Žymos archyvas: Berlynas

Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio proga surengtas iškilmingas koncertas Berlyne (0)

URM nuotr.

Kovo 2 dieną didžiojoje Berlyno koncertų rūmų salėje (Konzerthaus Berlin) įvyko koncertas, skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui paminėti.

Lietuvos nacionaliniam simfoniniam orkestrui dirigavo pasaulinio pripažinimo sulaukusi dirigentė Mirga Gražinytė-Tyla. Programoje skambėjo Ramintos Šerkšnytės, Osvaldo Balakausko, Vachtango (Wachtango) Kachidzės ir Igorio Stravinskio kūriniai, kuriuos kartu su orkestru atliko pianistė Onutė Gražinytė, slovakų altistas Milanas Radičius ir choras „Camerata Silesia“. Skaityti toliau

Berlyne prasidėjo Valstybės atkūrimo jubiliejaus renginiai (0)

Kvedlinburgo analuo

Vasario 1 dieną Berlyne Konrado Adenauerio fonde surengta diskusija ir knygos „Vokietijos-Lietuvos santykiai šimtmečio šviesoje“ (vok. Hundert Jahre deutsch-litauische Beziehungen) pristatymu prasidėjo 100-osioms Lietuvos valstybės atkūrimo metinėms skirti renginiai.

Diskusijoje dalyvavo Lietuvos ir Vokietijos diplomatai, istorikai, Lietuvos Respublikos ministro pirmininko patarėjas Deividas Matulionis, Lietuvos garbės konsulas Badeno-Viurtembergo federalinėje žemėje Volfgangas von Štetenas ir Vokietijos-Lietuvos forumo pirmininkas Joachimas Tauberis, knygos autoriai Enriko Syvaldas (Enrico Seewald) ir Metju Donrfeldas (Matthias Dornfeldt). Skaityti toliau

V. Valiušaitis. Atrastas Lietuvių aktyvistų fronto įsteigimo aktas (5)

Vidmantas Valiušaitis | Asmeninė nuotr.

Dabar populiaru yra „atrasti aktus“. Paskui fotografuotis su jų atradėjais.

Vieną tokį atradau ir aš. Bet, žinoma, populiarumas man negresia. Ir net „barzdotų istorikų“ pasipiktinimo nesulauksiu. Kadangi milijono niekas nežadėjo. Ir net premijos tikėtis būtų tuščia.

Kodėl? Todėl, kad suradau „ne tą aktą“.

Lapkričio 17-ąją, jam kaip tik sukakto lygiai 76-eri. Jeigu istorija būtų susiklosčiusi kitaip, šiandien jis kabėtų greta Vasario 16-osios akto. Dabar jis dūla šalia šūsnies kitų Skaityti toliau

Lietuvos ir Vokietijos ministrai pasirašė sutartį dėl Vasario 16-osios akto perdavimo (0)

URM.lt nuotr.

Spalio 5 dieną užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius ir Vokietijos užsienio reikalų ministras Sigmaras Gabrielis Berlyne pasirašė sutartį dėl Vasario 16 d. nutarimo dėl nepriklausomos Lietuvos valstybės pripažinimo eksponavimo Lietuvoje. Ceremonijoje dalyvavo ir dokumentą Vokietijos užsienio reikalų ministerijos Politiniame archyve radęs profesorius Liudas Mažylis.

Pagal sutartį dokumentas penkerius metus bus eksponuojamas Lietuvoje.

Skaityti toliau

Antanui Sutkui įteikta Dr. E. Salomono premija (0)

Antanas Sutkus | wikipedia.org nuotr.

Birželio 23 dieną Antanui Sutkui Berlyne buvo įteiktas garbingas Vokietijos fotografijos asociacijos Dr. Eriko Salomono (Erich Salomon) apdovanojimas.

