Žymos archyvas: cenzūra

Mitingas prie LRT: visuomenininkams įgriso cenzūra ir įkyri globalizmo propaganda (video, nuotraukos) (10)

Mitingas prie LRT | Alkas.lt, T. Baranausko nuotr.

Spalio 22 d. 12 val., Vilniuje prie Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) pastato visuomenininkai surengė mitingą dėl LRT sistemingai vykdomos pažiūrų ir nuomonių cenzūros. Keli šimtai mitingo dalyvių iškėlę vėliavas ir transparantus susitelkė prie istorinio LRT pastato Konarskio gatvėje reikalaudami nutraukti visuomeninės nuomonės cenzūrą ir įkyrią globalizmo propagandą visuomeniniame transliuotojuje.

Transparantų šūkiai skelbė: „Okupanta išėjo, komunistai liko“, „LRT Fake News“, „Žodžio laisvę – VISIEMS!“, „Smegenų plovimas  – ne misija“, „Valstybės išlaikomi melagiai“, „Mėgstamiausia laida: „Į vienus vartus“, „LRT nepriklausoma – Lietuvai netarnauja“, „Šlovė LRT propagandistams kovotojams už savo švieų rytojų“, „ELERTĖ – gražinkite televizijai ir radijui LIETUVOS vardą!“ ir kiti.

Šalia mitingo prieš cenzūrą buriuojasi apie 30 liberaliojo jaunimo atstovų triukšmingai reiškiančių savo nepasitenkinimą šiuo mitingu.  Jie taip pat laiko transparantus „Kas ką cenzūruoja?“, „Sporto žiniose lietuviai tegul visad laimi“ ir kitus.

Triukšmaujantis liberalus homjaunimas trukdo mitingui prieš cenzūrą, šaukdamas „Lietuva visiems“. V. Radžvilas sako, kad taip ir padarysim…

Posted by Tomas Baranauskas on 2018 m. Spalis 22 d., Pirmadienis

 

Eurika Masytė įgijo konkurentus liberalaus homjaunimo asmenyse, kurie atėjo palaikyti LRT cenzūros ir keliamu triukšmu (daina?) trukdyti mitingui prieš cenzūrą.

Posted by Tomas Baranauskas on 2018 m. Spalis 22 d., Pirmadienis

 

„Per pastarąjį dešimtmetį visuomenė nebekontroliuoja LRT ir nebeturi jokios įtakos jo veiklai. Nacionalinį transliuotoją užvaldė ir dėl įtakos jame kovoti pradėjo tik siaurus asmeninius interesus siekiančios patenkinti politinės, verslo ir privačios žiniasklaidos grupuotės“, – teigia mitingo rengėjai.

Mitingas prie LRT | Alkas.lt, T. Baranausko nuotr.

Pasak mitingo rengėjų, nacionalinis transliuotojas privalo vėl tapti objektyvus ir nešališkas, užtikrinti tikrą pažiūrų įvairovę, jo veikla turi tarnauti Lietuvos nacionaliniams tikslams, o LRT esminės permainos galimos tik pasitraukus stagnatoriškiems nacionalinio transliuotojo vadovams ir tautą bei valstybę uoliausiai griaunantiems iškiliausiems propagandininkams.

Šalia mitingo prieš cenzūrą buriuojasi apie 30 liberaliojo jaunimo atstovų triukšmingai reiškiančių savo nepasitenkinimą šiuo mitingu | Alkas.lt, T. Baranausko nuotr.

„Kaip ir 1988 metais, permainos yra įmanomos tik jų reikalaujant pačiai visuomenei. Tik sąjūdinio tipo susitelkimas gali paskatinti pokyčius, kurių vengia tariamai už demokratiją ir skaidrumą LRT kovojančios grupės ir kuriems įgyvendinti nacionalinio transliuotojo vadovybė neturi politinės valios bei ryžto“, – teigė vienas iš mitingo iniciatorių, Vilniaus forumo lyderis, filosofas, prof. Vytautas Radžvilas.

Mitingas prie LRT | Alkas.lt, T. Baranausko nuotr.

Mitingą surengė Tautos forumo, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės klubo, Vilniaus Sąjūdžio, Labanoro klubo, Jaunimo sambūrio „Pro Patria“, Krikščioniškosios kultūros instituto jungtinės visuomeninės pajėgos.

Kelios dienos prieš mitingą jo rengėjai paskelbė ir išplatino mitingo rezoliuciją, skirtą aukščiausiai Lietuvos valdžiai:

J. E. Lietuvos Respublikos Prezidentei Daliai Grybauskaitei
Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui
Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos Tarybai
LRT generalinei direktorei Monikai Garbačiauskaitei
Lietuvos Respublikos Seimo kultūros komitetui
Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui

Cenzūra LRT – Lietuvos valstybės žlugdymas! LRT turi būti sugrąžinta Tautai!

Tautos Forumo steigėjų ir pilietinių organizacijų mitingo

REZOLIUCIJA

Sąjūdžiui išvalstybinant sovietinei valdžiai tarnavusius Lietuvos radiją ir televiziją  tikėtasi, kad juos pradės kontroliuoti visuomenė, o pertvarkyto nacionalinio transliuotojo misija taps siekis visapusiškai ugdyti tautą ir stiprinti atkurtą valstybę. Šie lūkesčiai neišsipildė. Visuomeniniu transliuotoju įvardytų, o faktiškai viešosios ir privačios institucijos hibridu paverstų LRT veikloje tarnavimas tautai ir valstybei ne tik netapo prioritetiniu uždaviniu, bet ir yra nutylimas nacionalinio transliuotojo misijos, visuomeninių tikslų ir vizijos bei vertybių apraše. Deklaruotas nacionalinio transliuotojo nepriklausomumas nuo valdžios ir suinteresuotų įtakingų grupių, atskaitomybė ir atsakomybė visuomenei bei jo demokratinio valdymo ir veiklos viešumo principai liko neįgyvendinti. LRT tapo siekiančių juos užvaldyti politinių, verslo ir žiniasklaidos grupuočių, laidų ir programų privačių prodiuserių kovos dėl įtakos ir galimybės realizuoti savo interesus arena.

