Žymos archyvas: Biblija

G. Burneika. Kaip atgaivinti tautos šaknis (II) (33)

Pixabay.com nuotr.

2. Krikščioniškosios doktrinos ontologinis netikrumas

Krikščionybė išvaro žmogų iš jo namų – iškerta iš prigimtinių tautinių šaknų ir pakerta gelminius ryšius su senosios pasaulėjautos archetipais, arba dievais ir jų galiomis (žr. I dalį). Savų papročių, siejančių tautą su jos gamta, gyvenamąja tikrove, išreiškiančių meilę vietai ir teikiančių būties tikrumą, vieton ji bruka svetimus.

Priėmęs krikščionybę žmogus iškrenta iš savo tautos ir tampa Skaityti toliau

G. Burneika. Velykų spindesys ir skurdas (24)

„Koncertas kiaušinyje“. Jeronimo Boscho paveikslas 1516 m. | Wikipedia.org nuotr.

Amžina šviesos ir tamsos kova gamtoje sukelia metų laikų virsmus, kuriuos prigimtinio baltų tikėjimo puoselėtojai pažymi šventėmis. Gamta – mūsų senojo prigimtinio tikėjimo Šventas Raštas, mokantis mus visokeriopos įžvalgos, o švenčių tradicijos neatsiejamos nuo gyvybinių jėgų apykaitos ir telkimo.

Krikščionybė, pradedant nuo pat jos įsigalėjimo IV a., atkakliai stengiasi iškreipti šių švenčių prasmę, primesdama joms su žydų tautos istorija ir religiją susijusius pavadinimus ir turinį. Skaityti toliau

G. Burneika. Kanibalizmas ir žmonių aukojimas Biblijoje (9)

Viešas tėvo Urbano Grandierio (Urban Grandier) sudeginimas apkaltinus sutarties su Velniu sudarymu | Amžininko piešinys, Ludenas, 1634 m.

Įprasta manyti, kad Biblijoje kalbama tik apie pasiaukojimą, bet tai tik dalis tiesos. Šv. Rašte aiškiai sakoma, kad  bibliniam dievui  žmonės ne tik aukojosi, bet ir aukojo kitus. Būdamas krikščioniu, tokių Biblijos vietų aš tiesiog nepastebėdavau, o kai pastebėdavau, mano protas spruko nuo jų šalin, bijodamas jas deramai įvertinti. Kaipgi galima negerai galvoti apie tai, kuo tiki, kuo tiki tau artimi žmonės, bendruomenė? Be to, studijuojant Bibliją joje paprastai ieškoma simbolinės įvykių prasmės, taip apeinant doroviškai nepriimtiną ir nepatogią tiesioginę reikšmę. Tad objektyvesnis biblinės ideologijos vaizdas tegali atsiverti tik nuo jos atsiskyrus, iš šalies.. Skaityti toliau

G. Burneika. Apie tikrus ir netikrus dievus (7)

K. Keišos nuotr.

Atsiliepiant į kunigo Mariaus Talučio straipsnį „Budizmas, pagonybė ir joga“

2014 metų pabaigoje tinklalapis propatria.lt iš punskas.pl perskelbė kunigo Mariaus Talučio straipsnį „Budizmas, pagonybė ir joga“, kuriame išsakytam požiūriui į senąjį baltų tikėjimą negaliu pritarti. Aš pats ilgą laiką buvau krikščionis, atidžiai studijavau Bibliją, todėl krikščionybės išankstinis neigiamas nusistatymas į kitus tikėjimus manęs nestebina. Todėl, nenorėdamas nieko įžeisti nei užgauti jokio tikinčiojo jausmų, vis dėlto pamėginsiu pasakyti kelis žodžius iš kitos pusės. Skaityti toliau

G. Burneika. Biblijos dievo gailestingumas? (88)

„Dievas Tėvas“, Siksto koplyčia, Mikelandželo tapyba, 1512 m. | Humancondition.com nuotr.

Bažnyčia 2016-tuosius paskelbė gailestingumo metais. Klerikalai ir krikščionybės ideologai mėgsta kalbėti apie krikščioniškąjį gailestingumą, o Biblijoje dievas vadinamas gailestingu ir maloningu (Iš 34, 6) [1]. Tačiau gailestingumas – tai ne užuojauta ir ne atjauta, kuri leistų įsijausti į kito žmogaus padėtį ir paliktų jį orų, bet pasigailėjimas, kuris žmogų ir daro pasigailėtiną bei apgailėtiną. Tokio pasigailėjimo slaptas tikslas ir yra, prisidengiant apsimestiniu rūpesčiu, pažeminti bei paniekinti žmogų. Taip piktas blogis prisidengia apsimestiniu gėriu, kuriuo ir paperka silpnesnį. Tuo remiasi visa bažnyčios veikla. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Tiesa – aukščiau visko (16)

Marius Kundrotas | Aasmeninė nuotr.

