Žymos archyvas: Česlovas Iškauskas

Č. Iškauskas. „Feikinė“ kritika tik augina virusą (11)

2020 04 07 11:33

„Feikinė“ kritika tik augina virusą | Alkas.lt nuotr.

Kažkada nueidavau į Jaunimo sodą Vilniuje ir jame įrengtą Kreivų veidrodžių karalystę – pasijuokti, kritiškai nužvelgti save, pabadyti pirštu į draugą… Veidrodžių atrakcijos seniai nebeliko, užtat ji persikėlė į politiką. Juokas maro metu – taip galima pavadinti tai, kas dedasi Seime, valdžios viršūnėse ir ją aptarnaujančių vertintojų būrelyje.

Seimas tikrai patyrė fiasko (it. fiasco – nesėkmė, žlugimas, krachas). Valdantieji, nesutikę į atlyginimų medikams padidinimo sąrašus įtraukti ir pagalbinį personalą, Skaityti toliau →

Č. Iškauskas. Uždelsto veikimo bomba Padniestrėje (0)

2020 04 05 14:25

Tiraspolis (Moldavija). Nepripažintos Padnestrės respublikos vyriausybės rūmai | wikipedia.org nuotr.

Iš tikrųjų, tai, kas ištisus dešimtmečius vyksta į rytus nuo mūsų, mums jau neskauda. Europą, pasaulį ir mus pačius apėmusi tokia nejautra svetimam skausmui, kad rūpinamės tik savo kailiu, savo negandomis ir išlikimu. Iš dalies tai suprantama: pasaulis pertekęs karais ir konfliktais, o čia dar pandemijos… Bet – prisiminkime.

Prieš tris dešimtmečius, kai Lietuva, kitos Baltijos šalys ir visa sovietinė konstrukcija ėmė byrėti, sovietinis režimas lyg tas Skaityti toliau →

Č. Iškauskas. Apie labdarą ir samčius deguto (12)

2020 03 29 12:22

Niekada nemėgau filmų apie katastrofas, nes jie sukuria panikos ir beviltiškumo nuotaiką. Fantastiniai, jeigu jie logiški, grįsti ne vien siaubo scenomis ar itin „išmanūs“, dar pusė velnio. Jeigu rodo pasaulines katastrofas, žemės drebėjimus, ateivių antskrydžius, pandemijas, paspaudžiu TV išjungėją. Tiesa, vaikystėje ryte rijau Žiulio Verno (Jules Gabriel Verne) knygas, kurių mokslinės fantastinės XIX a. idėjos netruko tapti realybe…

Bet šįkart net ne apie tai. Pasaulinio garso prancūzų rašytojas savo kūriniais padarė Skaityti toliau →

Č. Iškauskas. Ar išeis į gatves kariuomenė? (13)

2020 03 23 13:56

Puota maro metu – taip apibrėžčiau kai kurių politikų ir šiaip visuomenės veikėjų, kartais net labai garsių, norą pelnyti politinių taškų ar pasirodyti itin nuovokiais, „liapsusus“ (žinau, šis žodis lietuvių kalboje nevartotinas ir reiškia „didelę žioplą kalbos ar logikos klaidą“).

Antai, konservatorių ir opozicijos lyderis G. Landsbergis, kurio politinį kursą šiaip palaikau, staiga iškišo galvą iš ambrazūros ir leptelėjo, kad reikia „keisti vadovaujančius žmones, KAM ministrą Karoblį paskirti operacijų centro vadovu vietoj Skaityti toliau →

Č. Iškauskas. Visiškas kosmosas Rusijos žemėje (8)

