Žymos archyvas: blukis

Kalėdinio blukio deginimas ir kermošius Rumšiškėse! (1)

Blukio vilkimas | Eglės Knygauskaitės-Liakienės nuotr.

Baigiantis metams, gruodžio 29 dieną, 13  val. Lietuvos liaudies buities muziejus Rumšiškėse kviečia visus pabūti gamtoje ir su folkoro ansambliais pagal senus Kalėdų papročius atšvęsti blukvilkio šventę!

Renginys prasidės 13 valandą prie Žemaitijos sektoriaus, Užbradumės smuklės. Iš ten su dainomis ir žaidimais blukis bus velkamas per Žemaitijos kaimo sodybas, o šventės pabaigoje iškilmingai sudeginamas. Vyks ir kalėdinis kermošius.

Kalėdinio blukio deginimo šventė Lietuvos liaudies buities muziejuje pirmą kartą švęsta 2014 m. gruodžio 27 dieną. Prisiminti šį senovinį paprotį pasiūlė panevėžietis verslininkas Jonas Sabeckas, atvežęs ir padovanojęs muziejui didžiulį, įvairiais simboliais drožinėtą rąstigalį – blukį.

O kas yra blukis? Pagal senuosius lietuviškus papročius Kalėdų šventės ženklas buvo Didžioji Kaladė, žemaičių dar vadinama – Blukiu, o aukštaičių – Ugnies Mituliu. Tikėta, jog jam galima perduoti ir palikti visas savo kaltes, nuodėmes bei pykčius. Tai padaroma trinktelint per blukį lazda ar kokiu kitu daiktu. Velkant blukį po kaimą, o paskui jį sudeginus, supleška ir jame slypintis blogis bei nepritekliai. Kai kuriuose Lietuvos regionuose šis apeiginis kaimynų sveikinimo paprotys gyvavo iki Pirmojo pasaulinio karo.

J. Vaiškūnas. Kalėdos primena – Lietuva yra ČIA! (26)

Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt, G. Vaiškūnaitės nuotr.

Saulei įriedėjus į žiemos žemuosius rytus ir Pasauliui panirus į didžiosios tamsos galių gelmes – švenčiame Kūčias bei Kalėdas.

Mūsų protėvių sakmės byloja – kadai Pasaulis skendėjo Tamsoje. Tuomet Dieviškas Kalvis, pasak senųjų metraščių vardu Televelis, paėmęs blizgančią geležį, kalė, kalė ir per šešerius metus nukalė Saulę. Tada, užlipęs ant aukščiausios trobos, įmetė ją į Dangų. Ir iki šios dienos Ji ten tebešviečia. Latvių sakmėse priduriama, jog Saulę sukūrė Dievas su Skaityti toliau

Kartu su blukiu – supleškėjo ir pernykštės negandos (nuotraukos, video) (0)

blukio-deginimas-llbm.lt-nuotr-1-1200

Gruodžio 27 d. Lietuvos liaudies buities muziejuje buvo švenčiama blukio deginimo šventė. Pernai visuomeninko Jono Sabecko pastangomis atgaivintas senovinis Kalėdų paprotys, šįmet į muziejų vėl sutraukė būrį blukio degintojų.

Pagal senuosius lietuviškus papročius vienas svarbiausių Kalėdų šventės ženklų buvo didžioji kaladė, žemaičių dar vadinama blukiu, o aukštaičių – ugnies mituliu. Tikėta, kad jai galima perduoti visas savo negandas ir pykčius. Tai buvo daroma trankant per blukį lazda ir galvojant apie tai, kas neišsipildė, kas mus trikdo ir pykdo. Skaityti toliau

Lietuvos liaudies buities muziejus kviečia į Kalėdinio blukio deginimo šventę (video) (5)

blukio-deginimas-llbm.lt-nuotr

Gruodžio 27 d., sekmadienį, 12 val. Lietuvos liaudies buities muziejus surengs Kalėdinio blukio deginimo šventę.