Nesmagu veltis į religinius karus, skaldančius lietuvių tautą. Vis dėlto kai kam to labai norisi. Skaldytojų galima rasti įvairiose konfesijose, tiek krikščionių, tiek pagonių, o taip pat ir ateistų gretose. Žinoma, kiekvienas turi teisę ir gal net pareigą skelbti kitiems tiesą, kaip jis ją suvokia. Tik tai turėtų būti daroma korektiškai tiek etikos, tiek faktų atžvilgiais. Įvairios religijos, konfesijos ir denominacijos turi savyje gerų dalykų ir etiška būtų jas pripažinti.

Deja, Gintaras Burneika, tiek savo pirmajame straipsnyje krikščionybės tema, tiek atsakyme į išsakytą kritiką laikosi agresyvios, netgi demonizuojančios retorikos, provokuodamas atitinkamą atsaką senojo Skaityti toliau

G. Burneika. Kuo mažiau seki Biblijos mokymu, tuo daugiau išsaugai tautinės tapatybės (37)

Francisko Gojos (1746-1828) paveikslo „Inkvizicijos naktis“ fragmentas

Vos pamėgini argumentuotai apginti tautinę tapatybę, meilę savo kraštui, savo prigimtinį tikėjimą, senas tūkstantmetes tradicijas, iš oponentų iškart pasigirsta pikti lozungai apie grėsmę humanizmui, demokratijai, priešiškumą kitoms religijoms ir kurstomą konfliktą. Mariaus Kundroto buvau pavadintas džihadistu, nors „švento karo“ terminas labiau tinka krikščionims. Čia tiktų pacituoti Lietuvos filosofijos klasiką prof. Arvydą Šliogerį: „…krikščionybė įsitvirtina kaip maištas ar šėtoniškas įsiūtis prieš vadinamąją pagonybę“ [1].

M. Kundrotas mano „polinkį peikti“ kitą tikėjimą, krikščioniškąjį, užuot teigus ir grindus Skaityti toliau

G. Burneika. Kaip krikščionybė kėsinasi į lietuviškąją tautinę tapatybę (34)

Pilėnų gynimas. Dail. Aleksandras Vitulskis, 1965 m.

Daugelis Lietuvos eilinių katalikų yra nuoširdžiai atsidavę savo tautai. Tačiau jie net neįtaria, kad krikščionių šventas raštas, kuris kasdien skaitomas bažnyčiose ir kuriuo remiasi katalikų ideologai ir kunigai, menkina bet kokį tautiškumą, papročius ir tradicijas, išskyrus išrinktosios Abraomo palikuonių, šiuo atveju – žydų tautos.

Žydų tauta yra gerbtina ir daugeliu atvejų dėl istorijos bėgyje iškilusių sunkių išbandymų verta užuojautos. Tačiau kito pagarba be savęs gerbimo yra ne tikra pagarba, o pataikavimas ir kito aukštinimas savęs menkinimo sąskaita. Šiame straipsnyje Skaityti toliau

Seime pristatoma Gintaro Tadausko tapybos darbų paroda „Pažinimo medis“ (0)

Rengėjų nuotr.

Rugsėjo 10 d. 14 val. Parlamento galerijoje (Seimo I rūmai) bus pristatyta tapytojo Gintaro Tadausko darbų paroda „Pažinimo medis“. Parodos globėja – Seimo narė Vincė Vaidevutė Margevičienė.

Tapytojas įkvėpimo ir sielos išraiškos ieško Biblijos teiginiuose. Tvirtos medžio šaknys ir jo vainiko viršūnėje saulę gaudantys paukščiai, negražaus vikšro virsmas puošniu drugeliu ir trumpas, bet spalvotas jo gyvenimo skrydis, aukštyn snapus užvertusių sidabrinių gervių Skaityti toliau

ŠVENTAS RAŠTAS PAGAL LIBERALUS (0)

Šventas raštas pagal liberalus | A. Kostkevičiaus pieš.

