Vyriausybė pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos atnaujintai Sumanios specializacijos programai. Vietoje šiuo metu esančių 20-ties pirmenybių liks septynios, į kurias bus susitelkta skatinant naujoves šalyje.
„Sumanios specializacijos programos atnaujinimas yra viena iš Ekonomikos ir inovacijų ministerijos vykdomos naujovių pertvarkos dalių. Tarpinis jos vertinimas būtinas, siekiant užtikrinti, kad būtų veikiama tose srityse, kuriose Lietuva turi didžiausias galimybes. Skaityti toliau
Šiuo metu gyvybės ir biomedicinos mokslai išgyvena aukso amžių ir yra viena iš valstybės prioritetinių sričių. Liepos mėnesį Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA), pasitelkusi išorinius ekspertus, atrinko finansuoti 13 geriausių projektų, kurie buvo pateikti Technologinės plėtros projektų priemonės konkursui, tarp jų – ir biomedicinos mokslų projektai.
Finansavimą gavo du Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (GMC) mokslininkų projektai. Vienas iš finansavimui atrinktų projektų – VU GMC Biochemijos instituto Skaityti toliau
Vėžys – antra pagal dažnumą žmonių mirštamumo ir sergamumo priežastis. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, kasmet vėžiu suserga 14 mln. žmonių, 8,8 mln. miršta. Prognozuojama, kad visuomenei senstant artimiausius du dešimtmečius sergamumas vėžiu žymiai didės. Ankstyvoji vėžio diagnostika ir gydymo tobulinimas – pagrindinės priemonės, padedančios pasiekti geresnių vėžio kontrolės rezultatų.
Prof. Feliksui Jankevičiui ir prof. Sonatai Jarmalaitei skirta Lietuvos mokslo premija už darbų ciklą „Naujos kartos vėžio žymenys (2003–2017)“.
Gruodžio 4-5 dienomis, biotechnologijų parodoje „BioFit“, šiemet surengtoje Lilio mieste, Prancūzijoje, Lietuvos tyrėjai, vienijami atviro mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros tinklo „Open R&D Lietuva“, pristato kuriamas technologijas ir teikiamas mokslo paslaugas tokiose srityse kaip personalizuota ir regeneracinė medicina, kamieninių ląstelių ir pažangi vaistų terapija, ikiklinikiniai ir klinikiniai tyrimai, molekulinės medicinos ir biofarmacijos technologijos, pažangi medicinos inžinerija ir veterinarija. Skaityti toliau
Pirmą kartą Lietuvoje surengtame Italijos ir Lietuvos ekonomikos forume dalyvavo daugiau kaip 150 verslo, valstybinių ir nevyriausybinių organizacijų atstovų – infrastruktūros, statybų bei logistikos sprendimų bendrovės, biotechnologijų ir biomedicinos srities, atsinaujinančios energijos įmonės. Ekonomikos forumą organizavo Italijos prekybos agentūra, Italijos-Lietuvos prekybos rūmai, Lietuvos pramonininkų konfederacija.
Sveikindamas susirinkusius, Italijos prekybos agentūros direktorius Antonino Mafoda Skaityti toliau
Rugsėjo 26-27 d., Vilniuje, vyks didžiausio tarptautinio gyvybės mokslų forumo „Gyvybės mokslai Baltijos šalyse“ („Life Sciences Baltics“) paroda, kurioje dalyvaus per 60 įmonių iš viso pasaulio. Visuomenė bus kviečiama „Gyvybės mokslai Baltijos šalyse“ parodoje apsilankyti nemokamai ir susipažinti su gyvybės dėsnius keičiančiomis paslaugomis ir produktais, kuriuos pristatys lietuviai, latviai, estai, amerikiečiai, britai, kinai, vokiečiai, prancūzai, austrai ir kiti.
