Žymos archyvas: bermontininkai

Vytauto Didžiojo karo muziejuje duris atvers paroda „Šaulio kodas“ (0)

Vytauto Didžiojo karo muziejaus nuotr.

Birželio 21 d. 15 val. Kaune, Vytauto Didžiojo karo muziejuje (K. Donelaičio g. 64), duris atvers paroda „Šaulio kodas“, skirta Lietuvos šaulių sąjungos 100-mečiui minėti.

„Rengiant šią parodą buvo pasitelkti ir technologiniai sprendimai, kurių dėka lankytojas galės interaktyviai susipažinti su Lietuvos šaulių sąjungos istorija ir dabartine jos veikla“, – sakė vienas iš parodos rengėjų istorikas Deividas Bankus. Skaityti toliau

Lietuvos nepriklausomybės kovos įamžintos pašto ženkle (0)

Nepriklausomybės kovos. Pašto ženklas | post.lt nuotr.

1918 metais vasario 16 dieną atkūrus Lietuvos valstybę, dėl jos suvereniteto teko kovoti ginklu, kas tapo tikru iššūkiu: trūko ginklų, amunicijos, transporto priemonių, pinigų ir profesionalių karininkų, kurie galėtų apmokyti bei suvienyti iš visų Lietuvos kampelių šalies ginti suėjusius civilius. Kraštas buvo nualintas, o į jį taikėsi ne viena valstybė – Lenkija, Rusija ir Vokietija. Tačiau Lietuvos savanoriai laisvę apgynė, todėl šis Nepriklausomybės kovų laikotarpis savo reikšme toks pat svarbus, kaip ir Nepriklausomybės Akto paskelbimas. Šiai progai paminėti penktadienį, vasario 1 d., Lietuvos paštas išleidžia 20 tūkst. tiražo pašto ženklą, kurio nominalas – 0,81 Eur. Skaityti toliau

2019 m. Lietuva minės Nepriklausomybės kovų metus (7)

Nuotraukoje ūkininkas Kalaida su sūnumi apsiginklavę rusišku šautuvu „Mosin-Nagant” ir karabinu, pasiruošę gintis nuo bermontininkų. Smilgiai, Panevėžio apskritis. 1919 m. | Vytauto Didžiojo karo muziejaus archyvo nuotr.

Lapkričio 28 d. Vyriausybė patvirtino Krašto apsaugos ministerijos parengtą Lietuvos nepriklausomybės kovų paminėjimo 2019 metais planą.

„Šiemet minime atkurtos Lietuvos nepriklausomybės šimtmetį, tačiau tikrasis valstybingumas buvo įtvirtintas 1919-1920 m. Nepriklausomybės kovose – savanorių žygdarbiais kovojant su bolševikais, bermontininkais ir želigovskininkais“, – sakė krašto apsaugos viceministras Vytautas Umbrasas.

„Jauna Lietuvos kariuomenė, nors negausi ir menkai aprūpinta, atrėmė puolimus apgynė ir išsaugojo Lietuvos valstybingumą“, – pabrėžė V. Umbrasas.

Skaityti toliau

Praeities aidas – šiandienos stiprybei: istorijos ir pilietiškumo renginys visai šeimai (video, programa) (3)

IX forte renginys | 9fortomuziejus.lt nuotr.

Gegužės 12 d. (šeštadienį) Kauno IX forto muziejuje vyks Lietuvos valstybės ir Lietuvos kariuomenės atkūrimo šimtmečiui paminėti skirtas istorijos ir pilietiškumo renginys „Praeities aidas – šiandienos stiprybei!“

Nuo 12.00 val. – nemokamas muziejaus lankymas ir specialiųjų tarnybų mokomoji veikla. Skaityti toliau

A. Liekis. J. Pilsudskis – Lietuvos daigas subrendęs jai piktžole (45)

Stalinas, Pilsudskis, Hitleris | Alkas.lt koliažas

Gruodžio 5 d., prieš 150 metų Švenčionių rajono Zalavo kaime sulenkėjusio lietuvių šlėktų Pilsusdskių šeimoje gimė ketvirtas vaikas (iš dvylikos) lietuvių vadintas Juozelis (Juzefas), būsimas Lenkijos viršininkas, diktatorius, maršalas ir Lietuvos rytų pavergėjas. Bet ir šiandieną daugelio lenkų ir sulenkėjusių davatkų bei šovinistų dievinamas, tarp kurių nemažai ir linkusių melstis prie lietuviško akmens su įbetonuota jame to lenkų maršalo širdimi Vilniuje, prie Rasų kapinių vartų. Daugeliui tas garbinimas atrodo Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Juodasis 1940-ųjų birželis: galėjome priešintis dvi savaites (9)

1939 m. Lietuvos kariuomenės Vilniaus rinktinės kariai peržengė demarkacinę liniją, skyrusią Vilnių ir kitas rytines lietuvių etnines žemes nuo nepriklausomos Lietuvos | J. Miežlaiškio nuotr.