Šis įvertinimas yra suteikiamas kiekvienais metais ir yra laikomas vienu iškiliausiu Vokietijos fotografijos asociacijos prizų. Kartu su apdovanojimo sertifikatu lietuvių fotografui buvo įteiktas ir „Leica M“ fotoaparatas su išgraviruotu Antano Sutkaus vardu. Pranešimą (Laudatio) apie menininko kūrybą sausakimšoje „Berlinische Galerie“ salėje skaitė Dr. Arūnas Gelūnas. Skaityti toliau

„Atspindžiai”: Vrublevskių bibliotekoje yra Vasario 16-osios Akto juodraštis (video) (0)

Rasa Sperskienė,Audrys Antanaitis, Rimvydas Ginkus | Alkas.lt nuotr.

Tai nėra naujiena istorikams, tačiau po profesoriaus Liudo Mažylio atradimo Berlyne, visuomenė kažkaip savaime prisiminė, kad Vasario 16-osios aktas atsirado ne tuščioje vietoje. Buvo keletas originalo egzempliorių, buvo Tarybos posėdžių protokolai, pagaliau buvo juodraščiai. Vienas iš tokių juodraščių vokiečių kalba jau senokai atsidūrė Mokslų Akademijos Vrublevskių bibliotekoje, kažkada net buvo eksponuotas, tačiau visuomenei žinomas mažai. Kaip ir kiti dokumentai apie Lietuvos Tarybos veiklą ir aplinkybes, lėmusias Nepriklausomybės paskelbimą. Skaityti toliau

2019 metais Lietuvoje bus kepama „Taikos duona“ (0)

Lietuvos stendas parodoje Taikos duona_zum.lt

Sausio 20 d. Berlyne vykstančioje parodoje „Žalioji savaitė“ Lietuvos stende apsilankęs „Peace Bread“ („Taikos duona“) asociacijos pirmininkas p. Adalberkas Kinlis (Adalberk Kienle) su Lietuvos žemės ūkio ministru Broniumi Markausku sutarė, kad 2019 m. „Taikos duona“ bus kepama Lietuvoje.

Prieš 3 metus atsiradusiu „Taikos duonos“ projektu yra siekiama parodyti, jog taikos išsaugojimas yra tiesiogiai susijęs su tvaraus žemės ūkio plėtra. Duonos projektas prasidėjo 2014 m. Berlyne, kuomet buvusioje Berlyno sienos teritorijoje, taip vadinamoje „mirties linijoje“, buvo išauginti rugiai, o jų sėklos vėliau pasėtos sovietmečiu už „geležinės uždangos“ Skaityti toliau

Berlyne ir Strasbūre vyko lietuviški Kalėdų vakarai (0)

Šventė Strasbūre | URM nuotr.

Skambant kanklėms ir smuikui Lietuvos bičiuliai Berlyne gruodžio 12 dieną susirinko į Advento vakarą, o lietuvių bendruomenės Strasbūre nariai su šeimomis gruodžio 9 dieną tradicinei šventei susibūrė Lietuvos nuolatinės atstovybės prie Europos Tarybos patalpose.

Lietuvos ambasadorė prie Europos Tarybos Laima Jurevičienė pasidžiaugė, kad į šį Kalėdinį renginį susirinko gausus lietuvių būrys, padėkojo už aktyvią veiklą, palinkėjo kitais metais bendruomenei susitelkimo, aktyvumo, lietuviškų tradicijų puoselėjimo. Skaityti toliau

Berlyne vėl išpuolis – pašautas gydytojas (0)

twitter.com nuotr.

Liepos 26 d. Berlyno Lichterfeldo rajone esančioje Benjamino Franklino Klinikoje buvo pašautas gydytojas. Užpuolikas šovė į gydytoją ir paskui pats nusišovė.

Į įvykio vietą buvo pasiųstos policijos antiteroristinės ir specialiųjų pajėgų komandos. Pagrindinis pastatas evakuotas, keliai į ligoninę blokuojami.

