Žymos archyvas: BVP

V. Vasiliauskas: Turime labai palankią progą pasirengti būsimiems iššūkiams mūsų ekonomikai (1)

V. Vasiliauskas: iššūkių išvengti nepavyks, bet turime išskirtinai palankią progą pasirengti juos atremti | Pixabay nuotr.

Tvirčiausias per pastaruosius keletą metų ekonomikos atsigavimas ir vis dar itin palankios finansavimo sąlygos atveria kaip reta palankių galimybių langą struktūrinėms pertvarkoms įgyvendinti ir viešiesiems finansams sutvarkyti. Apie tai Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas kalbės balandžio 16-22 dienomis Vašingtone vykstančiuose Tarptautinio valiutos fondo pavasario susitikimuose.

„Pasaulio ekonomika įsitvirtina augimo vėžėse, daugelyje šalių, įskaitant ir Lietuvą, ūkio plėtra yra sparčiausia per pastaruosius keletą metų. Skaityti toliau

Turizmo departamento pertvarka pareikalaus verslo indėlio (0)

Susitikimo rengėjų nuotr.

Pertvarkius Valstybinį turizmo departamentą atsirasiančios naujos įstaigos valdyme turėtų dalyvauti ir turizmo verslo atstovai, o ateityje jie galėtų prisidėti ir įgyvendinant naujus, progresyvius organizacijos finansavimo modelius. Tai ketvirtadienį, sausio 4 d., ūkio ministras Virginijus Sinkevičius aptarė su Lietuvos turizmo rūmų atstovais. 

„Džiugina tai, kad verslo atstovai pozityviai žiūri į galimybę ne tik prisidėti prie reformuojamos organizacijos valdymo, bet ir ateityje, besibaigiant Europos Sąjungos finansavimui, ieškoti naujų, progresyvių finansavimo būdų. Skaityti toliau

K. Masiulis. Pensijas padidino net 60 eurų ar tik 60? (2)

Kęstutis Masiulis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Premjeras ir valdantys politikai mielai giriasi, kad Lietuvos ūkis auga, atlyginimai kyla, pensijos didėja, nors apie didėjančią emigraciją ir degraduojančius regionus diskusijos vengia. Visi Lietuvos makroekonominiai rodikliai teigiami, tačiau Rytų Europoje Lietuva ne tik neatrodo kaip lyderė, bet žymiai arčiau autsaiderių.

Lietuvos augimas neįspūdingas

Visas Europos Sąjungos rytinis sparnas, ne tik Lietuva, jaučia ūkio augimą, kuris Skaityti toliau

Pirmą kartą per Nepriklausomybės laikotarpį tikimasi perteklinio biudžeto (1)

zum.lt

Spalio 11 d. Finansų ministerija Vyriausybei pateikė parengtą 2018 metų valstybės biudžeto projektą, kuriame pagrindinis dėmesys skiriamas skurdo mažinimui, šalies saugumo užtikrinimui, verslumo ir produktyvių investicijų skatinimui bei savivaldybių biudžetų ir finansinio savarankiškumo augimui.

„Mūsų Vyriausybės siūlomas biudžetas yra istorinis keliais aspektais. Tai bus pirmas nedeficitinis biudžetas nuo Nepriklausomybės atkūrimo. Taip pat, tai socialiai jautriausias biudžetas, nes socialinei atskirčiai mažinti skiriame daugiau Skaityti toliau

R. Garuolis. Atsakymas S. Skverneliui ir D. Arlauskui dėl atlyginimų (5)

Ričardas Garuolis | Asmeninė nuotr.

Šiuos metus Europos profesinės sąjungos pradėjo viešųjų ryšių kompanija su šūkiu „Europai reikia atlyginimų didinimo. Laikas mūsų atsigavimui”, kuri angliškai vadinasi „Pay rise“, ir  paskelbė  2017  metus atlyginimų didinimo metais, nes statistiniai duomenys jau rodo, kad visos Europos ūkis atsigauna, įmonių pelnai ir jų vadovų atlyginimai jau seniai pasiekė ikikrizinį lygį, tačiau likusių darbuotojų atlyginimai į ikikrizinį lygį dar negrįžo, nors darbo našumas nuolatos augo. 

Net Europos komisijos pirmininkas Žanas-Klodas Junkeris prieš keletą dienų pasakė, kad „Reikia skubiai spręsti socialinį deficitą, ištaisyti socialinės ir ekonominės politikos Skaityti toliau

T. Bakučionis. Ko valdžia negali daryti, jei nori sugrąžinti emigrantus (2)

Tomas Bakučionis | Asmeninė nuotr.

