Gegužės 22 d. kilusi avarija „Orion Global PET“ gamykloje Klaipėdoje sėkmingai likviduota. Įmonės darbuotojai ir kiti žmonės įvykio metu nenukentėjo.
Penktadienį 10:50 val. biokuro katilinės šildymo sistemoje į dūmų sistemą išsiliejus termo alyvai, įvyko vidinis gaisras. Pagal įmonės avarijų likvidavimo Skaityti toliau
Gegužės 19 d., antradienį, Simas po pateikimo priėmė svarstyti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pataisas, kuriomis ketinama apriboti palmių aliejaus naudojimą biokuro gamyboje, keičiant jį rapsų ar saulėgrąžų aliejumi. Už balsavo 57 Seimo nariai, prieš – vienas, susilaikė – 28. Toliau šios įstatymo pataisos bus svarstomos birželio 23 dieną. Pataisas pasiūlė „valstiečių“ atstovė Virginija Vingrienė. Anot jos taip siekiama mažinti atogrąžų miškų kirtimus ir stabdyti klimato kaitą. Šių pataisų priešininkai teigia, kad šioje srityje kertasi vietinių biokuro žaliavos gamintojų ir ją importuojančių verslininkų siekiai. Skaityti toliau
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), įvertinusi preliminarią šilumos tiekėjų pateiktą informaciją apie kuro ir šilumos iš nepriklausomų šilumos gamintojų (NŠG) įsigijimo kainas, skelbia šilumos kainų prognozę šildymo sezono pradžiai – 2019 m. spalio mėn. šildymo sezono pradžioje vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina turėtų būti apie 13 proc. mažesnė nei 2018 m. spalį.
Aiškėja naujos detalės dėl valstybinių miškų kirtimo normos didinimo 6 procentais. Sąjūdis „Už Lietuvos miškus“ gavo Vyriausybės posėdžio garso įrašą, kuriame buvo priimtas šis sprendimas.
Posėdyje mirtina tyla, kalba tik Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis. Garso įraše girdimi šie S. Skvernelio žodžiai: „Ir antrasis klausimas..
Dėl metinės valstybinių miškų pagrindinių miško kirtimų normos 2019–2023 metams patvirtinimo… Skaityti toliau
Rugpjūčio 9 d. Vyriausybė patvirtino penkerių metų laikotarpiui (2019–2023 metams) metinę pagrindinių miško kirtimų normą – 11 850 hektarų valstybinių miškų ploto, t.y. 6 proc. didesnę nei galiojo 2014-2018 metais. Šis Vyriausybės sprendimas priimtas Miškų ūkio konsultacinės tarybos siūlymu.
„Padidinus metinę kirtimų apimtį bus įgyvendinta Miškų įstatyme nustatyta sąlyga – neviršyti metinio medienos prieaugio. Skaityti toliau
Nepriklausomybės laikotarpiu Lietuvos energetikoje beveik visi dideli projektai ir vykę procesai buvo lydimi didesnių ar mažesnių skandalų. Nacionalinės valdžios įstaigos koncentruoja įtaką energetikoje, operuoja milijoninėmis lėšomis, daro sprendimus, kurių vertė milijardai eurų, tarpais dižiuojasi pasiekimais, dalijasi medalius ir premijas. Bet jeigu paaiškėja, kad ne viskas taip gerai – tai kalti „iešmininkai“ – pačios energetikos įmonės, jų vadovai ir specialistai. Skaityti toliau
Liepos 18 d. Seimo narys Juozas Olekas užregistravo įstatymo pataisą ir siūlo įvesti lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą gyventojams, besišildantiems malkomis ir kitomis smulkintomis biomedžiagomis.
Oleko nuomone, PVM lengvata turėtų būti taikoma ne vien daugiabučiuose gyvenantiems ir centralizuotai besišildantiems gyventojams, bet ir tiems, kas šilumą gamina savarankiškai. Juolab, jau kurį laiką malkinės medienos kainos auga ir yra didesnės nei, pavyzdžiui, Latvijoje. Skaityti toliau
Lietuvoje kaip ir visoje Europos Sąjungoje vis labiau skatinama naudoti atsinaujinančius energijos išteklius, įskaitant miško kurą: miško kirtimo atliekas (viršūnes, šakas), menkavertę medieną ir malkas. Jau dabar Lietuvoje deginant miško kurą pagaminama daugiau kaip pusė šilumos energijos, o šį kurą naudojančių katilinių sparčiai daugėja. Ar siekdami spręsti klimato kaitos problemas, didinti valstybės energetinę nepriklausomybę ir naudodami daugiau miško kuro, nestatome į pavojų gamtos?
