Žymos archyvas: Birutė

„Aktualioji istorija“: Ar verta paminklo Ona Vytautienė? (video) (7)

Tomas Baranauskas ir Inga Baranauskienė | Alkas.lt nuotr.

„Aktualiosios istorijos“ tęsiame moteriško pėdsako viduramžių Lietuvos istorijoje paieškas su istorike Inga Baranauskiene. Laidos tema – žymiausio viduramžių Lietuvos valdovo Vytauto Didžiojo žmona Ona Vytautienė. Moteris, be kurios Vytautas galbūt niekada nebūtų tapęs Didžiuoju.

Kuo žymi Ona Vytautienė? Kokia jos kilmė, kas buvo jos tėvas ir ką apie jį žinome? Kaip Onai pavyko organizuoti Vytauto pabėgimą iš Krėvos pilies? Tai – Onos Vytautienės ar jos tarnaitės nuopelnas? Ką galima pasakyti apie Onos asmenybę ir politinį vaidmenį vėlesniais laikais? Kodėl Vytautas norėjo būti palaidotas šalia Onos? Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Kodėl Birutė tapo legendine asmenybe? (video) (14)

Tomas Baranauskas ir Inga Baranauskienė | Alkas.lt nuotr.

Šioje „Aktualiosios istorijos“ laidoje ieškome moteriško pėdsako viduramžių Lietuvos istorijoje ir su istorike Inga Baranauskiene nusikeliame į XIV amžių bei aptariame vieną iš nedaugelio legendinių viduramžių Lietuvos moterų – Birutę, Trakų kunigaikščio Kęstučio žmoną.

Ar Birutė – istorinė asmenybė? Ko vertas Vytauto Ališausko bandymas ją sumitologinti? Kodėl Birutė buvo laikoma šventąja net krikščioniškais laikais? Kokia jos kilmė? Kas buvo Palanga XIV amžiuje? Ką žinome apie Birutės giminę? Kokiomis istorinėmis aplinkybėmis vyko Kęstučio ir Birutės vedybų istorija? Skaityti toliau

Baletas „Vytautas“: scena, kurioje šoks 50 baleto meistrų, užims kone pusę arenos (video) (0)

Scena iš baleto "Vytautas" premjeros 2013 m. rugsėjo 5 d. | www.belarus.by nuotr.

Į Lietuvą sausio 28 d. pirmą kartą atkeliausiantis baletas „Vytautas“ sugrąžins į didingiausius Lietuvos laikus ir per šokį papasakos didžiųjų šalies valdovų meilės istoriją. Organizatoriai atskleidžia, kad ne vieną apdovanojimą pelniusiam dviejų dalių didingam baleto spektakliui Vilniuje ruošiamasi ypatingai – ne tik dėl paties pastatymo masiškumo, bet ir dėl progos, kuriai jis skirtas.

„Meistriškos choreografijos ir nuostabios muzikos lydimas baletas „Vytautas“ buvo statomas atminti Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Vytautui, tačiau šiemet minime dar Skaityti toliau

Birutės siekia populiarinti savo vardą (3)

Baltarusijos archyvuose saugomas XIX a. dailininko Birutės portretas.

Prieš trejetą metų Mažeikiuose susikūręs bendravardžių Biručių klubas vienija apie pusšimtį šiuo lietuvišku vardu pavadintų moterų, kurios ne tik nepamiršta savo vardadienio, bet ir domisi viskuo, kas susiję su šiuo vardu. Svarbiausias jų tikslas – lietuviško vardo propagavimu prisidėti prie mūsų krašto istorijos išsaugojimo.

Pasak vienos iš klubo įkūrėjų, Mažeikių rajono vaikų našlaičių ir senelių globos namų direktorės Birutės Vaičkienės, idėja kurti klubą gimė visiškai atsitiktinai, Skaityti toliau

V. Bagdonavičius. Zauerveinas ir Vydūnas (7)

Jurgis Zauerveinas (1831–1904)

Jurgio Zauerveino 185-osioms gimimo metinėms

Jurgis Zauerveinas (Georg Sauerwein, 1831 01 15 – 1904 12 16) ir Vydūnas – dvi ryškios tautinio Rytų Prūsijos lietuvių judėjimo figūros XIX ir XX amžių sandūroje. J. Zauerveinas buvo vokietis, tačiau savo vokiškumo misiją jis matė garbingoje pareigoje padėti mažoms, priespaudą kenčiančioms tautoms. Tam jį skatino tvirtos humanistinės nuostatos, taip pat išskirtinė Dievo dovana – žavėjimasis vos ne kiekviena išgirsta kalba ir nuostabus gebėjimas panorėjus ją išmokti. Fenomenalių sugebėjimų poliglotas kalbėjo, rašė, net poeziją kūrė daugiau kaip penkiasdešimt kalbų. Skaityti toliau

Inga ir Tomas Baranauskai: Birutė – tikrai Vytauto motina (45)

Birutė, XIX a. iliustracija iš Leonardo Chodzkos veikalo „La Pologne historique...“ | atticus.pl nuotr.