Dirbtinių žmogaus smegenų projektas, į vėžį pavienių ląstelių lygiu leidžianti pažvelgti mikroskysčių technologija, Skaityti toliau
Robotikos mokyklos moksleiviai, būsimieji dvyliktokai Šarūnas Mickus, Lukas Strazdas ir Karolis Milius grįžo iš Kinijos, kur dalyvavo „First Global Challenge“ robotikos varžybose Guiyang mieste. Lietuvių komanda, dalyvavusi aljanse su dviem kinų komadomis, užėmė antrąją vietą – nedaug atsiliko nuo varžybų laimėtojų, kitų dviejų kinų ir prancūzų komandų.
Jaunuolius į Kinijos robotikos varžybas pakvietė Kinijos vyriausybinės Skaityti toliau
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkai pirmieji pasaulyje ėmėsi nuodugniai stebėti molekulinius pokyčius augaluose, kurie yra geresni, nei įprastai – turi daugiau naudingų medžiagų, yra atsparesni kenkėjams ir ligoms, žydi anksčiau, brandina didesnį uogų ar sėklų derlių.
Lietuvos tyrėjams, bendradarbiaujantiems su kolegomis Japonijoje, Baltarusijoje, Vokietijoje ir kitose šalyse, augalų kokybę pagerinti pavyko jų sėklas paveikus saugiomis, aplinkai nekenkiančiomis biotechnologijų inovacijomis – elektromagnetiniu lauku ir šaltąja plazma. Skaityti toliau
Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centro projektas susilaukė pasaulio žiniasklaidos dėmesio – prestižinio architektūros žurnalo „ArchDaily“ konkurse jis pasiūlytas įvardinti geriausiu 2017 m. kultūros objektu.
Balsuoti už VU Gyvybės mokslų centro projektą galima čia.
Kasmet žymiausi architektai teikia savo projektus šio žurnalo skelbiamame konkurse dešimtyse kategorijų. Skaityti toliau
Gamyba ir ekologija – suderinama? Niekam ne paslaptis, kad čia naudojami tirpikliai, dažai, skiedikliai, išskiria galybę teršalų, kurie, patekę į aplinką, neigiamai veikia atmosferą ir klimato kaitą, kurios reikšmė Žemei, žmonijai ir jų ateičiai yra itin didelė bei neabejotina, rašoma pranešime spaudai.
Lengvoji, chemijos, naftos pramonė, medienos, metalų apdirbimas, autoservisai, spaustuvės – sunku sugalvoti pramonės rūšį, kurioje nevyktų dujinių teršalų išsiskyrimas į aplinką. Jau ne pirmąjį biofiltrą sukūrę Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) mokslininkai Pranas Baltrėnas ir Alvydas Zagorskis Skaityti toliau
Vilniuje, „Litexpo“, prasidėjo išmanių sprendimų paroda „Išmanioji Lietuva“. Vilniečiai ir sostinės svečiai galės pajusti, ką reiškia gyventi išmaniuosiuose namuose, pamatyti mūsų šalyje kuriamas skraidykles, pažaisti kompiuterinius žaidimus, susipažinti su naujausiais vaizdo ir garso sprendimais. Renginio lankytojai taip pat galės pasiklausyti sėkmės istorijų bei sužinoti apie ateities įmonėms ir jų darbuotojams reikalingus gebėjimus.
„Išmanioje Lietuvoje“ pranešimus skaitys ir savo idėjas pristatys vienintelis Visatos paslapčių laboratorijoje Skaityti toliau
Šių metų spalio 7 dienos duomenimis, pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų priemonę „Intelektas. Bendri mokslo ir verslo projektai“ sulaukta 144 paraiškų gauti 86,9 mln. eurų finansavimą.