Arvydas Kostkevičius, 2015

G.Beresnevičius. Drevermanas: Religiniai vaizdiniai – archetipai ar istorija? (XV) (3)

Pasakų namelis | iš efoto.lt arunasr55 nuotr.Toliau skelbiame Gintaro Beresnevičiaus Vytauto Didžiojo Universitete, 1995 m. skaitytų paskaitų konspektus apie Eugeno Drevermano (Eugen Drewermann), už savo kritines pastabas Katalikų bažnyčios atžvilgiu pašalinto iš dėstytojo ir pastoriaus pareigų, pažiūras. Už šias paskaitas ir pats G.Beresnevičius buvo išvarytas iš Kauno Dvasinės seminarijos, kurioje tuo metu skaitė kursą, skirtą lietuvių kultūrai.

Specifiniai apribojimai ir evangelinių patarimų genezė (neturtas, nuolankumas ir skaistybė)

Drevermanas maždaug septyniasdešimtyje puslapių aprašo Skaityti toliau

G.Beresnevičius. Drevermanas: Religiniai vaizdiniai – archetipai ar istorija? (XIV) (3)

Toliau skelbiame Gintaro Beresnevičiaus Vytauto Didžiojo Universitete, 1995 m. skaitytų paskaitų konspektus apie Eugeno Drevermano (Eugen Drewermann), už savo kritines pastabas Katalikų bažnyčios atžvilgiu pašalinto iš dėstytojo ir pastoriaus pareigų, pažiūras. Už šias paskaitas ir pats G.Beresnevičius buvo išvarytas iš Kauno Dvasinės seminarijos, kurioje tuo metu skaitė kursą, skirtą lietuvių kultūrai.

Sveiko ir ligoto konkurencija

Tą pačią schemą, kurią matome kalbėdami apie susiskaldymą tarp gero ir blogo, Skaityti toliau

G.Beresnevičius. Drevermanas: Religiniai vaizdiniai – archetipai ar istorija? (XIII) (2)

BroliaiToliau skelbiame Gintaro Beresnevičiaus Vytauto Didžiojo Universitete, 1995 m. skaitytų paskaitų konspektus apie Eugeno Drevermano (Eugen Drewermann), už savo kritines pastabas Katalikų bažnyčios atžvilgiu pašalinto iš dėstytojo ir pastoriaus pareigų, pažiūras. Už šias paskaitas ir pats G.Beresnevičius buvo išvarytas iš Kauno Dvasinės seminarijos, kurioje tuo metu skaitė kursą, skirtą lietuvių kultūrai.

Kaino ir Abelio istorija arba gėrio ir blogio konkurencija (tęsiama) Skaityti toliau

G.Beresnevičius. Drevermanas: Religiniai vaizdiniai – archetipai ar istorija? (XII) (5)

Kainas ir Abelis

Toliau skelbiame Gintaro Beresnevičiaus Vytauto Didžiojo Universitete, 1995 m. skaitytų paskaitų konspektus, apie Eugeno Drevermano (Eugen Drewermann), už savo kritines pastabas Katalikų bažnyčios atžvilgiu pašalinto iš dėstytojo ir pastoriaus pareigų, pažiūras. Už šias paskaitas ir pats G.Beresnevičius buvo išvarytas iš Kauno Dvasinės seminarijos, kurioje tuo metu skaitė kursą, skirtą lietuvių kultūrai.

Gelbėtojo sindromas (tęsiama) Skaityti toliau

G.Beresnevičius. Drevermanas: Religiniai vaizdiniai – archetipai ar istorija? (XI) (1)

Toliau skelbiame Gintaro Beresnevičiaus Vytauto Didžiojo Universitete, 1995 m. skaitytų paskaitų konspektus apie Eugeno Drevermano (Eugen Drewermann), už savo kritines pastabas Katalikų bažnyčios atžvilgiu pašalinto iš dėstytojo ir pastoriaus pareigų,  pažiūras. Už šias paskaitas ir pats G.Beresnevičius buvo išvarytas iš Kauno Dvasinės seminarijos, kurioje tuo metu skaitė kursą, skirtą lietuvių kultūrai.

Apie klerikalinės aukos ideologijos atsiradimą ankstyvoje vaikystėje Skaityti toliau

G.Beresnevičius. Drevermanas: Religiniai vaizdiniai – archetipai ar istorija? (X) (1)

Toliau skelbiame Gintaro Beresnevičiaus Vytauto Didžiojo Universitete, 1995 m. skaitytų paskaitų konspektus apie Eugeno Drevermano (Eugen Drewermann), už savo kritines pastabas Katalikų bažnyčios atžvilgiu pašalinto iš dėstytojo ir pastoriaus pareigų,  pažiūras. Už šias paskaitas ir pats  G.Beresnevičius buvo išvarytas iš Kauno Dvasinės seminarijos, kurioje tuo metu skaitė kursą, skirtą lietuvių kultūrai.