Atsaistytas nuo šalies visuomenės poreikių ir lūkesčių bei ilgalaikių strateginių tautos stiprinimo ir valstybės išsaugojimo tikslų nacionalinis transliuotojas buvo palenktas ideologiškai ir propagandiškai aptarnauti globalių politinės, ekonominės ir finansinės galios centrų bei vietos stambiojo verslo interesus. LRT buvo paversti didžiausiu ir svarbiausiu Lietuvą naikinančios globalistinės ideologinės indoktrinacijos židiniu, šalies visuomenei turinčiais skleisti ir piliečių sąmonėje įtvirtinti vadinamąją „globalios Lietuvos“ viziją.

LRT įsitvirtino ir stiprėja ideologinė ir politinė „neteisingų“ pažiūrų cenzūra, kuri savo griežtumu ir mastais faktiškai prilygsta sovietmečio cenzūrai. Išnyko lygiateisės ir sąžiningos diskusijos gyvybiškai svarbiais tautos ir valstybės gyvenimo klausimais, nes diskusijų laidose dalyvauja arba jose yra atvirai proteguojami „globalios Lietuvos“ ideologijos šalininkai. Dėl cenzūros smuko LRT programų ir laidų intelektualinis ir kultūrinis lygis, o jose įsitvirtinęs „vienos tiesos“ režimas tapo vienu svarbiausių Lietuvos visuomeninio ir politinio gyvenimo sąstingį lemiančių veiksnių. Lietuvos likimui abejingų grupuočių užvaldytas ir globalistinei ideologinei kontrolei bei cenzūrai palenktas nacionalinis transliuotojas ne tik netarnauja Lietuvos visuomenei ir jį išlaikantiems piliečiams, bet ir kelia tiesioginę grėsmę šalies nacionaliniam saugumui bei pačios valstybės egzistavimui.

Visa tai nuosekliai įgyvendinama ir tiesiogiai atsispindi nacionalinio transliuotojo veikloje:

1. Neokomunistinės ideologijos skleidimu:

• vykdant tautų „euoropeizavimo“ – jų ideologinio bei kultūrinio „perauklėjimo“ programą – LRT laidose sistemingai menkinamos ir griaunamos per šimtmečius susiklosčiusios ir laiko patikrintos tautos gyvenimo kultūrinės ir moralinės normos, kurias siekiama pakeisti tariamai „pažangia“, pagal liberalkomunistinės ideologijos dogmas konstruojama „naujojo europiečio“ kultūra ir morale;

• nacionalinio transliuotojo laidose sistemingai griaunant Lietuvos kaip politiškai suverenios tautinės demokratinės valstybės idėją, siekiant šalies piliečių sąmonėje įtvirtinti ES viršūnių „federalistiniams“ siekiams palankią Lietuvos kaip politiškai nesavarankiškos multikultūrinės provincijos ir išsivysčiusių Vakarų šalių ekonominės kolonijos bei priedėlio sampratą;

• skleidžiant neokomunistinę ir totalitarinę, prigimtinę šeimą – visuomenės ir valstybės  pagrindą – griaunančią genderizmo ideologiją;

2. Valstybinės ir patriotinės sąmonės naikinimu:

• trinant ir klastojant istorinę tautos atmintį, stengiantis išdilinti iš jos faktą, kad 1918 m. paskelbta Lietuvos Respublika buvo visų pirma lietuvių tautos sukurta valstybė, kurios steigėjas ir suverenas yra ją sukūrusi tauta;

• kaip tariamai pasenusi ir nebeaktuali kryptingai griaunama XIX a. Atgimimo laikotarpiu  susiformavusi ir savo nepriklausomą valstybę sukurti leidusi modernios lietuvių tautos samprata, kurią siekiama pakeisti kosmopolitinės ir multikultūrinės „Lietuvos pilietinės tautos“ vizija;

• supaprastintai ir tendencingai atspindint lietuvių tautos laisvės kovų, ypač pasipriešinimo nacionalsocialistinei Vokietijai ir komunistinei SSRS, istoriją; vadovaujantis užsienio šalyse konstruojamomis ir Lietuvai primesti mėginamomis antilietuviškos ideologinės ir politinės propagandos schemomis, iškreiptai aiškinant Birželio sukilimo, antinacinės rezistencijos ir pokario partizaninio judėjimo istorinės sąlygas, tikslus, moralinę ir politinę prasmę;

• visuomenei diegiant kolonijinę sąmonę – formuojamos tautinės ir valstybinės saviniekos nuostatos, skleidžiant tamsios ir atsilikusios, nepakankamai europeizuotos tautos vaizdinį, skiepijant lietuvių kultūros nevisavertiškumo jausmą, skatinant siekius menkinti valstybinės lietuvių kalbos statusą ir negerbiant kalbos, kai remiamos pastangos pagal užsienio valstybių užgaidas griauti susiformavusią jos struktūrą, raidyną ir asmenvardžių bei vietovardžių rašybos taisykles;