2020 03 12 14:48

Česlovas Iškauskas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Kremliaus kosminis spektaklis tęsiasi. Greitai jis pasieks kulminaciją, o paskui, kaip sako meno teoretikai, bus temos vystymas ir epilogas. Šį kartą apie kosmosą spektaklyje nutylima, o sąsajos su juo tėra netiesioginės: mat, pirmoji moteris kosmonautė Valentina Tereškova Dūmoje pasiūlė saliamonišką Konstitucijos pataisų sprendimą. 83-jų sulaukusi kosmoso užkariautoja (beje, jos skrydis aplink Žemę 1963 m. nuvainikuotas visokiomis keistomis versijomis, pavyzdžiui, kad jai N. Chruščiovas iškėlė užduotį – skrydžio metu pagimdyti pirmą „kosminį“ vaiką…) savo kalbą Dūmos posėdyje baigė retoriniu klausimu: „kam mums, draugai, sukiotis ir gudrauti?“. Skaityti toliau →

Č. Iškauskas. Ar ilgai kentėsime antilietuviškus išpuolius? (49)

2020 03 06 11:00

Česlovas Iškauskas | iskauskas.lt nuotr.

Manau, kad išpuolį Visagine prieš lietuvių kalbos mokytoją žiniasklaida nutylės. Nebus diskusijų, reportažų, nuomonių sklaidos, o rusų tautybės jaunuolio byla nebus rezonansinė. Nes kitaip mus kaltins nacionalinės neapykantos kurstymu, netolerancija nacionalinėms mažumoms ir demokratijos stoka. Lietuva šito, gink Dieve, negali leisti.

Psichiškai nesveikas?

Tiesą sakant, Lietuvos TV, radijas, portalai ir kita žiniasklaida tik šykščiomis žinutėmis supažindino, kas įvyko Visagine – Skaityti toliau →

Č. Iškauskas. Kazys Degutis: ištikimas Lietuvos karininko priesaikai (II) (2)

2020 02 07 22:11

Tai antrasis žurnalisto Česlovo Iškausko straipsnis apie Lietuvos karininką ir partizanų vadą Kazį Degutį, veikusį Balbieriškio apylinkėse. Pirma dalis čia.

Kaip rašo savo atsiminimuose Juozas Petraška-Patrimpas, 1944 metų rugpjūčio mėnesi, tik užėjus sovietinei armijai, prasidėjo jaunuolių gaudynės į svetimą kariuomenę. Jauni vyrai ėmė slapstytis. Kurie gyveno arčiau miško, rasdavo prieglobstį tenai. Dieną išeidavo, naktį pareidavo pernakvoti. Represijoms intensyvėjant, jie pradėjo ginkluotis ir telktis į didesnius vienetus. Skaityti toliau →

Č. Iškauskas. Kazys Degutis: ištikimas Lietuvos karininko priesaikai (I) (3)

2020 02 07 13:30

Mūsų kraštas išugdė daugybę žymių žmonių, tikrų šviesuolių, kovotojų už laisvę, šiaip darbščių, savo kantriu darbu ir veikla garsinusių Lietuvą kraštiečių. Nemažai apie juos pasakojama mūsų laikraščio puslapiuose, bet daugelį nepelnytai primirštame. Nuo šiol šie pasakojimai bus sujungti www.gyvenimas.eu rubrikoje „Istorija ir žmonės“. Ją veda kraštietis žurnalistas Česlovas Iškauskas.

Dar gyvi būdami tėvai pasakojo: karas mažo panemunės miestelio gyventojams daug nuostolių neatnešė, nes vieną Skaityti toliau →

Č. Iškauskas. Kaip Lietuva diskriminuoja lenkus… (34)

2020 01 20 16:50

Jaroslavas Narkevičius | Alkas.lt nuotr.

Specialistai sako, kad somatiniai susirgimai ar ilgalaikiai negalavimai uždeda juodą anspaudą ant visos asmenybės elgsenos. Pavyzdžių toli ieškoti nereikia. Premjerui Sauliui Skverneliui mes linkėjome ir linkime pasveikti. Aš manau, kad tai nuoširdu, žmogiška ir krikščioniška.

