Žymos archyvas: Butyrkų kalėjimas

Paminėtos generolo Jono Žemaičio-Vytauto 110-osios gimimo metinės (0)

Jonas Žemaitis-Vytautas | wikipedia.org nuotr.

Kovo 15 d. minint generolo Jono Žemaičio-Vytauto 110-ąsias gimimo metines Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje vyko iškilmingas minėjimas. Taip pat ir Jurbarko r., Šimkaičių girioje prie gen. Jono Žemaičio Vytauto vadavietės-bunkerio. Čia Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio motorizuotojo pėstininkų bataliono kariai atliko šventinę atminimo salvę.

Jonas Žemaitis-Vytautas, okupuotos Lietuvos Prezidentas, yra drąsos, ištvermės ir ištikimybės visuotiniams laisvės ir Skaityti toliau

Bus pagerbtas rusų okupantų nužudyto Lietuvos vidaus reikalų ministro K. Skučo atminimas (37)

Generolas Kazys Skučas gimtinėje Maručiuose. Stovi iš kairės: K. Skučas, žmona Stefanija, mama Gertrūda, brolio Prano žmona Marija, dukra Jūratė. 1940 m. | archyvinė nuotr.

Liepos 30 d., šeštadienį, 12 val., Mauručiuose, ties Kauno rajono ir Prienų rajono riba (šalia automagistralės „Via Baltica“) bus paminėtos paskutiniojo tarpukario Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro, brigados generolo, Vyties Kryžiaus kavalieriaus Kazimiero Skučo 75-osios žūties metinės ir atidengtas paminklinis akmuo.

Renginį rengia generolo dukterėčios – žurnalistė Virginija Skučaitė ir poetė Ramutė Skučaitė, joms padeda Kauno rajono savivaldybė, Prienų rajono savivaldybė, Ežerėlio kultūros centras.

K. Skučas buvo pirmąja tarpukario Lietuvos vyriausybės auka. Rusiškieji Lietuvos okupantai jis sušaudė 1941 m. liepos 30-ąją Maskvos Butyrkų kalėjime. Okupantų sufabrikuota K. Skučo baudžiamoji byla iki šiol dar negrąžinta Lietuvai.

Skaityti toliau

J. Žemaitis–Vytautas: Lietuva, iškovojusi laisvę, įvertins mūsų siekius ir mūsų darbus (0)

Jonas Žemaitis-Vytautas

Šiandien sukanka 60 metų, kaip sovietų okupantai pasmerkė Lietuvos Prezidentą generolą Joną Žemaitį-Vytautą sušaudymui.

Šios iškilios asmenybės kova devynerius metus šaltuose bunkeriuose nepritekliuje, pavojuose, kiekvieną dieną pasiruošus žūti už Tėvynę, išpildė didžiausius tautos lūkesčius. Jie buvo įrašyti į Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. Deklaraciją, kad Lietuva „prisidėdama prie kitų tautų pastangų sukurti pasaulyje teisingumu ir laisve pagrįstą pastovią taiką, besiremiančią pilnutiniu įgyvendinimu tikrosios demokratijos principų, išplaukiančių iš krikščioniškosios moralės supratimo ir paskelbtų Atlanto Chartijoje, Skaityti toliau

Č.Iškauskas. Pokario pasipriešinimas: kaip elgtumės šiandien? (26)

Lietuvos partizanai |  Genocido aukų muziejaus nuotr.

Daugelis tyrinėtojų sutaria, kad organizuotas ginkluotas partizaninis pasipriešinimas sovietų okupantams išblėso 1953 m. gegužės pabaigoje. Tuomet, kai į enkavedistų rankas pateko išduotas Jonas Žemaitis-Vytautas, partizanų generolo laipsnį turėjęs jų vadas, 1954-ųjų lapkričio 26-ąją sušaudytas Maskvos Butyrkų kalėjime.

Kiti gi, pavyzdžiui, aktyvus šio pasipriešinimo dalyvis ir išleistų atsiminimų autorius Vytautas Mačionis teigia, kad, praėjus metams po J.Stalino mirties, Skaityti toliau

Kauno Petrašiūnų kapinių panteone bus atidengtas kenotafas prof. A.Voldemarui (2)

Augustinas Voldemaras

Gruodžio 14 d., penktadienį, 12 val. Kauno miesto Petrašiūnų kapinių panteone bus atidengtas kenotafas (simbolinis antkapinis paminklas, statomas pagerbti mirusįjį, kurio kapas arba palaidojimo vieta nėra žinoma) tarpukario Lietuvos politiniam veikėjui, istorikui, pirmosios Vyriausybės vadovui prof. Augustinui Voldemarui (1883 – 1942).

Augustinas Voldemaras Gimė 1883 m. balandžio 16 d. Švenčionių apskrityje, Tverečiaus valsčiuje, Dysnos kaime. 1897 m. baigė apskrities mokyklą. 1904 m. aukso medaliu baigė Peterburgo gimnaziją, 1909 m. Skaityti toliau