3. Neoliberalizmo propaganda:

• skleidžiant Lietuvos savarankiško ekonominio egzistavimo svarbą ir tautos ūkio vaidmenį neigiančią, valstybės kaip viešųjų paslaugų teikėjos ekonomines ir socialines funkcijas bei įsipareigojimus piliečiams menkinančią, turtinę nelygybę ir socialinę atskirtį skatinančią bei teisinančią neoliberalistinę „laisvosios rinkos“ ideologiją;

• vykdant antilietuvišką ardomąją veiklą propagandiškai remiant nepagrįstas kitų šalių pretenzijas Lietuvai tautinių bendrijų klausimais, kuriomis kėsinamasi į valstybės  suverenumą ir kišamasi į jos vidaus reikalus;

• įgyvendinant „globalios Lietuvos“ viziją ir multikultūrinį „Lietuvos be lietuvių“ projektą, LRT laidose vienpusiškai propaguojant ir reklamuojant gyvenimo užsienyje pranašumus, šitaip skatinant piliečius masiškai išvykti iš šalies;

• visuomenės sąmonėje kryptingai diegiant neokomunistines multikultūrizmo idėjas, siekiant sukurti sąlygas masiniam ištuštėjusios šalies kolonizavimui bei lietuvių pakeitimui pigiais vergais iš skurdžių šalių, turinčiam negrįžtamai pakeisti Lietuvos gyventojų tautinę sudėtį ir paversti lietuvius tik viena iš „tautinių mažumų“ savo pačių žemėje;

4. Žurnalistikos standartų pamynimu:

• stengiantis išpilietinti ir nupolitinti visuomenę ir paversti ją apolitiška ir pasyvia vartotojų bendrija, LRT panaikintos rimtos analitinės, kritinį mąstymą ir politinę savivoką ugdančios laidos, kuriose ekspertiniu lygiu būtų diskutuojama esminiais valstybės gyvenimo klausimais ir kurios skatintų piliečius aktyviai įsitraukti į viešąjį gyvenimą ir tapti  sąmoningais bei atsakingais savo valstybės kūrėjais;

• nepajėgiant tinkamai informuoti visuomenės apie pasaulio ir tarptautinės politikos įvykus: gilėjančią globalios neoliberalizmo sistemos krizę ir stiprėjančias tautinio bei valstybinio atgimimo tendencijas patvirtinančios žinios yra neskelbiamos, iškraipomos arba klaidinančiai interpretuojamos siekiant neleisti šalies piliečiams suprasti pasaulyje vykstančių politinių pokyčių ir geopolitinių lūžių tikrojo pobūdžio bei masto ir jų keliamo pavojaus Lietuvos valstybei.

LRT būtinos esminės, savo pobūdžiu ir mastais 1988 m. Sąjūdžio inspiruotiems pokyčiams prilygstančios, permainos:

• turi būti iš naujo apibrėžta LRT misijos, vizijos, tikslų ir vertybių samprata iš pagrindų keičiant veiklos idėjines ir vertybines gaires: Lietuvos išlikimas amžiams ugdant tautą ir stiprinant valstybę privalo tapti svarbiausiu nacionalinio transliuotojo prioritetu, kuriam būtų palenkti visi kiti jo veiklos tikslai ir uždaviniai;

• pertvarkant LRT valdymą turi būti sukurtos  teisinės, organizacinės ir materialinės prielaidos grąžinti nacionalinį transliuotoją tautai ir užtikrinti realią demokratinę jo veiklos  visuomeninę kontrolę;

• LRT valdymo organuose turi būti adekvačiai atstovaujama iš tiesų nuo valdžios nepriklausomoms ir antiglobalistinėmis nuostatomis besivadovaujančioms pilietinėms ir visuomeninėms organizacijoms, reikalaujančioms nutraukti šiuo metu nacionalinio transliuotojo vykdomą ideologinį lietuvių tautos ir valstybės naikinimą;

• iki šiol faktiškai veikę kaip hibridinė viešoji-privati institucija, LRT turi būti pertvarkyti taip, kad būtų panaikintos galimybės privačioms žiniasklaidos priemonėms ir laidų bei programų prodiuseriams grobstyti ir švaistyti šalies piliečių išlaikomo nacionalinio transliuotojo lėšas;

• LRT turi tapti demokratijos ir viešumo pavyzdžiu ir panaikinti atvirą bei slaptą cenzūrą ir kitus minties bei žodžio laisvės varžymus;

• siekiant užtikrinti LRT gebėjimą tinkamai atlikti jų misiją tarnauti strateginiam Lietuvos išsaugojimo ir ilgalaikio išlikimo tikslui, būtina atleisti „globalios Lietuvos“ ideologiją išpažįstančius ir nelojalius valstybei, neprofesionalius ir šališkus, žurnalistinės etikos principus šiurkščiai pažeidžiančius darbuotojus: Lietuvos radijo direktorę G. Litvaitienę, R. Miliūtę, G. Makaraitytę, V. Pugačiauską, Lrt.lt portalo redaktoriaus pavaduotoją M. Jackevičių;

• įgyvendinant nacionaliniam transliuotojui keliamus objektyvumo, nešališkumo ir nuomonių įvairovės reikalavimus turi būti iš esmės peržiūrėti įvykių komentatorių ir diskusijų dalyvių atrankos kriterijai vadovaujantis nuostata, kad svarbiausius vidaus ir užsienio gyvenimo įvykius privalo komentuoti ir svarstyti kvalifuoti ir bendrojo visuomenės bei valstybės gėrio kategorijomis mąstantys įvairių sričių profesionalai, o ne siauroms visuomenės grupėms atstovaujantys ir jų interesus ginantys ideologiškai angažuoti asmenys.

