Birželio 23 dieną Vilniuje įvyko du 1941 m. birželio 23-iosios sukilimo minėjimai:
Pirmajame – 1941 m. Tautos sukilimo 79-ųjų metinių minėjimo šventėje prie Lietuvos Respublikos Seimo, kalbėjo: Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos (LLKS) valdybos narys, minėjimo iniciatorius Kęstutis Balčiūnas; Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro departamento direktorius istorijos humanitarinių mokslų daktaras Arūnas Bubnys; Skaityti toliau
1941 metų Birželio sukilimas išskirtinis ir didvyriškas Lietuvos naujosios istorijos įvykis. Vienu metu visoje Lietuvoje buvo pasipriešinta sovietiniam okupantui. Dar vokiečiams neįžengus, Kaune buvo sudaryta Laikinoji vyriausybė ir daugelyje vietų atkurta lietuviška administracija.
Birželio sukilimą parengė pati sovietinė tikrovė, paskatinusi priešintis režimui. Traukdamiesi raudonarmiečiai nužudė daug žmonių (Rainiuose, Pravieniškėse ir kitur). Sukilėliai daugelyje vietų išlaisvino apie 3000 kalinių, išgelbėdami jų gyvybes. Skaityti toliau
Birželio 23 d., antradienį, 15 val. Vilniuje iš Nepriklausomybės aikštės (nuo Seimo rūmų) Gedimino prospektu pajudės šventinė baikerių vilkstinė. Baikeriai pagerbę kovotojus už Lietuvos laisvę – istoriniai atminčiai svarbiose vietose padės gėles bei uždegę atminimo žvakeles: 1) prie paminklo Lietuvos tremtiniams ir politiniams kaliniams Gedimino pr., šalia Genocido aukų muziejaus; 2) Šimtmečio rate Lukiškių aikštėje; 3) prie Jono Noreikos – Generolo Vėtros atminimo lentos T. Vrublevskio g. Atlikę šią apeigą motociklininkai grįš į Nepriklausomybės aikštę. Čia 16 val. prasidės iškilmingas Birželio sukilimo 79-ųjų Skaityti toliau
1941 m. pavasarį susiformavusioje Lietuvių aktyvistų fronto (LAF) Vilniaus vadovybėje galėjo būti apie 10-20 karininkų bei civilių (didelė pastarųjų dalis buvo atsargos karininkai) [1]. Istoriko Sigito Jegelevičiaus teigimu, civilių LAF Vilniaus vadovybėje galėjo būti 8-10 asmenų, tarp jų teisininkas Mykolas Naujokaitis, advokatas Aleksas Kamantauskas, teisininkas Vladas Nasevičius, dr. Pranas Padalskis-Padalis, mokytojas Antanas Skripkauskas, mokytojas Stasys Mockaitis, ekonomistas Jonas Morkūnas, ekonomistas Antanas Petkelis ir, galbūt, kažkas iš Vilniaus universiteto aplinkos. Dar 1940 m. pabaigoje LAF Vilniaus štabas ėmė rengti ginkluoto sukilimo prieš Skaityti toliau
Rugsėjo 27 d., 13 val., Tuskulėnų koplyčioje-kolumbariume, vyks Tuskulėnų kapaviečių 75-ečio minėjimas.
Prieš 75 metus, 1944 m. rugsėjo 28 naktį, į Tuskulėnų dvarvietę įsuko brezentu dengtas sunkvežimis ir nuvažiavo į rytinėje parko pusėje buvusias dvaro arklides. Užsidarius arklidės vartams iš sunkvežimio buvo ištraukti dešimt sušaudytų žmonių lavonų ir suversti į iš anksto iškastą didelę duobę. Taip prasidėjo tragiška Tuskulėnų masinės kapavietės istorija.