Stengiuosi nekreipti dėmesio į žiniasklaidoje laikas nuo laiko metodiškai pasirodančius piarinius pamokomuosius rašinėlius, tačiau norom nenorom akis ima ir užkliūva. Prieš keletą dienų Delfi.lt paskelbė Kotrynos Stankutės-Jaščemskienės rašinį „Penki pasiūlymai, kad daugiau lietuvių grįžtų“. Straipsnio autorė yra įmonės „Global lithuanian leaders“ biuro direktorė. Suprantu, kad jaunąją autorę įkvėpė jau ne pirmą kartą viešai nuskambantys politikų godojimai apie emigracijos stabdymą ir emigrantų sugražinimą.

Neketinu daug diskutuoti su autore, juolab Delfi puslapiuose (nes nepriklausau pateptųjų Skaityti toliau

„Vilniaus forumas“ siūlo iš esmės keisti Lietuvos socialinę ir ekonominę politiką (0)

Musuveliavos.lt nuotr.

Pernai metų pradžioje susikūrusi žinomus visuomenės veikėjus vienijanti visuomeninė organizacija „Vilniaus forumas“ parengė ir paskelbė viešą kreipimąsi į Lietuvos valdžią kuriame siūlomos naujos socialinės ekonominės politikos kryptys bei pagrindinės priemonės, leisiančios mažinti emigraciją bei augančią socialinę nelygybę. Viešą kreipimąsi kviečiami pasirašyti visi neabejingi Lietuvos piliečiai.

Tarp pasirašiusiųjų – Bronius Leonavičius, Bronislovas Genzelis, Romas Pakalnis, Sigitas Tamkevičius, Albertas Skaityti toliau

B. Kaulakys. Lietuvos mokslui ir studijoms – bado dieta (I) (0)

Prof. habil. dr. Bronislovas Kaulakys | Mokslolietuva.lt nuotr.

Pastaraisiais metais mokslui ir studijoms (universitetams ir mokslo institutams visų tikslų ir uždavinių įgyvendinimui) iš valstybės biudžeto skiriami asignavimai sudaro tik apie 0,6–0,7 proc. Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) – dvigubai mažiau negu prieš 15–20 m.

Nepaisant to, dominuoja kalbos apie didžiulį, bet ne tą ir ne taip dirbantį Lietuvos mokslo potencialą. Esą ir su labai mažu finansavimu galima aukšta studijų kokybė, dideli mokslo pasiekimai ir reikšminga jų įtaka verslui. Lietuva gali tai, ko nepademonstravo nė viena šalis. Reikia tik teisingai valdyti universitetus, institutus ir atskirus mokslininkus. Skaityti toliau

G. Navaitis. Mažiau vergų – tvaresnė ekonomika (10)

Gediminas Navaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Žiniasklaida pranešė apie „sėkmingą“ trišalės tarybos sprendimą – darbuotojų atostogos per metus sieks vos 20 darbo dienų, be to, darbuotojai per savaitę negalės dirbti ilgiau nei 60 valandų. Premjerui ir kitiems besidžiaugiantiems sutarimu tiktų priminti, kad gyvename XXI amžiuje, kuriame vis dažniau kalbama ne apie rinkos, o apie laimės ekonomika. Ją bent porą kartų minėjo ir pritariantis XIX amžių tinkančiai atgyvenai premjeras

Tarsi lakmuso popierėlis, parodantis, kiek visuomenė suvokė darbo ir laimės sąryšį ir geba pertvarkyti darbo sferą, yra darbo problemų sprendimo būdai. Šiandieną daugelis Skaityti toliau

Nuo ko mes tolstam? (2)

Boguslavas Gruževskis ir Raimondas Kuodis_respublika.lt nuotr

Lietuva kasmet praranda po Alytų ar Marijampolę – žmonės išvažiuoja ten, kur pajėgs savimi pasirūpinti. Skurdas šalyje nemažėja, nelygybė bei socialinė atskirtis – didėja. Visa tai liudija, kad tokia socialinė politika, kuri vykdoma Nepriklausomoje Lietuvoje jau daugiau nei ketvirtį amžiaus, yra niekur nevedanti. Nepaisant realijų, viešojoje erdvėje vyrauja pasakojimai apie „sėkmės Lietuvą“, kuri sparčiai žengia socialinės ir ekonominės pažangos keliu. Skaityti toliau

G. Navaitis. Atgyvenęs ugdymas – visuomenė be ateities (7)

Gediminas Navaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Šiandien, vasario 14 d., Šv. Valentino dieną, dažniau vadinama meilės diena, Seimas rinksis į neeilinę sesiją spręsti neeilinį klausimą – tobulins meilę vaikams ir jų teisių apsaugą. Vėliau priartės eilinė sesija, kurioje vėl bus rūpinamasi vaikais ir jaunimu, reformuojama ugdymo ir švietimo sistema.