Birutė lietuvių kultūroje gyva iki šiol. Vilniečiai istorikai Inga ir Tomas Baranauskai tvirtina, kad Birutė buvo įtakinga kunigaikštienė, jeigu tauta ėmė ją gerbti ir sukūrė jos asmens kultą. „Tai tikrai yra asmenvardis, o ne dievybės vardas. Birutė – Vytauto motina“, – teigė Inga, apie ją rašanti tikrais faktais paremtą istorinį romaną.

Vasario 22 dieną „Lietuvos žiniose“ pasirodžius straipsniui Jokios Birutės Kęstutis nepažinojo“, dienraščio interneto svetainėje www.lzinios.lt kilo aštri skaitytojų diskusija. Vytauto Ališausko teiginiui, kad Birutė nebuvo Vytauto Didžiojo motina, ir apskritai neaišku, koks jo motinos vardas, nepritarė istorikė I.Baranauskienė, parašiusi komentarą prie straipsnio. Faktų ir argumentų ji turi pakankamai, nes jau ne vienus metus rašo istorinį romaną apie Birutę. Skaityti toliau

V. Ališauskas: Jokios Birutės Kęstutis nepažinojo (65)

Baltarusijos archyvuose saugomas XIX a. dailininko Birutės portretas.

Teiginys skamba šokiruojamai, tačiau jėzuitų archyvus Romoje išstudijavęs filosofas, diplomatas, mitologijos tyrinėtojas Vytautas Ališauskas tvirtina, jog nėra jokių įrodymų, kad Birutė – Vytauto Didžiojo motina.

Į Lietuvos metraščių sąvadą XVI amžiaus pradžioje patekęs pasakojimas apie Kęstučio meilę Palangoje sutiktai Birutei tėra graži legenda. Ir nesvarbu, kad ji vėliau įgavo daug kultūrinių pavidalų. Tad kas galėjo būti Vytauto motina, ir ką kuršių mitologijoje reiškė Birutės vardas, neseniai pasirodžiusio „Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraščio“ B serijos leidinyje „Bažnyčios istorijos studijos“ išsamiai nagrinėja V.Ališauskas. Skaityti toliau

I.Baranauskienė. Pora žodžių apie Nerijaus Šepečio šventadienio mintis (38)

Inga Baranauskienė

Paskutinį paėjusių metų sekmadienį LTV rodė laidą „Šventadienio mintys“, skirtą žurnalui „Naujasis Židinys-Aidai“, kuris, kaip žinome, orientuojasi į katalikų intelektualų auditoriją.

Kadangi laidą mažai kas žiūri, nusprendžiau šičia pacituoti kelias laidoje nuskambėjusias Nerijaus Šepečio giliai katalikiškas (?) ir ne mažiau intelektualias (?) šventadienio (!) mintis, gražiai atskleidžiančias jo redaguojamo leidinio tikslus.

„Aišku, Valdovų rūmų jau nenugriausime, bet apie Justiną Marcinkevičių vis dar galima šį bei tą parašyti, nes jis yra simbolis tos nugludintos Lietuvos, kuri kritiškai neužlaužia savo Skaityti toliau

Trakus galėtų puošti LDK didžiosios kunigaikštienės Birutės paminklas (0)

LDK kunigaikštienės Birutės paminklo modelis | autorės nuotr.

Trakai yra neatsiejami nuo trijų istorinių asmenybių – Birutės, Kęstučio ir Vytauto. Visos jos paliko gilų pėdsaką Lietuvos istorijoje. Kunigaikštienė Birutė ne tik ištikimai tarnavo Didžiosios Lietuvos Kunigaikštystės karūnai, bet ir užaugino ir į pasaulį išleido du savo ir LDK Didžiojo Kunigaikščio Kęstučio sūnus – Vytautą Didįjį ir jaunėlį Žygimantą Kęstutaitį. Pastarieji tapo dar vienais Lietuvos valdovais – 1429 m. Vytautas Didysis tapo Lietuvos karaliumi, o 1432 m. Žygimantas Kęstutaitis – LDK kunigaikščiu. Birutės gyvenimo būdas ir atsidavimas LDK karūnai pelnė neišdildomą pagarbą ir pripažinimą tautoje net iki šių laikų.

Tačiau pastebima, jog XXI amžius pakeitė tautos mąstymą. Skaityti toliau

Prieš 105 metus pagoniškas epas atgijo pirmojoje lietuviškoje operoje „Birutė“ (9)

Kompaktinės plokštelės „Mikas Petrauskas. Birutė" (Įrašų kompanija: Cantus firmus, 2009) viršelis1906 lapkričio 6 d. lygiai prieš 105 metus Vilniaus miesto salėje, dabartinės Nacionalinės filharmonijos rūmuose, mėgėjų pastangomis buvo pastatyta pirmoji lietuviška Miko Petrausko opera „Birutė“. Jos libretą parašė Gabrielius Landsbergis-Žemkalnis. Vaidino Marija Piaseckaitė-Šlapelienė (Birutė), Kipras Petrauskas (Birutės brolis), G.Landsbergis-Žemkalnis (senasis vaidila), Antanas Žmuidzinavičius, Kazys Puida ir kt.

Opera žiūrovus perkėlė į legendinius XIV a. lietuvių kovų prieš grobuonis kryžiuočius laikus Skaityti toliau