Rugsėjo 17 d. Seimo Ekonomikos komitetas atmetė rudens sesijos darbų programos projektą dėl nerealistinių tikslų ir darbo imitavimo įrašant daugybę ne pirmo būtinumo projektų, todėl siūlo Seimo valdybai parengti naują – realistiškesnį – darbų programos projektą. Toks griežtas komiteto sprendimas iki šiol komitete niekada nebuvo priimtas.
Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotojas, l. e. p. pirmininkas Dainius Kreivys ir nariai Jurgis Razma, Eugenijus
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas (SRDK) pritarė Seimo nutarimo „Dėl Seimo IX (rudens) sesijos darbų programos“ projektui. Pagrindiniai šioje Seimo sesijoje numatomi prioritetai socialinėje srityje yra:
2021 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių bei 2021 m. Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto tvirtinimas, pensijų indeksavimas;
bendruomeninių paslaugų neįgaliesiems ir jų šeimoms sukūrimas ir plėtra, skatinant neįgaliųjų savarankiškumą ir galimybių jiems suteikimą, reglamentuojant individualios asmeninio asistento pagalbos teikimą neįgaliesiems;
Rugsėjo 8 d. Prezidentas Gitanas Nausėda su Seimo valdybos nariais aptarė svarbiausius Seimo rudens sesijos darbus, tarp kurių bus ir kitų metų biudžeto parengimas.
„Besibaigianti Seimo kadencija buvo pilna iššūkių, tačiau dabar reikia galvoti apie tai, kaip efektyviai išnaudoti likusius mėnesius“, – sakė šalies vadovas. Skaityti toliau
Vasario 7-ą Vilniuje įvyko Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) eilinė Generalinės asamblėjos sesija. Sesijoje dalyvavo 54 LTOK nariai bei 11 LTOK garbės narių, LR Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkas Kęstutis Smirnovas, Seimo nariai Algirdas Sysas ir Dainius Kepenis, LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos sporto grupės vadovas dr. Rolandas Zuoza.
„Šie metai – svarbiausi olimpiniame cikle tiek šaliai, tiek mūsų sportininkams. Linkiu ir Skaityti toliau
Sausio 21 d. finansų ministras Vilius Šapoka ir viceministrė Loreta Maskaliovienė Briuselyje dalyvauja Ekonomikos ir finansų reikalų tarybos (ECOFIN) posėdyje, kuriame didžiausias dėmesys skiriamas Europos Komisijos (EK) parengtam Žaliajam kursui, turinčiam padėti Europai iki 2050 m. pereiti prie klimatui neutralios ekonomikos.
„Diskutuojame apie ekonominius ir Skaityti toliau
Vizito Briuselyje metu finansų ministras Vilius Šapoka susitiks su Europos komisaru, atsakingu už biudžetą ir administravimą Johanesu Hanu bei už Sanglaudos politiką ir reformas atsakinga komisare Elisa Fereira aptarti derybas dėl Europos Sąjungos (ES) 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos bei Lietuvos pasirengimą Sanglaudos politikos lėšų panaudojimui po 2020 m.
2019 m. gruodžio mėn. ES Tarybai pirmininkaujanti Suomija pristatė Skaityti toliau
Prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su užsienio reikalų ministru Linu Linkevičiumi, aplinkos ministru Kęstučiu Mažeika, finansų ministru Viliumi Šapoka, energetikos ministru Žygimantu Vaičiūnu ir žemės ūkio ministru Andriumi Palioniu.
Susitikime aptarti svarbiausi Europos Sąjungos daugiametės finansinės perspektyvos klausimai, ruošiantis šių metų vasario 21 d. vyksiančiam Europos Vadovų Tarybos neeiliniam posėdžiui. Skaityti toliau
Gruodžio 27 d. Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį pasirašė praėjusią savaitę Seime priimtą 2020 metų biudžetą ir lydinčiuosius jo įstatymus.