Per trejus metus NKVD–MGB–KGB vidaus kalėjime Vilniuje, Aukų g. 2A, buvo nužudyti Skaityti toliau
Didelį pasipiktinimą sukėlė Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus ir jo komandos išpuolis prieš Lietuvos Laivės ir Nepriklausomybės gynėjus ir kūrėjus: pirmąjį savanorį ir antibolševikinio 1941 m. Birželio sukilimo rengėją ir vadą plk. Kazį Škirpą, panaikinus jo vardo alėją Vilniuje; prieš vieno iš partizanų vadų gen. J. Noreiką-Generolą Vėtrą, nuplėšus jo atminimo lentą nuo LMA bibliotekos, kurioje J. Noreika dirbo antrosios TSRS okupacijos pirmaisiais metais. Tai Vilniaus valdžia padarė, motyvuodama, kad tiedu lietuviai didvyriai nacių Vokietijos okupacijos metais tariamai prisidėjo prie žydų holokausto, nors tą jų nusikaltimą patvirtinančių neginčytinų faktų ir nepateikė. Skaityti toliau
Neįmanomybės istorija: nuo 1918 m. Vasario 16-osios iki 1990 m. Kovo 11-osios
Jeigu sąžinę suvokiame kaip žmoniškumo branduolį, asmenybės centrą, kurio negali sunaikinti jokios išorinės aplinkybės, sunku būtų rasti autentiškesnį pavyzdį, nei Simonos Veil (Simone Weil) (1909-1943), genialios moters, „pasaulietiškos šventosios“, abiejų totalitarizmų – komunizmo ir nacizmo – amžininkės, jų sukelto kruvino karo dalyvės, savo trumpu gyvenimu įrodžiusios: „Kad prisiliestum neįmanomo, reikia daryti kas įmanoma“. Nelyginant S. Veil lūpomis būtų prabilusi abiejų totalitarizmų trypiamos Europos sąžinė: „Jokia epocha Skaityti toliau
Vilniaus tarybos sprendimas pakeisti K. Škirpos alėjos pavadinimą yra svarbus įvykis, kurio geopolitinių padarinių Lietuvai neįmanoma pervertinti. Jo mastą ir reikšmę galima suprasti ir įvertinti tik plačiame istoriniame ir politiniame kontekste, kurio niekaip neleido aprėpti ir suvokti tiesiog apgailėtinai siauras už sprendimą balsavusių tarybos narių akiratis.
Iš jo „iškrito“ du pamatiniai dalykai, į kuriuos jie nekreipė net menkiausio dėmesio: Skaityti toliau
Tokia antraše savo pareiškimą 1941 m. liepos 8 d. paskelbė Lietuvos pasiuntinybė Vašingtone – išreiškusi ne šiaip atsitiktinę nuomonę, bet pareiškusi bolševikinei okupacijai nepasidavusios, jos nepripažįstančios, besipriešinančios, nepriklausomos valstybės tęstinumą manifestuojančios Lietuvos poziciją.
Bet ta antraštė simboliškai atspindi ir šios savaitės reikšmingus įvykius. O tie įvykiai buvo du: trečiadienį R. Šimašiaus frakcijos balsais Vilniaus m. tarybos sprendimu panaikinta Kazio Škirpos gatvė ir šiandien nulupta nuo Vrublevskių bibliotekos sienos atminimo lenta J. Noreika-Generolui Vėtrai. Kiek teko patirti iš tarybos narių, be jokio pasitarimo su taryba ar jų informavimo. Tiesiog – biurokratiniu buldozeriu.
Birželio 23 d., sekmadienį, Vilniuje ir Kaune visuomenininkai paminėjo 1941 m. birželio 23 d. sukilimą. Vilniuje patriotiškai nusiteikusių baikerių motociklų kolonos dalyviai, iškilmingai pravažiavę per Gedimino prospektą, pagerbdami visus kovojusius ir žuvusius už Lietuvos laisvę, Lukiškių aikštėje, Šimtmečio-Redos rate, kurio viduryje įamžinta 111 relikvijų menančių kovas už Lietuvos laisvę, padėjo gėlių vainiką. Motociklininkai taip pat sustojo ir laisvės kovotojams skirtą vainiką padėjo prie Lietuvos aktyvistų fronto (LAF) Vilniaus karinio štabo paminklinės lentos Gedimino pr. 29. Skaityti toliau
Į šių metų Lietuvos šaulių sąjungos įkūrimo, į pirmojo Lietuvos Valstybės Prezidento Antano Smetonos išrinkimo 100-mečio, į Lietuvių Chartos paskelbimo ir Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio tarybos pasirašytos 1949 m. vasario 16 dienos 70-mečio bei Lietuvos partizanų vado Jono Žemaičio – Vytauto 110-ties gimimo metinių minėjimų garsų aidą darniai įsikomponuoja ir 1941 metų Birželio 23-čiosios dienos – Tautos sukilimo aidas, jo 78 metų sukaktis.
