Žymos archyvas: cenzūra

Patvorinis K. Stoškus. Žiniasklaida: kodėl nuo jos jau dažnai tenka bėgti? (21)

Krescencijus Stoškus | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Savinaika po pažangos fasadu. Jeigu šiandien reikėtų glaustai atsakyti į klausimą, kokios  yra mūsų žiniasklaidos silpnybės, paliekančios žalingą poveikį  visai mūsų kultūrai, o kartu ir valstybės išlikimui, jas išdėstyčiau šitokia tvarka: 

  1. stipriojo teisė vietoj demokratiškumo, teisingumo ir padorumo,
  2. elgesio ir gyvenimo normų neigimas vietoj teigimo, nesibaigiančių abejonių kurstymas vietoj nuoseklių įsitikinimų ugdymo, spėliojimai vietoj žinojimo, nuomonių reitingavimai vietoj tiesos irškojimo, Skaityti toliau

J. Dapšauskas. Žiniasklaidoje būtina kritika, bet ne mažiau svarbu – objektyvumas, nešališkumas (5)

Juozas Dapšauskas | Asmeninė nuotr.

Didelio šurmulio sulaukė kelių Seimo narių registruotas įstatymo projektas, kad žiniasklaidoje 50 proc. turinio turėtų būti teigiama informacija. Kai toks projektas buvo įregistruotas, tuoj pat supratau, kad čia kažkas „pakišo“ naivią Seimo narę psichologę Dovilę Šakalienę (kuri „pakišo“ dar du LVŽS frakcijos narius). Lenda svarbios smulkmenos, kad projekto ištakos pas socialdemokratus.

Kad toks projektas ne tik nesusipratimas, bet ir absurdas, akivaizdu didžiajai daliai žmonių. Retoriškai galima klausti: užsakyta reklama be užsakymo numerio priskirtina prie Skaityti toliau

Pataisos, kad ne mažiau kaip 50 proc. žiniasklaidos turinio sudarytų tik teigiamos žinios, sulaukia vis daugiau kritikos (2)

flexjobs.com nuotr.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija (LVŽS) Seime pranešė, jog trijų frakcijos narių pateiktos Visuomenės informavimo įstatymo pataisos yra šių Seimo narių asmeninė nuomonė ir neatspindi frakcijos pozicijos.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga visapusiškai palaiko žodžio laisvės principą ir vieną pagrindinių jo garantų – nepriklausomą žiniasklaidą. 

„Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija, išgirdusi apie siūlymus inicijuoti įstatymų pataisas, kuriomis žiniasklaida būtų įpareigota ne mažiau nei pusėje skelbiamo turinio Skaityti toliau

„Apie teisę ir ne tik“: Ar žodžio laisvė turi ribas? (video) (0)

Edmundas Budvytis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Seimas gruodžio pradžioje priėmė pataisas, kuriomis Civilinį kodeksą papildė nuostata, kad bus galima per teismą reikalauti atlyginti žalą, padarytą dėl asmens garbės ir orumo pažeminimo. Reaguodami į tai, žurnalistai kreipėsi į Prezidentę Dalią Grybauskaitę, prašydami grąžinti Civilinio kodekso pataisas iš naujo svarstyti Seimui.

Prezidentė pataisas vetavo. Anot D. Grybauskaitės, tokios pataisos sudaro sąlygas ne tik cenzūrai, bet ir asmenų persekiojimui. Skaityti toliau

Poeto V. P. Bložės eilių klausysis angelai (0)

vytautas-p-bloze_p-lileikio-nuotr

Paskutinę praėjusių metų dieną mirė ypatingo likimo poetas, vertėjas ir dainų tekstų autorius Vytautas Petras Bložė. Šių metų vasarį poetas būtų šventęs 88-ąjį gimtadienį. Kaip ir kiti jo kartos poetai, V.P.Bložė buvo įsitikinęs, kad poezijos tikslas – liudyti kitų, bebalsių ir nutildytų, žmonių likimus: „Poetas turi teisę kalbėti/visų vardu/netgi tų, kuriems atimta balso teisė/arba jie nebyliai.“

Laisvo žodžio skonis

V.P.Bložė gimė 1930 m. vasario 9 d. Baisogaloje (Radviliškio r.). Skaityti toliau

Ekspertai perspėja dėl grėsmių žodžio laisvei (0)

zurnalistai-pas-prezidente_lrp-lt

Gruodžio 19 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, susitikusi su teisininkais, žiniasklaidos savivaldos institucijų atstovais bei žurnalistais, aptarė Seimo priimtas Civilinio kodekso pataisas.