Tai jau penktasis kruvinas išpuolis Vokietijoje nuo liepos 18 d. Skaityti toliau

Lietuvos ir Vokietijos aplinkos ministerijų susitarimas – konkreti nauda Lietuvai (0)

vejo elektrines_ekodiena.lt

Birželio 21-22 d. Vokietijoje sostinėje Berlyne Vokietijos aplinkos, gamtos apsaugos, statybų ir reaktorių saugos ministerija organizuoja konferenciją „Penki metai KfW energijos efektyvumo didinimo programos įgyvendinimui“. KfW – tai speciali programa, skatinanti efektyvų energijos panaudojimą. Šios programos lėšomis finansuojami projektai, susiję su atsinaujinančių energijos išteklių – saulės, vėjo, vandens energijos panaudojimu. Skaityti toliau

Berlyne tęsiasi Kauno tarpukario architektūrai skirti renginiai (2)

lithuanianculture.lt nuotr.

Tęsiant Lietuvos architektūrai skirtų renginių ciklą, LR ambasadoje Berlyne, atidaryta paroda „Kauno modernistiniai interjerai. Kaunas – neatrastoji Europos modernizmo sostinė“, kuri ne tik papildė Kauno modernistinės architektūros pristatymų geografiją, bet ir Vokietijoje atskleidė dažniausiai kol kas tik architektūros ekspertams pažįstamas mūsų laikinosios Lietuvos sostinės architektūrines erdves – išlikusius miesto tarpukario architektūros pastatų interjerus, kurie tuo metu žavėję savo modernumu, išlaikė regionui būdingus bruožus ir architektūrinius. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Sovietiniai „išvaduotojai“ žiauriai nuslopino Berlyno sukilimą (2)

Česlovas Iškauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Kas nėra girdėjęs apie Vengrijos įvykius, Prahos pavasarį ar invaziją į Afganistaną? Tačiau prieš tai buvo dar vienas pasipriešinimas komunistinei okupacijai – žiauriai nuslopintas 1953 m. birželio Berlyno sukilimas. Sovietiniai „išvaduotojai“ negalėjo susitaikyti su tuo, kad po pergalės prieš nacius jų okupacinė zona Rytų Vokietijoje galėjo išslysti iš rankų…

Vokiečius kiršino ir lietuvis

Dar nuo V. Lenino laikų revoliuciją į visą pasaulį eksportuoti sumanę bolševikai visai suįžūlėjo laimėję Antrąjį pasaulinį karą. Nuolaidžiaujant sąjungininkams Sovietų Sąjunga, Skaityti toliau

Kodėl į Berlyną verta vykti būtent pavasarį ? (0)

Berlynas | E. Pavlovo nuotr.

Daugelis Vakarų Europos didmiesčių gurmanų žino – Berlyne sunku pajausti tikrąją vokiečių kultūros dvasią, nes miestas buvo kurtas, griautas, o tada ir vėl naujai atstatytas. Dabar tai − vakarietiška mokslo ir verslo sostinė, įvairių kultūrų ir meno centras, stebinantis ne tik architektūros ir kultūros paminklų ar simbolinių aikščių gausa, bet ir senojo Birželio 17-osios gatvės blusų turgaus populiarumu bei gamtos grožybėmis, kurios, žinoma, geriausiai atsiskleidžia pavasarį.

Skaityti toliau

Parodoje „Žalioji savaitė“ Berlyne Lietuva pristatys gaminius, kurių daugelio receptūros paveldėtos iš senolių (0)

obuoliai-zum.lt

Tarptautinė paroda „Žalioji savaitė 2016“, rengiama Berlyne sausio 15-24 dienomis ir vyksianti jau 81-ąjį kartą, pristatys plačiausią produktų ir paslaugų asortimentą žemės ūkio, maisto produktų ir sodininkystės srityse. Parodoje dalyvaujanti Lietuva savo ekspozicijoje demonstruos natūralius ir ekologiškus gaminius, kurių daugelio receptūros paveldėtos iš senolių. Kartu su įmonėmis mūsų šaliai taip pat atstovaus Lietuvos ūkininkių draugija ir Lietuvos kaimo turizmo asociacija. Skaityti toliau