Reikalaujame nedelsiant pradėti nacionalinio transliuotojo atsinaujinimui būtinas permainas. LRT nepriklausomybė neturi virsti neatsakinga nepriklausomybe nuo visuomenės ir galimybe bei teise „grupėms draugų“ niekam neatsiskaitant  savivaliauti ir piktnaudžiauti savo privilegijuota padėtimi tenkinant asmeninius poreikius visų šalies mokesčių mokėtojų pinigais. LRT laisvė negali tapti laisve išduoti, griauti ir skurdinti Lietuvą nusikalstamai ruošiant moralinę, politinę ir intelektualinę  dirvą dar vienam valstybės praradimui ir galutiniam ją sukūrusios lietuvių tautos išsivaikščiojimui po pasaulį bei išnykimui.

Tautos Forumas
Sąjūdžio iniciatyvinės grupės klubas
Vilniaus sąjūdis
Labanoro klubas
Jaunimo sambūris „Pro Patria“
Krikščioniškosios kultūros institutas

„Pro Patria“ susipainiojusiems tarp rengiamų mitingų prie LRT – paskelbė pareiškimą (4)

LRT | lrt.lt nuotr.

Spalio 22 d., pirmadienį, 12 val. grupė visuomeninių organizacijų paskelbė kviečiančios į mitingą prie LRT dėl nacionalinės televizijos eteryje vyraujančios „nepažangių“ pažiūrų cenzūros. Lietuvos liberalus jaunimas „paskelbė“ šį mitingą „Pro Patria“ mitingu, tariamai palaikančiu valstiečių pataisas LRT valdymui ir ėmėsi rengti kitą šiam priešišką mitingą. Ta proga „Pro Patria“ išplatino pareiškimą šiuo klausimu. Skelbiame šį pareiškimą:

„Pro Patria“ pareiškimas dėl cenzūros LRT ir liberalaus jaunimo kontrmitingo Skaityti toliau

Visuomenininkai protestuos prieš cenzūrą LRT (4)

Protesto akcija prie LRT, 2012 06 19 | Alkas.lt nuotr.

Spalio 22 d. 12 val., Vilniuje prie Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) pastato (Konarskio g. 49) visuomenininkai žada surengti mitingą dėl, pasak jų, LRT sistemingai vykdomos pažiūrų ir nuomonių cenzūros.

Mitingo rengėjų teigimu, prieš tris dešimtmečius Lietuvos valstybė buvo atkurta todėl, kad TSRS prasidėjus „pertvarkai“, pirmiausia buvo iškelti politinio demokratizavimo ir viešumo reikalavimai. Minties ir žodžio laisvė buvo vienas svarbiausių Sąjūdžio siekių. Lemiamas Sąjūdžio raidos ir formavimosi lūžis įvyko tada, kai Lietuvos radijas ir televizija pradėjo tarnauti visuomenei ir buvo sutraukyti tautos budimą stabdžiusios cenzūros ir informacinės blokados pančiai. Skaityti toliau

Šliaužianti cenzūra arba aukščiau už V. Landsbergį ne tik dangus (14)

Vytautas Radžvilas | Vilniausforumas.lt nuotr.

Rugsėjo pabaigoje Tautos forumas paskelbė pareiškimą LRT tarybai bei LRT generalinei direktorei, reikalaudamas liautis juodinti JAV prezidentą Donaldą Trampą, neleisti laidų vedėjams demonstruoti atviro priešiškumo Seimo valdančiajai daugumai bei nevaržyti žmonių teisės reikšti įsitikinimus. Jam įkandin Vilniaus forumas išplatino atskirą dokumentą dėl LRT vykdomos Vytauto Landsbergio cenzūros. Cenzūra Lietuvoje pasiekė tokį mastą, kad šis kelia pavojų valstybės egzistavimui, įsitikinęs filosofijos profesorius, Vilniaus ir Tautos forumo narys Vytautas Radžvilas. Skaityti toliau

Tautos forumas reikalauja LRT nutraukti cenzūrą (26)

LRT | lrt.lt nuotr.

Rugsėjo 26 d. Tautos forumo (TF) steigėjai paskelbė raginimą ir siūlymus Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) tarybai ir LRT direktorei nutraukti nuolatines TV laidas, kuriose juodinamas JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump), neleisti laidų vedėjams demonstruoti atvirą priešiškumą Seimo valdančiajai daugumai, necenzūruoti ir nevaržyti žmonių teisės laisvai reikšti savo politines pažiūras ir įsitikinimus.

Raginime, kuris pavadintas „Dėl Lietuvos Skaityti toliau

V. Radžvilas: Abejingumas kyla iš baimės (2)

Vytautas Radžvilas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Atkurtos valstybės šimtmečio minėjimuose vasario 16-ąją gausiai dalyvavo įvairūs valdžios atstovai. Iškilmingai dėstė savo kalbas, noriai fotografavosi. Ir tiek. Dažniau nei Vasario 16-ąją ir Kovo 11-ąją valdžia patriotinių švenčių minėti neketina.

Šiandien minimas Lietuvos Trispalvės šimtmetis. Šia proga nevyriausybinės patriotinės organizacijos rinksis į šventinę eiseną su trispalvėmis, pilietiniuose mitinguose kvies prisiminti pamatines šalies vertybes. Deja, politikams ši šventė pasirodė neverta dėmesio.

Trispalvės istorija skaičiuojama nuo 1918 m. balandžio 25 d. Skaityti toliau

Energetikos ir technikos muziejuje – paroda „Globali kontrolė ir cenzūra“ (video) (1)

Goethe.de nuotr.