Bet premjeras, matyt, dėl tų pačių priežasčių vis pažeria tam tikrų perliukų, kurie turi arba turi ne tik vietinį, bet ir tarptautinį atgarsį. Jo nuolatinis įtampos su Prezidentu eskalavimas jau peržengia valstybės ribas. Skaityti toliau →

Č. Iškauskas. Kuo gresia mūsų meilė imigrantams? (13)

2020 01 06 07:00

Prisipažinsiu: prieš keletą metų pritariau Lietuvos ketinimams per dvejus metus priimti daugiau kaip 1100 pabėgėlių iš užsienio. Argumentas istorinis: juk ir lietuvių „dipukai“ kažkada – prieš šimtmetį ar daugiau, taip pat karo ir pokario laikais – buvo priglausti Vakaruose, ir šiandien mūsų krikščioniška pareiga teikti prieglobstį bėgantiems pas mus iš kitų varganų šalių.

Kaip globėme pabėgėlius…

2015 m. Lietuva įsipareigojo priimti Skaityti toliau →

Č. Iškauskas. Atsiskyrusioji LKP: ar išmuš jos valanda? (13)

2019 12 14 06:00

Kompartijos vadai šalia Lenino paminklo | A. Sniečkus, iskauskas.lt nuotr.

Artėjant Lietuvos komunistų partijos (LKP) atsiskyrimo nuo SSKP 30-mečiui, pasigirsta ir nuožmios kritikos šiai su „kagėbė“ glaudžiai susijusiai organizacijai, ir ilgesingų trelių, šlovinančių ją ir liejančių graudžias ašaras dėl jos išnykimo iš politinės arenos. Vienas garbus ekonomikos profesorius savo veidaknygės paskyroje sakosi išlenksiąs taurelę už numirėlę, bet kokiame nors rūsyje, nes skundžiasi, girdi, kad dabar LKP netoleruojama…

Akivaizdu, kad savo komunistinės praeities ilgisi tie, kas tuomet buvo „prie lovio“, Skaityti toliau →

Č. Iškauskas. Ar kūrėjas – šventa karvė? (4)

2019 12 05 09:58

Rūtos Vanagaitės knyga „Mūsiškiai“ | Č. Iškausko nuotr.

Aš taip pat nemačiau skandalingojo Panevėžio Juozo Miltinio teatro spektaklio pagal Rūtos Vanagaitės knygą „Mūsiškiai“. Bet tai nereiškia, kad tik premjeros stebėjimas, buvimas salėje gali nuteikti objektyviai nuomonei. Apskritai nuomonė objektyvi būti negali, ji visuomet subjektyvi.

Todėl pasitikiu Jauniaus Pociaus ar Valdo Vasiliausko kompetencija ir, žinoma, savo nuostatomis, kurios jau anksčiau suformuotos R. Vanagaitės publicistikos. Juo labiau, kad iš anksto skelbta, jog režisierius A. Areima, kuris, pasak teatro meno vadovo A. Jevsejevo, „kiaurai sienas eina“, stato… siaubo miuziklą. Na na… Skaityti toliau →

Č. Iškauskas. Kas tebešmeižia partizaninį judėjimą? (81)

2019 11 25 04:41

Tauro apygardos vadovybė | Genocido aukų muziejaus fondų nuotr.

Ar partizanai žudė civilius? Klausimas ne toks jau retas ir paprastas. Ne klausimą, o teiginį su liudytojų patvirtinimais galima aptikti ne tik teismų praktikoje, bet viešojoje žiniasklaidoje.

Akis užkliuvo už šį birželį, artėjant gedulo ir tremčių minėjimo metinėms, Ekspertai.eu (suprask: europinis portalas) paskelbto tokio Povilo Masilionio straipsnio, kuriame tvirtinama, kad mes vėl grįžtame į pokarį, kai vyrauja „nekritiškas pokario partizanų vaidmens, jų žygių bei „žygių“ vertinimas, peraugantis į kitokių nuomonių ir net menkiausių prieštaravimų nepripažįstantį „miško brolių“ kultą…“ Dabartinius politikus jis įvardija kaip „šiuolaikiniais politiniais banditais“, už solidžią neseniai išleistą knygą „Priešinimasis Skaityti toliau →

Č. Iškauskas. Bendra istorija su nepasitikėjimo desertu (27)

2019 11 15 12:40

Lietuvos valstybės sienų kaita nuo XIII a. | wikipedia.org nuotr.