Susitikime dalyvavo Vilniaus universiteto profesorius, žinomas civilinės teisės ekspertas Valentinas Mikelėnas, žiniasklaidos teisės žinovė advokatė Liudvika Meškauskaitė, Lietuvos Vyriausybės atstovė Europos Žmogaus Teisių Teisme Karolina Bubnytė, Žurnalistų etikos inspektorė Gražina Ramanauskaitė-Tiumenevienė, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius, Internetinės žiniasklaidos asociacijos prezidentė Aistė Žilinskienė, žurnalistų kreipimąsi dėl pataisų žalos žodžio laisvei į Prezidentę inicijavęs naujienų agentūros BNS direktoriaus pavaduotojas turiniui Vaidotas Beniušis.   Skaityti toliau

Frankfurto knygų mugėje pristatytos pasaulio knygų naujienos (0)

frankfurto-knygu-muge-2016_rengeju-nuotr

Spalio 19 d. startavo tarptautinė Frankfurto knygų mugė, –  šiandien tikrai svarbiausia leidėjų, autorių bei autorių teisių skautų susitikimų, diskusijų ir prekybos vieta pasaulyje. Lietuvos leidėjai čia ne tik ieško mūsų skaitytojams įdomaus ir naujo turinio, bet ir pristato lietuvių literatūros naujienas Lietuvos leidėjų asociacijos (LLA) jungtiniame stende.

Spalio 18 d. vykusioje iškilmingoje Frankfurto knygų mugės atidarymo iškilmėse su šūkiu „Štai kuo mes dalinamės“ buvo pristatytos šalys garbės viešnios Flandrija ir Nyderlandai. Skaityti toliau

Žurnalistas vakar, šiandien, rytoj: kokios kryptys? (0)

Seminaro akimirkos | Alkas.lt, A. Sartanaviciaus nuotr..

Šis ruduo prasidėjo po rinkimų vėliava. Ką tik įvyko rinkimai į parlamentą Rusijoje, spalio 9 d. rinksime naują Lietuvos Respublikos Seimą, vyksta kandidatų į JAV prezidentus audringi debatai. Tiek mūsų, tiek užsienio politikai pritrūkę argumentų ar potencialių rinkėjų dėmesio grėbiasi aštrios, užgaulios retorikos. Iškyla ir subliūkšta skandalai. O kokį vaidmenį šiame šurmulyje vaidina žiniasklaida, žurnalistai?

Apie tai kalbėta Lietuvos žurnalistų sąjungos Vilniaus skyriaus organizuotame, Friedricho Eberto fondo finansuojamame seminare, kuris rugsėjo 23-24 dienomis vyko Kernavėje. Viena iš istorinių Lietuvos sostinių – simbolinė aplinka žurnalistams pamąstyti apie savo vaidmenį, atsakomybę ir pavojus dabarties pasaulyje, kai net ne Paryžiuje, o čia û Lietuvoje – vieną laikraščio redakciją apšaudo, kitą nusiaubia, apvagia… Skaityti toliau

Feisbukas cenzūruoja islamą kritikuojančius asmenis, bet neliečia „Islamo valstybės“ rėmėjų (4)

atlantico.fr nuotr.

Socialinio tinklo Facebook grupės, skirtos musulmonų seksualinių nusikaltimų aukoms, kūrėjai 30 dienų buvo atimta galimybė naudotis tinklu po to, kai ji grupėje pasidalino vaizdo įrašu, kuriame žiniasklaida kritikuojama dėl to, kad rašo vien apie islamofobiją ir yra linkusi nutylėti islamistinį terorą.

Toni Bugle, grupės Motinos prieš radikalų islamą ir šariatą įkūrėja, kelias paskutines savaites praleido remdama musulmonų persekiojimo aukas, tarp jų moteris, bėgančias nuo islamiškų santuokų bei mergaites, patyrusias grupinius musulmonų gaujų išprievartavimus. Skaityti toliau

Teatro režisierius ir kovotojas už kūrybinę laisvę J.Jurašas švenčia neeilinį gimtadienį (2)

Jonas Jurašas | Alkas.lt nuotr.