Birželio sukilimas, jo žingsnių eiga – tai garbingas mūsų istorijos, mūsų kovų dėl laisvės puslapis, kurio negali užtemdyti jokie pakampių šešėliai. Pažvelkime į tuos pirmosios Skaityti toliau
Birželio 19 d., trečiadienį, 13 val., Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija kviečia visuomenę į diskusiją „1941 metų sukilimas Lietuvoje: mitai ir realybė“. Diskusija apie Birželio sukilimo reikšmę ir atmintį šiandienos Lietuvoje rengiama artėjančių Birželio sukilimo metinių proga. Renginys vyks Seimo Konstitucijos salėje (I rūmai, 3 aukštas).
„Jau ne vienerius metus Lietuvoje Birželio sukilimas keistai virtęs tarytum tabu tema, kuria kalbėti vengiama arba kalbama vaikantis skandalingų antraščių, neretai įtraukiant užsienio žiniasklaidą ir Lietuvos juodinimu liūdnai pagarsėjusius Skaityti toliau
Blogas tas užsienio reikalų ministras ar ambasadorius, kuris nesistengtų pagerinti pasaulio akyse savo atstovaujamos šalies įvaizdžio. Tačiau Lietuvos užsienio reikalų ministrui Linui Linkevičiui Lietuvą apdergti per praėjusią savaitę pavyko du su puse karto.
Pirmiausia L. Linkevičius surengė plačiai išreklamuotą vizitą į LGBT (lesbiečių, gėjų, biseksualų ir transseksualų) būstinę pareikšti šiai bendruomenei solidarumo dėl smurto prieš ją ir aptarti susidariusios padėties. Nors policija itin greitai išsiaiškino ir oficialiai paneigė, jog nusikaltėliai veikė prieš LGBT, bet tai ministro nesustabdė: neveikė, bet galėjo veikti. Coming soon. Skaityti toliau
Rugsėjo 12 d. 13.30 val. Vilniaus Šv. Jono Krikštytojo ir Šv. Jono apaštalo ir evangelisto bažnyčioje (Šv. Jono g. 12) į paskutinę kelionę bus palydėtas Jonas Algirdas Antanaitis – Lietuvos pasipriešinimo bolševikų okupacijai dalyvis, 1941 metų Birželio 22-28 d. Sukilimo dalyvis, 1944-1954 m. Sibiro specialaus režimo lagerio kalinys, inžinierius, visuomenės veikėjas, sąjūdininkas. Laidotuvės vyks 14.45 val. Vilniaus Antakalnio kapinėse. J. A. Antanaičio gyvybė užgeso rugsėjo 7 d. jam einant 98-uosius metus. Skaityti toliau
Birželio 22 d. Kaune buvo paminėtos 1941 m. Birželio sukilimo 77-osios metines.
Minėjimas prasidėjo Kauno Kristaus Prisikėlimo bazilikos šventoriuje prie 1941 m. Laikinosios Vyriausybės vadovo dr. Juozo Brazaičio-Ambrazevičiaus (1903–1974) kapo. Įanginį žodį tarė Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras dr. Leonas Milčius.
Kauno senosiose kapinėse buvo padėtos gėlės prie paminklo, skirto 1941 m. Birželio sukilimui. LK Kauno įgulos karininkų ramovėje buvo surengtas pokalbis „1941 m. Birželio Skaityti toliau
Viena didingiausių dienų modernios Lietuvos istorijoje – 1941 metų birželio 22-oji, vienas garbingiausių įvykių – Birželio sukilimas. Sudėkime akcentus.