„Trečiąją Kalėdų – Ledų – dieną kai nevalia didelių darbų dirbti, o tinkamiausia – svečiuotis, atvykite į Lietuvos liaudies buities muziejų! Vilksim ir deginsim blukį, o su juo ir visas besibaigiančių metų blogybes supleškinsim – kad ateinantiems metams neliktų… Dainuosim, šoksim, vaišinsimės ir, jei gamta leis, visaip žiemiškai pramogausim! Pradėsim nuo 12 val. Neatvyksit – blogybes Naujiesiems išsaugosit…“ – rašo  muziejininkai šventiniame kvietime. Skaityti toliau

Kalėdų blukvilkio šventė Kurtuvėnuose (8)

R.Pakerio nuotr.

Gruodžio 27 d. 15.30 val. Šiaulių gamtos ir kultūros paveldo apsaugos klubas „Aukuras“ ir asociacija „Kurtuvėnų bendruomenė“ kviečia pagal senus Kalėdų papročius atšvęsti Blukvilkio šventę Kurtuvėnuose, Šiaulių r.

Į šventę kviečiama rinktis 15.30 val. Kurtuvėnų aikštėje. Ten ir prasidės blukio vilkimas aplink Kurtuvėnų miestelį. Šventės dalyviai eidami ratu prisimins praėjusius metus dainomis ir žaidimais, pagal gamtos ženklus spės ateinančių metų palankumą. Mušdami tabalus ir kartodami burtažodį „Tabalai tai tai, judink seni kaulus, up up up suplok rankų delnus …“ Skaityti toliau

Supleškinsi Blukį – atsikratysi blogybių ateinantiems metams! (11)

blukis

Gruodžio 27-ąją, 12 val., trečiąją Kalėdų – Ledų – dieną, Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse vyks blukio deginimo apeiga.

„Vilksim ir deginsim blukį, o su juo ir visas besibaigiančių metų blogybes supleškinsim – kad ateinantiems metams neliktų… Dainuosim, šoksim, vaišinsimės ir, jei gamta leis, visaip žiemiškai pramogausim! Neatvyksit – blogybes Naujiesiems išsaugosit…“ – kviečia tradicinės Kalėdinės šventės rengėjai.

Kas yra blukis? Ir kodėl jį lietuviai degindavo?

Blukis – tai rąstigalis, trinka, kaladė ar kelmas. Jis simbolizuoja senuosius metus, senas bėdas, pyktį, nuoskaudas, pavydą, vargus. Skaityti toliau

Vaikų darželis, kokio Lietuvoje dar nebuvo, Kalėdas švenčia kitaip (4)

Baltiškas vaikų draželis|  Delfi.lt, K.Čachovskio nuotr.

Vos prieš dvi savaites duris atvėrusio šeimos centro „Baltų šalelė“ nariai jau švenčia Kalėdas. Tiesa, kiek neįprastai – su tikru lietuviškų švenčių simboliu Kalėda, Blukio vilkimu ir rankų darbo dovanomis.

Šeimos centro įkūrėja ir vadovė Alina Sinicė pasakojo, kad idėja vaikus auklėti pagal baltiškas tradicijas gimė prieš kelis metus, pastebėjus, kad tokio darželio Lietuvoje nėra.

Bendradarbiauja su tėvais

„Mes su vyru labai mylime savo gimtinę ir nors turėjome galimybę po studijų dirbti užsienyje, nusprendėme pasilikti Lietuvoje. Tėvynėje mums gera, norėjome čia kažką padaryti. Tuomet atsirado vaikai, kuriuos nusprendėme Skaityti toliau

Etninės kultūros globos taryba ragina nepamiršti lietuvybės ir tradicijų sostinės kalėdiniuose renginiuose (1)

EKGT posėdis | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Vienas iš svarbiausių lapkričio 12 d. įvykusio kasmėnesinio Etninės kultūros globos tarybos (EKGT) posėdžio klausimų – pastaraisiais metais ypač išryškėjęs lietuvybės ir etninės kultūros tradicijų trūkumas Vilniaus viešuosiuose kalėdiniuose renginiuose.