Birželio 19 d. garsus Lietuvos teatro režisierius Jonas Jurašas švenčia 80-ąjį gimtadienį. Garbingos sukakties proga savo ir visų Lietuvos žmonių vardu J.Jurašą pasveikino Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

„Esate žinomas ir pripažintas Lietuvos teatro kūrėjas, savo gyvenimu ir kūryba  liudijantis žmogiško orumo ir laisvo pasirinkimo principus. Jūsų gyvenimo kelias simbolizuoja žmogaus kovą su jam primesta sistema. Jūs ją nugalėjote, o Jūsų pergalė daugeliui tapo įkvėpimo šaltiniu ir moraliniu autoritetu“, – rašome šalies vadovės sveikinime. Skaityti toliau

Z. Vaišvila. Valdžios pasiruošimas politinėms byloms (video) (12)

Zigmas Vaišvila | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Pranešimas perskaitytas spaudos konferencijoje Seime 2016 04 19 d.  

Balandžio 14 d. Seimas draugiškai priėmė įstatymą dėl Baudžiamojo kodekso papildymo 2471 straipsniu, kuriuo numatoma baudžiamoji atsakomybė dėl teismo nustatytos medžiagos paviešinimo. Prezidentė D. Grybauskaitė, turinti pasirašyti šį įstatymą, neperskaitė šio įstatymo kelių sakinių ir dėl to negali jo pakomentuoti. Kaip ir Prezidentės „skiepų“ bylos atveju, susirūpinusi žiniasklaida jau aplankė valstybės vadovę ir paprašė vetuoti šį įstatymą.

Vetuoti būtina, tačiau ne tik dėl žiniasklaidos atsakomybės dėl informacijos apie teisme Skaityti toliau

R. Trimakas. Decivilizacija (6)

Blogspot.com nuotr.

Apipelijusių kaulų šokis

Ne orveliškais, o kalendoriniais 1984-aisiais Milanas Kundera paskelbė esė, pavadintą „Europos pagrobimas. Vidurio Europos tragedija“[1]. Pirmoji šio teksto pastraipa primena dramatiškus įvykius: 1956 metų lapkričio mėnesį Vengrijos naujienų agentūros direktorius dar spėjo išsiųsti teleksą, pranešdamas pasauliui, kad rusų puolimas prieš Budapeštą prasidėjo. Netrukus sovietų artilerija Vengrijos naujienų agentūros pastatą sulygino su žeme. Paskutiniai skubaus pranešimo žodžiai buvo tokie: „Mes mirštame už Vengriją ir Europą.“ Skaityti toliau

L.V. Medelis. „Atgimimo“, pirmo ir nepriklausomo, fenomenas (1988–1990) (24)

Linas V. Medelis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Šiemet (2013 m. – Alkas.lt) sukanka ketvirtis amžiaus nuo „Atgimimo“ savaitraščio pirmojo numerio pasirodymo. „Atgimimas“ buvo vienas iš daugelio laisvės aušroje atsiradusių leidinių su panašiu ir visiškai skirtingu likimu.

Dokumentinės medžiagos apie Sąjūdžio spaudos kūrimąsi beveik nėra. Vienas kitas dokumentas gal ir užsilikęs Sąjūdžio spaudos darbuotojų stalčiuose. Mano aplankuose liko keletas raštelių, laiškų ir „Atgimimo“ bendrovės valdybos posėdžių protokolų kopijų.

2009 m. išleistas prisiminimų rinkinys „Atgimimas“. Pirmasis atkurtosios nepriklausomos Lietuvos savaitraštis. Istorijos eskizai“ [1]. Skaityti toliau

Nacionalinės premijos laimėtojas R. Adomaitis: Truputį gaila lietuvių ir Lietuvos (36)

Regimantas Adomaitis_respublika.lt

Kino ir teatro aktorius Regimantas Adomaitis, pas kurį svečiavomės prieš šventes, dar nebuvo papuošęs Kalėdų eglutės, bet spygliuočio žaluma jau gyvino interjerą. Jaunėlis Mindaugas parvežė šakų iš Labanoro, kurio prieigose yra ir Adomaičių sodyba. Ten prabėgo daug laimingų dienų, kol aktoriaus žmona Eugenija buvo gyva, ten šiemet numatyta švęsti ir Kalėdas. Dieve, kaip ten gerai, atsidūsėja R.Adomaitis: ten prasideda Labanoro giria, ten ežeras, upelis pro namą prateka, tačiau ir šioji vieta negali susilyginti su tėvų namais. Skaityti toliau