5. Nustatyta ateitis arba priesaikos prievarta

Katalikų bažnyčia labai gerai suvokia, kokios trapios yra psichologinės prielaidos, Skaityti toliau

G.Beresnevičius. Drevermanas: Religiniai vaizdiniai – archetipai ar istorija? (IX) (1)

CelibatasToliau skelbiame Gintaro Beresnevičiaus Vytauto Didžiojo Universitete, 1995 m. skaitytų paskaitų, apie už savo kritines pastabas katalikų Bažnyčios atžvilgiu pašalinto iš dėstytojo ir pastoriaus pareigų Eugeno Drevermano (Eugen Drewermann) pažiūras. Už šias paskaitas ir pats  G.Beresnevičius buvo išvarytas iš Kauno Dvasinės Seminarijos, kurioje tuo metu skaitė kursą skirtą lietuvių kultūrai.

2. Nustatyta dabartis arba brevijorius

Greta drabužių ir jais pasiekiamo nuasmeninimo egzistuoja dar vienas lygmuo, kuriame Kleriker gyvenimas nuasmeninamas. Tai yra brevijoriaus maldos reikalavimas. Skaityti toliau

G.Beresnevičius. Drevermanas: Religiniai vaizdiniai – archetipai ar istorija? (VIII) (1)

Toliau skelbiame Gintaro Beresnevičiaus Vytauto Didžiojo Universitete, 1995 m. skaitytų paskaitų, apie už savo kritines pastabas katalikų Bažnyčios atžvilgiu pašalinto iš dėstytojo ir pastoriaus pareigų Eugeno Drevermano (Eugen Drewermann) pažiūras. Už šias paskaitas ir pats  G.Beresnevičius buvo išvarytas iš Kauno Dvasinės Seminarijos, kurioje tuo metu skaitė kursą skirtą lietuvių kultūrai.

Valdančios galios spaudimas pakeičiąs argumentuojantį įtikinėjimą Skaityti toliau

G.Beresnevičius. Drevermanas: Religiniai vaizdiniai – archetipai ar istorija? (VII) (1)

Toliau skelbiame Gintaro Beresnevičiaus Vytauto Didžiojo Universitete, 1995 m. skaitytų paskaitų, apie už savo kritines pastabas katalikų Bažnyčios atžvilgiu pašalinto iš dėstytojo ir pastoriaus pareigų Eugeno Drevermano (Eugen Drewermann) pažiūras. Už šias paskaitas ir pats  G.Beresnevičius buvo išvarytas iš Kauno Dvasinės Seminarijos, kurioje tuo metu skaitė kursą skirtą lietuvių kultūrai.

Klerikalinio mąstymo racionalizavimas ir istorizavimas (tęsinys)

Kleriker psichė reikalauja, kad nuolatos būtų mąstomi absoliučiai teisingi dalykai ir praneša visą tiesą apie Dievą. Nėra tiesos, prie kurios būtų galima artėti. Tiesa yra arba jos nėra. Šis Kleriker psichės reikalavimas yra universalus. Galima pastebėti, kad daugybėje šalių ir  kultūrų gyvenantys žmonės yra įsitikinę gimę tikrosios religijos išpažinėjais. Skaityti toliau

G.Beresnevičius. Drevermanas: Religiniai vaizdiniai – archetipai ar istorija? (VI) (1)

Toliau skelbiame Gintaro Beresnevičiaus Vytauto Didžiojo Universitete, 1995 m. skaitytų paskaitų, apie už savo kritines pastabas katalikų Bažnyčios atžvilgiu pašalinto iš dėstytojo ir pastoriaus pareigų Eugeno Drevermano (Eugen Drewermann) pažiūras. Už šias paskaitas ir pats  G.Beresnevičius buvo išvarytas iš Kauno Dvasinės Seminarijos, kurioje tuo metu skaitė kursą skirtą lietuvių kultūrai.

Tikėjimo nuvertinimas iki mokymo (tęsinys). Skaityti toliau

G.Beresnevičius. Drevermanas: Religiniai vaizdiniai – archetipai ar istorija? (V) (2)

Katalikų Bažnyčios hierarchizacija (tęsinys).