Beveik prieš šešerius metus, kai Rusija dar tik telkė separatistų pajėgas ir ginkluotę Ukrainos pasienyje, o apie Krymo aneksiją sklandė tik gandai, viename iš straipsnių nerimą keliančiu pavadinimu „Kada Lietuvą pasiglemš Baltarusija?“ svarsčiau ne apie artėjančią Kremliaus agresiją, bet apie kai kurių baltarusių istorikų ir politikų siekius savintis Lietuvos istoriją ir net revanšistines jų pretenzijas į Vilnių.

Tiesa, jos daugiausiai sklido iš marginalinių Maskvos radikalų, tokie kaip V. Žirinovskis, lūpų, bet dažnai rado atgarsį ir baltarusių veikėjų svarstymuose. Mūsų istorikai vengė veltis į šias diskusijas, manydami, kad arba čia viskas aišku, arba nenorėdami gadinti kaimyniškų santykių. Skaityti toliau →

Č. Iškauskas. Minskas mums grasina, o mes su juo bičiuliausimės? (17)

2019 10 24 10:54

Č. Iškauskas. Minskas mums grasina, o mes su juo bičiuliausimės? | Č. Iškausko nuotr.

Baltarusijos prezidentas A. Lukašenka ypač susijaudino, sužinojęs, kad į Lietuvą atgabenti galingi JAV tankai ir 500 Amerikos kariškių, kurie įsikurs Pabradėje, vos 15 km nuo Baltarusijos sienos.

Jis pareiškė, kad situacija prie šios sienos kaista ir pavedė parengti atsakomąsias priemones. Saugumo Tarybos sekretorius Stanislavas Zasis patvirtino, kad prezidentas pavedė gynybos ministerijai adekvačiai reaguoti į šį faktą. „Mums to nereikia, – pareiškė jis. – Ar Lietuvai reikia tokios papildomos įtampos tarp mūsų draugiškų tautų? Tegul patys priima sprendimą“. Skaityti toliau →

Č. Iškauskas. Suvalkijos šviesuolis. Nepelnytai pamiršti prisiminimai (2)

2019 10 16 09:37

Jonas Dapkūnas (1898 06 24–1981 05 03. Palaidotas Marijampolės naujosiose kapinėse, rytinėje dalyje) | Asmeninio albumo nuotr.

O buvo taip: 2013-ųjų pavasarį per pažįstamą advokatą į mane kreipėsi viena Marijampolės rajono Kūlokų kaimo ūkininkė ir pasiūlė tarpininkauti, leidžiant žinomo to krašto žmogaus Jono Dapkūno atsiminimus.

Įteikė 165 tvirta ir gražia rašysena išmargintų rankraščio puslapių kopiją, kurią paskui gavau surinktą kompiuterinėje laikmenoje. Suradau nedidelę leidyklą „Kriventa“, kuri per keletą metų visą tekstą surinko, suredagavo, parengė knygos maketą, sudėliojo atsiųstas nuotraukas. Įdėjom nemažai triūso: papildėme tekstą išnašomis, tarmybių paaiškinimais, ištisą skyrių redagavo žinomas Marijampolės istorikas Benjaminas Mašalaitis. Skaityti toliau →

Č. Iškauskas. Astravo AE „byla“: kurlink pyškina konservatoriai? (26)

2019 10 01 11:07

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius | Asmeninė nuotr.

Prezidentas G. Nausėda, vasarą pagrybavęs Lietuvos-Baltarusijos pasienyje, atrodo, davė ženklą mūsų diplomatinei tarnybai, kad būtina atnaujinti kaimyniškus kaimynų santykius. Tai valstybės vadovas patvirtino ir savo rinkiminėse, ir porinkiminėse kalbose. Ir štai užsienio reikalų ministras L. Linkevičius Niujorke, JT Generalinės Asamblėjos metu, surengė susitikimą su kolega iš Minsko V. Makėjumi.