Kaip teigia Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Miškų instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas prof. dr. Kęstutis Armolaitis, globaliai sausumos ekosistemose, Skaityti toliau
Sausio 5–14 dienomis dešimtus metus iš eilės vyks tradicija tapusi akcija „Kalėdinė eglutė – namų šilumai“. Jos metu gyventojai bus kviečiami nupuoštas kalėdines eglutes ar jų šakas atnešti į specialius konteinerius, kurie įsikurs net 39-iose vietose skirtinguose Lietuvos miestuose.
Gyventojų patogumui šie konteineriai stovės itin didelio žmonių srauto sulaukiančiose vietose prie prekybos centrų ir kitur. Šie konteineriai skirti tik eglutėms, todėl kitokias atliekas į juos mesti griežtai draudžiama. Skaityti toliau
Keli šilumos tiekėjai 2015 m. be pateisinamų priežasčių neįsigijo biržoje nustatyto kiekio šilumai gaminti reikalingo biokuro, taip neužtikrindami, kad vartotojams šiluma būtų tiekiama mažiausiomis sąnaudomis. Šie tiekėjai – „Mažeikių šilumos tinklai“, „Tauragės šilumos tinklai“, „Litesko“ fil. „Kelmės šiluma“, „Skuodo šiluma“, „Ignalinos šilumos tinklai“ ir nepriklausomas reguliuojamas šilumos gamintojas „Matuizų plytinė“, rašoma Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) pranešime. Skaityti toliau
Rytoj, spalio 8 d., Energetikos ministerijoje bus aptariamas ir siekiamas patvirtinti techninės užduoties projektas, kad nuo 2016 m. gruodžio 1 d. riebalų rūgščių metilo esteris (RRME) būtų maišomas ne tik į vasarai, bet ir į žiemai skirtą dyzeliną.
Lietuviškų degalinių sąjungos vykdančiojo direktoriaus Vido Šukio teigimu, toks sprendimas skaudžiai paveiks visų dyzeliną naudojančių automobilių savininkus, nes žiemą automobilių bakuose nusėdęs RRME užkemša degalų filtrus ar visai „užšaldo” variklius. Skaityti toliau
Praėjusią savaitę vėl buvo kalbama naujos kogeneracinės jėgainės Vilniuje, Jočionių g.13 tema. Aplinkos apsaugos agentūra organizavo visų suinteresuotų asmenų pasitarimą gautoms pastaboms ir pasiūlymams dėl minimos gamyklos poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos aptarti. Tiek šią temą pristatantieji, tiek pastabas teikusieji turėjo savų argumentų.
Skelbiama, kad kogeneracinė jėgainė arba kitaip vadinama komunalinių atliekų deginimo gamykla, kaip kurą naudos rūšiuotas, tolesniam perdirbimui netinkamas, bet energetinę vertę turinčias komunalines atliekas ir biokurą. Skaityti toliau
Visoje Lietuvos teritorijoje sparčiai plintantys pavojingieji Sosnovskio barščiai kelia didelį susirūpinimą ir žmonėms, ir valdžios institucijoms. Susitikimuose su žemdirbiais ne vieną skundą dėl šių augalų išgirdusi žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė į darbo grupę subūrė Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijų, Valstybinės augalininkystės tarnybos, ūkininkų atstovus, kurių užduotis – išanalizuoti problemą ir numatyti efektyvias šių augalų naikinimo priemones. Skaityti toliau
Po 2015 m. balandžio 7 d. dienraštyje „Kauno diena“ išspausdinto straipsnio „Kauno katilinėse – radioaktyvus kuras“ AB „Kauno energija“ raštu kreipėsi į Radiacinės saugos centrą, prašydama patvirtinti arba paneigti straipsnyje minėtas prielaidas.
2015 m. balandžio 8 d. Radiacinės saugos centras raštu Nr. 111-2-1227 paneigė straipsnyje išsakytas prielaidas dėl menamo biokuro radioaktyvumo, pateikdamas atsakymą, kad radioaktyviojo cezio (toliau – 137Cs) kiekiai, kurie nustatomi Skaityti toliau
Trečiadienį bendrovei „Kauno energija“ priklausančiose „Inkaro“ ir Petrašiūnų jėgainėse oficialiai atidarytos naujos biokuro katilinės. Jose gaminama šiluma jau šildo kauniečių namus. Naujųjų katilinių atidarymas lėmė rekordinį šilumos kainos mažėjimą.
Rekonstruotoje „Inkaro“ katilinėje pastatyti 2 po 8 MW galios biokuru kūrenami vandens šildymo katilai bei bendras abiems katilams 4 MW kondensacinis ekonomaizeris. Bendra įrenginių galia sudaro 20 MW. Jais galima pagaminti iki 10 proc. viso Kauno integruotame tinkle suvartojamo šilumos kiekio. Skaityti toliau
Gruodžio 4 dieną įvyks simbolinė darbų užbaigimo iškilmės AB „Grigiškės“ naujoje, biokuru kūrenamoje 10 MW garo katilinėje. Katilinėje įrengtas pirmasis, būtent Lietuvoje pagamintas garo katilas. Jis yra pateiktas „Lietuvos metų gaminys 2014“ apdovanokimui.