Balandžio 12 d. 18 val. Energetikos ir technikos muziejuje Vilniuje (Rinktinės g. 2., Vilnius) vyks medijų meno parodos „Globali kontrolė ir cenzūra“ atidarymas. Paroda kviečia apmąstyti kartu su žaibiška skaitmenizacijos pažanga iškilusias naujas grėsmes – žmonių stebėjimą elektroniniais prietaisais, asmens duomenų rinkimą, (ne)saugumą internete, naujas formas įgaunančią cenzūrą bei dažnai nepakankamą asmenų sąmoningumą susiduriant su šiais reiškiniais. Pastarųjų dienų skandalas dėl masiško Facebook vartotojų duomenų nutekinimo kaip tik rodo vis didėjančią šio Skaityti toliau

V. Jasukaitytė. Traukitės! (7)

Vidmante Jasukaityte | vidmantejasukaityte.wordpress.com nuotr.

Baikite savo bukagalviškus išmislus, ponai iš sąrašo ir jų įtakoje esantys.

Atrodo, kad Lietuvoje lietuviams nebėra vietos net Gedimino prospektu pereiti. Kur norėsime ten ir eisime, nes turime tam prigimtinę teisę. Jei Tėvynės sąjunga bijo tos eisenos – ji nėra jokia tėvynės sąjunga arba jų tėvynė – baimė. Ir ką norėsime, tą dainuosime.

Ar Skvernelis jau įvedė cenzūrą? Pamirškite Felikso Edmundovičiaus mokyklą, nors jis kilimo ir iš Vilniaus. Ir nebegąsdinkite, nes niekas nieko nebebijo, Jau peržengėte visas ribas. Nors premjeras ir iš jėgos struktūros, tačiau ji teisiškai nebuvo pripažinta represine. Skaityti toliau

Tuoktis šešiolikos galima, o žiūrėti filmą „Pelėdų kalnas“ – draudžiama? (video) (4)

„Pelėdų Kalnas“ | Luko Juzėno nuotr.

Naują istorinį režisieriaus Audriaus Juzėno filmą „Pelėdų kalnas“ kino teatruose, žiūrėti galės ne visi – Filmų indeksavimo komisija jam suteikė N–16 amžiaus cenzą, mat filme įžvelgė per daug gąsdinančių ir erotikos scenų. Tačiau kino juostos kūrėjams kyla natūralus klausimas – tuoktis ir pradėti santuokinį gyvenimą nepilnamečiams nedraudžiama, o štai pažiūrėti filmą – jau tabu?

„Apmaudu, kad cenzūros virusas persimetė į kultūros sritį. Ne kartą pastebėjome, kad užsienio kino filmai vertinami gerokai liberaliau, tačiau jeigu tai Skaityti toliau

LRT nutylėjo poeto T. Venclovos žodžius Vilniaus merui Remigijui Šimašiui (4)

Vilniaus-savivaldybes-svetaineje-T.Venclova ir R.Simasius_lietuvos.link

Vadinamąjį „visuomeninį transliuotoją“ LRT, kuriam retsykiais (bet gana sistemingai) pasitaiko nelabai sąžiningais metodais proteguoti privačius statybinius interesus, tenkinamus naikinant kultūros paveldą, ištiko dar viena šios rūšies nesėkmė: LRT nutylėjo, ką poetas Tomas Venclova pasakė Vilniaus merui Remigijui Šimašiui, atsakydamas į jo sveikinimą Vilniaus rotušėje.

Vilniaus savivaldybės svetainėje paskelbta žinutė, kurioje apie T. Venclovos žodžius merui taip pat net neužsiminta. Skaityti toliau

Kviečia paroda „Pirmasis uždraustas Lietuvos autorius“ (0)

Uzdrausta knyga Mykolo JuodojoRugsėjo 8 d. – spalio 8 d. visi  apsilankę M. Mažvydo bibliotekoje (atrijus, prie M. Mažvydo skulptūros, III a.), besidomintys istorija ir švietimu, turės galimybę apsilankyti senos, įdomios ir retos knygos „Index librorum prohibitorum, cum regulis confectis per patres, a Tridentina Synodo delectos. Sanctissimi Domini Pij IIII. Pontificis Maximi, authoritate comprobatus.  1586 / Venecija“ parodoje.

Mikalojus Radvila Juodasis (1515–1565) – Reformacijos lyderis ir evangelikų bendruomenės telkėjas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, Romos katalikų bažnyčios pripažintas pavojingiausiu veikėju, Skaityti toliau

Patvorinis K. Stoškus. Žiniasklaida: kodėl nuo jos jau dažnai tenka bėgti? (21)

Krescencijus Stoškus | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Savinaika po pažangos fasadu. Jeigu šiandien reikėtų glaustai atsakyti į klausimą, kokios  yra mūsų žiniasklaidos silpnybės, paliekančios žalingą poveikį  visai mūsų kultūrai, o kartu ir valstybės išlikimui, jas išdėstyčiau šitokia tvarka: 

  1. stipriojo teisė vietoj demokratiškumo, teisingumo ir padorumo,
  2. elgesio ir gyvenimo normų neigimas vietoj teigimo, nesibaigiančių abejonių kurstymas vietoj nuoseklių įsitikinimų ugdymo, spėliojimai vietoj žinojimo, nuomonių reitingavimai vietoj tiesos irškojimo, Skaityti toliau

J. Dapšauskas. Žiniasklaidoje būtina kritika, bet ne mažiau svarbu – objektyvumas, nešališkumas (5)

Juozas Dapšauskas | Asmeninė nuotr.

Didelio šurmulio sulaukė kelių Seimo narių registruotas įstatymo projektas, kad žiniasklaidoje 50 proc. turinio turėtų būti teigiama informacija. Kai toks projektas buvo įregistruotas, tuoj pat supratau, kad čia kažkas „pakišo“ naivią Seimo narę psichologę Dovilę Šakalienę (kuri „pakišo“ dar du LVŽS frakcijos narius). Lenda svarbios smulkmenos, kad projekto ištakos pas socialdemokratus.

