio vampyro savimeilei. Nes akivaizdu, jog dėmesys bet kokia kaina, siekiamas vieninteliu jo gebamu būdu – provokuojant, šokiruojant, dergiant visa, kas tiktai šventa – vienintelis šio individo būties ir raiškos principas. Tik taip jis sugeba pasijusti svarbiu.
Antra priežastis, dėl ko reiktų vengti panašių tekstų gausos, ypač šiomis dienomis – tai, jog dabar turime žmogų, kur kas labiau vertą aptarimo – ne laiku išėjusį Lietuvos ir laisvės karį, mąstytoją, politiką Algirdą Vaclovą Patacką. Skaityti toliau
Arvydas Kostkevičius, 2015
Paryžiuje sušaudyta ne tik Čarlio Hebdo (Charlie Hebdo) redakcija. Žuvo politkorektiškumo ir multikultūralizmo mitas. Bent tokia jo religiniu stabu paversta forma, kokia išbujojo Europoje. Briuselio ir didžiųjų sostinių politikieriai meistriškai vaidina, kad stabas dar gyvas. Jo niekas nelaidoja. Jau ima po truputį smirdėti.
Suprantu. Kultūrinės savižudybės nelengva atsisakyti. Ypač jei pats ją sugalvojai ir viešai skatinai. Nukris reitingų karūna – ir kas liks? Liberali plikė su iš visų pusių maskuojamai sušukuotais, kitados vešlios ir novatoriškos idėjų ševeliūros likučiais? Skaityti toliau
Žodžio laisvė yra tarsi lakmuso popierėlis pagal kurį sprendžiama apie šalies demokratiškumą. Kokia padėtis su žodžio laisve yra Vakarų demokratinėse šalyse? Pažvelkime plačiau.
Žodžio laisvė istoriškai nesenas reiškinys. JAV žodžio laisvė buvo ginama kaip jokioje kitoje pasaulio šalyje. „Šeštame XX-to amžiaus dešimtmetyje, – rašo N. Chomskis, – JAV Aukščiausias Teismas laisvam žodžiui skyrė išskirtinį dėmesį. Aukščiausiojo Teismo požiūriu žodžio laisvė yra absoliuti, išskyrus tuos atvejus, kai ja piktnaudžiaujama nusikalstant. Visais kitais atvejais reikėtų labai svarbios priežasties tam, kad žodžio laisvė būtų ribojama. Skaityti toliau
Kas nutiko šią savaitę Prancūzijoje? Ir tebevyksta. Ne tik Prancūzijoje.
Kažkas ne taip. Vieniem viskas aišku – teroristai, ir šiuo žodžiu pasakyta viskas. Kiti spektaklio scenoje sako – demokratija! Ir viskas – mes teisūs! Teroristai nušauti – ir viskas aišku! Visi vieningi. Ir jokio noro bent pradėti tarpusavyje kalbėtis.
Kas įvyko? Ar nepastebėjote, kad vieni lygesni už kitus? Ir tik dėl to, kad jų rankose valdžios svertai. Pabandė tą patį pasakyti ar gatvėse pademonstruoti tie, kuriems valdžia nenori leisti būti lygiais – jiems valdžia uždraudė daryti tai, ką vienybę vaidinanti valdžia pati daro! Skaityti toliau
Dar prieš metus ES lyderiai žadėjo bausti Šveicariją, kurios piliečiai referendume pareikalavo riboti imigraciją. Dar taip neseniai Lietuva, pirmininkaudama Europos Sąjungai, vidaus reikalų ministro D. Barakausko asmeny netgi ragino Europą dar plačiau atverti savo sienas. Tuo tarpu po praėjusios savaitės teroristinių žudynių Paryžiuje Ispanija jau siūlo keisti Šengeno sutartį ir taip stiprinti valstybinių sienų apsaugą. Vengrijos premjeras aiškina, kad imigracija – blogis, kurį pats laikas sustabdyti. Vokietijoje „patriotiniai europiečiai prieš Vakarų islamizaciją” organizuoja savaitines antiislamines akcijas, o Izraelio premjeras kviečia visus Europos žydus „grįžti namo“ (beje, Paryžiuje nužudyti žydai jau „grįžta namo“ – laidojami Izraelyje). Skaityti toliau
Pasaulį eilinį kartą sukrėtė faktas, kad žmonės už savo įsitikinimų reiškimą gali būti persekiojami ar net nužudyti. Šį kartą nukentėjo satyrinio leidinio „Charlie Hebdo“ bendradarbiai. Rytų europiečiai per šimtmečius yra įpratę prie minties, kad piliečių varžymus vykdo valstybė. Šiuo atveju viskas atvirkščiai – nepatenkinti ekstremistiški piliečiai patys varžo kitus ekstremistiškus piliečius ir tokį ekstremizmą toleruojančią valstybę. Nepaisant to, faktas išlieka toks pats – žmonės šiuolaikinėje Europoje gali nukentėti dėl to, ką jie skelbia. Televizija parodė, kaip grupės žmonių išreiškia užuojautą ir solidarumą, rankose laikydami žvakeles ir užrašą „Je suis Charlie” (Aš esu Charlie). Skaityti toliau
Šiandien, sausio 11 dieną, Paryžiuje nuo 16 val. Lietuvos laiku, surengtas solidarumo maršas nuo Respublikos iki Nacijos aikščių, per kurį buvo pagerbtos teroro išpuolių aukos.
