Žymos archyvas: BVP

G. Navaitis. Kam naudinga mokesčių „reforma“? (15)

Gediminas Navaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Labai senai, dar antikinės Graikijos filosofas Aristotelis teigė, kad turintieji per daug kenksmingi valstybei, nes rūpinasi tik savimi, o nieko neturintys neturi ir dorovinių stabdžių, nes stengiasi bet kokiu būdu išbristi iš skurdo. Valstybes atrama jis laikė „aukso vidurį“, o kalbant moderniais terminai – vidurinę klasę. Pastarosios nekenčia oligarchai, kuriems laisvas, nuo jų nepriklausantis žmogus yra kliūtis. Nepakenčia ir varguoliai, nes pavydėti oligarchui jie net svajonėse nedrįsta, o savarankiškam žmogui gali. Savo ruožtu oligarchai mėgstą skurdžius, nes gali jiems numesti skatiką ir susilaukti šlovinimo. Skaityti toliau

A. Avižienis. Kam reikia Lietuvos? Mums. (8)

Algis Avižienis | asmen.nuotr.

Kam reikia Lietuvos, kai yra Europa, o dar geriau – visas pasaulis?

Ar susieti savo ateitį su gimtuoju kraštu, jam atiduoti asmeninę duoklę, ar ieškoti laimės svetur, laikyti save europiečiu arba net pasaulio piliečiu?

Tai vis klausimai apie valstybę, jie kyla ne tik Lietuvoje, bet ir kitur. Tai yra svarbiausias mūsų laikų politinis klausimas? NE, BŪTIES KLAUSIMAS. Klausima tampa bene pačiu sudėtingiausiu, neišsprendžiamu? O juk jis toks paprastas, ir atsakymas paprastas. Skaityti toliau

Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ nepasirašys Nacionalinės kolektyvinės sutarties (1)

Kristina Krupavičienė | lps.lt nuotr.

Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ koordinacinė taryba 2018 m. spalio 20 d. nubalsavo nepasirašyti Nacionalinės kolektyvinės sutarties dėl pareiginės algos bazinio dydžio.

Nors trys paskutinės Lietuvos Vyriausybės skelbia, kad krizė Lietuvoje jau seniai pasibaigė, o Lietuvos ūkis toliau sėkmingai vystysis, apie 300 000 viešąsias paslaugas teikiančių Lietuvos darbuotojų to nejaučia.

2008 m. Lietuvoje dėl krizės pareiginės algos bazinis dydis, pagal kurį apskaičiuojami Skaityti toliau

Vyriausybė pritarė 2019 metų biudžeto projektui (2)

2019 biudzetasSpalio 16 d. Vyriausybė pritarė Finansų ministerijos parengtam 2019 metų biudžeto projektui, kuriame didžiausias dėmesys skiriamas 6 struktūrinėms reformoms.

„Mes nuosekliai einame gyventojų pajamų didinimo, turtinės atskirties mažinimo, atsakingo valstybės finansų tvarkymo keliu. Tikiu, kad šis biudžetas yra dar vienas tokių sprendimų pavyzdys. Didėja pensijos, mažėja mokesčiai dirbantiesiems, auga parama šeimoms. Kartu valstybė skirtinguose rezervuose  sukaups daugiau nei milijardą eurų, jei tektų susidurti su tarptautiniais ekonominiais iššūkiais ateityje. Skaityti toliau

G. Navaitis. Kandidatų patikra (25)

Gediminas Navaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Ateinantys 2019 metai – net trijų rinkimų ir pasirinkimų metai. Pravartu būtų turėti testą kandidatams, kuris leistų protingai išsirinkti. Gal šiuo testu galėtų tapti jų siūlymai ką daryti su Lietuvos valstybe?

Troleibuso ekrane Vilniuje galime perskaityti vieno iš kandidatų šūkį: „Stipri Lietuva – stiprioje ES“. Praeituose rinkimuose jis žadėjo sustabdyti pabėgėlių antplūdį. Parinkti aktualiją kandidatas geba. Siekti valdžios ūpo turi, bet nuovokos stokoja, nes stipri valstybė pati sprendžia kas joje gyvens, o stipri ES nurodys kiek ir ko priimti. Skaityti toliau

N. Puteikis grasina trauktis iš „valstiečių“ frakcijos ir steigti centro frakciją Seime (5)

Naglis Puteikis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Seimo narys Naglis Puteikis oficialiai paskelbė, kad ketina palikti „valstiečių“ frakciją ir steigti naują nepriklausomą centro frakciją, jei šį ketvirtadienį Seimas pritartų Vyriausybės siūlomai mokesčių reformai.