Lietuviškas Adventas Vokietijos sostinėje (0)

Lietuviskas Adventas Berlyne_zum.lt

Pirmosiomis Advento dienomis Berlyne buvo organizuojama tradicinė lietuviško Advento šventė, į kurią susirinko gausus būrys politikų, diplomatų, verslininkų ir Lietuvos bičiulių. Renginio metu svečiai galėjo paragauti tradicinių patiekalų ir gėrimų, pasiklausyti lietuviško folkloro bei įsigyti lietuviškų rankdarbių.

Į gruodžio 2 d. susirinkusius renginio svečius pasveikino Lietuvos ambasadorius Vokietijoje Deividas Matulionis, Lietuvos žemės ūkio viceministras Albinas Ežerskis ir  Saksonijos-Anhalto Žemės ūkio ir aplinkos ministerijos valstybės sekretorė Anne-Marie Keding. Skaityti toliau

Filmas „Kaip mes žaidėme revoliuciją“ bus pristatytas Berlyne (video) (0)

„Kaip mes žaidėme revoliuciją“ | lrkm.lt nuotr.

Gegužės 18-ą dieną Berlyne, Čekų kultūros centre, vyks lietuviško dokumentinio filmo „Kaip mes žaidėme revoliuciją“ premjera Berlyne. Peržiūroje dalyvaus ir filmą pristatys režisierė Giedrė Žickytė, garsi Lietuvių jaunosios kartos dokumentalistė.

Filmas rodomas minint 25-ąsias Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo metines bendradarbiaujant Lietuvos Respublikos kultūros atašatui Vokietijoje, Čekų kultūros centrui ir lietuviško kino dienoms „Litauisches Kino Goes Berlin”. Jis bus pristatytas Čekų kultūros centro kas antrą savaitę rengiamose peržiūrose „DokuMontag”, Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Kaip Hitlerio ir Stalino meilė baigėsi išdavyste (4)

Adolfas Hitleris, Josifas Stalinas | TopFoto/Scanpix DELFI montažas

Prieškario mėsmalėje buvo traiškomi tautų likimai, didelės valstybės papuldavo į ją kaip pagrindiniai ingredientai tuometinių monstrų patiekalui, o mažos – tik kaip prieskoniai. Bet įdomiausia, kad iki paskutinės dienos du mirtini priešai – Sovietų Sąjunga ir nacistinė Vokietija – smaguriavo prie bendro pietų stalo.

Draugystė gimė dar bolševikų laikais

Mes jau ne kartą rašėme, kad Maskva ir Berlynas nuo pat Adolfo Hitlerio atėjimo į valdžią 1933 m. buvo tarsi tie pragmatiški meilužiai, kurie meilę vienas kitam išpažįsta tik dėl abipusės naudos.

Skaityti toliau

Lietuvos šiuolaikinio šokio festivalis sužavėjo Berlyno publiką (0)

Lietuvos sokio informacijos centro nuotraukos

Šį savaitgalį pasibaigė Lietuvos šokio informacijos centro ir Lietuvos Respublikos kultūros atašato Vokietijoje organizuojamas šiuolaikinio šokio festivalis „Litauen tanzt contemporary“ (liet. Lietuva šoka šiuolaikinį), Vokietijos sostinėje vykęs jau trečius metus.