Virtinė teroro aktų prasidėjo Prancūzijoje trečiadienio rytą satyrinio savaitraščio „Charlie Hebdo“ užpuolimu. Per tris dienas šalyje žuvo 17 žmonių. Penktadienį per dvi operacijas trys teroristai buvo nukauti, ieškoma su jais bendradarbiavusių asmenų. Skaityti toliau
Pasibaisėtinas ir šaltakraujis prancūzų satyrinio tabloido Charlie Hebdo redakcijos darbuotojų išžudymas sukrėtė Europą. Įvairių šalių žmonės reiškia užuojautą Prancūzijai ir žuvusiųjų artimiesiems, plinta spontaniškos solidarumo su laisvą žodį ginančia žiniasklaida demonstracijos. Į gatves ir aikštes išeinantys žmonės sako, kad teroristai jų neįbaugins. Prancūzijos ir kitų šalių vyriausybės, taip pat Europos Sąjungos Parlamentas rengia skubius pasitarimus, kad būtų nusakytos aiškios kovos su terorizmu, taip pat ir naujos imigracijos politikos gairės. Kad ir kaip liūdėtume, būtina ir bandyti pasiaiškinti jei ne šio baisaus nusikaltimo priežastis, tai bent aplinkybes, kurios vienaip ar kitaip skatina islamistinės ideologijos, islamistinio ekstremizmo ir terorizmo plitimą Europoje. Skaityti toliau
Sausio 9-ą dieną Tautininkų Sąjunga surengė piketą, skirtą pareikšti užuojautą prancūzų tautai ir pasmerkti ilgą laiką Europos Sąjungos mastu vykdytą absurdišką migracijos skatinimo ir iškreiptos tolerancijos politiką.
Piketo dalyviai sakė nepalaikantys prieštaringai vertinamo laikraščio „Charlie Hebdo“ redakcijos vykdytų provokacijų, nes šis laikraštis, pasak jų, užsidirbo pinigus tyčiodamasis ir niekindamas tai, kas kai kurioms žmonių grupėms buvo ir yra šventa.
Pikete dalyvavęs Tautininkų sąjungos pirmininkas Julius Panka sakė: „Nors „Charlie Hebdo“ laikraštis mėgavosi cinišku humoru ir skatino patyčių kultūrą Prancūzijos visuomenėje tačiau tai negali pateisinti žudynių ir smurto.
Prasideda antimusulmoniška kampanija. Dalis lietuvių žvelgia rusų akimis, remdami juos kovoje su užgrobtų musulmoniškų šalių patriotais. Dalis – prancūzų ir kitų vakariečių akimis, regėdami radikalių islamistų imigrantų siautėjimus. Jei žvelgsime lietuviškai – išvysime, kad mūsų šalyje jau nuo XIV a. gyvena musulmonai – totoriai. Kultūringi, integruoti, ištikimi Lietuvos patriotai. Lietuva daug kam galėtų būti pavyzdžiu, kaip suderinti įvairias tautines ir religines grupes darnioje visuomenėje. Deja, šiuo metu būtent mes griebiamės svetimų pavyzdžių ir ne visuomet – geriausių.
Naują antiislamizmo bangą sukėlė trečiadienio drama Prancūzijoje. Kas gi įvyko? Liberali ir kairuoliška Skaityti toliau