Šalies vadovo vertinimu, kitų metų biudžetas atitinka bazinius jam keltus lūkesčius: jis labiau orientuotas į socialinės atskirties mažinimą ir kartu atitinka fiskalinės drausmės reikalavimus. Mokestinių pajamų ir BVP santykis biudžete auga nuo 30,3 proc. 2019 metais iki 31,5 proc. kitąmet. Pasirašytame biudžete yra įtraukti ir Prezidento siūlymai įtvirtinti papildomą mažiausias pensijas
Seimas patvirtino kitų metų valstybės biudžetą. Priimtu įstatymu patvirtintos daugiau nei 11,530 mlrd. eurų valstybės biudžeto pajamos ir apie 12,778 mlrd. eurų išlaidos.
Pasak finansų ministro Viliaus Šapokos, 2020 m. metų biudžetas atitinka fiskalinės drausmės taisykles. Biudžeto įstatymo projekte buvo numatytas 0,2 proc. BVP valdžios sektoriaus perteklius. Priimtas teisės aktas, ministro teigimu, Skaityti toliau
Lapkričio 28 d. Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius susitiko su streikuojančiais pedagogais, lankėsi Vilniaus lopšelyje-darželyje „Žirmūnėliai“ ir Vilniaus karaliaus Mindaugo mokykloje.
Pedagogai kėlė klausimus dėl darbo užmokesčio didinimo, švietimo šakos kolektyvinės sutarties vykdymo.
„Atvažiavau kalbėtis ne apie pažadus, o apie realią padėtį ir išgirsti mokytojų lūkesčius, kas jiems svarbiausia. Biudžetas dar formuojamas, nuolat kalbamės su Finansų ministerija, Premjeru, Seimu, kad tik būtų surastos lėšos įgyvendinti sutarimus, kurie buvo numatyti sutarčių su profesinėmis sąjungomis projektuose. Labai tikiuosi, kad pavyks surinkti reikiamą sumą“, – sakė ministras. Skaityti toliau
Pradėsiu nuo esamų įvykių: tolimųjų reisų vairuotojams keliami atlyginimai – mitingas; keliami mokytojams atlyginimai – mitingas; nekeliami mokesčiai ūkininkams – mitingas; keliami vaiko pinigai, pensijos – opozicija nepatenkinta ir t. t.
Kas vyksta Lietuvoje ir kas taip daro, spėlioti nebereikia – tai vyksta trečius metus su galimybe užgrobti valdžią melu, sabotažu. Kai pirmą kartą „valstiečiai“ atsisuko į tautą kartais irgi klysdami, bet drąsiai griaudami ir raudami korupcijos šaknis, klanus įvairiose valstybiniuose sektoriuose ir keletą metų kuria socialinį teisingumą: mažina vaistų kainas, didina atlyginimus. Skaityti toliau
Šiandien, lapkričio 27 d. Vilniaus universiteto (VU) atstovai rengia socialinę akciją, siekdami atkreipti dėmesį į tai, jog Vyriausybė kitų metų valstybės biudžete visiškai nenumato skirti lėšų dėstytojų ir mokslininkų bei neakademinių darbuotojų atlyginimų didinimui.
Todėl šiandien, trečiadienį, 12.30 val. V. Kudirkos aikštėje (Vilniuje, prie Vyriausybės), vyks VU socialinė akcija-demonstracija „Diplomas už Ačių“. VU rektorius Artūras Žukauskas visiems, palaikantiems akademinę bendruomenę, diplomus įteiks „Už Ačių“, gros pučiamųjų orkestras „Oktava“.
Lapkričio 25 d. Seimas po pirmojo svarstymo grąžino Vyriausybei patobulintą 2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą (Nr. XIIIP-4014). Pagrindiniu šio klausimo svarstyme paskirto Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Valius Ąžuolas Seimo Spaudos biurui sakė, kad, apsvarstęs kitų komitetų ir Seimo narių siūlymus, komitetas siūlo biudžeto asignavimus didinti 59,3 mln. eurų. Iš viso sulaukta Seimo narių pasiūlymų už 369 mln., komitetų pasiūlymų – už 285 mln. eurų.