Festivalį uždarė sausakimšą žiūrovų salę pritraukęs Agnės Ramanauskaitės, Manto Stabačinsko ir Pauliaus Tamolės šokio spektaklis „Contemporary?“. (Savi)ironiškas spektaklis apie tai, kaip kuriamas šiuolaikinio šokio spektaklis, kodėl vienos taisyklės veikia, o kitos ne, sužavėjo ir išlepusią Berlyno šokio publiką. Vokiečių šokio kritikė Sandra Luzina asmeniškai dėkojo kūrėjams ir organizatoriams ir džiaugėsi neeiline galimybe, iš arčiau pažinti Lietuvos šokį. Skaityti toliau

Vyks R. Marcinkaus filmo „Galutinis tikslas“ pristatymas Berlyne (0)

Ričardo Marcinkaus_filmas_Galutinis_tikslas

Šių metų gruodžio 8 dieną Berlyne, Čekų centre, vyks lietuviško dokumentinio filmo „Galutinis tikslas“ premjera Berlyne. Filmas rodomas bendradarbiaujant Lietuvos Respublikos kultūros atašatui Vokietijoje, Čekų centrui ir lietuviško kino dienoms „Litauisches Kino Goes Berlin“.

Filmas bus pristatytas Čekų centro kas antrą savaitę rengiamose peržiūrose „DokuMontag”, kurios supažindina su geriausiais ir prieštaringiausiais, poleminius klausimus keliančiais dokumentiniais filmais iš Rytų ir Centrinės Europos. Skaityti toliau

Berlyno Humboldtų universitete atidarytas Lituanistikos studijų centras (0)

Humboldto lituanistikos centras_smm.lt

Vokietijos sostinėje Berlyne studentai jau gali studijuoti lituanistiką: 2014 m. rudens semestro pradžioje Berlyno Humboldtų universiteto vokiečių kalbos ir lingvistikos institute duris atvėrė Lituanistikos studijų centras, kuriame, finansuojant LR švietimo ir mokslo ministerijai, įsteigta Lietuvių kalbos docentūra.

Lituanistikos studijų centro Berlyno Humboldtų universitete atidarymas yra itin svarbus žingsnis Europos universitetuose įtvirtinant lituanistikos ir baltistikos studijas, siekiant suaktyvinti mūsų kalbos bei kultūros sklaidą.

Lituanistikos studijų centras viename iš žinomiausių Vokietijos ir Europos universitetų buvo įkurtas bendrų LR ambasados Vokietijoje ir Humboldtų universiteto istorijos ir palyginamosios kalbotyros katedros pastangomis. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Berlyno siena tebeeina per mūsų smegenis (8)

rte.ie nuotr.

Prieš ketverius metus DELFI straipsnyje klausiau: su kuo Jums asocijuojasi žodis „siena“? Su statybine konstrukcija ar valstybes skiriančia linija? Su garsiuoju roko grupės „Pink Floyd“ 26 dainų albumu „The Wall“ ir su 1982 m. pagal jį sukurtu Alano Parkerio filmu? Kai kam gal su galingąja Italijos miesto Sienos krepšinio komanda? O gal, kaip pridurtų psichologai, su dažnai statoma siena žmonių, tautų ir valstybių santykiuose? Skaityti toliau

Prezidentė pasveikino Vokietiją nacionalinės šventės proga (0)

Prezidentė pasveikino Vokietiją nacionalinės šventės proga  |  lrp.lt, Dž. G. Barysaitės nuotr.

Spalio 3 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė savo ir visų Lietuvos žmonių vardu pasveikino Vokietijos Federacinės Respublikos Prezidentą Joachimą Gauką (Joachim Gauck) šalies nacionalinės šventės – Vienybės dienos – proga.

Pasak Prezidentės, Vokietijos susivienijimo diena yra svarbi ir tais pačiais metais paskelbusios nepriklausomybę Lietuvos žmonėms. 1990 m., naktį iš spalio 2-osios į spalio 3-iąją, tūkstantinė minia Berlyne liudijo apie naujos epochos pradžią ne tik Vokietijoje, bet ir visoje Europoje.  Skaityti toliau

Intensyvūs lietuvių kalbos kursai Berlyne jau tampa tradicija (0)

Lietuvių kalbos kursai VokietijojeTradiciškai kasmet rengiamiems intensyviems dviejų savaičių lietuvių kalbos kursams Berlyno Humboldtų universitete šį kartą pasiryžo 15 studentų – filologai, istorikai, politologai ir kitų sričių specialistai, turintys akademinių ar kitokio pobūdžio interesų studijuoti lietuvių kalbą.