Tokį klausimą Taryba iškėlė siekdama skatinti visuomenės atstovų, pastebėjusių, kad praėjusių metų Kalėdų renginiuose sostinėje ne tik nebuvo jokių lietuviškų tradicijų, bet apskritai nebeliko lietuviškumo – visos dainos skambėjo tik anglų kalba, nors kai kurios iš jų turi ir lietuviškus žodžius. Skaityti toliau

J. Vaiškūnas: Ši Žemė šventa (156)

Aukštaitijos sutartinių giedotojos ant Perkūno kalno, 2012 m., Švenčionys | svencionys.lt nuotr.

Etnokosmologo, publicisto, aktyvaus Lietuvos Romuvos judėjimo dalyvio, Alkas.lt redaktoriaus, Jono Vaiškūno interviu Baltarusijos interneto portalui Svajksta.by

„SVAJKSTA: Neseniai išėjo Jūsų knyga „Skaitant dangaus ženklus“, skirta 12 atvaizdų ant XVI a. pusmetrinio kaušo analizei. Kaušas po karo buvo atrastas Baltarusijoje, Gardine, o dabar saugomas Raubičiuose. Tuos atvaizdus Jūs apibrėžėte kaip čionykščius Zodiako ženklų simbolius.

Išėjus knygai Lietuvoje paplito išsireiškimas „lietuviškas Zodiakas“. Skaityti toliau

A. Vaicekauskas. Apeiginis Velykų kontekstas (2)

Margučių ridenimas | Alkas.lt nuotr.

Netrukus po to, kai dangaus skliautu judanti saulė kerta astronominį pavasario lygiadienio tašką, krikščioniškasis pasaulis švenčia vieną svarbiausių švenčių, žyminčių Jėzaus Kristaus stebuklingo prisikėlimo iš mirusiųjų dieną. Tačiau krikščioniškos Velykų šventės ištakos siekia kur kas senesnius laikus. Pirmąjį senovės žydų kalendoriaus mėnesį, kai naktiniame danguje sužibėdavo pilnatis (keturioliktą nizano mėnesio dieną), judėjai švęsdavo Pesachą – išėjimo iš Egipto nelaisvės šventę. (Iš jos slavų Pascha.) Ankstyvosios krikščionių bendruomenės perėmė šią šventę. Bet Mėnulio kalendorius, pagal kurį laiką skaičiavo senovės žydai, nesutampa su vėliau įsigalėjusiu Saulės kalendoriumi. Skaityti toliau

Pasaulio pabaigą vilniečiai nutolino kalėdinėmis blukvilkio apeigomis (nuotraukos, video) (2)

Alkas.lt, G.Brazauskaitės nuotr.

Tie kas laukė Pasaulio pabaigos – nusivylę, kad majų kalendorius nesuveikė puolė gilintis į  kitų tautų religinius kalendorius ir ieškoti naujos Pasaulio pabaigos dienos. Ir suras. O mes lietuviai nuo seno turime savo tautinį kalendorių ir žinome kada ir kokius veiksmus reikia atlikti, kad grėsmingoji Pasaulio pabaiga neįvyktų.

Todėl ir šiemet kaip saulėgrįžos dieną vilniečiai susirinkę Lukiškių aikštėje kartojo iš protėvių paveldėtus apeiginius veiksmus siekdami nutolinti Pasaulio pabaigą, trokšdami išvaduoti Saulę iš ją apglėbiančios tamsos ir grasos jėgų tam, kad visa, kas mus trikdo, griauna, žlugdo ir marina trauktųsi iš mūsų gyvenimo.

Tą dieną 12 lietuviško Zodiako ženklų kartu su visais šventės dalyviais atliko Kalėdinio Blukio (kelmo) deginimo apeigas. Skaityti toliau

Pasaulio pabaigą šiandien vilniečiai nutolins kalėdinėmis blukvilkio apeigomis (7)

Blukvilkis | L.Buivydaitės nuotr.