Seimas nusprendė nuo kitų metų pradžios 1,7 euro (iki 134,2 eurų) didinti pareiginės algos bazinį dydį. Šis dydis taikomas apskaičiuojant valstybės tarnautojų, pareigūnų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų, politikų ir teisėjų darbo užmokestį.
Po mokesčių reformos pareiginės algos bazinis dydis bus didinamas 1,289 karto ir sieks 173 eurus.
„180 tūkst. darbuotojų pareiginės algos padidės nuo 8 iki 55 eurų per mėnesį – nuo mažiausiai uždirbančio valstybės tarnautojo specialisto Skaityti toliau
Seimas patvirtino 2019 m. valstybės biudžetą (projektas Nr. XIIIP-2715(2), kuriame pagrindinis dėmesys skiriamas sveikatos, švietimo, socialinės apsaugos, inovacijų, mokesčių ir šešėlio mažinimo struktūrinėms reformoms.
2019 m. valstybės biudžeto pajamos, įskaitant Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas, sudarys per 10 mlrd. 590 mln. eurų. Iš jų pajamų ir pelno mokesčiai sudarys per 2 mlrd. 483 mln. eurų, prekių ir paslaugų mokesčiai – per 5 mlrd. 417,5 mln. eurų, Skaityti toliau
Gruodžio 5 d. Vyriausybė posėdyje patvirtino Demografijos, migracijos ir integracijos politikos strategijos įgyvendinimui skirtą veiksmų planą 2019-2021 metams, kuriuo siekiama ambicingo tikslo: iki 2021 metų sustabdyti gyventojų skaičiaus mažėjimą Lietuvoje, o iki 2030 metų – vėl tapti 3 milijonų gyventojų šalimi. Numatoma, kad šios esminės valstybės raidai strategijos įgyvendinimas taptų vienu iš prioritetų skirstant 2020 metų valstybės biudžeto asignavimus. Skaityti toliau
Seimo narys Vytautas Kernagis kreipėsi į kultūros ministrę Lianą Ruokytę-Jonson klausdamas, kokiais skaičiavimais remiantis ji viešai prabilo apie didesnes kultūros darbuotojų algas.
Pasak Seimo nario V. Kernagio, „kultūros srities darbuotojų atlyginimai – vieni mažiausių Europos Sąjungoje. Kultūros darbuotojų profesinių sąjungų teigimu, vidutinis mėnesinis atlyginimas tesiekė 593 eurus iki mokesčių atskaitymo, kai visos šalies darbuotojų vidutinis atlyginimas siekia 800 eurų. Skaityti toliau
Spalio 16 d. Vyriausybė pritarė Finansų ministerijos parengtam 2019 metų biudžeto projektui, kuriame didžiausias dėmesys skiriamas 6 struktūrinėms reformoms.
„Mes nuosekliai einame gyventojų pajamų didinimo, turtinės atskirties mažinimo, atsakingo valstybės finansų tvarkymo keliu. Tikiu, kad šis biudžetas yra dar vienas tokių sprendimų pavyzdys. Didėja pensijos, mažėja mokesčiai dirbantiesiems, auga parama šeimoms. Kartu valstybė skirtinguose rezervuose sukaups daugiau nei milijardą eurų, jei tektų susidurti su tarptautiniais ekonominiais iššūkiais ateityje. Skaityti toliau
„Mūsų tikslas – gera mokykla, kurioje yra saugi aplinka, geras emocinis klimatas, kūrybingi mokytojai, todėl užsibrėžėme atnaujinti visas ugdymo įstaigas“, – kalbėjo meras Valerijus Makūnas trečiadienį Domeikavos gimnazijoje vykusioje Kauno rajono švietimo įstaigų vadovų konferencijoje.