Pasak L. Linkevičiaus, pokalbio metu buvo aptarti Astravo atominės elektrinės (AE) saugumo klausimai, taip pat kalbėta apie žmogaus teises, politinių partijų veiklą Baltarusijoje. Skaityti toliau →

Č. Iškauskas. Kai patriotus keičia globalistai (10)

2019 09 25 20:53

Beveik prieš du mėnesius, kai buvo ypač įkaitusi diskusija dėl savavališko naktinio paminklinės lentos Jonui Noreikai-Generolui Vėtrai nukabinimo, svarstėme, kodėl pastaruoju metu tapo madinga niekinti patriotizmą, kuris yra svarbus valstybės atsparumo, tautinės tapatybės, netgi nacionalinio saugumo dėmuo.

Tvirtinome, kad jis tampa menkaverte detale, dažnai niekinama ar netgi tapatinama su juodžiausiais nacionalizmo pasireiškimais. Savavališki paminklų nukėlimai, paminklinių lentų daužymai ir laisvės kovų dalyvių diskreditavimas susipina į Skaityti toliau →

Č. Iškauskas. „Baltijos kelias“ – trijų šalių vienybės simbolis, bet ne daugiau… (2)

2019 08 23 08:00

„Baltijos kelias“ turėjo reikšti trijų nepriklausomų šalių vienybę. Ne deklaruojamą, ne teorinę, bet realią – ekonominę ar politinę. Vieni kitus turėjome remti, palaikyti sunkiausiais momentais, ypač per agresijos aktus iš Rytų. Formaliai taip ir buvo per tuos tris dešimtmečius. „Baltijos kelias“ tą vienybę simbolizavo visam pasauliui. Bet Gyvoji grandinė, nusitęsusi apie 650 km nuo Vilniaus iki Talino, ir teliko simboliu…

Istorinės sutartys nugulė į stalčius… Skaityti toliau →

Č. Iškauskas. Vergo sindromas: patys save okupuojame (12)

2019 08 08 18:15

Česlovas Iškauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Artėdami prie rugpjūčio 23-osios, kaip prieš 80 metų Lietuva tapo didžiųjų valstybių dalybų auka, o jau rugsėjo 28 d. atsidūrė SSRS nasruose, verta prisiminti, kad Lietuva buvo daugelio grobuonių okupantų laimikiu. O kažkada, dar LDK laikais, ir patys lietuviai gviešdavosi svetimų teritorijų.

Bet šiandien, naujaisiais laikais, apie okupaciją kalbame kaip apie praeities slogutį. Kai kas, ypač jaunimas, okupantą įsivaizduoja kaip iš istorijos vadovėlių atėjusį efemerišką niekadėją, kuris, ko gero, mažą užsidariusią valstybę ar tautelę nori Skaityti toliau →

Č. Iškauskas. Kaip išplaunamas patriotizmas? (25)

2019 07 30 21:02

Įsisiūbavus diskusijai apie Generolą Vėtrą, Kazį Škirpą, jų atminimo įamžinimą, paminklų likimą ir vietinių politikų atsakomybę, kažkaip nuošalyje lieka, atrodytų, toks vertingas visuomeninis nusiteikimas kaip patriotizmas. O juk jis yra svarbus valstybės atsparumo, netgi nacionalinio saugumo, tautinės tapatybės dėmuo. Apie tai ne kartą rašiau.

Bet štai šiandien akivaizdu, kad patriotizmas išplaunamas, jis tampa Skaityti toliau →

Č. Iškauskas. Kaip sovietinis Liaudies seimas vedė Lietuvą į šviesų rytojų… (6)

2019 07 14 07:42

Domėdamasis sovietiniais vadinamojo Liaudies seimo rinkimais, vykusiais 1940 m. liepos 14 d., užkliuvau už keisto portalo, pavadinto pretenzingu “Lietuvos diena” vardu. Portalas talpina kažkokio “Kibirkšties” parengta tuometinio marionetinio Lietuvos prezidento Justo Paleckio kalbą pirmajame Liaudies seimo posėdyje, kuris vyko po savaitės (J. Paleckis. Ieškojome kelių tikrų. V., 1987).