Kaip jau keletą metų iš eilės, juos rugsėjo 11 d. į svečius pasikvietė Lietuvos ambasada Vokietijoje aptarti įgytas žinias ir artimiau supažindinti su Lietuva. Kursų dalyvius pasveikino Lietuvos ambasadorius Vokietijoje Skaityti toliau

Č.Iškauskas. Ar ikikarinės Lietuvos vyriausybės buvo lepšės? (3)

Česlovas Iškauskas | delfi.lt nuotr.

Vartau solidžią neseniai išleistą ir visuomenei pristatytą vyresnės kartos istorikės Vandos Kašauskienės knygą „Istorijos spąstuose. Justo Paleckio gyvenimo ir veiklos bruožai, 1899 – 1980“. Ir prisimenu, kaip mus, augesnius Lietuvos radijo ir televizijos vyrus, surinko padėti iš vadinamų Muravjovo-koriko rūmų (dabar Prezidentūra) nešti sunkų ąžuolinį velionio karstą.

Žurnalistas ir sovietinis veikėjas J. Paleckis buvo augalotas, o čia dar karstas, tad aštuoni nuolat besikeičiantys nešikai linko po jo svoriu… Skaityti toliau

M.M. Kolionko. Ar įmanoma Lenkijos sienų revizija? (video) (136)

Mariušas Maksas Kolionko | wikipedia.org nuotr.

Oficialių Lenkijos politikų tikinimai esą „kresų“ (liet. „pakraščių“; taip lenkai vadina prieš II pasaulinį karą valdytas teritorijas Lietuvoje, Ukrainoje ir Baltarusijoje; beje, į šią sąvoką patenka ir Lietuvos sostinė Vilnius) nostalgija gyvena ir jos idėjas kursto vien kadaise ten gyvenę žmonės ar jų palikuonys, yra tik tuščios nepagrįstos kalbos, skirtos nebent naiviam „strateginiam partneriui“ užliūliuoti.

Priešingai, nei teigia Lenkijos politikai, „kresų“ idėją gaivina ne tik gausa įvairiausių lenkų patriotinių organizacijų, bet ir pati Lenkijos užsienio reikalų ministerija. Iš biudžeto finansuojamas Lenkijos TV kanalas Skaityti toliau

Valstybės diena paminėta visame pasaulyje vieningai giedant tautišką giesmę (0)

Tautiškos giesmės giedojimas Australijoje | Organizatorių nuotr.

Liepos 6-ąją minint Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną, lietuvių bendruomenės užsienyje būrėsi ir giedojo Lietuvos valstybės himną. Prie iniciatyvos „Tautiška giesmė aplink pasaulį“ prisijungė tūkstančiai lietuvių visame pasaulyje.

Airijos lietuviai „Tautišką giesmę“ liepos 6 d. rinkosi giedoti Lietuvos ambasadoje Dubline. Šis penktą kartą Airijoje organizuojamas renginys jau tapo svarbia ir gražia tradicija. Sveikindamas renginio svečius Lietuvos ambasadorius Airijoje Vidmantas Purlys pažymėjo, kad prieš 760 metų karalius Mindaugas tvirtai įrašė Lietuvos vardą į Europos politinį žemėlapį,  o šiais metais stodama prie ES Tarybos vairo, šalis dar labiau įsitvirtino laisvų ir demokratiškų Europos valstybių bendrijoje. Skaityti toliau

Atgims Prūsijos valdovų rūmai (1)

Senojo Humboldtų forumo likučiai buvau nugriauti daugiau kaip prieš 60 metų | wikimedia.org  nuotr.

Berlyne pagal prieštaringai vertinamą 590 mln. eurų projektą pradėti atstatinėti barokiniai rūmai, kurių likučiai po karo buvo nušluoti komunistinių lyderių nurodymu.