Kad toks projektas ne tik nesusipratimas, bet ir absurdas, akivaizdu didžiajai daliai žmonių. Retoriškai galima klausti: užsakyta reklama be užsakymo numerio priskirtina prie Skaityti toliau

Pataisos, kad ne mažiau kaip 50 proc. žiniasklaidos turinio sudarytų tik teigiamos žinios, sulaukia vis daugiau kritikos (2)

flexjobs.com nuotr.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija (LVŽS) Seime pranešė, jog trijų frakcijos narių pateiktos Visuomenės informavimo įstatymo pataisos yra šių Seimo narių asmeninė nuomonė ir neatspindi frakcijos pozicijos.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga visapusiškai palaiko žodžio laisvės principą ir vieną pagrindinių jo garantų – nepriklausomą žiniasklaidą. 

„Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija, išgirdusi apie siūlymus inicijuoti įstatymų pataisas, kuriomis žiniasklaida būtų įpareigota ne mažiau nei pusėje skelbiamo turinio Skaityti toliau

„Apie teisę ir ne tik“: Ar žodžio laisvė turi ribas? (video) (0)

Edmundas Budvytis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Seimas gruodžio pradžioje priėmė pataisas, kuriomis Civilinį kodeksą papildė nuostata, kad bus galima per teismą reikalauti atlyginti žalą, padarytą dėl asmens garbės ir orumo pažeminimo. Reaguodami į tai, žurnalistai kreipėsi į Prezidentę Dalią Grybauskaitę, prašydami grąžinti Civilinio kodekso pataisas iš naujo svarstyti Seimui.

Prezidentė pataisas vetavo. Anot D. Grybauskaitės, tokios pataisos sudaro sąlygas ne tik cenzūrai, bet ir asmenų persekiojimui. Skaityti toliau

Poeto V. P. Bložės eilių klausysis angelai (0)

vytautas-p-bloze_p-lileikio-nuotr

Paskutinę praėjusių metų dieną mirė ypatingo likimo poetas, vertėjas ir dainų tekstų autorius Vytautas Petras Bložė. Šių metų vasarį poetas būtų šventęs 88-ąjį gimtadienį. Kaip ir kiti jo kartos poetai, V.P.Bložė buvo įsitikinęs, kad poezijos tikslas – liudyti kitų, bebalsių ir nutildytų, žmonių likimus: „Poetas turi teisę kalbėti/visų vardu/netgi tų, kuriems atimta balso teisė/arba jie nebyliai.“

Laisvo žodžio skonis

V.P.Bložė gimė 1930 m. vasario 9 d. Baisogaloje (Radviliškio r.). Skaityti toliau

Ekspertai perspėja dėl grėsmių žodžio laisvei (0)

zurnalistai-pas-prezidente_lrp-lt

Gruodžio 19 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, susitikusi su teisininkais, žiniasklaidos savivaldos institucijų atstovais bei žurnalistais, aptarė Seimo priimtas Civilinio kodekso pataisas.

Susitikime dalyvavo Vilniaus universiteto profesorius, žinomas civilinės teisės ekspertas Valentinas Mikelėnas, žiniasklaidos teisės žinovė advokatė Liudvika Meškauskaitė, Lietuvos Vyriausybės atstovė Europos Žmogaus Teisių Teisme Karolina Bubnytė, Žurnalistų etikos inspektorė Gražina Ramanauskaitė-Tiumenevienė, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius, Internetinės žiniasklaidos asociacijos prezidentė Aistė Žilinskienė, žurnalistų kreipimąsi dėl pataisų žalos žodžio laisvei į Prezidentę inicijavęs naujienų agentūros BNS direktoriaus pavaduotojas turiniui Vaidotas Beniušis.   Skaityti toliau

Frankfurto knygų mugėje pristatytos pasaulio knygų naujienos (0)

frankfurto-knygu-muge-2016_rengeju-nuotr

Spalio 19 d. startavo tarptautinė Frankfurto knygų mugė, –  šiandien tikrai svarbiausia leidėjų, autorių bei autorių teisių skautų susitikimų, diskusijų ir prekybos vieta pasaulyje. Lietuvos leidėjai čia ne tik ieško mūsų skaitytojams įdomaus ir naujo turinio, bet ir pristato lietuvių literatūros naujienas Lietuvos leidėjų asociacijos (LLA) jungtiniame stende.

Spalio 18 d. vykusioje iškilmingoje Frankfurto knygų mugės atidarymo iškilmėse su šūkiu „Štai kuo mes dalinamės“ buvo pristatytos šalys garbės viešnios Flandrija ir Nyderlandai. Skaityti toliau

Žurnalistas vakar, šiandien, rytoj: kokios kryptys? (0)

Seminaro akimirkos | Alkas.lt, A. Sartanaviciaus nuotr..

Šis ruduo prasidėjo po rinkimų vėliava. Ką tik įvyko rinkimai į parlamentą Rusijoje, spalio 9 d. rinksime naują Lietuvos Respublikos Seimą, vyksta kandidatų į JAV prezidentus audringi debatai. Tiek mūsų, tiek užsienio politikai pritrūkę argumentų ar potencialių rinkėjų dėmesio grėbiasi aštrios, užgaulios retorikos. Iškyla ir subliūkšta skandalai. O kokį vaidmenį šiame šurmulyje vaidina žiniasklaida, žurnalistai?

