Žymos archyvas: bedarbystė

A. Simutis. Liberali stagnacija arba kas iš tiesų bijo pažangos? (48)

Arnas Simutis | propatria.lt nuotr

Neseniai „Verslo žinios“ paskelbė, kad Lenkija planuoja įsivesti savo kriptovaliutą. „Numatoma, kad valiuta veiks blockchain technologijos pagrindu, o projektą, kurio biudžetas sudaro 12,4 mln. PLN (3 mln. Eur), globoja Lenkijos Skaitmenizacijos ministerija,“ – rašo „Verslo žinios“. Panašias idėjas kelia uždaros ir netolerantiškos Šveicarijos premjeras.

Kai 2010 metais Vengrijoje rinkimus laimėjo konservatyvi Fidesz partija su Viktoru Orbanu, Europa buvo šokiruota. Kai Europą krečiančios finansinės krizės įkarštyje naujoji Vengrijos vyriausybė ėmėsi griežtesnės bankų priežiūros politikos, priimdama naująjį centrinio banko įstatymą, Skaityti toliau

Šių metų sausį nedarbas Europos Sąjungoje siekė 8,1 proc. (0)

Alkas.lt, A. Rasakevičiaus nuotr.

Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, visoje ES nedarbo lygis šių metų sausio mėnesį siekė 8,1 proc. ir buvo žemesnis lyginant su 2016 m. gruodžio mėnesio duomenimis, kai sudarė 8,2 proc., o taip pat žemesnis nei prieš metus, 2016 m. sausio mėnesį, kuomet nedarbo lygis siekė 8,9 proc. Tai yra žemiausias nedarbas ES užfiksuotas nuo 2009 m. sausio mėn.

Euro zonoje nedarbo lygis šių metų sausį siekė 9,6 proc. ir išliko stabilus lyginant su 2016 m. gruodžio mėnesio duomenimis, Skaityti toliau

Praėjusių metų pabaigoje nedarbas augo (0)

kreivė2016 m. ketvirtąjį ketvirtį nedarbo lygis buvo 7,6 proc., arba 0,1 procentinio punkto didesnis nei trečiąjį ketvirtį, o vyrų nedarbo lygis sudarė 8,8 proc., moterų – 6,5 proc., skelbiama Lietuvos statistikos departamento tinklapyje.

Taip pat didėjo ir jaunimo (15–24 metų amžiaus) nedarbo lygis 2016 m. ketvirtąjį ketvirtį – jis sudarė 14,6 proc. ir per ketvirtį padidėjo 1,5 procentinio punkto.

2016 m. ketvirtąjį ketvirtį buvo 112 tūkst. bedarbių, t. y. 1 tūkst. daugiau nei trečiąjį ketvirtį. Ilgalaikių bedarbių per ketvirtį Skaityti toliau

Statistika rodo, kad Lietuvoje mažėjo visų amžiaus grupių nedarbas (0)

kreivėStatistikos departamento duomenimis, pernai nedarbo lygis sudarė 9,1 proc. ir buvo 1,6 procentinio punkto mažesnis nei 2014 m. Ilgalaikio nedarbo lygis pernai sudarė 3,9 proc. ir buvo 0,9 procentinio punkto mažesnis nei 2014 m., penktadienį skelbiama Vyriausybės spaudos tarnybos pranešime.

15–64 metų amžiaus gyventojų užimtumo lygis Lietuvoje pernai sudarė 67,2 proc. ir per metus padidėjo 1,5 procentinio punkto. Jaunimo (15–24 metų amžiaus) nedarbo lygis 2015 m. sudarė 16,3 proc. ir buvo 3 Skaityti toliau

N. Goštautaitė Midtun. Seimas už vairo – aukos keliuose? (1)

Nijolė Goštautaitė-Midtun | asmeninė nuotr.

Prieš ketverius metus priimta įstatymo nuostata draudžianti prekybą  alkoholiu degalinėse turėtų įsigalioti vos už 8 savaičių. Turėtų. Šio draudimo veiksmingumas, mažinant su alkoholiu susijusias  eismo nelaimes ir mirtis, nekelia abejonių mokslininkams ir Pasaulio sveikatos organizacijai. Abejonių nekyla daugybei Lietuvos piliečių, mačiusių filmuotą medžiagą, kaip lengvai alkoholiniai gėrimai parduodami degalinėse nepilnamečiui. Estijoje atlikti slapto pirkėjo eksperimentai taip pat parodė, kad būtent degalinėse, nepilnamečiai dažniau įsigyja alkoholinius gėrimus. Skaityti toliau

J. Rojaka. Darbo rinka – iššūkis Lietuvos ūkio augimo tvarumui (0)

J. Rojaka. Asmeninė nuotr.

Naujausiais statistiko departamento gyventojų užimtumo statistinio tyrimo duomenimis,  nedarbo lygis antrąjį šių metų ketvirtį smuko iki 9,4 proc., t.y. gerokai žemiau nei euro zonoje (11 proc.). Jaunimo nedarbas per ketvirtį susitraukė 3,2 proc. punkto iki 16,7 proc., bet išlieka vis tiek aukštesnis nei kaimyninėse šalyse. Per pastaruosius penketą metų jaunimo nedarbo lygis sumažėjo dvigubai ir yra užprogramuotas toliau kristi, iš dalies dėl reikšmingos emigracijos bei mažėjančio darbingo amžiaus gyventojų skaičiaus.