Švietimui – biudžeto milijonai
Sparčiai augančio rajono vadovas pastebėjo, kad kasmet švietimo reikmėms skiriama daugiau kaip pusė savivaldybės biudžeto lėšų. Skaityti toliau
Pinigai, tikriausiai vienas tų dalykų, dėl kurių jaudinamės dažniausiai. Mums niekada ne gana ir visuomet norime uždirbti daugiau. Dažnai mūsų negelbėja net ir pigiausia greitoji paskola (billigste kviklån). Iš tiesų, reikėtų nepamiršti, jog norint pasiekti gerų rezultatų, svarbu tinkamai valdyti savo pajamas. Mūsų finansinė ateitis yra mūsų rankose, todėl visuomet turime tuo rūpintis patys. Štai keletas patarimų, kurie padės susitvarkyti su turimais finansiniais sunkumais, jei tik bus sąžiningai jų laikomasi. Skaityti toliau
Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė Seimo priimtus 2018 metų valstybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo („Sodros“) biudžeto ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto įstatymus, pranešė Prezidentūra.
Seimas gruodžio 12 dieną patvirtino 2018 metų biudžetą – pirmą kartą planuojamos valdžios sektoriaus pajamos viršys išlaidas, o Lietuva įvykdys savo įsipareigojimą NATO krašto apsaugai skirti 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Valdančiųjų teigimu, kitų metų valstybės biudžete pagrindinis dėmesys skiriamas skurdo Skaityti toliau
Antradienį, gruodžio 12 d., europarlamentarai balsuos dėl pasiūlymo pratęsti Europos strateginių investicijų fondo veiklą iki 2020 metų, padidinti jo biudžetą ir išplėsti remiamų projektų kiekį.
Nuo 2015 m., veikiantis fondas siekia sutelkti 315 mlrd. eurų paramą ES ekonomikos atgaivinimui 2015-2018 m. Atsižvelgdama į investicijų plano sėkmę, Europos Komisija siūlo šio fondo apimtį padidinti iki 500 mlrd. eurų ir pratęsti jo veiklą iki 2020 metų pabaigos. Skaityti toliau
Išnagrinėjusi Seimo komitetų ir atskirų Seimo narių, valstybės institucijų ir įstaigų siūlymus bei įvertinusi valstybės finansines galimybes, Vyriausybė pritarė ir Seimui teikia patobulintą 2018 metų biudžeto projektą.
„Kaip ir pirminiame biudžeto projekte, taip ir patobulintame, esminiai tikslai – gausinti mažiausiai uždirbančiųjų, šeimų, auginančių vaikus, bei pensinio amžiaus gyventojų pajamas, auginti investicijas šalyje ir didinti Lietuvos saugumą – lieka nepakitę. Tam skiriamas pagrindinis dėmesys ir papildomas finansavimas,“ – sako premjeras S. Skvernelis.
Lietuvos 2018 metų biudžeto projektas atitinka Stabilumo ir augimo pakte numatytus fiskalinius reikalavimus, teigia Europos Komisija. Komisijos išvadoje teigiamas, kad biudžeto projekte laikomasi išlaidų ribojimo taisyklės limito, o struktūrinis balanso rodiklis yra mažesnis nei vidutinio laikotarpio tikslas.
EK paragino Lietuvos valdžios institucijas įgyvendinti 2018 metų biudžeto projektą. Komisija taip pažymėjo, kad Lietuva padarė tam tikrą pažangą įgyvendindama šiemet liepą šaliai pateiktas fiskalines rekomendacijas ir paragina valdžios institucijas siekti tolesnės pažangos. Skaityti toliau
Kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonson (Jonsson) šiandien pristatė didėjantį kultūros sektoriaus 2018 m. biudžetą Seimo kultūros komiteto nariams. Posėdyje pateiktame kitų metų valstybės biudžeto projekte, kultūros sričiai numatytas daugiau nei 5,5 mln. eurų didesnis biudžetas, lyginant su praėjusiais metais.