Vyks nepaprasto kūrybinio likimo ukrainiečių režisieriaus V. Gresiaus kūrybos vakaras (0)

Viktor Gresius_kinosajunga.lt

Gruodžio 10 d. 18:00 val. Lietuvos kinematografininkų sąjungoje vyks susitikimas su nepaprasto kūrybinio likimo režisieriumi iš Ukrainos Viktoru Gresiu, kurio režisūrinis debiutas – trumpametražis vaidybinis filmas apie karą „Kas mirs šiandien?“ (1967) – daugiau kaip 40 metų pradūlėjo Kijevo A. Dovženkos kino studijos archyvuose, pažymėtas grifu „rodyti draudžiama“.

Subyrėjo Sovietų Sąjunga, keitėsi kino studijos direktoriai, Ukrainos prezidentai, praūžė oranžinė revoliucija, tačiau  šis drąsus kino debiutas, Skaityti toliau

D. Stancikas. Kalba ir cenzūra (22)

Dalius Stancikas | bernardinai.lt, E.Levin nuotr.

Tikriausiai šitame „biblinio masto“ pabėgėlių kontekste menkaverčiu palaikysite tokį klausimą: O kokia kalba ir kokiais rašmenimis rašysime tų šimtų, o vėliau jau tūkstančių Lietuvoje apgyvendintų pabėgėlių pavardes jų tapatybės dokumentuose (asmens pažymoje ar pase, ligonio istorijoje, banko kortelėje ir t.t.)?

Aišku, kad ne tigrėjų (tai Lietuvos pageidaujamų pabėgėlių iš Eritrėjos kalba) ir ne arabų (sirų kalba). Juk nė vienas Lietuvos pareigūnas nemokėtų nei perskaityti jų pavardžių tokiais rašmenimis, nei užrašyti – ką jau ten atspausdinti kompiuteriu, pavyzdžiui: الجمهورية العربية السورية‎ Skaityti toliau

Interneto laisvė: kada ir kaip ji gali būti suvaržyta? (Pasaulinė ir Lietuvos padėtis) (0)

Flickr.com-Codice-Internet-nuotrauka-Creative-Commons-licencija

Įsivaizduokite Kiniją, Pekingo universiteto studentas Mingas dalyvauja didelėje demonstracijoje prieš Kinijos valdžią. Sugrįžęs namo, savo įspūdžius jis paskelbia savo bloge ir įrašu pasidalija socialiniame tinkle Renren (Facebook atitikmuo Kinijoje). Dėl viso pikto jis visą informaciją nusiunčia ir savo draugui, gyvenančiam Londone. Deja, šis laiškas nepasiekia draugo, o Mingo vėlesni bandymai prisijungti prie blogo yra nesėkmingi. Kinijoje naudojama paieškos sistema Baidu taip pat nesuranda nuorodos į Mingo blogą, o jo paskyra Renren tinkle nebeprieinama. Kas nutiko su Mingo informacija? Kodėl jis nebegali jos pasiekti internete? Skaityti toliau

Švenčionių krašto knygnešiai ir didieji lietuvintojai XIX-XX amžių sandūroje (10)

knygnesys-mykolas-vaiskunas-K100

Istorija Lietuvai ir lietuvių tautai dažnai buvo rūsti ir negailestinga, tačiau visais laikais lietuviai stengėsi išsaugoti savo moralines vertybes.

Per Pilėnų laužus, kunigaikščių Mindaugo, Gedimino, Algirdo, Vytauto, Jogailaičių dinastijos karalių kovas su godžiais kaimynais Lietuvos piliečio sąvoka vis glaudžiau siejosi su pareigos ir meilės Tėvynei sąvokomis. Deja, 1795 metais valstybingumas buvo ilgam prarastas. Vis dėlto pilietinė sąmonė teberuseno ir plykstelėjo 1831 ir 1863 metų sukilimų liepsnomis.

Po 1863 metų sukilimo caro valdžia ėmėsi priemonių dar labiau išplėsti savo įtaką Lietuvoje.