Apie tai kalbėta Lietuvos žurnalistų sąjungos Vilniaus skyriaus organizuotame, Friedricho Eberto fondo finansuojamame seminare, kuris rugsėjo 23-24 dienomis vyko Kernavėje. Viena iš istorinių Lietuvos sostinių – simbolinė aplinka žurnalistams pamąstyti apie savo vaidmenį, atsakomybę ir pavojus dabarties pasaulyje, kai net ne Paryžiuje, o čia û Lietuvoje – vieną laikraščio redakciją apšaudo, kitą nusiaubia, apvagia… Skaityti toliau

Feisbukas cenzūruoja islamą kritikuojančius asmenis, bet neliečia „Islamo valstybės“ rėmėjų (4)

atlantico.fr nuotr.

Socialinio tinklo Facebook grupės, skirtos musulmonų seksualinių nusikaltimų aukoms, kūrėjai 30 dienų buvo atimta galimybė naudotis tinklu po to, kai ji grupėje pasidalino vaizdo įrašu, kuriame žiniasklaida kritikuojama dėl to, kad rašo vien apie islamofobiją ir yra linkusi nutylėti islamistinį terorą.

Toni Bugle, grupės Motinos prieš radikalų islamą ir šariatą įkūrėja, kelias paskutines savaites praleido remdama musulmonų persekiojimo aukas, tarp jų moteris, bėgančias nuo islamiškų santuokų bei mergaites, patyrusias grupinius musulmonų gaujų išprievartavimus. Skaityti toliau

Teatro režisierius ir kovotojas už kūrybinę laisvę J.Jurašas švenčia neeilinį gimtadienį (2)

Jonas Jurašas | Alkas.lt nuotr.

Birželio 19 d. garsus Lietuvos teatro režisierius Jonas Jurašas švenčia 80-ąjį gimtadienį. Garbingos sukakties proga savo ir visų Lietuvos žmonių vardu J.Jurašą pasveikino Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

„Esate žinomas ir pripažintas Lietuvos teatro kūrėjas, savo gyvenimu ir kūryba  liudijantis žmogiško orumo ir laisvo pasirinkimo principus. Jūsų gyvenimo kelias simbolizuoja žmogaus kovą su jam primesta sistema. Jūs ją nugalėjote, o Jūsų pergalė daugeliui tapo įkvėpimo šaltiniu ir moraliniu autoritetu“, – rašome šalies vadovės sveikinime. Skaityti toliau

Z. Vaišvila. Valdžios pasiruošimas politinėms byloms (video) (12)

Zigmas Vaišvila | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Pranešimas perskaitytas spaudos konferencijoje Seime 2016 04 19 d.  

Balandžio 14 d. Seimas draugiškai priėmė įstatymą dėl Baudžiamojo kodekso papildymo 2471 straipsniu, kuriuo numatoma baudžiamoji atsakomybė dėl teismo nustatytos medžiagos paviešinimo. Prezidentė D. Grybauskaitė, turinti pasirašyti šį įstatymą, neperskaitė šio įstatymo kelių sakinių ir dėl to negali jo pakomentuoti. Kaip ir Prezidentės „skiepų“ bylos atveju, susirūpinusi žiniasklaida jau aplankė valstybės vadovę ir paprašė vetuoti šį įstatymą.

Vetuoti būtina, tačiau ne tik dėl žiniasklaidos atsakomybės dėl informacijos apie teisme Skaityti toliau

R. Trimakas. Decivilizacija (6)

Blogspot.com nuotr.

Apipelijusių kaulų šokis

Ne orveliškais, o kalendoriniais 1984-aisiais Milanas Kundera paskelbė esė, pavadintą „Europos pagrobimas. Vidurio Europos tragedija“[1]. Pirmoji šio teksto pastraipa primena dramatiškus įvykius: 1956 metų lapkričio mėnesį Vengrijos naujienų agentūros direktorius dar spėjo išsiųsti teleksą, pranešdamas pasauliui, kad rusų puolimas prieš Budapeštą prasidėjo. Netrukus sovietų artilerija Vengrijos naujienų agentūros pastatą sulygino su žeme. Paskutiniai skubaus pranešimo žodžiai buvo tokie: „Mes mirštame už Vengriją ir Europą.“ Skaityti toliau

L.V. Medelis. „Atgimimo“, pirmo ir nepriklausomo, fenomenas (1988–1990) (24)

Linas V. Medelis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Šiemet (2013 m. – Alkas.lt) sukanka ketvirtis amžiaus nuo „Atgimimo“ savaitraščio pirmojo numerio pasirodymo. „Atgimimas“ buvo vienas iš daugelio laisvės aušroje atsiradusių leidinių su panašiu ir visiškai skirtingu likimu.

Dokumentinės medžiagos apie Sąjūdžio spaudos kūrimąsi beveik nėra. Vienas kitas dokumentas gal ir užsilikęs Sąjūdžio spaudos darbuotojų stalčiuose. Mano aplankuose liko keletas raštelių, laiškų ir „Atgimimo“ bendrovės valdybos posėdžių protokolų kopijų.