„Nebeįmanoma ramiai žiūrėti į mokesčių įstatymų projektus, kurie kuriami finansinių koncernų kabinetuose. Premjeras ir finansų ministras teikia ir stumia tokius įstatymus, tarsi būtų patys didžiausi liberalai – jie labiausiai gina tik turtingųjų interesus, o paprasti žmonės jiems neberūpi. Skaityti toliau

Laimės ekonomikos idėjos skinasi kelią į gyvenimą (0)

Pixabay.com nuotrt.

Gegužės viduryje Lietuvos mokslininkų sąjungoje įvyko susitikimas, kuriame svarstyta Lietuvos raidos nacionalinė strategija. Ne pirmas kartas kai kalbama apie Lietuvos bėdas ir jų įveikimo kelius. Ne pirmą kartą pažymėta, kad reikia kurti sąlygas, skatinančias Lietuvos piliečius gyventi Lietuvoje. Bet tikrai pirmą kartą pasakyta, kad kelias link šio tikslo yra laimės ekonomikos sukūrimas.

Nors ir vėluodami, bet Lietuvos mokslininkai atsiliepė į Jungtinių Tautų Organizacijos (JTO) surengtoje konferencijoje Skaityti toliau

V. Vasiliauskas: Turime labai palankią progą pasirengti būsimiems iššūkiams mūsų ekonomikai (1)

V. Vasiliauskas: iššūkių išvengti nepavyks, bet turime išskirtinai palankią progą pasirengti juos atremti | Pixabay nuotr.

Tvirčiausias per pastaruosius keletą metų ekonomikos atsigavimas ir vis dar itin palankios finansavimo sąlygos atveria kaip reta palankių galimybių langą struktūrinėms pertvarkoms įgyvendinti ir viešiesiems finansams sutvarkyti. Apie tai Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas kalbės balandžio 16-22 dienomis Vašingtone vykstančiuose Tarptautinio valiutos fondo pavasario susitikimuose.

„Pasaulio ekonomika įsitvirtina augimo vėžėse, daugelyje šalių, įskaitant ir Lietuvą, ūkio plėtra yra sparčiausia per pastaruosius keletą metų. Skaityti toliau

Turizmo departamento pertvarka pareikalaus verslo indėlio (0)

Susitikimo rengėjų nuotr.

Pertvarkius Valstybinį turizmo departamentą atsirasiančios naujos įstaigos valdyme turėtų dalyvauti ir turizmo verslo atstovai, o ateityje jie galėtų prisidėti ir įgyvendinant naujus, progresyvius organizacijos finansavimo modelius. Tai ketvirtadienį, sausio 4 d., ūkio ministras Virginijus Sinkevičius aptarė su Lietuvos turizmo rūmų atstovais. 

„Džiugina tai, kad verslo atstovai pozityviai žiūri į galimybę ne tik prisidėti prie reformuojamos organizacijos valdymo, bet ir ateityje, besibaigiant Europos Sąjungos finansavimui, ieškoti naujų, progresyvių finansavimo būdų. Skaityti toliau

K. Masiulis. Pensijas padidino net 60 eurų ar tik 60? (2)

Kęstutis Masiulis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Premjeras ir valdantys politikai mielai giriasi, kad Lietuvos ūkis auga, atlyginimai kyla, pensijos didėja, nors apie didėjančią emigraciją ir degraduojančius regionus diskusijos vengia. Visi Lietuvos makroekonominiai rodikliai teigiami, tačiau Rytų Europoje Lietuva ne tik neatrodo kaip lyderė, bet žymiai arčiau autsaiderių.

Lietuvos augimas neįspūdingas

Visas Europos Sąjungos rytinis sparnas, ne tik Lietuva, jaučia ūkio augimą, kuris Skaityti toliau

Pirmą kartą per Nepriklausomybės laikotarpį tikimasi perteklinio biudžeto (1)

zum.lt

Spalio 11 d. Finansų ministerija Vyriausybei pateikė parengtą 2018 metų valstybės biudžeto projektą, kuriame pagrindinis dėmesys skiriamas skurdo mažinimui, šalies saugumo užtikrinimui, verslumo ir produktyvių investicijų skatinimui bei savivaldybių biudžetų ir finansinio savarankiškumo augimui.