Kalba kaip kalba: argi marionetinis SSRS valdžios vadovas galėjo neniekinti „buržuazinės“ Lietuvos, nekeikti „fašistinės A. Smetonos diktatūros“, nekviesti „išvaduotos Lietuvos žmonių“ paduoti ranką „broliškai Tarybų Sąjungai“ ir jos ‚klestėjimo garantui draugui Stalinui“… Skaityti toliau →

Č. Iškauskas. Kai karinė paslaptis svarbiau už žmonių gyvybes… (10)

2019 07 09 08:30

Pasaulis siuntė užuojautos telegramas, Barenco jūroje specialios paskirties povandeniniame laive žuvus 14 Rusijos karininkų. Iš tiesų, paprasčiausias žmogiškumas reikalauja užjausti žuvusiųjų artimuosius. Tačiau Kremlius atsitvėrė stingdančio šalčio siena, įslaptinęs ne tik informaciją apie gaisrą laive, bet ir žuvusiųjų laidotuves. Vokiečių „Der Spiegel“ šią tragediją įvardija kaip Rusijos traumą.

Iš tikrųjų, pustrečios dienos praėjo nuo to momento, kai V. Putinas patvirtino, kad avariją patyręs aparatas šaltuose Barenco jūros vandenyse – tai atominė giliavandenė stotis. Daugiau detalių Maskva neatskleidė, pareiškusi, kad visa informacija apie laivą yra įslaptinta. Skaityti toliau →

Č. Iškauskas. Aktas II: lietuviški žaidimai smėlio dėžėje (3)

2019 07 04 18:42

Mes jau rašėme apie vaikiškus žaidimus ES smėlio dėžėje, kai kelios dešimtys bendrijos lyderių 20 valandų, įskaitant ir bemiegę naktį, rinko keturis jos institucijų vadovus. Tarp kandidatų buvo netrukus savo kadenciją baigsianti prezidentė D. Grybauskaitė.

O štai keliasdešimtį kartų mažesnis spektaklis tęsiasi Lietuvoje. Čia ir artistai mažiau tituluoti, o ir vaidinimo turinys ne toks intriguojantis. Na, bet, kaip sakoma, savi marškiniai arčiau kūno… Skaityti toliau →

Č. Iškauskas. ES postų dalybos – juokingas vaikų žaidimas smėlio dėžėje (23)

2019 07 03 22:52

Europos Sąjungos institucijų vadovų postų dalybos atspindi bendrą šios organizacijos negalią. Didžiulis ažiotažas, kas gi užims vieną ar kitą vadovaujantį postą, kelia ir šypseną, ir pasigailėjimą. Solidūs didžiųjų ir mažesnių ES valstybių lyderiai tarsi vaikai smėlio dėžėje žaidžia, stumdydami postų kaladėles ir rimtais bei susijaudinusiais veidais svarstydami vieną ar kitą kandidatūrą. Juokingiausia, kad tam prireikia net bemiegės nakties, kai pervargę ir pokalbių nualinti derybininkai, tarsi pernelyg padauginę velnio lašų, deda galvas ant derybų stalo ir užknarkia… Skaityti toliau →

Č. Iškauskas. Pirmojo vizito – į Lenkiją. Ar tai pateisinama? (32)

2019 06 24 23:38

Išrinktasis Prezidentas Gitanas Nausėda | Alkas.lt nuotr.