Šios reformos prasidėjo dar neatkūrus Valstybės, tačiau vis dar ginčijamasi apie mokinius su terbelėmis ir išsilavinusių žmonių ar juos lavinančių universitetų perteklių. Diskutavus tiek metų gal jau būtų galima paklausti: „Koks lietuviško ugdymo tikslas?“ Skaityti toliau

Eurostatas skebia, kad metinis Lietuvos BVP augimas antrąjį ketvirtį buvo spartesnis nei vidutiniškai ES (0)

Alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Kaip skelbia Eurostatas, metinis Lietuvos bendrojo vidaus produkto augimas antrąjį šių metų ketvirtį buvo didesnis nei vidutinis Europos Sąjungoje, dar 7 valstybėms pateikus duomenų.

Lietuvos ekonomika antrąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu ketvirčiu pernai, augo 2 proc. Europos sąjungos augimas – 1,8 proc., o eurą turinčių šalių tarpe – 1,6 proc.

Latvijoje metinis bendrojo vidaus produkto augimas antrąjį ketvirtį siekė 0,7 proc., Estijoje – 0,5 procento. Skaityti toliau

Lietuvos bankas paskelbė, kiek šiemet ir kitais metais augs šalies BVP (0)

kreivėLietuvos bankas nekeičia pavasario šalies ūkio augimo prognozės ir teigia, kad šiemet Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) augs 2,6 procento. Kitų metų ūkio augimo prognozė sumažinta nuo 3,4 iki 3,3 procento.

„Matydami teigiamas tendencijas, prognozuojame, kad šalies ūkis nemenkai augs ir šiemet, ir kitąmet – atitinkamai 2,6 ir 3,3 proc. Šiemet tai bus sparčiausias ūkio augimas Baltijos šalyse“, – sako Lietuvos banko Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos direktorius Gediminas Šimkus.

Latvijos centrinis bankas prognozuoja, kad Latvijos ekonomika šiemet augs 2 proc. Skaityti toliau

R. Grajauskas. 2016 metais Lietuvos ekonomiką už ausų temps atsigaunanti Europa (0)

R. Grajauskas | asmeninė nuotr.

Artėjant 2016 metams, rinkoje netyla kalbos apie galimą naują krizę. Kiek pagrįstos tokios kalbos ir kokie galimi tokios krizės šaltiniai? Ar bėdų mums gali pridaryti tik užsienio situacija ar ir šalies viduje vykstantys procesai?

Burbulas JAV ekonomikoje

JAV akcijų rinka šiuo metu išgyvena didžiausią pakilimą istorijoje, o JAV akcijų rinkos kapitalizacijos ir šalies BVP santykis yra istorinėse aukštumose. Tradiciškai po tokių pakilimų visuomet sekdavo korekcijos, todėl ir šiuo atveju ryškesnė, t.y. bent 20 proc. siekianti, korekcija yra net labai tikėtina. Skaityti toliau

P. Gylys. Apie idiotizmą ir biudžetą (18)

Povilas Gylys | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Šiuo metu mes svarstome svarbiausią metinį ekonominį šalies dokumentą – nacionalinį biudžetą. Mat vos ne trečdalis nacionalinio produkto yra perskirstoma per biudžetą ir per jį yra finansuojami visuomenei labai svarbūs viešieji poreikiai. Deja, mūsų nomenklatūra neskiria deramo dėmesio šitam dokumentui. Be to, paskęstama techniniuose klausimuose nematant strateginės perspektyvos. Faktiškai nėra politinės diskusijos biudžeto klausimais. Politinės diskusijos tarp krikščionių, socialistų ir liberalų. Iš dalies jos nėra dėl to, kad, kaip ir visada, šitas biudžetas yra liberalus. Biudžeto paradigma nesikeičia ir nesvarbu kas yra valdžioje – ar taip vadinami krikščionys, ar tariami socialistai. Viešųjų finansų paradigma visada išlieka liberali. Skaityti toliau

L. Zasimavičius. Darbuotojų kova: Dovydas prieš Galijotą? (1)

Linas Zasimavičius | asmeninė nuotr.