„Mūsų Vyriausybės siūlomas biudžetas yra istorinis keliais aspektais. Tai bus pirmas nedeficitinis biudžetas nuo Nepriklausomybės atkūrimo. Taip pat, tai socialiai jautriausias biudžetas, nes socialinei atskirčiai mažinti skiriame daugiau Skaityti toliau

R. Garuolis. Atsakymas S. Skverneliui ir D. Arlauskui dėl atlyginimų (5)

Ričardas Garuolis | Asmeninė nuotr.

Šiuos metus Europos profesinės sąjungos pradėjo viešųjų ryšių kompanija su šūkiu „Europai reikia atlyginimų didinimo. Laikas mūsų atsigavimui”, kuri angliškai vadinasi „Pay rise“, ir  paskelbė  2017  metus atlyginimų didinimo metais, nes statistiniai duomenys jau rodo, kad visos Europos ūkis atsigauna, įmonių pelnai ir jų vadovų atlyginimai jau seniai pasiekė ikikrizinį lygį, tačiau likusių darbuotojų atlyginimai į ikikrizinį lygį dar negrįžo, nors darbo našumas nuolatos augo. 

Net Europos komisijos pirmininkas Žanas-Klodas Junkeris prieš keletą dienų pasakė, kad „Reikia skubiai spręsti socialinį deficitą, ištaisyti socialinės ir ekonominės politikos Skaityti toliau

T. Bakučionis. Ko valdžia negali daryti, jei nori sugrąžinti emigrantus (2)

Tomas Bakučionis | Asmeninė nuotr.

Stengiuosi nekreipti dėmesio į žiniasklaidoje laikas nuo laiko metodiškai pasirodančius piarinius pamokomuosius rašinėlius, tačiau norom nenorom akis ima ir užkliūva. Prieš keletą dienų Delfi.lt paskelbė Kotrynos Stankutės-Jaščemskienės rašinį „Penki pasiūlymai, kad daugiau lietuvių grįžtų“. Straipsnio autorė yra įmonės „Global lithuanian leaders“ biuro direktorė. Suprantu, kad jaunąją autorę įkvėpė jau ne pirmą kartą viešai nuskambantys politikų godojimai apie emigracijos stabdymą ir emigrantų sugražinimą.

Neketinu daug diskutuoti su autore, juolab Delfi puslapiuose (nes nepriklausau pateptųjų Skaityti toliau

„Vilniaus forumas“ siūlo iš esmės keisti Lietuvos socialinę ir ekonominę politiką (0)

Musuveliavos.lt nuotr.

Pernai metų pradžioje susikūrusi žinomus visuomenės veikėjus vienijanti visuomeninė organizacija „Vilniaus forumas“ parengė ir paskelbė viešą kreipimąsi į Lietuvos valdžią kuriame siūlomos naujos socialinės ekonominės politikos kryptys bei pagrindinės priemonės, leisiančios mažinti emigraciją bei augančią socialinę nelygybę. Viešą kreipimąsi kviečiami pasirašyti visi neabejingi Lietuvos piliečiai.

Tarp pasirašiusiųjų – Bronius Leonavičius, Bronislovas Genzelis, Romas Pakalnis, Sigitas Tamkevičius, Albertas Skaityti toliau

B. Kaulakys. Lietuvos mokslui ir studijoms – bado dieta (I) (0)

Prof. habil. dr. Bronislovas Kaulakys | Mokslolietuva.lt nuotr.

Pastaraisiais metais mokslui ir studijoms (universitetams ir mokslo institutams visų tikslų ir uždavinių įgyvendinimui) iš valstybės biudžeto skiriami asignavimai sudaro tik apie 0,6–0,7 proc. Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) – dvigubai mažiau negu prieš 15–20 m.

Nepaisant to, dominuoja kalbos apie didžiulį, bet ne tą ir ne taip dirbantį Lietuvos mokslo potencialą. Esą ir su labai mažu finansavimu galima aukšta studijų kokybė, dideli mokslo pasiekimai ir reikšminga jų įtaka verslui. Lietuva gali tai, ko nepademonstravo nė viena šalis. Reikia tik teisingai valdyti universitetus, institutus ir atskirus mokslininkus. Skaityti toliau