Vilniaus generalgubernatorius Muravjovas, kaip ir Jekaterina II, buvo nuomonės, Skaityti toliau

A. Patackas. Aūū, redaktoriai… Kur jūsų laisvė? (59)

Algirdas Patackas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Trumpai apie reikalo esmę – pasirodžius žiniai, kad LGBT ir jai vadovaujantis toksai Simonko žada dešimties litų banknotą su Dariumi ir Girėnu dalinti kaip suvenyrą su „žaismingu“ prierašu, jog Darius ir Girėnas yra gėjai, parašiau tekstą, kuriame perspėjau, kad „tai nėra nei sąmojinga, nei žaisminga, bet žaidimas su ugnimi. Už juodą, atgrasų, absoliučiai nepriimtiną iššūkį-provokaciją galite susilaukti ne mažiau juodo, atgrasaus ir absoliučiai nepriimtino atsako. Kartoju – absoliučiai nepriimtino. Juk Lietuvoje, kaip ir kiekviename krikščionišku vadinamame krašte, ne visi atsuka kairįjį žandą, daug yra ir tų, kurie tebeišpažįsta principą  „akis už akį“, pagrindinį kaltininką to, kas įvyko Paryžiuje Skaityti toliau

A. Patackas: Knygų pasaulis yra tikresnis už tikrovę (8)

Algirdas Patackas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Aš esu biblioteka.
Aš nesu nei sienos, nei lentynos,
Net ne knygos, sustatytos eilėmis.
Aš esu pasaulio išmintis,
Aš esu atviros durys.
Įženk!

R. Sharma

Skaityti toliau

A. Archangelskis: Noriu, kad Ukraina žinotų, jog yra ir kitokių rusų (9)

Andrejus Archangelskis | povazhnaya.livejournal.com nuotr.

Apie tai, kodėl negalima vadinti žurnalistais tų, kurie kuria propagandinius eterius, apie originalią neapykantos Ukrainai sampratą Rusijos masinės informacijos priemonėse ir apie Rusijos visuomenės ligas – šiame interviu kalba Rusijos žurnalistas Andrejus Archangelskis.

Mano manymu, yra labai svarbu žinoti, jog Rusijoje ne visi metėsi į siaubingos propagandos pragarmes, ne visiems yra priimtina taikstytis su melu. Ten taip pat esama žmonių, kurie suvokia, kas vyksta iš tikrųjų, ir nebijo apie tai kalbėti, Skaityti toliau

V. Mikailionis. KGB šmėkla tebeklaidžioja po Lietuvą (5)

Vaclovas Mikailionis | Alkas.lt, R.Pakerio nuotr.

„Metų“ anketoje „Požiūriai“ (2014 m. liepos mėnesio numeryje) literatūros tyrėjas ir kritikas Algimantas Bučys atsako į tris anketos klausimus. Atsakydamas į klausimą „Cenzūros formaliai neliko. Bet jos funkciją netiesiogiai atlieka literatūros kontekstas. Ar jaučiate jį ir kaip „apžaidžiate“?“ A. Bučys teigia:

„Paradoksalu, bet šiandien oficialiai panaikintą valstybinę cenzūrą kuo puikiausiai pakeitė vis stiprėjanti daugumos rašančiųjų autocenzūra… Sąjūdžio laikų laisvą žodį ir niekieno nevaržomą teisę viešai pareikšti savo nuomonę netrukus ėmė vis kiečiau varžyti žiniasklaidos Skaityti toliau

J. Bernatonis: Dabartinis žiniasklaidos laisvės ribojimas – visiškai nepriimtinas (1)

adelaidenow.com.au nuotr.

Teisingumo ministras Juozas Bernatonis nedelsdamas inicijuoja Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimą, kurį priėmus būtų panaikinta galimybė privačių subjektų sudaromai Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijai cenzūruoti spausdintas žiniasklaidos priemones. Ministras kviečia komisiją iki tol, kol atitinkami pakeitimai bus priimti, susilaikyti nuo nepagrįsto pridėtinės vertės mokesčio tarifo didinimo spaudos leidiniams.

„Žiniasklaidos laisvė yra viena iš kertinių demokratijos vertybių, Skaityti toliau

Seimas už žodžio laisvę – kritika nelygu neapykantos kurstymui (video) (24)

Algirdas Patackas | apzvalga.eu, M.Žilionytės nuotr.

Rugsėjo 12 d.  Seimo plenariniame posėdyje Seimo nariams buvo pateiktas Baudžiamojo kodekso (BK) 170 straipsnio papildymo įstatymo projektas (Nr. XIIP-687). Projektą pristatė jo iniciatorius, signataras Algirdas Patackas.