Lietuvos dirbančiųjų vidutinis darbo užmokestis 2014-aisiais buvo 4-oje pozicijoje nuo galo tarp visų ES šalių. Lenkėme tik Rumuniją, Bulgariją ir Vengriją. Nepaisant to, jog Lietuvos BVP vienam gyventojui yra didesnis už Estijos (atitinkamai 27,051 ir 26,999 dolerių per metus)  šios šiaurinės Baltijos valstybės vidutinis atlyginimų lygis didesnis daugiau kaip pusantro karto. Šis paradoksas yra itin svarbus, svarstant galimas Darbo Kodekso  pataisas.

Lietuvos valstybė išsiskiria ir didele socialine atskirtimi, kuri yra nulemta  silpnų profesinių sąjungų bei  dabartinio DK neveiksnumo. Gitanas Nausėda yra puikiai Skaityti toliau

B. Ropė. Ką Lietuvai pasakė Europos Komisijos pirmininkas? (14)

Bronis Ropė | asmeninė nuotr.

Kokias ilgalaikes gaires nusibrėšime dėl migrantų krizės, ekonomikos valdymo, išorės santykių europinių gairių – daug peno apmąstymams šiuo klausimu siūlo praėjusį trečiadienį paskelbtas Europos Komisijos pirmininko Jeano-Claude’o Junckerio metinis pranešimas.

Pradžiai, mane itin nudžiugino ir Ž. K. Junkerio pranešimo pabaigoje išvardinti klausimai, kuriais jis nemano esant verta diskutuoti. Greta visos Europos palaikomo teiginio, kad negalima leisti egzistuoti Kiprą dalijančiai sienai, jis pažymėjo, jog padėtis, kai litras pieno Skaityti toliau

Lietuvos bankas prognozuoja lėtesnį Lietuvos ūkio augimą (0)

Alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Lietuvos banko ekonomistai, atsižvelgdami į naujausias vidaus ir užsienio rinkų raidos tendencijas, prognozuoja, kad šiemet šalies ekonomika augs lėčiau, nei prognozuota. Vis dėlto užimtųjų skaičius ir vidutinis darbo užmokestis toliau didės, o mažėjant bendram kainų lygiui, gyventojų perkamoji galia augs.

„Kylantis darbo užmokestis ir vartotojams palankūs kainų pokyčiai skatina vartojimą, kuris kartu su investicijomis tebėra pagrindiniai šalies ūkio varikliai. Skaityti toliau

V. Juodis. Progresiniai mokesčiai (18)

Pinigai | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Keletą mano bendradarbių gan smarkiai sukrėtė birželio aštuntąją Seimo nario Algirdo Syso pateiktas įstatymo pakeitimo projektas dėl progresinių pajamų mokesčių tarifų įvedimo. Jeigu jie būtų pastabesni, žinotų, kad tai ne pirmas ir ne antras beveik identiškas projektas, ir visų jų baigtis panaši, bet visgi – kodėl metodika, naudojama visose be išimties Vakarų Europos šalyse, pas mus vis dar priverčia dažną žmogų iškelti į viršų rankas ir teatrališkai pareikšti, kad jis tada stengtųsi uždirbti kuo mažiau? Kas tai apskritai yra ir kodėl ši tema toks tabu mūsų viešajame ir politiniame diskurse? Skaityti toliau

V. Rubavičius. Lietuva Graikijos veidrodyje (9)

Vytautas Rubavičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Ką beįsijungsi, ką beatsiversi – visur aptiksi Graikijos reikalą. Svarsto politikai, rypuoja komentatoriai, sarkastiškai graudena bankų ir kitokių įmonių analitikai. Atrodo, pastaruoju metu Lietuvą ištiko dvi didžiulės problemos: viena jų – Rusijos grėsmė, o antroji – iš Graikijos slenkantis baubas. Pirmoji grėsmė aiški ir visiems sveiko proto dar nepraradusiems suvokiama. Tačiau antroji – nelabai.

Kuo ta Graikija taip krito į akis Lietuvos politikams ir žiniasklaidai, kad su šios šalies vardu keliamės ir gulame? Skaityti toliau

P. Gylys. Bankų ekspertų benefisai mokesčių klausimais (8)

Povilas Gylys | Alkas.lt nuotr.