Metai iš metų verkiama, koks kontraversiškas, o gal net gėdingas buvo šis sukilimas. Amžiną atilsį Leonidas Donskis šio dešimtmečio pradžioje viešai aiškino, kad pagerbdami sukilimo dalyvius Vakaruose pelnysime neatplaunamą gėdą. Tikroji gėda būtent taip ir atrodo.
Ne, tai nėra kontraversiškas ir sudėtingas įvykis, nors tokiu jį nuolatos ir sąmoningai Skaityti toliau
Dabar populiaru yra „atrasti aktus“. Paskui fotografuotis su jų atradėjais.
Vieną tokį atradau ir aš. Bet, žinoma, populiarumas man negresia. Ir net „barzdotų istorikų“ pasipiktinimo nesulauksiu. Kadangi milijono niekas nežadėjo. Ir net premijos tikėtis būtų tuščia.
Kodėl? Todėl, kad suradau „ne tą aktą“.
Lapkričio 17-ąją, jam kaip tik sukakto lygiai 76-eri. Jeigu istorija būtų susiklosčiusi kitaip, šiandien jis kabėtų greta Vasario 16-osios akto. Dabar jis dūla šalia šūsnies kitų Skaityti toliau
Lietuviško tautiškumo ir patriotizmo naikinimo tendencijas jau galima skaičiuoti dešimtmečiais. Neatsitiktinai didžioji dalis jaunimo jau sieja save su užsienio valstybėmis, pasirengusi išvykti. Bet štai prasidėjo Rusijos ir Ukrainos karas, ir tie patys žmonės, propagavę liberalizmą ir kosmopolitizmą, staiga pasigedo patriotų. Ukrainos pavyzdys parodė, jog pirmieji kovotojai už savo šalį – tie patys iškeikti nacionalistai. Norint saugaus gyvenimo savo šalyje pirmiausiai tenka remtis jais.
Prieš daugelį metų Nepriklausomybės akto signataras Kazimieras Uoka pranašavo: ateis Skaityti toliau
Didelis ažiotažas kilo dėl kelių šmeižikiškų tezių apie legendinį Lietuvos partizanų vadą Adolfą Ramanauską-Vanagą, išsakytų „rašytoja“ prisistatančios viešųjų ryšių specialistės Rūtos Vanagaitės. Šiandien jis netikėtai baigėsi pačios „rašytojos“ prisipažinimu melavus ir nelabai nuoširdžiu atsiprašymu.
Trauktis nebebuvo kur: žiniasklaida atkreipė dėmesį net į jos prašymą Lietuvos kultūros tarybai skirti 600 eurų mėnesinę stipendiją tolesniems „tyrimams“ ir konkrečiai – knygos „Nusikaltimas ir tyla“ rašymui. Šitoks dėmesys R. Vanagaitės finansiniams reikalams, po kurio kilo grėsmė, kad stipendiją ji matys kaip savo ausis, nebepaliko kitos išeities. Skaityti toliau
Rūtos Vanagaitės ir Efraimo Zuroffo naujausias viešųjų ryšių išpuolis – stebuklinė pasaka apie žydšaudį ir KGB agentą Adolfą Ramanauską-Vanagą – atsisuko prieš pačius autorius. Eilinį kartą pasirodant naujai knygai keliamas skandalas vietoje pardavimų atnešė platų visuomenės pasmerkimą. Dar daugiau, „Alma littera“ ir „Maxima“ paskelbė nutraukiančios prekybą R. Vanagaitės knygomis dėl nesuderinamų vertybių. Dar prieš tai Andrius Tapinas pareiškė, kad su šia leidykla dirbs arba jis, arba R. Vanagaitė. Net liberalūs politikai suskubo ginti apšmeižtą partizanų vadą. „Riba peržengta!” – skelbė jie. Internetai nusidažė raudonais užrašais „AšEsuVanagas“. Skaityti toliau
…tos pačios rankos, kurios dėjo mums antrankius, dabar taikiai atkiša delnus: „Nereikia!… Nereikia kapstytis po praeitį!.. Kas buvo – pražuvo!“ Bet juk yra ir kita patarlė: „Melo trumpos kojos“. […] Ar įstengsime ir ar išdrįsime aprašyti visą bjaurastį, kurioje gyvenom (kuri, beje, ne taip labai ir skiriasi nuo dabarties)? Ir jeigu tos bjaurasties neparodysime visoje baisybėje, iškart bus melas.