Didžiausia kultūros biudžeto naujovė – Profesionaliojo scenos meno veiklos nacionalinė programa, kuri užtikrins, kad nacionaliniai ir valstybiniai teatrai bei koncertinės įstaigos turės atskirą finansavimą veiklai Skaityti toliau
Vyriausybė pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymui nuo kitų metų didinti valstybės remiamas pajamas iki 122 eurų. Dėl to padaugės socialinę paramą gaunančių žmonių skaičius, augs kai kurios išmokos.
„Lietuvoje žemiau skurdo ribos gyvena beveik 22 proc. asmenų. Šiems žmonėms Valstybės parama ir dėmesys itin svarbus. Kol kas negalime užtikrinti jiems oraus gyvenimo, tačiau turime stengtis, kad jų ateitis būtų šviesesnė. Didesnės socialinės išmokos yra vienas žingsnis link šio tikslo“, – sako Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis. Skaityti toliau
Šventraštyje apie abejinguosius yra pasakyta – „Kadangi tu nei karštas, nei šaltas, o drungnas, tai aš tave išspjausiu…“
Panašia tema žurnalistė Daiva Žeimytė, valstybinės dienos proga kalbino prezidentą Valdą Adamkų. Pokalbio pradžios negirdėjau. Kai įsijungiau tą kanalą, kalba ėjo apie Lietuvos visuomenę, apie „tyliąją daugumą“. Kodėl ši – „tylioji dauguma“ tokia abejinga? Šis žurnalistės klausimas mane iškart suintrigavo. Su dideliu dėmesiu laukiau atsakymo. Bet taip, deja, ir nesulaukiau… Prezidentas tik išsakė apgailestavimą, kad jis jau turbūt nebesulauks… O ji, jos karta – gal būt. Skaityti toliau
Pastaraisiais metais mokslui ir studijoms (universitetams ir mokslo institutams visų tikslų ir uždavinių įgyvendinimui) iš valstybės biudžeto skiriami asignavimai sudaro tik apie 0,6–0,7 proc. Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) – dvigubai mažiau negu prieš 15–20 m.
Nepaisant to, dominuoja kalbos apie didžiulį, bet ne tą ir ne taip dirbantį Lietuvos mokslo potencialą. Esą ir su labai mažu finansavimu galima aukšta studijų kokybė, dideli mokslo pasiekimai ir reikšminga jų įtaka verslui. Lietuva gali tai, ko nepademonstravo nė viena šalis. Reikia tik teisingai valdyti universitetus, institutus ir atskirus mokslininkus. Skaityti toliau
Švietimo ir mokslo ministerijos teikimu Vyriausybė pritarė Seimo narių siūlymui mokslininkų atlyginimus nustatyti Mokslo ir studijų įstatymu. Pakeitus įstatymą būtų padidintos apatinės mokslininkų atlyginimų ribos. Mokslininkų atlyginimų kėlimui šių metų biudžete papildomai skirta 3,1 mln. eurų.
„Siekiame, kad mokslininko karjera būtų kuo patrauklesnė, kad ją rinktųsi kuo daugiau gabaus jaunimo. Mokslas tiesiogiai susijęs su inovacijomis, nuo kurių priklauso Lietuvos ateitis ir ekonominė gerovė“, – sako švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė. Skaityti toliau
Švietimo ir mokslo ministerija per tris ateinančių metų mėnesius parengs naują – etatinio – mokytojų darbo apmokėjimo modelį. Atlyginimą mokytojams numatoma skaičiuoti nebe pagal kintantį pamokų skaičių, bet už visus su ugdymo procesu susijusius darbus.
„Tai mokytojams suteiks daugiau stabilumo ir saugumo. Mokytojams nebereiks prieš rugsėjį jaudintis dėl kiekvienos valandos – gaus ar ne. Etatą sudarys tam tikras kontaktinių valandų (pamokų) skaičius ir aiškiai įvardyti kiti darbai. Skaityti toliau