2009 m. išleistas prisiminimų rinkinys „Atgimimas“. Pirmasis atkurtosios nepriklausomos Lietuvos savaitraštis. Istorijos eskizai“ [1]. Skaityti toliau

Nacionalinės premijos laimėtojas R. Adomaitis: Truputį gaila lietuvių ir Lietuvos (36)

Regimantas Adomaitis_respublika.lt

Kino ir teatro aktorius Regimantas Adomaitis, pas kurį svečiavomės prieš šventes, dar nebuvo papuošęs Kalėdų eglutės, bet spygliuočio žaluma jau gyvino interjerą. Jaunėlis Mindaugas parvežė šakų iš Labanoro, kurio prieigose yra ir Adomaičių sodyba. Ten prabėgo daug laimingų dienų, kol aktoriaus žmona Eugenija buvo gyva, ten šiemet numatyta švęsti ir Kalėdas. Dieve, kaip ten gerai, atsidūsėja R.Adomaitis: ten prasideda Labanoro giria, ten ežeras, upelis pro namą prateka, tačiau ir šioji vieta negali susilyginti su tėvų namais. Skaityti toliau

Vyks nepaprasto kūrybinio likimo ukrainiečių režisieriaus V. Gresiaus kūrybos vakaras (0)

Viktor Gresius_kinosajunga.lt

Gruodžio 10 d. 18:00 val. Lietuvos kinematografininkų sąjungoje vyks susitikimas su nepaprasto kūrybinio likimo režisieriumi iš Ukrainos Viktoru Gresiu, kurio režisūrinis debiutas – trumpametražis vaidybinis filmas apie karą „Kas mirs šiandien?“ (1967) – daugiau kaip 40 metų pradūlėjo Kijevo A. Dovženkos kino studijos archyvuose, pažymėtas grifu „rodyti draudžiama“.

Subyrėjo Sovietų Sąjunga, keitėsi kino studijos direktoriai, Ukrainos prezidentai, praūžė oranžinė revoliucija, tačiau  šis drąsus kino debiutas, Skaityti toliau

D. Stancikas. Kalba ir cenzūra (22)

Dalius Stancikas | bernardinai.lt, E.Levin nuotr.

Tikriausiai šitame „biblinio masto“ pabėgėlių kontekste menkaverčiu palaikysite tokį klausimą: O kokia kalba ir kokiais rašmenimis rašysime tų šimtų, o vėliau jau tūkstančių Lietuvoje apgyvendintų pabėgėlių pavardes jų tapatybės dokumentuose (asmens pažymoje ar pase, ligonio istorijoje, banko kortelėje ir t.t.)?

Aišku, kad ne tigrėjų (tai Lietuvos pageidaujamų pabėgėlių iš Eritrėjos kalba) ir ne arabų (sirų kalba). Juk nė vienas Lietuvos pareigūnas nemokėtų nei perskaityti jų pavardžių tokiais rašmenimis, nei užrašyti – ką jau ten atspausdinti kompiuteriu, pavyzdžiui: الجمهورية العربية السورية‎ Skaityti toliau

Interneto laisvė: kada ir kaip ji gali būti suvaržyta? (Pasaulinė ir Lietuvos padėtis) (0)

Flickr.com-Codice-Internet-nuotrauka-Creative-Commons-licencija

Įsivaizduokite Kiniją, Pekingo universiteto studentas Mingas dalyvauja didelėje demonstracijoje prieš Kinijos valdžią. Sugrįžęs namo, savo įspūdžius jis paskelbia savo bloge ir įrašu pasidalija socialiniame tinkle Renren (Facebook atitikmuo Kinijoje). Dėl viso pikto jis visą informaciją nusiunčia ir savo draugui, gyvenančiam Londone. Deja, šis laiškas nepasiekia draugo, o Mingo vėlesni bandymai prisijungti prie blogo yra nesėkmingi. Kinijoje naudojama paieškos sistema Baidu taip pat nesuranda nuorodos į Mingo blogą, o jo paskyra Renren tinkle nebeprieinama. Kas nutiko su Mingo informacija? Kodėl jis nebegali jos pasiekti internete? Skaityti toliau

Švenčionių krašto knygnešiai ir didieji lietuvintojai XIX-XX amžių sandūroje (10)

knygnesys-mykolas-vaiskunas-K100

Istorija Lietuvai ir lietuvių tautai dažnai buvo rūsti ir negailestinga, tačiau visais laikais lietuviai stengėsi išsaugoti savo moralines vertybes.

Per Pilėnų laužus, kunigaikščių Mindaugo, Gedimino, Algirdo, Vytauto, Jogailaičių dinastijos karalių kovas su godžiais kaimynais Lietuvos piliečio sąvoka vis glaudžiau siejosi su pareigos ir meilės Tėvynei sąvokomis. Deja, 1795 metais valstybingumas buvo ilgam prarastas. Vis dėlto pilietinė sąmonė teberuseno ir plykstelėjo 1831 ir 1863 metų sukilimų liepsnomis.

Po 1863 metų sukilimo caro valdžia ėmėsi priemonių dar labiau išplėsti savo įtaką Lietuvoje.

Vilniaus generalgubernatorius Muravjovas, kaip ir Jekaterina II, buvo nuomonės, Skaityti toliau

A. Patackas. Aūū, redaktoriai… Kur jūsų laisvė? (59)

Algirdas Patackas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Trumpai apie reikalo esmę – pasirodžius žiniai, kad LGBT ir jai vadovaujantis toksai Simonko žada dešimties litų banknotą su Dariumi ir Girėnu dalinti kaip suvenyrą su „žaismingu“ prierašu, jog Darius ir Girėnas yra gėjai, parašiau tekstą, kuriame perspėjau, kad „tai nėra nei sąmojinga, nei žaisminga, bet žaidimas su ugnimi. Už juodą, atgrasų, absoliučiai nepriimtiną iššūkį-provokaciją galite susilaukti ne mažiau juodo, atgrasaus ir absoliučiai nepriimtino atsako. Kartoju – absoliučiai nepriimtino. Juk Lietuvoje, kaip ir kiekviename krikščionišku vadinamame krašte, ne visi atsuka kairįjį žandą, daug yra ir tų, kurie tebeišpažįsta principą  „akis už akį“, pagrindinį kaltininką to, kas įvyko Paryžiuje Skaityti toliau