Aleksandras Solženicynas „Gulago archipelagas“
Paskutinis okupacinės kariuomenės kareivis Lietuvos teritoriją paliko 1993 m. rugpjūčio 31 d. 23 val. 45 min. Galime Skaityti toliau
Prasmingam pokalbiui apie istorijos politiką reikia tikėti, kad istorijoje konkrečiais klausimais egzistuoja ir tiesa, o ne vien tik įvairios nuomonės ir interpretacijos. Kiekviena interpretacija gali ir turi būti įvertinta santykyje su tiesa, ir kiekvienas vertinimas – su valstybinės sąmonės būtinybe.
Istorijos politika vadinkime nuoseklias valstybės pastangas stiprinti konkrečius istorijos aiškinimus ir nustatyti, kokie istorijos aiškinimai šalyje yra absoliučiai nepriimtini. Visame pasaulyje tokios pastangos remiasi gana paprasta logika. Pirma, beveik visos mūsų dienų valstybės yra modernios tautinės valstybės, įsteigtos tautos apsisprendimo teise. Antra, tautinėje valstybėje Skaityti toliau
Birželio mėnuo, kaip ir kiekvienais metais, žymi mūsų tautą palietusius svarbius įvykius – lietuviškos spaudos draudimo pradžią, 1926 metais pradėtas transliuoti Lietuvos radijo laidas, sovietų okupaciją, okupanto vykdytą mūsų žmonių genocidą, tremtį, 1949 metais VLIK-o iniciatyva priimtą Lietuvių chartą, Lietuvos Sąjūdžio gimimą, jo organizuotą Gedimino aikštėje pirmąjį daugiatūkstantinį mitingą. Šis birželis turės dar vieną istorinį įvykį – Vilniuje bus paskelbtas palaimintuoju mūsų tautos dvasingumo puoselėtojas ir gynėjas, perėjęs visus sovietinių lagerių baisumus – arkivyskupas Teofilius Matulionis. Skaityti toliau
Šių metų birželis žymi dvi mūsų tautai svarbias sukaktuves. Prieš 75-rius metus sovietinis okupantas, metus pašeimininkavęs Lietuvoje, nusimetė savo rafinuotą kaukę ir atvirai rodydamas savo tikrąjį grobuonies veidą, pradėjo masinį Lietuvos žmonių trėmimą ir žudymą. Kita data jau žymi mūsų tautos pasipriešinimą – Birželio 22–28 d. sukilimą. Apie šį sukilimą kiek plačiau čia ir pakalbėsime.
Birželio sukilimas, jo žingsnių eiga – tai garbingas mūsų istorijos, mūsų kovų dėl laisvės puslapis, kurio negali užtemdyti jokie pakampių šešėliai. Pažvelkime į tuos pirmosios sovietinės okupacijos metus, kurie iššaukė žmonių ryžtą sutraukyti sovietines grandines ir nusimesti nelaisvės pančius. Skaityti toliau
Prieš 75-rius metus įvykęs Birželio sukilimas gali būti prilygintas nebent Vytauto Didžiojo žygiams, ryžtingam Klaipėdos atsiėmimui 1923-ųjų sausį arba net Sąjūdžiui, atvedusiam į sovietinės imperijos laidotuves. Tiesa, su tam tikromis išlygomis, nes jis nevienodai vertinamas.