Prezidentas Joachimas Gauckas dalyvavo padedant kertinį Berlyno rūmų akmenį legendiniame miesto bulvare Unter den Linden (liet. – Po liepomis ), kur kažkada gyveno Prūsijos valdovai. Naujajame pastate, kurį ketinama atidaryti 2019 m., įsikurs kultūros centras. Projekto rengimas užtruko ne vienus metus, nes darbus apsunkino šios vietos istorinė reikšmė ir su tuo susijusi didelė darbų kaina.

Vokietijos vyriausybė ir pinigų stokojantis Berlyno miestas apmokės didžiąją išlaidų statyboms dalį, tačiau beveik 80 mln. eurų renka Skaityti toliau

Vokietijos gyventojai domėjosi galimybe savaitgalį praleisti Vilniuje (0)

Vilniaus miesto savivaldybės nuotr.

Kovo 6–10 dienomis Vilniaus miesto turizmo galimybės pristatytos Berlyne parodoje „ITB 2013“. Vilniaus stendo lankytojai daugiausia domėjosi kaip atvykti į Vilnių, įvairiomis ekskursijomis, apgyvendinimo įstaigomis, poilsio galimybėmis keliaujant su šeima, kultūriniais renginiais. Šiais metais buvo juntamas susidomėjimas savaitgalio kelionėmis.

Daugelis stendo lankytojų ieškojo labai konkrečios informacijos, nes jau įsigiję keliones į Vilnių, lankėsi Vilniaus turizmo Skaityti toliau

Lietuvos stendą Europos filmų mugėje Berlyne aplankė apie 1 tūkst. svečių (nuotraukos) (0)

EFM 2013_Lietuvos kino stende apsilankė daugiau nei 1000 kino profesionalų

63-ojo Tarptautinio Berlyno kino festivalio Europos filmų mugėje lietuviški filmai buvo įvertinti kino profesionalų. Dėmesio sulaukusiems filmams artimiausiu metu atsivers durys į tarptautinių kino festivalių ar televizijų programas. Kūrėjai derasi su tarptautinėmis platinimo kompanijomis, kurios pasirūpintų filmo rodymo teisių pardavimu užsienio šalyse.

Europos filmų mugėje, kuri uždaroma šiandien, buvo parodyti septyni lietuviški filmai. Pasak Lietuvos kino centro direktoriaus Rolando Kvietkausko, Skaityti toliau

Pasirodė 2-oji V.Žalio knygos „Lietuvos diplomatijos istorija 1925-1940 metais“ dalis (0)

Lietuvos diplomatijos istorija 2 tomas antra dalis2007 metų pradžioje daug dėmesio susilaukė istoriko, humanitarinių mokslų daktaro, diplomato Vytauto Žalio pirmasis „Lietuvos diplomatijos istorijos 1925-1940 metais“ tomas. Praėjus jau beveik 6 metams nuo pirmojo tomo išleidimo pasirodė ir antrojo „Lietuvos diplomatijos istorijos 1925-1940 metais“ tomo pirmoji bei antroji dalis.

Antrojo tomo „Lietuvos diplomatijos istorijos 1925-1940 metais“ pirmojoje dalyje pateikiama glausta Lietuvos diplomatinės tarnybos raidos apžvalga, pristatomi kai kurie jos veiklos aspektai trečiojo ir ketvirtojo dešimtmečių sandūroje. Daugiausia dėmesio skiriama užsienio reikalų mi­nistro D. Zauniaus asmeniui, jo pastangoms reformuoti Lietuvos diplomatinę tarnybą, paverčiant ją darniai funkcionuojančiu ir sistemingai, profesionaliais pagrindais dirbančiu mechanizmu. Pristatomi ir kiti to meto Lietuvos politikai ir diplomatai, aptariama jų veikla, tarpusavio santy­kiai. Skaityti toliau