Po pateikimo įstatymo projektui pritarta. Iš 82 balsavusių Seimo narių siūlymui pritarė 47, susilaikė 20, prieštaravo 15 parlamentarų. Tarp susilaikiusiųjų ir balsavusių „prieš“ buvo daugiausia socialdemokratų frakcijos nariai – atitinkamai 13 ir 10. Liberalų partija buvo vienintelė, kurios nė vienas atstovas projekto nepalaikė. Skaityti toliau

Seinų ir Punsko krašto bibliotekos XX amžiaus pradžioje (1)

Seinų krašto lietuviai gimnazistai

Biblioteka saugo praeitį ir kuria ateitį. (M. Gormanas)

1906 m. Seinuose įsteigtos „Žiburio“ draugijos tikslai buvo: auklėti lietuvius „lietuviška ir katalikiška dvasia“, šviesti juos lietuviškose mokyklose, įvairiuose kursuose, steigti knygynus-bibliotekas ir mėgėjų teatrus, šelpti neturtinguosius. Draugija buvo įsteigusi Seinuose biblioteką su skaitykla, kuriai vadovavo kunigas A.Savickas. Nuo 1912 m. bibliotekininko pareigas ėjo kunigas Vailionis iš Seinų. Jis spaudinius laikė savo bute. Kai skaitytojas grąžindavo knygą, bibliotekininkas klausinėdavo, koks jos turinys. Skaityti toliau

T. Dirgėla. Lietuvybės puoselėtojas Motiejus Valančius (10)

Motiejus Valančius | respublikosvertybes.lt nuotr.

Švietėjas, blaivybės sąjūdžio organizatorius, rašytojas ir lietuvių literatūros prozos pradininkas vyskupas Motiejus Valančius – neatskiriama mūsų istorijos, mūsų tautos dalis, savo kultūrine ir švietėjiška veikla tarsi gėlę laistęs Lietuvą ir padėjęs jai stiebtis dangaus link.

Nuo Nasrėnų iki Kauno

Motiejus Valančius gimė 1801 metų vasario 16 dieną Salantų parapijos Nasrėnų kaime turtingo valstiečio šeimoje. Valančius joje buvo ketvirtas vaikas – kartu augo broliai Mykolas ir Feliksas, seserys Marijona ir Petronėlė. Skaityti toliau

A. Dementiška. Knygnešiai Bružai iš Zaltriškių (0)

Knygnešių Bružų giminaitė Petronėlė Bružaitė su vyru Lietuvos kariuomenės kareiviu Juozu Ambrožėjumi. 1933 m. Tauragė

Pernai gruodį sukako 140 metų, kai gimė Antanas Bružas (Bružys, Bruožis) – vienas iš žymiausių Tauragės krašto knygnešių, Garšvių knygnešių draugijos narys, artimai bendravęs ir dirbęs su žymiausiu Lietuvos knygnešiu Jurgiu Bieliniu, knygnešys profesionalas, knygnešys didmenininkas, Rytų Sibiro tremtinys.

Tilžėje leistame žurnale „Žemaičių ir Lietuvos apžvalga“ (1894, kovo 1, nr. 5) Antanas Bružas įvardintas kaip „didelis Lietuvos knygininkas“. Beveik po 100 metų knygnešių laikų tyrinėtojas akademikas Vytautas Merkys A. Bružą paminėjo kaip įžymų knygnešį įkliuvusį su Vinco Kudirkos redaguojamu „Varpu“.

Taip pat gruodį sukako 170 metų, kai gimė Martynas Bružas (Bružys) – knygnešių rėmėjas ir knygnešys, Antano Bružo tėvas. Skaityti toliau

Lietuva pasirašė ACTA sutartį (0)

Japonijos užsienio reikalų ministerijoje Tokijuje Lietuva ir kitos Europos Sąjungos valstybės sausio 26 dieną  prisijungė prie ACTA, kuri yra antipiratinė prekybos sutartis.

Nepritariantys sutarčiai kritikuoja ją, nes mano, kad tai apribos išraiškos laisvę internete. Jau rašėme, kad kilo dideli protestai Lenkijoje, kur daugiausia jaunimas ėjo nešdami plakatus su užrašais „Jokios cenzūros“ ar „Laisvas internetas“.

Dėl šios sutarties priėmimo protestavo tokios interneto milžinės kaip „Google“,  „Wikipedia“ ir kt. Skaityti toliau