Žymos archyvas: Borisas Jelcinas

A. Liekis. Lietuvių elito vištakumas Tautos nepriklausomybės šviesoje (VII) (4)

Algimantas Liekis (1943-2019) | Alkas.lt nuotr.

Tęsinys, 1 dalis čia, 2 dalis čia, 3 dalis čia, 4 dalis čia, 5 dalis čia, 6 dalis čia.

11. Pagal didelių ponų valią

Lietuvos patriotus jaudina, kad švenčiant ir Vasario 16-osios 100-metį, nė viena partija, nė vienas Respublikos vadovas nepaskelbė nuostatų dėl mūsų, lietuvių Tautos, jos Skaityti toliau

V. Vasiliauskas. Pralaimėtas mūšis: okupacinė kariuomenė išvesta, bet slaptoji liko* (video) (20)

Valdas Vasiliauskas | alkas.lt nuotr.

…tos pačios rankos, kurios dėjo mums antrankius, dabar taikiai atkiša delnus: „Nereikia!… Nereikia kapstytis po praeitį!.. Kas buvo – pražuvo!“ Bet juk yra ir kita patarlė: „Melo trumpos kojos“. […] Ar įstengsime ir ar išdrįsime aprašyti visą bjaurastį, kurioje gyvenom (kuri, beje, ne taip labai ir skiriasi nuo dabarties)? Ir jeigu tos bjaurasties neparodysime visoje baisybėje, iškart bus melas.
Aleksandras Solženicynas „Gulago archipelagas“

Paskutinis okupacinės kariuomenės kareivis Lietuvos teritoriją paliko 1993 m. rugpjūčio 31 d. 23 val. 45 min. Galime Skaityti toliau

L. Milčius. Prisimenant 1991 m. Sausio 13-ąją (video) (12)

1991 m. Sausio 13-osios naktis prie Aukščiausiosios Tarybos. | A.Žižiūno nuotrauka

Sunku ir pačiam patikėti, kad Sausio 13-osios nakčiai jau 26-eri metai, kurią dažnai pavadiname kruvinąją arba išbandymų naktimi. Manau, kad galima būtų pavadinti ir mūsų vienybės, ryžto, garbės naktimi, kuri leido išbrėkšti visai kitam rytui. Laikas, lyg upės vanduo – daug ką nuneša, sumaišo. Ir tai, kas vieniems atrodė ir atrodo nepaprastai svarbu, tragiška, didvyriška, dabar kitiems gali atrodyti tik kaip tolima, dabarčiai nelabai svarbi istorija.

Bet nevalia Sausio 13-osios nakties pamiršti, nes tuo metu sprendėsi laisvos Lietuvos valstybės, lietuvių tautos likimas. To meto dienos ir naktys, mano žmonių karta Skaityti toliau

Pasaulinio konflikto ženklai vis ryškesni (0)

Audrius Butkevičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Apie svarbiausius praėjusios savaitės pasaulio politikos įvykius ir reikšmingiausias tendencijas specialiai „Respublikai“ pasakoja Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, saugumo politikos ekspertas Audrius Butkevičius.

–  Lenkija, regis, ketina priimti įstatymą, kuris „lietuviškąjį nacionalizmą“ prilygintų šalyje draudžiamoms totalitarinėms ideologijoms – nacizmui ir komunizmui. O juk mūsų valdžia visą laiką aiškino, kad lenkai yra mūsų „strateginiai partneriai“. Ar tai reiškia, kad „partnerystė“ baigėsi? Skaityti toliau

V. Landsbergis. Dar vienas 25-metis (16)

Vytautas Landsbergis | penki.tv nuotr.

Rugpjūtšio „pūtšas“ iš pradžių atrodė itin bjauriai, išties grėsmingai. Be juokų. Štai ir atėjo „diena x“,  kurios laukėme nuo pat Kovo 11-osios. Dabar tai didelė Sausio Tryliktoji nuo Baltijos iki Vladivostoko. Ims nebe Vilnių, ims viską. O Vakarai skystoki, o Maskva ar išeis į gatves? Ką gi, bent mes turim laikyti savo poziciją ir pareikšti ją iš karto. Generolui Kuzminui, kuris paskambino iš Rygos informuodamas, kad dabar jis – Pabaltijo apygardos aukščiausia valdžia, atsakiau, kad jis mums jokia valdžia, ir jo įsakymai nebus vykdomi. Susirinko mano sukviesta Aukščiausioji Taryba ir nusiuntėm paramos telegramą Borisui Jelcinui. Esame kartu su Rusijos demokratais, o pučistų veikla Lietuvoje nusikalstama. Skaityti toliau

