Žymos archyvas: Beatričė Rastenytė

K. Vrubliauskaitė. Vasarvidis (nuotraukos) (0)

Julija Šatkauskaitė ir Kristina Vrubliauskaitė | K. Vrubliauskaitės nuotr.

Amerika, XX a. septintasis dešimtmetis, kontrkultūra, Džimis Morisonas, psichodelinė muzika, psichodelinė dailė… psitransas ir pagaliau – vadinamoji psichodelinė kultūra, populiari ir tarp Lietuvos jaunimo. Apie reiškinį pasakosime kituose žurnalo numeriuose. Šį kartą pateikiame Kristinos Vrubliauskaitės nuotraukų, į kurias atkreipėme dėmesį jau socialiniame tinklapyje „Facebook“. (Draugai ir draugų draugai – nuostabus dalykas). Tai ne šiaip šėlionės, sakė nuotraukų autorė ir jos draugai, tai – noras giliau pajusti gamtą ir būtį… Skaityti toliau

B. Rastenytė. Gražus ir geras (iš „Afroditės kuoduko“) (0)

Negandos baigiasi

Laska turėjo jaustis „crazy“ tarp to, kas ji buvo, tarp savo „perfect“, tarp savo moteriškojo genijaus, ir savo vargystės. Koks neatitikimas – jos balta kašmyrinė suknelė, jos romanai ir eilės, jos printinantys romano puslapius printeriai ir jos vasara. Ji nuolat ateina į vienus namus ir jis ten visada jos laukia, ji atsirakina duris ir jis ten gyvena, ji padeda rankinę, ne taip kaip viešbutyje, ant gražaus senovinio stalelio raitytomis kojomis prie durų, įdėjusi šviesiai mėlyną užrašų knygelę, prirašytą įdomių įdomiausių dalykų, lyg žinodama, kad jis ją skaitys, o durys neužrakintos… Skaityti toliau

B. Rastenytė. Laikas ir erdvė. Esė (0)

Beatričė Rastenytė | Asmeninė nuotr.

Aš esu savo laikas ir savo erdvė.
Laikas išbėga kaip smėlys pro pirštus.
Sudyla erdvė.
Laikas ištįsta amžiumi, be namų.
           

Jonas Mekas 

Egzistuoja objektyvus laikas, jo skaičiavimas (dienos, metai, epochos), ir erdvė (miestai – valstybės – žemynai), jų išsidėstymas Žemėje, tačiau tai objektyvu tik Saulės sistemos ribose. Tolimesniame kosmose, visatų ir galaktikų begalybėje Skaityti toliau

A. Kraučelienė: Profesija – odontologas. (1)

Odontologo specialybė šiuo metu – viena iš populiariausių ir sunkiausiai pasiekiamų. Jai tenka rengtis nuo mažens, beveik kaip pianistui.  Yra užsispyrusių, ambicingų žmonių, kurie visomis jėgomis siekia savo tikslo ir pasiekia jį. Aušros atvejis – vienas iš tų, sėkmės istorija, kuriai įvykti padėjo darbas, darbas ir dar kartą darbas. Šią istoriją pasakojame svajojantiems tapti odontologais, kad netektų nusivilti ir tenkintis antruoju ar trečiuoju prašymu… Kalbasi B. Rastenytė.

– „Saulės arkliukai“ kartą sulaukė priekaištų, kad rašome apie nepraktiškas specialybes, taigi nusprendėme pakalbėti apie odontologiją… Ar vaikystėje svajojai apie odontologo profesiją? Gal turėjai kokią kitą svajonę?

– Taip, odontologija – praktiška specialybė, tačiau reikalauja ir meniškumo. Pavyzdžiui, atstatydamas danties vainiką, formuoji jį iš plombinės medžiagos ir taip jį sukuri. Tai – kruopštus rankų darbas.