Pasak ūkio ministro Evaldo Gusto, priemonė „Intelektas. Bendri mokslo ir verslo projektai“ sulaukė didelio populiarumo. Tai rodo, kad verslo ir mokslo atstovai yra pasirengę kurti inovatyvius produktus ir konkuruoti ne tik Lietuvos, bet ir užsienio rinkose. Ši priemonė taip pat padeda įdarbinti daugiau aukštos kvalifikacijos specialistų ir stiprina mokslo ir verslo bendradarbiavimą. Skaityti toliau
Lietuvoje prasideda forumas, skirtas gyvybės mokslams, – „Gyvybės mokslai Baltija 2016“ („Life sciences Baltic 2016“). Jo metu Lietuvoje susirinks visi garsiausi pasaulyje gyvybės mokslų skyriaus atstovai.
Į sostinę susirinko biotechnologijų, farmacijos, medicinos ekspertai, Nobelio premijų laureatai, mokslininkai ir verslininkai iš viso pasaulio. Miesto meras Remigijus Šimašius pasveikino svečius atvykus į Vilnių – laimingiausią Europos sostinę.
Rugsėjo 14–15 dienomis vykstančiame didžiausiame šiaurės Europoje ir vieninteliame tokiame Baltijos šalyse forume – startuolių verslumo mokymai bei prisistatymai investuotojams, konferencija, Skaityti toliau
Ūkio ministerijos iniciatyva antradienį, gegužės 3 d., verslo asociacijų, mokslo ir studijų institucijų ir valstybės institucijų atstovai pasirašė rezoliuciją, kuria bus siekiama, kad iki 2020 m. Lietuva taptų Europos sveikatos technologijų ir biotechnologijų inovacijų centru. Pasirašytame dokumente numatytos keturios pagrindinės sritys, į kurias bus koncentruojamasi: tai talentų pritraukimas, lengva verslo pradžia, užsienio investicijų ir MTEP bei inovacijų skatinimas.
2016 metų „Bloomberg“ inovacijų indekse, kuris surikiuoja valstybių ekonomikas pagal tai, kiek jos skiria pinigų tyrinėjimams ir technologijų pažangai ir kiek jose veikia aukštųjų technologijų įmonių, pirmąjį penketuką užbaigia Vokietija, Švedija, Japonija ir Šveicarija.
Pietų Korėja aukščiausius balus surinko už pridėtinės vertės gamybą, taip pat aukštojo mokslo efektyvumą – tai rodiklis, atspindintis stojančiųjų į aukštąsias mokyklas skaičių ir mokslo bei inžinerijos absolventų koncentraciją. Nors Pietų Korėja pagal produktyvumą užėmė vidutinę Skaityti toliau
Vykdyti didelės apimties mokslinius tyrimus, įsigyti tam reikalingą įrangą įmonės galės pasinaudodamos Europos Sąjungos (ES) struktūrinės paramos investicijomis. Ūkio ministerija kviečia įmones, mokslinius tyrimus atliekančias viešąsias įstaigas teikti paraiškas gauti finansavimą. Pagal priemonę „Intelektas. Bendri mokslo–verslo projektai“ Ūkio ministerija pirmuoju kvietimu paskirstys 60 mln. eurų.
„Mūsų tikslas – stiprinti šalies įmonių ir mokslo visuomenės partnerystę. Dažnai įrengti laboratorijas ir atlikti mokslinius tyrimus verslui Skaityti toliau
Šiemet Ūkio ministerija pagal Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) paskelbtą kasmetinį konkursą dėl paramos išradimų patentams ir tarptautiniam dizaino registravimui skyrė 161 tūkst. eurų paramą 29 intelektinės nuosavybės teisių apsaugos projektams.
„Skirtingai nuo ankstesnių konkursų, šiemet daug dėmesio buvo skiriama naudos ir kokybės vertinimui. Atrinkti finansuoti didžiausią potencialą turintys projektai. Atsižvelgėme į patentuojamų produktų konkurencingumą, rinkos poreikius, Skaityti toliau
16-metė vilnietė Laura Steponavičiūtė pirmą kartą šalies istorijoje pateko į „Google“ rengiamos mokslo mugės („Google Science Fair“) finalą. Jis vyks rugsėjo 21–22 dienomis Kalifornijoje, kur varžysis 20 jaunųjų mokslininkų iš viso pasaulio.
Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro projekto „Mokinių jaunųjų tyrėjų Skaityti toliau
Rudeniop baigiasi Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) įgyvendinamas projektas „Inovatyvaus verslo kūrimo skatinimas“ (INOVEKS), kuriame dalyvaujantys jaunieji mokslininkai pristatys savo pažangius naujai kuriamų produktų prototipus. Tad rugpjūčio mėnuo jiems – pats darbų įkarštis. Vilniaus universiteto (VU) mokslininkai, padedami šio projekto konsultantų, įsteigė penkias pradedančiąsias įmones (angl. startups), kurios, tikimasi, šalies verslo bei mokslo bendradarbiavimui bus naujas stiprus postūmis.
Jaunieji mokslininkai versle: nuo medicinos iki kosmoso
Jaunuosius mokslininkus versle globojančio projekto tikslas – skatinti technologinių bei inovatyvių įmonių steigimąsi ir vystymąsi, Skaityti toliau
Iki balandžio 1 d. dar priimamos paraiškos mokslinėms stažuotėms Šveicarijos mokslo ir studijų institucijose. Jauniesiems Lietuvos tyrėjams tai paskutinė galimybė pasinaudoti Šveicarijos stipendijų fondo parama.
Šis konkursas yra galimybė jauniesiems tyrėjams stiprinti mokslinę kompetenciją, pasinaudojant Šveicarijos stipendijų fondo (Sciex-NMSch) stažuočių programa – pagal ją daugiau kvietimų skelbiama nebus. Skaityti toliau
Lietuvos sostinėje vykstančio pirmojo Vilniaus inovacijų forumo („Innovation Drift“) dalyviams pristatyta didžiausia Europos Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“, kurios biudžetas 2014-2020 metais sieks apie 80 mlrd. eurų. Forume, į kurį susirinko per 600 verslo ir mokslo atstovų, ypatingas dėmesys skirtas „Horizonto 2020“ smulkiojo ir vidutinio verslo finansavimo galimybėms.
Europos Komisijos Mokslinių tyrimų ir inovacijų generalinio direktorato vadovas Robertas-Janas Smitsas paskelbė šios programos pradžią. Skaityti toliau
Kurdama slėnius ir skatindama mokslo ir verslo bendradarbiavimą bei koncentruodamasi į prioritetines kryptis Lietuva eina keliu, atspindinčiu priešakines Europos Sąjungos tendencijas. Tai patvirtina tarptautinių ekspertų atlikta Lietuvos mokslo ir studijų sistemos, mokslinius tyrimus vykdančio verslo bei inovacijų potencialo apžvalga.
Švietimo ir mokslo ministerijoje suinteresuotoms valstybės, mokslo ir verslo institucijoms Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras pristatė tarptautinių ekspertų siūlymus dėl Lietuvos ateities mokslo, studijų ir inovacijų prioritetų nustatymo.
„Mokslo ir studijų sistemos analizė yra pirmas žingsnis identifikuojant valstybės inovacijų prioritetus. Analizė atliepia Europos Komisijos iškeltą išmaniosios specializacijos identifikavimo iniciatyvą Skaityti toliau
Į kokias sritis turi orientuotis Lietuva, jei nori tapti turtinga ir klestinčia? Vienos sėkmingiausių įmonių Lietuvoje „Sicor Biotech“ vadovas prof. Vladas Algirdas Bumelis įsitikinęs: nėra kitos alternatyvos – tik būti aukštųjų technologijų šalimi.
Ir tam turime beveik viską. Tereikia prioritetu pasirinkti tas technologijų šakas, kuriose turime įdirbį, ir laikytis strateginės drausmės, tai yra, įgyvendinti tai, ką užsibrėžėme.