G. Navaitis. Mažiau vergų – tvaresnė ekonomika (10)

Gediminas Navaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Žiniasklaida pranešė apie „sėkmingą“ trišalės tarybos sprendimą – darbuotojų atostogos per metus sieks vos 20 darbo dienų, be to, darbuotojai per savaitę negalės dirbti ilgiau nei 60 valandų. Premjerui ir kitiems besidžiaugiantiems sutarimu tiktų priminti, kad gyvename XXI amžiuje, kuriame vis dažniau kalbama ne apie rinkos, o apie laimės ekonomika. Ją bent porą kartų minėjo ir pritariantis XIX amžių tinkančiai atgyvenai premjeras

Tarsi lakmuso popierėlis, parodantis, kiek visuomenė suvokė darbo ir laimės sąryšį ir geba pertvarkyti darbo sferą, yra darbo problemų sprendimo būdai. Šiandieną daugelis Skaityti toliau

Nuo ko mes tolstam? (2)

Boguslavas Gruževskis ir Raimondas Kuodis_respublika.lt nuotr

Lietuva kasmet praranda po Alytų ar Marijampolę – žmonės išvažiuoja ten, kur pajėgs savimi pasirūpinti. Skurdas šalyje nemažėja, nelygybė bei socialinė atskirtis – didėja. Visa tai liudija, kad tokia socialinė politika, kuri vykdoma Nepriklausomoje Lietuvoje jau daugiau nei ketvirtį amžiaus, yra niekur nevedanti. Nepaisant realijų, viešojoje erdvėje vyrauja pasakojimai apie „sėkmės Lietuvą“, kuri sparčiai žengia socialinės ir ekonominės pažangos keliu. Skaityti toliau

G. Navaitis. Atgyvenęs ugdymas – visuomenė be ateities (7)

Gediminas Navaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Šiandien, vasario 14 d., Šv. Valentino dieną, dažniau vadinama meilės diena, Seimas rinksis į neeilinę sesiją spręsti neeilinį klausimą – tobulins meilę vaikams ir jų teisių apsaugą. Vėliau priartės eilinė sesija, kurioje vėl bus rūpinamasi vaikais ir jaunimu, reformuojama ugdymo ir švietimo sistema.

Šios reformos prasidėjo dar neatkūrus Valstybės, tačiau vis dar ginčijamasi apie mokinius su terbelėmis ir išsilavinusių žmonių ar juos lavinančių universitetų perteklių. Diskutavus tiek metų gal jau būtų galima paklausti: „Koks lietuviško ugdymo tikslas?“ Skaityti toliau

Eurostatas skebia, kad metinis Lietuvos BVP augimas antrąjį ketvirtį buvo spartesnis nei vidutiniškai ES (0)

Alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Kaip skelbia Eurostatas, metinis Lietuvos bendrojo vidaus produkto augimas antrąjį šių metų ketvirtį buvo didesnis nei vidutinis Europos Sąjungoje, dar 7 valstybėms pateikus duomenų.

Lietuvos ekonomika antrąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu ketvirčiu pernai, augo 2 proc. Europos sąjungos augimas – 1,8 proc., o eurą turinčių šalių tarpe – 1,6 proc.

Latvijoje metinis bendrojo vidaus produkto augimas antrąjį ketvirtį siekė 0,7 proc., Estijoje – 0,5 procento. Skaityti toliau

Lietuvos bankas paskelbė, kiek šiemet ir kitais metais augs šalies BVP (0)

kreivėLietuvos bankas nekeičia pavasario šalies ūkio augimo prognozės ir teigia, kad šiemet Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) augs 2,6 procento. Kitų metų ūkio augimo prognozė sumažinta nuo 3,4 iki 3,3 procento.

„Matydami teigiamas tendencijas, prognozuojame, kad šalies ūkis nemenkai augs ir šiemet, ir kitąmet – atitinkamai 2,6 ir 3,3 proc. Šiemet tai bus sparčiausias ūkio augimas Baltijos šalyse“, – sako Lietuvos banko Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos direktorius Gediminas Šimkus.

Latvijos centrinis bankas prognozuoja, kad Latvijos ekonomika šiemet augs 2 proc. Skaityti toliau

R. Grajauskas. 2016 metais Lietuvos ekonomiką už ausų temps atsigaunanti Europa (0)

R. Grajauskas | asmeninė nuotr.

Artėjant 2016 metams, rinkoje netyla kalbos apie galimą naują krizę. Kiek pagrįstos tokios kalbos ir kokie galimi tokios krizės šaltiniai? Ar bėdų mums gali pridaryti tik užsienio situacija ar ir šalies viduje vykstantys procesai?