O aš savęs neįsivaizduoju niekur kitur. Nuo vaikystės svajojau būti odontologe. Neturėjau Skaityti toliau

B. Rastenytė. Iš „Afroditės kuoduko“ (0)

Beatričė Rastenytė. | Asmeninė nuotrauka

Kleopatra eina per dykumas. Spiritistinis seansas 

Laska išgyveno vidurinįjį amžių. Ir niekaip negalėjo suprasti, – kur paslėpta Choščėjaus adata. Kai Laska paklausė Cezarijaus, kuriame mieste jis norėtų numirti, jis pasakė, kad Paryžiuj, nes ten įdomiau. Laska gulėdama vandeny ištarė, kad ji kartą Getai rašiusi, jog filmą „Mirusių poetų draugija“ ji kažkodėl įsivaizdavo kaip susirinkusių poetų dvasias per spiritistinį seansą, o Geta jai atrašė, kad tas filmas anaiptol ne apie tai. Laska paklausė Cezarijaus, ar jis tiki poetų rojumi, kol šis galutinai susierzino, įsiuto ir pareiškė, kad nenori galvoti apie mirtį ir kad gali išbandyti spiritistinį seansą per Naujuosius metus ir ji galėsianti išsiaiškinti, ar Skaityti toliau

B. Rastenytė. Erdvės poetika Nijolės Miliauskaitės kūryboje (1)

kriaukleGastonas Bašliaras (Gaston Bachelard) – prancūzų fizikas ir chemikas, domėjęsis filosofijos ir epistemologijos, mokslo ir kultūros istorijos, literatūros ir poetinės vaizduotės problemomis. Gastono Bašliaro darbai – tai filosofijos ir literatūros susiliejimas, ryškiai atsiskleidžiantis egzistencializmo atstovų kūryboje. Gastonas Bašliaras gana laisvai naudojasi Zigmundo Froido psichoanalizės atradimais ir Karlo Gustavo Jungo archetipų teorija. Bašliaras, kitaip negu Froidas, nepriešina žmogaus ir pasaulio, o tiesiog įžvelgia įgimtus žmogaus polinkius, vaikystės išgyvenimų ir prisiminimų pėdsakus. Skaityti toliau

Netekome poeto ir vertėjo Kęstučio Rastenio (1)

Kęstutis Rastenis (1950-2017) | D. Rastenienės nuotr.

Balandžio 17 d. vakare eidamas 67-uosius metus po sunkios ligos mirė poetas, literatūros kritikas ir vertėjas Kęstutis Rastenis.

K. Rastenis gimė 1950 m. lapkričio 21 dieną Utenoje. 1968 m. baigė Tauragnų vidurinę mokyklą, 1973 m. Vilniaus Universiteto istorijos fakultetą. 1978 m. baigė filosofijos, sociologijos ir teisės instituto filosofijos istorijos aspirantūrą. Dirbo „Minties“ leidykloje vyr. moksliniu redaktoriumi, Knygų rūmuose, Kultūros ir meno institute. Pirmieji eilėraščiai respublikinėje spaudoje pasirodė 1967 metais. Skaityti toliau

Iš ko kilęs mūsų pasaulis? (3)

Skulptūra „Kiaušinis“ stovi Vilniuje, Pylimo, Šv. Stepono bei Raugyklos gatvių sankirtoje. Anksčiau ši miesto vieta buvo labai aktyvi, joje veikė paukščių turgus, sutraukdavęs žmones iš tolimiausių miesto kampelių. | tv3.lt nuotr.

Kiaušinis yra ypatingas savo ovaline forma. Ovalas yra stabilus ir uždaras, skystis viduje – neapčiuopiamas, jis yra pilnas energijos ir besiplečiantis.

Indijoje kosminio kiaušinio vaizdinys ateina iš Vedų.

„Brahmanda Purana“ – šventas induistų tekstas, parašytas sanskrito kalba, vienas iš aštuoniolikos Puranų, aprašo brahmandą  Brahmos „kosminį kiaušinį“, iš kurio susiformavo visata. Skaityti toliau

Kas yra mediacija? Mediacija ugdymo įstaigose (0)

K. Kagio nuotr.

Šiame straipsnyje trumpai reziumuojame tyrimo apie konflikto priežastis bei jo sprendimo naujovišką būdą – mediaciją rezultatus. Tyrimą atliko doc. dr. Eglė Celiešienė ir doc. dr. Angelė Kaušylienė (Lietuvos edukoloijos universitetas). Lietuvoje mediacija, naujas konflikto sprendimo būdas, dar nelabai girdėtas dalykas, bet būtų labai naudingas ugdymo įstaigose.