„Pokalbiai su Audriu Antanaičiu”: 25-eri metai po „GKČP” pučo Maskvoje – ar galėjo istorija susiklostyti kitaip? (video) (1)

 

Audrys Antanaitis, Juozas Olekas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Nuo to įsimintino rugpjūčio 19-os ryto praėjo jau 25-eri metai. Tada viskas atrodė ganėtinai baisiai – agonijos apimtoje Sovietų Sąjungoje dienai valdžią perėmė chunta (GKČP – lietuviškai – Valstybinis ypatingosios padėties komitetas), izoliavusi SSRS prezidentą Michailą Gorbačiovą ir į Maskvos gatves išvedusi armiją.

Tačiau baimė truko labai neilgai. Garsioji Rusijos prezidento Boriso Jelcino kalba nuo tanko pakeitė situaciją. Atsikvošėję Rusijos ir kitų buvusių SSRS kolonijų žmonės pasipriešino chuntai, kuri griūdama kartu su savimi į nebūtį nusinešė ir visą nukaršusią Sovietiją.
Viskas tada baigėsi pakankamai gerai. O ar galėjo būti kitaip? Apie tai Audrys Antanaitis kalbasi su tuometinės ketvirtosios Lietuvos Vyriausybės sveikatos apsaugos ministru , dabartiniu krašto apsaugos ministru Juozu Oleku. Skaityti toliau

„Mes ir jie“: Lietuviškasis Sankt Peterburgo kodas: kaip rusas už Lietuvos laisvę kovojo (video) (0)

Alkas.lt nuotr.

Laisvės kaina yra didelė. Taip tvirtina Aleksandras Jakovlevičius Vinnikovas – Sankt Peterburge gyvenantis Rusijos politikas ir visuomenės veikėjas. Jis turi pagrindo taip tvirtinti, nes prieš dvidešimt penkerius metus buvo vienas iš svarbių Rusijos demokratijos atgimimo veikėjų.

Tačiau, kas yra labai svarbu mums, sausio įvykių metu jis aktyviai palaikė ir Lietuvos laisvės kovą. Tą naktį, kai aplinkui Aukščiausiąją Tarybą ir televizijos bokštą važinėjo sovietų tankai, Skaityti toliau

Mirė Lietuvos draugas, rusų politikas, istorikas Jurijus Afanasjevas (video) (0)

jurijus-afanasjevas

Rugsėjo 14 d. po sunkios ligos Maskvoje mirė politikas, istorikas, Rusijos valstybinio humanitarinio universiteto įkūrėjas Jurijus Afanasjevas (Юрий Афанасьев).

Jis praėjusio amžiaus paskutinio dešimtmečio pradžioje buvo vienas iš Rusijos demokratų lyderių. Būtent jo pastangomis garsiąją Sausio 13-osios naktį Vytautui Landsbergiui pavyko susisiekti su Rusijos Aukščiausios Tarybos pirmininku Borisu Jelcinu ir pranešti apie kruvinus įvykius Lietuvoje. J. Afanasjevas apdovanotas Sausio 13-osios  medaliu ir LDK Gedimino ordino Komandoro kryžiumi. Skaityti toliau

A. Martinkus. Ar Lietuva sulauks savo Boriso Jelcino? (21)

Jelcinas ir Putinas | Reuters-Scanpix nuotr.

Rašantis šias eilutes per pastaruosius kelerius metus jau publikavo ne vieną tekstą, kurio atsiradimo priežastis buvo skausmingas susidūrimas su bauginančiu lietuvių tautos biologinės ir dvasinės degradacijos faktu.

Iš tos pačios patirties gimė ir šis tekstas, kuriame „biologinės“ tautos degradacijos liudijimu laikomi visiems gerai žinomi demografiniai duomenys, o „dvasinė“ degradacija suprantama pirmiausia (nors ir ne vien tik) kaip tos tautos „elito“ dalies, kurią galima pavadinti „valstybiniu elitu“, išsigimimas, pasireiškiantis „olimpinės ramybės“ laikysena tautos biologinės nykties akivaizdoje. Skaityti toliau

Č.Iškauskas. Ar įmanoma nauja Baltijos šalių okupacija? (89)

SSSR kariuomenės daliniai peržengia Lietuvos Respublikos sieną. 1940 m. birželio 15 d. | LCVA, 1789-1(6-138) PII. nuotr.