Burbulas JAV ekonomikoje

JAV akcijų rinka šiuo metu išgyvena didžiausią pakilimą istorijoje, o JAV akcijų rinkos kapitalizacijos ir šalies BVP santykis yra istorinėse aukštumose. Tradiciškai po tokių pakilimų visuomet sekdavo korekcijos, todėl ir šiuo atveju ryškesnė, t.y. bent 20 proc. siekianti, korekcija yra net labai tikėtina. Skaityti toliau

P. Gylys. Apie idiotizmą ir biudžetą (18)

Povilas Gylys | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Šiuo metu mes svarstome svarbiausią metinį ekonominį šalies dokumentą – nacionalinį biudžetą. Mat vos ne trečdalis nacionalinio produkto yra perskirstoma per biudžetą ir per jį yra finansuojami visuomenei labai svarbūs viešieji poreikiai. Deja, mūsų nomenklatūra neskiria deramo dėmesio šitam dokumentui. Be to, paskęstama techniniuose klausimuose nematant strateginės perspektyvos. Faktiškai nėra politinės diskusijos biudžeto klausimais. Politinės diskusijos tarp krikščionių, socialistų ir liberalų. Iš dalies jos nėra dėl to, kad, kaip ir visada, šitas biudžetas yra liberalus. Biudžeto paradigma nesikeičia ir nesvarbu kas yra valdžioje – ar taip vadinami krikščionys, ar tariami socialistai. Viešųjų finansų paradigma visada išlieka liberali. Skaityti toliau

L. Zasimavičius. Darbuotojų kova: Dovydas prieš Galijotą? (1)

Linas Zasimavičius | asmeninė nuotr.

Lietuvos dirbančiųjų vidutinis darbo užmokestis 2014-aisiais buvo 4-oje pozicijoje nuo galo tarp visų ES šalių. Lenkėme tik Rumuniją, Bulgariją ir Vengriją. Nepaisant to, jog Lietuvos BVP vienam gyventojui yra didesnis už Estijos (atitinkamai 27,051 ir 26,999 dolerių per metus)  šios šiaurinės Baltijos valstybės vidutinis atlyginimų lygis didesnis daugiau kaip pusantro karto. Šis paradoksas yra itin svarbus, svarstant galimas Darbo Kodekso  pataisas.

Lietuvos valstybė išsiskiria ir didele socialine atskirtimi, kuri yra nulemta  silpnų profesinių sąjungų bei  dabartinio DK neveiksnumo. Gitanas Nausėda yra puikiai Skaityti toliau

B. Ropė. Ką Lietuvai pasakė Europos Komisijos pirmininkas? (14)

Bronis Ropė | asmeninė nuotr.

Kokias ilgalaikes gaires nusibrėšime dėl migrantų krizės, ekonomikos valdymo, išorės santykių europinių gairių – daug peno apmąstymams šiuo klausimu siūlo praėjusį trečiadienį paskelbtas Europos Komisijos pirmininko Jeano-Claude’o Junckerio metinis pranešimas.

Pradžiai, mane itin nudžiugino ir Ž. K. Junkerio pranešimo pabaigoje išvardinti klausimai, kuriais jis nemano esant verta diskutuoti. Greta visos Europos palaikomo teiginio, kad negalima leisti egzistuoti Kiprą dalijančiai sienai, jis pažymėjo, jog padėtis, kai litras pieno Skaityti toliau

Lietuvos bankas prognozuoja lėtesnį Lietuvos ūkio augimą (0)

Alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Lietuvos banko ekonomistai, atsižvelgdami į naujausias vidaus ir užsienio rinkų raidos tendencijas, prognozuoja, kad šiemet šalies ekonomika augs lėčiau, nei prognozuota. Vis dėlto užimtųjų skaičius ir vidutinis darbo užmokestis toliau didės, o mažėjant bendram kainų lygiui, gyventojų perkamoji galia augs.