Užsienio bankų ekspertai jau seniai tapo mūsų politinio gyvenimo dalimi. Jie neužima politinių postų, tačiau turi nemažą galią – už jų dideli pinigai, galimybės reikštis žiniasklaidoje ir t.t. Jie yra vieni pagrindinių viešosios, taip pat politinės, nuomonės formuotojų. Ir formuoja jie tą nuomonę daugiausia verslo, privačių interesų naudai. Nors kai kam gali susidaryti įspūdis, kad jie rūpinasi viešaisiais, nacionaliniais interesais.

Tačiau ši iliuzija išnyktų, jei kiti galios centrai – profesinės sąjungos, krikščioniškos, tautinės ar kairiosios (jei jų rastųsi) organizacijos būtų pajėgios dalyvauti visavertėje idėjų konkurencijoje. Betgi jos yra silpnos ne tik finansine ar organizacine, bet ir idėjine prasme, todėl viešojoje erdvėje dominuoja proverslininkiški pareiškimai, o taip pat atitinkami vertybiniai instinktai. Jų skiriamasis bruožas – prielaida, kuri daug kam virsta aksioma, kad verslas = ekonomika. Skaityti toliau

„Swedbank“ ekonomikos apžvalga: Lietuvos ekonomiką sukaustė ledai, atlydis – tik vasarą (0)

Pinigai | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Pirmasis šių metų ketvirtis Lietuvos ekonomikai buvo pobaisis – BVP greičiausiai visai neaugo, butų sandorių skaičius buvo maždaug trečdaliu mažesnis nei prieš metus, lietuviškų prekių eksportas sugrįžo į 2011 metų lygį, o valstybės biudžeto pajamos gerokai atsiliko nuo plano. Tačiau tokios ekonomikos tendencijos nebuvo netikėtos ir ilgai užsitęsti neturėtų, todėl „Swedbank“ nekeičia prognozių ‒ šiemet BVP turėtų augti 2,3 procento, o kitais metais augimas paspartės iki 3,5 procento.

Per pirmuosius du šių metų mėnesius eksportas į Rusiją susitraukė net 34,7 procento. Prekyba su kitomis

Skaityti toliau

TVF Lietuvai mato ekonomikos augimo ateitį (0)

kreivėTarptautinis valiutos fondas (TVF) nors ir sumažino Lietuvos ekonomikos augimo prognozes šiems metams nuo 3,1 proc. spalį iki 2,8 proc., šiuo metu.

Lietuvos bankas numato, kad šalies ekonomika šiemet augs 2,7 proc

„Matome labai teigiamą ekonomikos perspektyvą Lietuvoje. Mūsų prognozė yra didesnė, nei daugelis stebėtojų prognozuoja, tačiau 2014 m. Lietuvos ekonomika buvo labai atspari, eksportuotojai prisitaikė prie geopolitinės situacijos, taigi matydami, kokie aktyvūs buvo eksportuotojai, manome, kad Skaityti toliau

Dirbti mokytoju – pats geriausias būdas išlikti jaunatviškam (0)

Donata Majauskaitė | LEU nuotr.

Lietuvos edukologijos universitete (LEU) pedagogines specialybes studijuojantys studentai dažniausiai jau nuo pirmo kurso turi pedagoginių praktikų ir gyvai susipažįsta su savo būsimu darbu, išbando save mokytojo kėdėje. Donata Majauskaitė, LEU IV kurso lituanistikos studentė, pedagoginę praktiką atliko ne Lietuvoje, o Vokietijoje įsikūrusioje Vasario 16-osios gimnazijoje. Mergina tikina daug išmokusi iš savo praktikos vadovės ir mokinių, pamačiusi stiprią bendruomenę, kur visada bendraujama, šypsomasi, kartu dirbama ir švenčiama. „Ir aš spėjau pasijausti šios bendruomenės dalimi“, Skaityti toliau

Lietuvos ekonomika augs lėčiau, bet išliks tarp sparčiausiųjų ES (0)

Alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Įvertinusi Lietuvos ūkio būklę bei išorės veiksnių įtaką raidos tendencijoms, Finansų ministerija atnaujino pagrindinių makroekonomikos rodiklių perspektyvas 2015–2017 metams ir parengė jas 2018 metams. Nors numatomas lėtesnis nei prognozuota praėjusių metų rudenį,  Lietuvos ekonomikos augimas, jis ir toliau išliks tarp sparčiausiųjų Europos Sąjungoje bei euro zonoje.