Iš pirmo žvilgsnio, darbo rinkos rodikliai turėtų visuomenę nuteikti optimistiškai: nedarbo lygis nuolat mažėja, Skaityti toliau

Bedarbystė negresia: sritis, kurioje dirbs 4 milijonai žmonių (1)

Energetikos ekonomika_KTU.ltEuropos Sąjungos (ES) tikslas iki 2030 metų – bent 27 proc. energijos gauti iš atsinaujinančių išteklių, tad ES jau vyksta itin sparti atsinaujinančios energetikos sektorius plėtra. Atliepdamas rinkos poreikius, KTU šiemet ėmė rengti tarpkryptinių žinių turinčius specialistus – startavo nauja Energijos technologijų ir ekonomikos magistro programa.

 Atsinaujinančių išteklių energija – svarbiausia ES ilgalaikės energetikos strategijos dalis, nes ji padeda mažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir energijos importą, taigi mažinti viso žemyno priklausomybę. Dėl tikslo mažinti išmetamų dujų kiekį ir didinti atsinaujinančios energijos šaltinius, visoje Europoje atsinaujinančių išteklių Skaityti toliau

Lietuvoje mažėja nedarbo lygis (0)

Alkas.lt pav.

Gegužės mėnesio darbo rinkos teigiamos tendencijos: nuosaikiai mažėjantis registruotas nedarbas ir stabiliai gerėjanti situacija darbo ieškantiems žmonėms – pastaruosius tris mėnesius laisvų darbo vietų registruojama gausiai – per 30 tūkst. kas mėnesį.

Gegužę darbuotojų ieškantys darbdaviai vėl pateikė 31,4 tūkst. darbo pasiūlymų. Šiek tiek kito darbo rinkoje paklausių profesijų dešimtukas ir išryškėjo kitokių darbuotojų poreikis – darbo pasiūlymų daugiau sulaukta slaugos specialistams, mechanikos inžinieriams, kepėjams, dailidėms ir Skaityti toliau

Gerėja padėtis darbo rinkoje – kovą darbdaviai ieškojo 29,2 tūkst. darbuotojų (0)

10850046_1374336272865873_4612187492907595233_nKovą – šylant orui – didesnė tikimybė susirasti darbą. Tai patvirtina ir 28,4 proc. išaugęs darbo pasiūlymų skaičius – darbo paklausa ypač padidėjo terminuotam darbui. Laisvų darbo vietų padaugėjo judamųjų žemės ir miškų ūkio variklinių įrenginių operatoriams, slaugos specialistams, dažytojams, statybos ir mechanikos inžinieriams. Ir toliau rinkoje paklausūs pardavėjai, sunkiasvorių sunkvežimių ir krovininių transporto priemonių vairuotojai bei reklamos ir rinkodaros specialistai. Iš viso darbo biržoje darbdaviai įregistravo 29,2 tūkst. laisvų darbo vietų.
Skaityti toliau

Rusija įmonių vadovų iš Lietuvos nebelaukia – susirasti darbą jiems bus sunkiau (0)

„Gazprom“ tinklapio nuotr.

Darbo netekusiems aukščiausio lygio vadovams Lietuvoje šiuo metu – ne pats lengviausias metas. Susirasti naują darbdavį vadovaujančias pareigas užimantiems specialistams darosi gana sudėtinga, o dar neseniai vadovus iš Lietuvos mielai samdydavusios Rytų valstybių įmonės mūsiškiams užveria duris. Sumažėjusios galimybės užsienyje lemia aukšto lygio vadovų perteklių mūsų darbo rinkoje – pastebi tiesioginės darbuotojų paieškos žinovai.

„Anksčiau darbo netekę vadovai dairydavosi į Rytų rinkas. Šiuo metu tokių galimybių nebėra“ Skaityti toliau

Lietuvoje įrašyta 174,4 tūkst. bedarbių – 9,6 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų (0)

Alkas.lt., A.Sartanavičiaus nuotr.

Kovo 1 d. Lietuvos darbo biržos registre buvo 174,4 tūkst. bedarbių –  9,6 proc. visų šalies darbingo amžiaus gyventojų. Tai 34,2 tūkst. mažiau nei praėjusių metų analogišku laikotarpiu. Daugiausiai darbo neturinčių registruota Ignalinos – 17,7 proc., Alytaus r. – 16,7 proc. ir Lazdijų – 16,4 proc. savivaldybėse,  mažiausiai – Elektrėnuose – 5,6 proc., Trakų r. – 5,6 proc. ir Šiauliuose –  6,1 proc. Tarp didmiesčių daugiausiai bedarbių buvo Panevėžyje  –  9,2 proc.