75-eri mus skiria nuo tos datos, kai Lietuva prarado nepriklausomybę. Prie jos vairo stojo okupantų atsiųsti vykdytojai, dažniausiai lietuviškomis pavardėmis, tačiau prižiūrimi sovietinių prižiūrėtojų. Kai kurie valdžios vyrai dėjo į kojas, kiti buvo suimti ir sušaudyti, pateko į lagerius, treti susigūžę laukė atėjūnų malonės ir santvarkos pasikeitimo. Buvo dar vieni – jie nesiliovė kovoję…

Tokia istorinė tikrovė. Gali ja tikėti ar ne, vienus aukštinti, kitus smerkti, tačiau nereikia užmiršti, kad tai buvo sudėtingas laikmetis, kuris patikrino visos tautos, jos išrinktųjų ir kiekvieno jos atstovo brandą. Skaityti toliau

Daujėnai rodo pavyzdį visai Lietuvai – pagerbti Lietuvos valstybės gynėjai (0)

Pasvalio krašto muziejaus nuotr.

Nenumaldomai artėjant Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui, 2018-aisiais visos seniūnijos raginamos pagerbti kraštiečius 1918–1920 metų savanorius.

Daujėnai tapo pirmuoju miesteliu Lietuvoje, kur atidengta atminimo lenta. Per keletą metų jos turėtų atsirasti visoje šalyje.

Pasak atminimo lentos kūrėjų, pinigų šiam darbui reikia tikrai ne daug – tik apie 600 litų Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Skaldyta ir skaldoma Lietuva: kas gresia jos vientisumui? (3)

Česlovas Iškauskas | delfi.lt, Š/Mažeikos nuotr.

Lietuva nuo LDK laikų sprendė sunkią dilemą – prie ko šlietis, likti suskaldytai ir skaldomai, priklausomai ar trapiai nepriklausomai, okupuotai, aneksuotai ar laisvai. Į šį hamletišką valstybės išlikimo klausimą vienareikšmio atsakymo, ko gero, nėra ir šiandien, kai prasideda naujas pasaulio persidalijimo vajus. Skaityti toliau

Naktiniu žygiu bus kviečiama paminėti 95-ąsias Radviliškio mūšio metines (1)

kam.lt nuotr.

Spalio 11 d. jau ketvirtus metus iš eilės Radviliškio rajone vyksiantis naktinis žygis „Pergalių ir kovų keliai“ kviečia visus išbandyti save ir prisiminti šalies istoriją. Šįkart žygis bus skirtas paminėti Lietuvos kariuomenės pergalės prieš bermontininkus prie Radviliškio 95-ąsias metines.

Dalyviai tradiciškai tamsiu paros metu pakartos 1919 m. Lietuvos karių savanorių, operacijos Radviliškis-Šiauliai metu, įveiktą apytiksliai 50 kilometrų distanciją pėsčiomis. 70 proc. maršruto sudaro lauko ir miško keliukai, 30 proc. – asfaltuoti keliai ir gatvės. Itin patyrusiems žygeiviams paruošta 100 km trasa, kurią Skaityti toliau

A. Butkus. Baltijos Antantės jubiliejus (4)

Baltijos užsienio reikalų ministrų konferencija Taline 1937 m. | wikipedia.org nuotr.

Baltijos Antantė – latviškai Baltijas Antante, estiškai Balti liit – Lietuvos, Latvijos ir Estijos valstybių diplomatinė sąjunga, sukurta 1934 m. rugsėjo 12 d. ir egzistavusi iki šių valstybių nepriklausomybės netekties.

Baltijos Antantės kūrimas turėjo keturis etapus. Svarstyti du pagrindiniai jos variantai: didžioji Baltijos Antantė (Suomija, Estija, Latvija, Lietuva, Lenkija) ir mažoji Baltijos Antantė (Estija, Latvija, Lietuva).

Pirmasis etapas, 1919-1923 m. Skaityti toliau

Lietuvos kariuomenės kūrimosi priešaušris (3)

Lietuvos kariai

Prieš 90 metų, 1918 m. lapkričio 23 d., Lietuvos ministras pirmininkas prof. A.Voldemaras išleido pirmąjį įsakymą dėl Apsaugos tarybos ir pirmojo pėstininkų pulko įsteigimo. Ši diena laikoma Lietuvos kariuomenės įkūrimo data, tačiau dera prisiminti, kad Lietuvos kariuomenė, kurios 94 metų sukaktį ką tik paminėjome, kurtis pradėjo kiek anksčiau ir ypač sudėtingu laiku. Skausmingas jos gimimas neapsiėjo be savanorių didvyrių aukų.

Tautiškumo žadinimas Skaityti toliau

Latvijoje pagerbti už laisvę kovoję lietuviai (1)

Červonkos kapinės Latvijoje, lietuvių kariu kapai| miestai.net forumas, Romo nuotr.

Nedaug kas žino, jog Lietuvos kariai nuo bolševikų yra išvadavę ir dalį Latvijos teritorijos – iki pat Dauguvos ties Daugpiliu.  Deja, dalis tų didžiavyrių amžiams liko dabartinėje Latvijos teritorijoje, Červonkos kapinėse, kuriose mūsų karių atminimui yra pastatytas paminklas.

Ant paminklo parašyta: „Žuvusiems Lietuvos Kariams 1919-1920“ ir „Keleivi, pasakyk Lietuvai, kad mes žuvome gindami Tėvynę“. (Alkas.lt)

1919-aisiais po Vokietijos kapituliacijos Baltijos valstybėms už savo laisvę teko grumtis su provokiškos orientacijos bermontininkais. Pirmiausiai jie užėmė Latviją. Savanorių pasipriešinimą šiandien mena Červonkos kaimelyje netoli Lietuvos sienos pastatytas paminklas. Valstybės atkūrimo dienos išvakarėse čia pagerbti ir žuvę Lietuvos savanoriai, praneša LTV „Panorama“. Skaityti toliau