Prisimenate Lietuvos laisvės lygos (LLL) plakatus „Red Army Go Home!“? Tada ne vienam bėgo šiurpuliukai per nugarą: na ir drąsus Antanas Terleckas, sugaudys juos „kagėbė“, milicija už kiekvieno kampo, kas čia dabar bus… Vienintelė LLL buvo nuosaiki, nevyniojo į vatą savo reikalavimų, kaip, antai, darė kai kurie Sąjūdžio aktyvistai – LKP CK nariai, nedrąsiai siūlydami palikti kokia 30 tūkstančių sovietinių karių, nes antraip užsitrauksim didelę Maskvos nemalonę…

O prieš 20 metų A.Terlecko kantrybė buvo apvainikuota svarbia pergale: okupantų karinė mašina po beveik 54 metų dominavimo Lietuvoje pagaliau išsidangino iš nepriklausomos valstybės, ir štai tada atėjo tikroji laisvė. Skaityti toliau

J. Užurka. 1991-jų Sausio 13-sios naktį prisiminus (3)

Sausio 13-oji | A.Petrulevičiaus nuotr.

Išaušo sausio aštuntosios rytas. Mūsų, Krašto apsaugos departamento Vilniaus zonos štabo kabinetuose Jogailos g.10, pilna žmonių. Prirūkyta, geriame arbatą, valgome sumuštinius, įdėmiai klausomės radijo. Dokumentai jau išvežti, stalčiai, spintos tuščios, kas turi kokį ginklą, tikriname.

Gauname žvalgų, postų sargybų pranešimus. Jaučiame, kad atomazga bus greitai. Tik ar kruvina?

Įstaigų, irgi įsikūrusių šiame pastate, žmonės žiūri į mus vieni su gailesčiu, kiti su baime, treti užuojaučiančiai atsargiai klausia; Skaityti toliau

B.Jelcinui – aukščiausias Lietuvos apdovanojimas (0)

Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.

Šiandien, rugpjūčio 27 dieną, Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė buvusiam Rusijos Federacijos Prezidentui Borisui Jelcinui skirtą valstybinį apdovanojimą įteikė jo našlei Nainai Jelcinai. Borisas Jelcinas po mirties apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Didžiuoju kryžiumi už asmeninį indėlį įtvirtinant Lietuvos valstybingumą ir plėtojant Lietuvos ir Rusijos Federacijos tarpvalstybinius santykius.

Šalies vadovė pabrėžė, jog Borisas Jelcinas skatino demokratinius pokyčius Rusijoje, kurie keitė žmonių mąstymą ir atvėrė duris tarptautiniam Baltijos valstybių pripažinimui. Skaityti toliau

B. Jelcinui skirtas valstybinis Lietuvos apdovanojimas bus įteiktas jo našlei (0)

B.Jelcinas

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė rytoj, rugpjūčio 27 d. 13 val. iškilmingos ceremonijos Prezidentūroje metu įteiks po mirties buvusiam Rusijos Federacijos Prezidentui Borisui Jelcinui skirtą Vyčio Kryžiaus ordino Didyjį kryžių. Valstybinis apdovanojimas bus įteiktas Prezidento našlei Nainai Jelcinai.

Pirmasis Rusijos vadovas po mirties apdovanotas vienu iš aukščiausiu Lietuvos valstybinių apdovanojimų už asmeninį indėlį įtvirtinant Lietuvos valstybingumą ir nuopelnus plėtojant Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos tarpvalstybinius santykius. Skaityti toliau

V.Landsbergis: Lietuvos ir Rusijos perspektyvos prieš 20 metų (1)

Vytautas Landsbergis

Atkuriamojo Seimo Pirmininko, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro, Europos Parlamento nario prof. Vytauto Landsbergio kalbą, pasakytą apskritojo stalo diskusijoje „Lietuvos ir Rusijos tarpvalstybinių santykių sutarties reikšmė 1991 metais ir šiandien“.

Lietuvos taikus kelias į laisvę, nusilpus agresyviajai sovietų imperijai, buvo ypatingas, unikalus reiškinys Europos tautų istorijoje. O kad šis kelias buvo nueitas sėkmingai ir per itin trumpą laiką – vos per trejus metus, – lėmė nemažiau unikalūs poslinkiai Rusijos žmonių sąmonėje, ypatingu būdu susiklostančios aplinkybės bei galimybės jų šalies ateičiai. Skaityti toliau