Išrinktojo Lietuvos Prezidento užsienio politikos vektoriai nėra gana aiškiai išryškinti, todėl atsiranda visokiausių spėlionių. Bet tai, kad Gitanas Nausėda pirmojo vizito kaip šalies vadovas nutarė vykti į Lenkiją daugelį privertė nerimauti. Jis vyks liepos 16 d., praėjus keturioms dienoms po jo inauguracijos. Po susitikimo su Prezidentu užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius patikslino, kad „kontaktai su kitais tradiciniais Lietuvos partneriais visada bus išrinktojo prezidento darbotvarkėje, bet kiti užsienio vizitai kol kas nėra suderinti“. Jo nuomone, užsienio politikoje „gali būti taktinių pokyčių, niuansų“, bet strateginių posūkių tikėtis nereikėtų. Skaityti toliau →

Č. Iškauskas. Žmogus, 40-yje kraštų garsinęs Lietuvą (3)

2019 05 28 08:00

1918 m. M. Šalčius Japonijoje (pirmas iš dešinės) | Voruta.lt nuotr.

Gegužės 26-ąją sukako 79-eri metai, kai Lietuva neteko garsaus žurnalisto, keliautojo, visuomenės veikėjo ir savo krašto garsintojo Mato Šalčiaus. Jis gimė 1890 m. rugsėjo 20 d. Čiudiškių kaime, dabartiniame Prienų rajone, 7 km link Kauno, netoli Išlaužo, o mirė toli nuo Tėvynės – šiaurės rytų Bolivijoje. Neseniai, gegužės 17 d., Prienuose įvyko konferencija, kurios pavadinimas parinktas pagal kažkada laiškuose artimiesiems parašytus žodžiu „Man reikalingi pasaulio centrai, kuriuose aš noriu užkariauti Lietuvai vietą“. Joje buvo skaitytas humanitarinių mokslų daktaro, prof. Benedikto Šetkaus pranešimas apie M. Šalčiaus gyvenimą ir veiklą. Skaityti toliau →

Č. Iškauskas. Tarp Lenkijos ir Lietuvos Taikos sutarties vis dar nėra… (43)

2019 05 08 12:00

Visai neseniai Lietuva ir Lenkija šauniai pažymėjo 1994 m. balandžio 26 d. pasirašytos Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutarties 25-metį. Vyko iškilmės, pasakytos entuziastingos kalbos, pokšėjo šampanas.

Tiesa, kaip įprasta, svečiai iš Varšuvos nesibodėjo priekaištauti Lietuvai dėl „trijų raidžių“, dėl tautinių problemų lėto sprendimo, Seimo narė iš lenkiškojo flango – dėl mokyklinių egzaminų lenkų kalba, pliekė Lietuvos valdžią dėl atskirų sutarties straipsnių nevykdymo. Skaityti toliau →

Č. Iškauskas. Rusijos piliečio pasai Donbaso separatistams primena Lenko kortą Lietuvoje (13)

2019 04 25 17:26

Balandžio 25 d., ketvirtadienį vakare Jungtinių Tautų Saugumo Taryba svarstys naują V. Putino įsaką suteikti Rusijos pilietybę Donbaso separatistams.

Nors Volodimyrą Putinas ir pasveikino V. Zelenskį su išrinkimu Ukrainos prezidentu, bet savo bendravardžiui pasiuntė pirmą išmėginimą: Rusijos

prezidentas pasirašė įsaką, kuriuo asmenys, gyvenantys separatinėse Donecko ir Luhansko liaudies respublikose, turi teisę supaprastinta tvarka gauti Rusijos pilietybę. Tereikia paduoti Skaityti toliau →

Č. Iškauskas. Kuo V. Zelenskis panašus į A. Valinską… (3)

2019 04 23 00:55

Volodimiras Zelenskis | replyua.net nuotr.

Šis straipsnis rašytas po pirmojo Ukrainos prezidento rinkimų turo. Jau tada buvo aišku, kas gali tapti nauju šios didžiulės Rytų Europos šalies vadovu. Taip, ukrainiečiai trokšta permainų, pavargę nuo karo ir korupcijos, nuo nepriteklių ir neaiškios rytdienos. Kaip mes kažkada, nusivylę tradicinėmis partijomis ir išrinkę pramogų verslo smarkuolį…

Ukrainoje su vienuolikos metų vėlavimu išryškėjo tokia pati tendencija kaip ir Lietuvoje 2008 m.: tada pramogų verslo korifėjus Arūnas Valinskas triuškinama balsų Skaityti toliau →