Alternatyviems konfliktų sprendimo būdams įsitvirtinant teisinėje sistemoje, vis dažniau kalbama apie mediacijos taikymą ugdymo sistemoje. Skaityti toliau

B. Rastenytė. Požiūris į religiją XX–XXI amžiais (0)

Benarese, Indijoje, meldžiasi moteris | Pasaulio religijos. Vilnius: Alma littera, 1998, p. 17.

XX a. pakito požiūris į religijos tyrinėjimą, ypač – į religijos raidos traktavimą. Antropologai nebekėlė evoliucinio klausimo, kaip apskritai kilo religija, – jie aiškinosi, koks buvo jos vaidmuo kiekvienoje konkrečioje visuomenėje (1).

Struktūralizmo atstovai antropologai XX a. šeštąjį dešimtmetį labiau susidomėjo religija kaip visuomenėje egzistuojančių idėjų, vertybių ir tikėjimų struktūros išraiška. Antropologinė kryptis – mokslas apie žmogaus elgesį. Religiją, t. y. tam tikrą elgseną, galima stebėti kaip ir bet kokią kitą žmogaus veiklą, kuri yra siejama su evoliucija. Specifiniai žmogaus raidos periodai priklauso nuo jų tikėjimų. Skaityti toliau

B. Rastenytė. Šis tas apie atspindį (veidrodį) (0)

Veidrodis, deivė su veidrožiu tikrai

Atspindys priklauso seniausiųjų archetipų grupei. Tai universalus archetipinis įvaizdis, žinomas įvairių pasaulio tautų mitologijoje ir folklore (egiptiečių, Šiaurės Amerikos indėnų, kinų, keltų, graikų ir kt.), mąstytas tiek Rytų, tiek Vakarų filosofų (Platono, A. Šopenhauerio ir kt.), vėlesniais amžiais perimtas rašytojų ir poetų, kurie atspindžio temą interpretavo įvairiai, nelygu kokiai civilizacijai ir kultūrai priklausė, kokias vertybes teigė. Iš esmės šis archetipas veikia žmogaus pasaulėjautą ir pasaulėžiūrą, atskleidžia pagrindinius jo būties aspektus, estetiką, etiką ir idėjas bei Dievo sąvoką, ir tai yra vienas iš argumentų laikyti jį pakankamai svarbiu, kad būtų plačiau tyrinėjamas.

Apie atspindį gausu mitologinės ir literatūrinės medžiagos tiek pasižvalgius po lietuvių Skaityti toliau

B. Rastenytė. Atlantida (0)

thCAR6JM9I

Aš jūros krantą
Pasiekti bandau
Tuose namuose
Kur gyvenau kriauklėje
„Are we breath, or are we breathed“
Vaikystėje žaisdavom
Koralų rifuose
Lyg gaublyje
Ir sukdavomės jūros arkliukų
Karuselėse
Ir rinkdavom
Perlus. Skaityti toliau

Gamtos poezija Julijos Daniliauskienės karpiniuose (0)

Kvietimas parodos

Gegužės 6 d., penktadienį, 16 val. Šiauliuose, Chaimo Frenkelio viloje (Vilniaus g. 74) įvyks Julijos Daniliauskienės 90-osioms gimimo metinėms paminėti skirtos karpinių parodos „Gamtos poezija Julijos Daniliauskienės karpiniuose (Šiaulių „Aušros“ muziejaus rinkinių pristatymas) atidarymas.

Paroda veiks nuo  2016 m. gegužės 6 d. iki birželio 19 d.

Kaip žinia, po kūrėjos mirties,  jos karpiniai yra atiduoti saugoti Šiaulių „Aušros“ muziejui.