Gruodžio 21 d., žiemos saulėgrįžos dieną, 16 val. Vilniaus Lukiškių aikštėje ir kituose Lietuvos vietose senu papročiu bus atliktos saulėgrįžos apeigos, skirtos išlaisvinti Saulę iš kaustančios ir marinančios tamsos, šalčio ir blogio tam, kad visa, kas mus trikdo, griauna, žlugdo ir marina trauktųsi iš mūsų gyvenimo.

Tą dieną Kalėda ir 12 lietuviško Zodiako ženklų kartu su visais šventės dalyviais – atliks Kalėdinio Blukio (kelmo) deginimo apeigas. Apeigų dalyviai – blukvilkiai muš tabalus, šoks apeiginį šokį ir kartu su Blukiu sudegins jam perduotas negeroves paversdami jas mūsų kūnų ir sielų šiluma ir šviesa bei nutolindami grėsmingąją pasaulio pabaigą. Skaityti toliau

E.Plioplienė: Sugrįžta lietuviškas Kalėda (42)

Eglė Plioplienė

Raudonšvarkių Kalėdų senių jūroje vis sušmėžuoja lietuviškas senis Kalėda, kurį lengva atskirti pagal šviesius apdarus. Apie lietuviško senio Kalėdos rekonstravimą su etnologe, lietuviškų kalėdinių tradicijų puoselėtoja, Egle Pliopliene kalbasi Audra Daraškevičienė:

A.D: Kaip kilo idėja sugrąžinti į gyvenimą lietuvišką senio Kalėdos personažą?

E.P.: Kai pasižiūri kaip šis personažas naudojamas pasaulyje, pasidaro aišku, kad mes apie savąjį Kalėdą ne tik galime, bet ir turime drąsiai kalbėti. Skaityti toliau

Lietuviški Kalėdų papročiai (8)

Kalėda

Daugelis iš mūsų nemažai žino apie Kūčių tradicijas: 12 patiekalų stalas, burtai, ateities spėjimai. O lietuviškos Kalėdų tradicijos lieka užgožtos iš svetimų kraštų atkeliavusių veikėjų ir jų elgesio scenarijų. Tad kokios gi jos – senosios lietuviškos Kalėdų šventimo tradicijos?

Kalėda

Lietuviškoje tradicijoje pirmoji Kalėdų diena yra šeimos ir poilsio. Tądien niekur nebūdavo einama (tik anksti ryte į bažnyčią). Skaityti toliau

J. Vaiškūnas apie simbolius, apeigas ir religiją (31)

Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt nuotr.

Etnokosmologas Jonas Vaiškūnas pasakoja apie senuosius baltų simbolius ir apeigas susijusias su Saulės išvadavimo mitu, apie blukio ir ugnies ritualų simbolinę prasmę.

Ką įkūnija Amžinosios Ugnies vaizdinys? Ką reiškia kaladės, kelmo, Morės deginimo apeigos?Kokia šių ir kitų religinių apeigų dvasinė esmė?

„Religija tai kas mus sujungia, suriša, vėl suvienija. Kažkada buvome vieningi, išsiskyrėme, išsiskaidėme ir vėl siekiame būti vieningi. Religija tai bendras veiksmas siekiant vėl susivienyti bendrame veiksme ir vyksme, bendroje apeigoje. Skaityti toliau

Šventinis Krivio sveikinimas (audio) (18)

Jonas Trinkūnas

Atėjo ypatingas metas –  saulėgrįža – metų pabaiga ir šventvakariai. Šventvakarių mintys ir veiksmai įsikūnija ateinančiuose metuose, įsikūnija gerai arba blogai.

Protėviai  žinojo, kaip elgtis tokiu metu. Smarkesni velka ir degina blukį – jame tai, kas susenę ir nebereikalinga. Prasminga ir ugnelę sukurti, pasėdėti prie jos, kaip tai darė mūsų sentėviai. O svarbiausia – pajusti mūsų papročių nesenstančią galią ir ja pasiremti. Reikia prisiminti protėvius, juos pagerbti, susėdus prie šeimos bendros vakarienės. Skaityti toliau