Pagal atnaujintą scenarijų šiemet numatomas 2,5 proc. BVP augimas. Prognozės atnaujintos, įvertinus nuo 2014 m. rugsėjo Skaityti toliau

Z. Vaišvilos spaudos konferencija: Apie ką viešai nekalbama dėl eurozonos? (video) (21)

Zigmas Vaišvila | Alkas.lt nuotr.

Vasario 26 d. 10 val. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Zigmo Vaišvilos spaudos konferencija Seime „Apie ką viešai nekalbama dėl eurozonos?“

Signataras Zigmas Vaišvila spaudos konferencijoje aptars tai, kas nutylima apie Graikijos vyriausybės derybas su euro zonos šalimis, nes tikrųjų tikslų viešai neatskleidė nė viena šių derybų šalis.

Zigmas Vaišvila pateiks informaciją apie euro zoną, kas joje vyksta ir kokių pasekmių galime tikėtis mes ir visa euro zona, Graikija. Skaityti toliau

Europos Komisija blogina Lietuvos ekonomikos augimo prognozes (0)

kreivėPagal Europos Komisijos rudens prognozę numatoma, kad likusiais šių metų mėnesiais tiek Europos Sąjungoje (ES), tiek euro zonoje ekonomika augs lėtai. Numatoma, kad per visus 2014 metus realiojo BVP augimas sudarys 1,3 proc. ES ir 0,8 proc. euro zonoje. Tikimasi, kad 2015 m. dėl didesnės užsienio ir vidaus paklausos augimas pamažu spartės iki atitinkamai 1,5 proc. ir 1,1 proc. O 2016 m., sustiprėjus finansų sektoriui (Europos Centriniam Bankui atlikus išsamų vertinimą ir toliau kuriant bankų sąjungą) ir įgyvendinus naujausias struktūrines reformas, kurios pradeda duoti rezultatų, ekonominė veikla paspartės ir augimas sudarys Skaityti toliau

SEB analitikai optimistiški: Lietuvos ekonomika semsis stiprybės iš vidaus rinkos (1)

ekonomikos kylimasNepaisant Vakarų ir Rusijos abipusių sankcijų, SEB banko analitikai Lietuvos ekonomikos perspektyvą vertina gana optimistiškai. ,

Naujausioje SEB banko analitikų parengtoje „Lietuvos makroekonomikos apžvalgoje“ prognozuojama, kad šiemet šalies BVP išaugs 2,7 proc., kitąmet – 3,2 proc., o 2016 m. – 4 proc., infliacija sudarys atitinkamai 0,1 proc., 0,7 proc. ir 1 proc., t.y. bus kur kas mažesnė nei Europos centrinio banko toleruojamas 2 proc. lygis. Skaityti toliau

K.Celiešius: nuotaikų gerėjimo Europoje dar teks palaukti (0)

K.Celiešius

Nepaisant silpnėjančio euro, lūkesčių augimo Europoje dar teks palaukti – silpnėjantis euras ilgesniu laikotarpiu turėtų po truputį skatinti euro zonos eksportą, tačiau šis efektas bent jau rugsėjo mėnesį dar neatsispindės verslo lūkesčiuose.

Euro zonos, kaip ir euro zonos milžinės Vokietijos, gamintojų nuotaikos rugsėjį, prognozuojama, blogėjo. Skaityti toliau

P. Gylys. Nomenklatūra – nebijo jie nei Dievo, nei Karlo Markso (32)

Povilas Gylys | asmeninė nuotr.

Prisipažinsiu – šį tekstą išprovokavo Kęstučio Girniaus straipsnelis „Beširdė ar nepajėgi valstybė?“. Perskaitęs straipsnelį ir dar kartą pavartęs statistiką, buvusiam universiteto Kolegai atsakysiu į pavadinime užduotą klausimą – ir viena, ir kita. Turime valdžią, nesinori vartoti termino „valstybė“, kuri neturi širdies, o kai nėra širdies, tai ir galios nedidelės.

K. Girnius lygina Lietuvos, Estijos ir Latvijos duomenis pensijų ir darbo užmokesčio srityje, skaičiais pademonstruodamas, kad mūsų šalis pagal šiuos parametrus užima paskutinę vietą. Toliau jis išdėsto savo matymą į sukėlusias tokią padėtį priežastis. Skaityti toliau