Šių metų birželio 10 d. UAB „Enerstena“ su AB „Grigiškės“ pasirašė projektavimo, įrangos gamybos ir tiekimo bei rangos sutartį. Pagal šią sutartį AB „Grigiškės“ šiluminiame-energetiniame ūkyje
Gyvenate kaime, bet žemės ūkis netraukia? O gal gyvenate afrikinio kiaulių maro buferinėje zonoje ir atsidūrėte sunkioje padėtyje? Jums siūloma kita galimybė – teikite paraišką kaimo plėtros priemonei „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ ir galėsite imtis sau artimo ne žemės ūkio verslo. Paraiškos pagal šią priemonę priimamos nuo š. m. rugpjūčio 11 iki rugsėjo 12 d. Didžiausia paramos suma vienam kaimo gyventojo projektui – daugiau nei 200 tūkst. litų, labai mažai (iki 10 darbuotojų) įmonei – beveik 700 tūkst. litų. Paramos intensyvumas – 50 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Skaityti toliau
Vilniaus tarybos posėdyje šiandien pritarė naujo biokuro katilo įrengimui Vilniaus termofikacinėje elektrinėje Nr.3 (VE-3).
Vilniaus miesto savivaldybė atkreipia dėmesį, šis sprendimas yra parengtas su Vyriausybės atstovais ir atitinka Nacionalinės energetikos strategijos projektą.
Sostinės savivaldybė teigia, kad naujas biokuro katilas iki 22 proc. sumažins šilumos kainą Vilniuje. Skaityti toliau
Žuvinto biosferos rezervate šią žiemą buvo įgyvendinta gamtosauginė iniciatyva, kurios nauda džiaugiasi ne tik ūkininkai, bet ir gamtosaugininkai. Žuvinto žemapelkėse šienaujami viksvynai ir nendrynai, o nušienauta biomasė naudojama aplinkai draugiško biokuro – žolės granulių, skirtų Žuvinto rezervato lankytojų centro pastato apšildymui, gamybai.
Ilgą laiką pelkės buvo vertinamos kaip kliūtis žemės ūkiui, todėl buvo melioruojamos, sausinamos siekiant padidinti ūkininkaujamos žemės plotus. Kartais šlapžemės nepelnytai apleidžiamos, Skaityti toliau
Gegužės 16-18 dienomis žurnalas „Miškai“ šalia Ukmergės esančiame Bugenėlių miške surengs tarptautinę miškininkystės parodą „Baltijos miškai 2013“. Išskirtinis šiųmetės parodos bruožas – vietos gaminių gausa, įdomios meno bei unikalios technikos ekspozicijos.
Stebins naujovėmis
Parodos rengėjai ir rėmėjai siekia panaudoti praėjusių metų patirtį ir nustebinti naujovėmis. Didžiausia jų – papildomas, penktasis, sektorius, kuriame bus demonstruojama, ką įdomaus, pažangaus Skaityti toliau
„Vorutos“ pokalbis su Vilniaus rajono savivaldybės tarybos nariu Gediminu Paviržiu apie viešojoje erdvėje girdimus pamąstymus dėl galimų prolenkiškos Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) veiklos pokyčių, šiai partijai tapus koalicine šalį valdančioje LR Seimo daugumoje.
LLRA partija tapo valdančiąja, ji įeina į koalicinę daugumą LR Seime, turi atstovų šalies vykdomojoje valdžioje. Anksčiau neretai ši partija turėdavo priekaištų šalies valdžiai ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Kaip Jums atrodo, ar keisis LLRA pozicija šiuo klausimu? Skaityti toliau
Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje iškilusi termofikacinė jėgainė šiandien pradėjo pirmuosius bandymus deginant biokurą. Šiuos bandymus pradėti leido sausio 14 dieną gautas Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimas. Išbandžius jėgainę biokuru, bus pereita prie paskutinio jėgainės bandymo etapo, kuriame kaip kuras bus naudojamos komunalinės ir pramoninės atliekos iš Klaipėdos regiono. Skaityti toliau
Šalia vieno seniausių Vilkijos daugiabučių Tulpių gatvėje gyventojams šilumą jau tiekia naujutėlis, modernus biokuro katilas, pakeitęs iki tol veikusią nepatogią ir neefektyvią katilinę.