Pernai miręs tautinio atgimimo tyrinėtojas Kazys Blaževičius rašė, kad, kaip ir Sąjūdžio laikais, iš visų SSRS pavergtų tautų prieškariu sukilo tik Lietuva. Autorius pridūrė, kad pirmąją Vokietijos karo prieš Sovietų Sąjungą dieną, matyt, apsižioplinęs, apie sukilimą per Maskvos radiją visam pasauliui pranešė sovietinis užsienio reikalų ministras Viačeslavas Molotovas, žinoma, iškoneveikęs „lietuvius – nacių kolaborantus“. Skaityti toliau
Rūtos Vanagaitės knyga „Mūsiškiai“ paakino pirmąkart knygyno duris praverti net tuos lietuvius, kuriems, anot Vaižganto, knygų spinta nėra pažįstamas baldas.
Antrasis nuopelnas – knyga privertė visuomenę iš naujo atsigręžti į primirštą Lietuvos žydų katastrofą, kuri ypač provincijoje ir tiesiogine prasme apaugusi užmaršties žole.
Jaudinanti idėja aplankyti apie trisdešimt žydų masinių žudynių vietų, prisiminti klestėjusias tenykštes žydų bendruomenes, kurias negrįžtamai nušlavė holokaustas. Gaila,„Šoamobilis“ nepasiekė mano gimtųjų Lazdijų – buvusio pasienio žydiško miestelio, Skaityti toliau
Vis nenurimsta žymius rezistencijos dalyvius Kazį Škirpą, Juozą Brazaitį ir Joną Noreiką dalyvavimu žydų genocide kaltinantys asmenys.
Savo kaltinimams pagrįsti į viešumą jie vis mesteli įvairių „dokumentų“ ir „liudijimų“.
1941 m. birželio sukilimą surengė ir vykdė Lietuvių aktyvistų frontas (LAF), kurio iniciatorius ir vadovas buvo Lietuvos pasiuntinys ir įgaliotasis ministras Vokietijai Kazys Škirpa. Kazio Škirpos atminimo ženklų panaikinimo siekiantys asmenys teigia, kad LAF’as savo antisemitiniais atsišaukimais, parengtais Berlyne ir perskaitytais pirmomis sukilimo dienomis Lietuvoje, neva prisidėjo prie holokausto, vos ne inicijavo jį. Skaityti toliau
Birželio 23 d. Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje vyko renginys, skirtas paminėti 1941 m. birželio sukilimo 74-asias metines. Renginys prasidėjo kariliono varpams skambinant Lietuvos himną.
Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos (LLKS) valdybos pirmininko pavaduotojas dr. Raimundas Kaminskas trumpai supažindino su 1941 m. birželio 23 d. Kauno radiofone paskelbtu dokumentu „Nepriklausomybės atstatymo deklaravimas“ bei apžvelgė sukilimo priežastis ir jo istorinę reikšmę. Skaityti toliau
Eidamas 95-sius metus mirė Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris, 1941 m. birželio 22–28 d. sukilimo dalyvis, Lietuvos 1941 m. birželio 22–28 d. sukilėlių sąjungos Vilniaus apskrities skyriaus pirmininkas, dimisijos vyresnysis leitenantas, LLKS narys, architektas Kazimieras Gediminas Ruzgys.
Kazimieras Gediminas Ruzgys gimė 1920 m. rugpjūčio 14 d. Kaune. Nuo 1930 m. mokėsi Kauno „Aušros“ berniukų gimnazijoje. Aktyvus sportininkas, dalyvavo I Lietuvos tautinėje olimpiadoje, veikė skautų draugijoje, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo draugovės adjutantas. Skaityti toliau
Birželio 23 dieną Kauno senosiose kapinėse paminėtos lygiai prieš 73 metus vykusio Birželio sukilimo metinės ir pagerbti jo metu žuvę sukilėliai.
Prieš Kauno senosiose kapinėse esančio paminklo trečiadienį vykusi gėlių padėjimo ceremonija sutraukė kelias dešimtis dalyvių, tarp kurių – Kauno miesto savivaldybės, Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriaus atstovai ir sukilimo amžininkai.
Skaityti toliau