Iš tiesų, pripažįsta Drevermanas, romėniškoji logika yra Romos, kaip katalikų Bažnyčios, centras. Savo teigiamybes Romos tradicija įžiūri tame, kad ji gali išpažintyje vėl atleisti atskiram žmogui, atleisti būtent dėl to, kad tu atleidi kaip atitinkamas pareigas Bažnyčioje atliekantis žmogus. Iš tiesų Bažnyčia jaučia tą įtampą tarp bendrybės ir individualybės ir todėl ji realiatyviai užsimerkia prieš visus įmanomus privačius nukrypimus nuo jos taisyklių. Skaityti toliau

G.Beresnevičius. Drevermanas: Religiniai vaizdiniai – archetipai ar istorija? (IV) (2)

Susvetimėjusi būtis

Mąstymo lygmuo.

Ką reiškia mąstyti tarnystėje, iš tarnystės arba dėl jos? – klausia Drevermanas. Mąstyti ir tarnauti yra skirtingi dalykai, nes mąstymas tarnaujant yra tas pats, kas medinis plienas. Mąstyti tarnystėje arba tokioje situacijoje, kada tu dėstai teologijos dogmas – esi teologijos dėstytojas – tai reiškia ne ką kita, nei perteikti autoritariškai duotus ir istoriškai susiformavusius turinius ir vadovaujančias idėjas, bet tai nėra mąstymas tikrąja prasme. Skaityti toliau

G.Beresnevičius. Drevermanas: Religiniai vaizdiniai – archetipai ar istorija? (III) (1)

Gintaras Beresnevičius 1961-2006

Kleriker psichinė struktūra, dinamika, minčių pasaulis

/…/ Kleriker būtis kyla ne iš jo paties valios. Tai yra Dievo suteikiama malonė. Kleriker būklė nėra pasirenkama, jon pašaukiama. Pasirinkimas galimas todėl, kad yra pašaukimas. (Jn 15,16) Kristus sako: ne jūs mane pasirinkote, aš jus pasirinkau. Klerikas nepasirenka tikrąja šio žodžio prasme. Jis apsprendžia egzistenciškai ir per Dievo malonę. Pagrindinė jo idėja būtų tokia, kad ne aš formuoju tą kleriko egzistenciją, ne aš teikiu jai pavidalą. Kleriker pats nereiškia nieko, jis yra pati jo tarnystė, jis su ja idealiai sutampa. Čia praktiškai dingsta asmeniškumas. Skaityti toliau

G. Beresnevičius. Drevermanas: Religiniai vaizdiniai – archetipai ar istorija? (II) (1)

Gintaras Beresnevičius | R.Jurgaičio nuotr.

Eugeno Drevermano (Eugen Drewermann) knyga „Der Kleriker“ (pilnas knygos pavadinimas – Kleriker: Psychogramm eines Ideals (1989) /  Klierikas: vieno idealo psichograma) yra pirma dvasininkijos savikritika nuo Reformacijos laikų. Vien tas faktas daro ją jei ne ypatinga, tai įstabia knyga.

Der Kleriker vokiečių kalboje yra labai daugiaprasmis žodis, su mūsų klieriko vartosena turintis labai mažai bendro. Šis žodis ir taip yra platus, ir dar Drevermanas suteikia jam savo asmeninę interpretaciją, t.y. į šį žodį talpinama visa dvasininkija – kunigai, vienuoliai, teologai tiek profesionalūs, tiek mėgėjai, taip pat žmonės, esantys arti bažnyčios. Skaityti toliau

G.Beresnevičius. Drevermanas: Religiniai vaizdiniai – archetipai ar istorija? (I) (4)

Gintaras Beresnevičius | R.Jurgaičio nuotr.

Alkas.lt pratarmė

Rugpjūčio 6 d. sukanka lygiai 5 metai nuo Gintaro Beresnevičiaus žūties, ta proga Alkas.lt pradeda skelbti dr. G.Beresnevičiaus paskaitų, skaitytų 1995 m. Vytauto Didžiojo Universitete ištraukų seriją.  Paskaitų tema „Eugenas Drevermanas (Eugen Drewermann). Gelminė psichoanalizė ir egzegezė“. Publikacijos parengtos pagal G.Beresnevičiaus paskaitų klausiusio vieno Kauno kunigų seminarijos studento savilaidos būdu išspausdintus užrašus.

Eugenas Drevermanas yra žinomas vokiečių dvasininkas-disidentas, teologas, psichoterapeutas Skaityti toliau