Naujosios katilinės projektą rengė ir rangos darbus atliko UAB „Roalsa“, įrengusi 266,51 m šilumos tiekimo vamzdynų, 4 šilumos punktus, konteinerinės katilinės pamatus ir pastatą, per 70 m vandentiekio ir per 30 m nuotekų įvadus. Medienos atliekomis kūrenamo 0,45 MW galios katilo tiekiama šiluma – ne tik ekologiškesnė, bet ir pigesnė, užtikrinanti patikimą šilumos tiekimą net ir esant ekstremalioms oro sąlygoms. Skaityti toliau
Spalio 23 d. Seimo narių grupė įregistravo Seimo nutarimo projektą „Dėl nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos“ (XIP-4939). Šiame projekte siūloma atsižvelgiant į patariamojo referendumo dėl naujos atominės elektrinės statybos Lietuvos Respublikoje rezultatus Vyriausybei ir kitomis atsakingomis institucijomis peržiūrėti Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją ir teikti ją tvirtinti Seimui, numatant elektros energijos, kuri nebūtų pagaminama atominėje elektrinėje, gamybą vykdyti kogeneracinėse elektrinėse bei skatinti atsinaujinančių išteklių energetikos plėtrą bei biokuro kogeneracinių elektrinių renovavimą ar statybą. Skaityti toliau
Pirmosios Kauno mieste biokuro katilinės statybos Taikos prospekte juda link pabaigos. Nepriklausomas šilumos gamintojas mieste jau šį spalį turėtų pradėti tiekti šilumą Kauno gyventojams.
20 MW galios katilinės statybas planuojama baigti rugsėjį, o spalį ji jau turėtų pradėti gaminti šilumą Kauno gyventojams. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija liepą pripažino biokuro katilinę pirmuoju nereguliuojamu nepriklausomu šilumos gamintoju Kaune. Šis statusas galios penkerius metus – iki 2017 m. Skaityti toliau
Vilniaus miesto nuotekų valykloje pilnu pajėgumu pradeda veikti modernūs dumblo apdorojimo įrenginiai. Naujoji dumblo apdorojimo sistema ne tik penkis kartus sumažins susikaupiančio dumblo kiekį, bet ir nuo kvapų išvaduos aplinkinių mikrorajonų gyventojus.
„Vilnius turės vienus iš pažangiausių valymo įrenginių Europoje. Galima drąsiai sakyti, kad su nemaloniais kvapais, Skaityti toliau
Šiandien LR Seime įvykusioje spaudos konferencijoje Žaliosios politikos instituto prezidentas Linas Balsys ir „Vilmorus“ visuomenes nuomones tyrimu bendroves direktorius Vladas Gaidys pristatė naujausios apklausos dėl Visagino atominės elektrinės projekto rezultatus.
Remdamasis tyrimais Linas Balsys teigė, kad net du trečdaliai Lietuvos gyventojų nepritaria naujosios atominės projektui Lietuvoje. Skaityti toliau
Gegužę „Eesti Energia“ pradėjo naujos 300 megavatų galios elektrinės statybos darbus. Tikimasi, kad naujoji Auverės elektrinė bus baigta statyti iki 2015-ųjų pabaigos. Jos gaminama elektros energija užtikrins patikimą elektros energijos tiekimą Estijoje ir prisidės prie energetinio stabilumo regione kūrimo.
„Pasirinkusi energetinės nepriklausomybės kelią, Estija pasirinko ir savarankiškai padengti bazinį elektros energijos poreikį. Skaityti toliau
Lietuva yra unikali šalis, nes skirtingai negu visame pasaulyje centrinis šildymas yra brangesnis už individualų, dideliuose miestuose šildymo kainos, nežiūrint masto ekonomijos, yra didesnės negu miesteliuose. O šildymo kainos vartotojams yra aukščiausios tuose miestuose, kuriuose šilumos gamybą valdo privačios įmonės.
Ką daryti gyventojams, jei šildymo sezonas baigiasi vidurvasary, nes žmonės dar vis moka skolas už šildymą?
Tai sprendė energetikai, namų bendrijų pirmininkai ir visuomeninių organizacijų atstovai tautininkų Gintaro Songailos ir Kazimiero Uokos kvietimu susirinkę konferencijoje- apvaliame stale „Kaip sumažinti šildymo kainas“ Seime balandžio 18 d. Skaityti toliau
Kinijoje prieš daugiau nei 2 tūkstančius metų išrastas popierius tapo neatsiejama kiekvienos įstaigos dalis. Dabar kiekvienas europietis vidutiniškai sunaudoja apie 200 kg popieriaus per metus. Tai milžiniškas kiekis, kuriam pagaminti naudojama mediena, vanduo bei energija.
Teigiama, kad pagaminti toną popieriaus reikia sunaudoti 17 medžių, nuo 5 iki 50 kubinių metrų vandens ir maždaug 2500kW energijos. Popieriaus gamyba kompleksiškai veikia aplinką, kurioje gyvename, todėl nenuostabu, jog daugelis įmonių stengiasi pabrėžti, kad savo produkcijai naudoja perdirbtą popierių. Skaityti toliau