„Kylantis darbo užmokestis ir vartotojams palankūs kainų pokyčiai skatina vartojimą, kuris kartu su investicijomis tebėra pagrindiniai šalies ūkio varikliai. Skaityti toliau

V. Juodis. Progresiniai mokesčiai (18)

Pinigai | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Keletą mano bendradarbių gan smarkiai sukrėtė birželio aštuntąją Seimo nario Algirdo Syso pateiktas įstatymo pakeitimo projektas dėl progresinių pajamų mokesčių tarifų įvedimo. Jeigu jie būtų pastabesni, žinotų, kad tai ne pirmas ir ne antras beveik identiškas projektas, ir visų jų baigtis panaši, bet visgi – kodėl metodika, naudojama visose be išimties Vakarų Europos šalyse, pas mus vis dar priverčia dažną žmogų iškelti į viršų rankas ir teatrališkai pareikšti, kad jis tada stengtųsi uždirbti kuo mažiau? Kas tai apskritai yra ir kodėl ši tema toks tabu mūsų viešajame ir politiniame diskurse? Skaityti toliau

V. Rubavičius. Lietuva Graikijos veidrodyje (9)

Vytautas Rubavičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Ką beįsijungsi, ką beatsiversi – visur aptiksi Graikijos reikalą. Svarsto politikai, rypuoja komentatoriai, sarkastiškai graudena bankų ir kitokių įmonių analitikai. Atrodo, pastaruoju metu Lietuvą ištiko dvi didžiulės problemos: viena jų – Rusijos grėsmė, o antroji – iš Graikijos slenkantis baubas. Pirmoji grėsmė aiški ir visiems sveiko proto dar nepraradusiems suvokiama. Tačiau antroji – nelabai.

Kuo ta Graikija taip krito į akis Lietuvos politikams ir žiniasklaidai, kad su šios šalies vardu keliamės ir gulame? Skaityti toliau

P. Gylys. Bankų ekspertų benefisai mokesčių klausimais (8)

Povilas Gylys | Alkas.lt nuotr.

Užsienio bankų ekspertai jau seniai tapo mūsų politinio gyvenimo dalimi. Jie neužima politinių postų, tačiau turi nemažą galią – už jų dideli pinigai, galimybės reikštis žiniasklaidoje ir t.t. Jie yra vieni pagrindinių viešosios, taip pat politinės, nuomonės formuotojų. Ir formuoja jie tą nuomonę daugiausia verslo, privačių interesų naudai. Nors kai kam gali susidaryti įspūdis, kad jie rūpinasi viešaisiais, nacionaliniais interesais.

Tačiau ši iliuzija išnyktų, jei kiti galios centrai – profesinės sąjungos, krikščioniškos, tautinės ar kairiosios (jei jų rastųsi) organizacijos būtų pajėgios dalyvauti visavertėje idėjų konkurencijoje. Betgi jos yra silpnos ne tik finansine ar organizacine, bet ir idėjine prasme, todėl viešojoje erdvėje dominuoja proverslininkiški pareiškimai, o taip pat atitinkami vertybiniai instinktai. Jų skiriamasis bruožas – prielaida, kuri daug kam virsta aksioma, kad verslas = ekonomika. Skaityti toliau

„Swedbank“ ekonomikos apžvalga: Lietuvos ekonomiką sukaustė ledai, atlydis – tik vasarą (0)

Pinigai | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Pirmasis šių metų ketvirtis Lietuvos ekonomikai buvo pobaisis – BVP greičiausiai visai neaugo, butų sandorių skaičius buvo maždaug trečdaliu mažesnis nei prieš metus, lietuviškų prekių eksportas sugrįžo į 2011 metų lygį, o valstybės biudžeto pajamos gerokai atsiliko nuo plano. Tačiau tokios ekonomikos tendencijos nebuvo netikėtos ir ilgai užsitęsti neturėtų, todėl „Swedbank“ nekeičia prognozių ‒ šiemet BVP turėtų augti 2,3 procento, o kitais metais augimas paspartės iki 3,5 procento.

Per pirmuosius du šių metų mėnesius eksportas į Rusiją susitraukė net 34,7 procento. Prekyba su kitomis

Skaityti toliau

TVF Lietuvai mato ekonomikos augimo ateitį (0)

kreivėTarptautinis valiutos fondas (TVF) nors ir sumažino Lietuvos ekonomikos augimo prognozes šiems metams nuo 3,1 proc. spalį iki 2,8 proc., šiuo metu.

Lietuvos bankas numato, kad šalies ekonomika šiemet augs 2,7 proc

„Matome labai teigiamą ekonomikos perspektyvą Lietuvoje. Mūsų prognozė yra didesnė, nei daugelis stebėtojų prognozuoja, tačiau 2014 m. Lietuvos ekonomika buvo labai atspari, eksportuotojai prisitaikė prie geopolitinės situacijos, taigi matydami, kokie aktyvūs buvo eksportuotojai, manome, kad Skaityti toliau