Vasario  darbo rinkai būdingas  didesnis laisvų darbų vietų ir mažėjantis besikreipiančių bedarbių  skaičius. Skaityti toliau

A.Pabedinskienė susitiko su darbo biržos atstovais (0)

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuotr.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrės Algimantos Pabedinskienės susitikime su teritorinių darbo biržų vadovais pastarieji informavo, kad kol kas yra pastebimas kiekvienai vasarai būdingas darbo rinkos sezoniškumas, tačiau, pagal pirmines apklausas, apie didelius grupinius atleidimus iš ūkio sektorių, kurie galimai nukentėtų nuo Rusijos embargo, pranešimų negauta.

Ministrė Algimanta Pabedinskienė pavedė teritorinių darbo biržų ir Lietuvos darbo biržos vadovams kasdien sekti vykstančius darbo rinkos pokyčius savo regione ir reaguoti į Skaityti toliau

Darbo paklausa ir karštą liepą išliko didelė (0)

Š.Mažeikos (DELFI) nuotr.

Darbo jėgos paklausa ir vidurvasarį buvo auganti – liepą darbdaviai pateikė 25,8 tūkst. darbo pasiūlymų, kurių 500 daugiau nei birželį paskelbta darbo biržos portale. Per 85 proc. laisvų darbo vietų skirtos neterminuotam darbui.

Daugiausia – 20,7 proc. visų laisvų darbo vietų registravo pramonės sektoriaus darbdaviai, kurie ieškojo siuvėjų, kailininkų ir kepurininkų, suvirintojų, kepėjų ir konditerių, metalo apdirbimo staklių derintojų ir operatorių, dailidžių ir stalių, baldžių, mėsininkų ir žuvų darinėtojų. Skaityti toliau

Nedarbas Lietuvoje – 12,3 proc. (0)

Darbo paieška | nekrize.lv nuotr.

Šių metų vasario 1 d. šalies teritorinėse darbo biržose buvo registruota 228,3 tūkst. bedarbių ir jie sudarė 12,3 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų. Tai yra 0,6 proc. punkto mažiau negu 2012 m. vasario 1 d.

Per sausio mėnesį į šalies teritorines darbo biržas kreipėsi 39 tūkst. darbo neturinčių asmenų. Darbdaviai per mėnesį registravo 18,1 tūkst. laisvų darbo vietų.  Skaityti toliau

Paskelbti Vyriausybės prioritetai (3)

A.Butkevicius, LSDP.lt nuotr.

Šiandien, sausio 28 dieną, pasitarimo metu Vyriausybės kabinetas sutarė dėl 2013 m. Vyriausybės veiklos prioritetų ir didžiausią dėmesį ketinama skirti užimtumo didinimui ir socialinės atskirties mažinimui, finansinio tvarumo užtikrinimui, energetinio efektyvumo didinimui, švietimo, mokslo, kultūros ir sveikatingumo paslaugų kokybės gerinimui, pirmininkavimui Europos Sąjungos Tarybai bei užsienio ir gynybos klausimams.

2013 m. Vyriausybė numato skatinti visuotinę daugiabučių namų renovaciją, kuri padėtų spręsti energetinio efektyvumo klausimus ir duotų postūmį šalies ūkio plėtrai. Skaityti toliau

A.Avižienis.Tautos reikšmė individo gyvenime (4)

Sąjūdžio mitingas 1998m. | R. Urbakavičiaus nuotr.

Sprendžiant pagal labai aukštus savižudybės, žmogžudysčių, autoavarijų, alkoholizmo, bedarbystės bei emigracijos rodiklius, lietuviai yra tarp nelaimingiausių Europos žemyno gyventojų. Pagal savo piliečių pajamas, Lietuva jau kuris laikas išlieka tarp skurdžiausių ES narių. Kad Lietuvos valstybinis organizmas rimtai serga, o tauta palaipsniui eina išnykimo link, sutiktų turbūt daug kas. Gydymo priemonių taikyta ir iš kairiojo, ir iš dešiniojo politinio sparno. Visos stambiosios politinės partijos turėjo galimybę bent kartą dalyvauti valstybės valdyme ir parodyti, ką sugeba padaryti, kad padėtis pasitaisytų. Deja, neteko pastebėti, kad kuriai nors valdančiai partijai būtų pavykę pagerinti padėtį iš esmės. Neigiami sociologiniai rodikliai toliau išlieka, gilios socialinės problemos tampa chroniškomis ligomis, nepriklausomai nuo to, kas valdo šalį. Skaityti toliau