Julija Daniliauskienė – popieriaus karpinių, kaip grafikos atšakos, pradininkė ir pati Skaityti toliau

B. Rastenytė. Moteriškasis Nijolės Miliauskaitės kūrybos pasaulis (1)

B. Rastenytės nuotrauka

Anotacija. Šiame darbe nagrinėjama Nijolės Miliauskaitės kūryba – poezijos rinktinė „Sielos labirintas“. Tyrinėjimo aspektas – N. Miliauskaitės kūrybos moteriškumo raiška. Remtasi fenomenologiniu ir teksto analizės metodais, V. Kavolio, S. Daugirdaitės, V. Daujotytės teorinėmis prielaidomis apie moterų kūrybos specifiškumą. Daromos išvados: Nijolės Miliauskaitės poezijos pasaulio moteriškumą nulemia jos autentiškumas ir autobiografiškumas. Aktualizuojami pabrėžtinai moteriai reikšmingi patyrimai ir troškimai. Poezijoje naudojami archetipai labiau siejami su moteriškumu, moterimi: liepa, blindė, gėlės, mėnuo, ugnis, vanduo, žaltys, rupūžė, antis, namai ir kt.

Skaityti toliau

2016 m. Verbų sekmadienis (0)

K. Ruseckas. Lietuvaitė su verbomis.

Lietuvių kalba verbos pirmą kartą paminėtos 1573 metais liuteronų postilėje kaip pagonybės ir popiežystės paprotys.

Pirmą kartą Vilniaus verbas aprašė lenkų etnografas O. Kolbergas 1866 m. 1930 m. pasirodė S. Čiurlionienės-Kymantaitės straipsnis apie verbas.  O dar anksčiau dailininkas Kanutas Ruseckas nutapė savo garsųjį paveikslą „Lietuvaitė su verbomis“, A. Andriolis 1872 m. – paveikslą „Verbų sekmadienis“. Šiais laikais apie verbas jau yra leidžiamos ištisos studijos.

XIX a.  pradėta rišti verbas iš įvairių natūralių spalvų augalų. Kas buvo šios idėjos autorius, nežinoma, kaip nežinomi liko ir liaudies dainų autoriai. Skaityti toliau

Apie naujas jaunimo šventes (7)

Nors artėja pavasario lygiadienis, kai dienos vis ilgėja ir mes pasitinkame šviesos dievus, ne per seniausiai šventėm Užgavėnes, ką tik praūžė Kaziuko turgus ir sulaukėme Kovo 11-osios, vis dėlto noriu pasvarstyti, kas keičiasi.

Ar tradicijos keičiasi? Mano karta dar nešventė Helovino, tačiau po mokyklos baigimo jau praėjo dvidešimt metų. Tiesą pasakius, nešventėm mes ir Užgavėnių. Ko gero, didžiausios šventės buvo Kūčios, šv.Kalėdos ir Naujieji Metai.

Taigi – apie švenčių tradiciją. Kadangi mes gimę ir užaugę mieste, Užgavėnių nelabai perėmėme. Galbūt įspūdingiausios jos – Rumšiškėse. Vis dėlto Užgavėnės – kaimo šventė, kaimo tradicija. Skaityti toliau

Nyderlandų kultūros impresijos (0)

Rūbas – meno kūrinys | Gaivos Paprastosios nuotr. iš parodos Hagoje.

Dailininkę Gaivą Paprastąją kalbina Beatričė Rastenytė

– Esi pradėjusi savarankiškai vykdyti projektą „Nyderlandų kultūros impresijos“, apie kurio eigą nuolat parašai savo tinklaraštyje „Kriaušių metas“. Tai, ką ruošiesi netrukus parodyti Kaune, yra šios veiklos tąsa?

– 2016 m. kovo 16 d. 17 val. M. K.Čiurlionio galerijos Muzikos salėje įvyks nemokama paskaita apie Olandijos galerijas, autorius, tendencijas – apie Olandijos meno rinką. Naujų savo  paveikslų parodą „Dienoraščiai ateičiai“ atvežiau irgi:  ji bus atidaryta 2016 m. kovo 18 d. 17 val. Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje ir veiks iki balandžio 25 dienos. Skaityti toliau

Profesija – žurnalistas (0)

Dalia A. Rastenienė | Nuotr. iš asmeninio archyvo.

Dalią Antaniną Mieliauskaitę-Rastenienę kalbina Beatričė Rastenytė 

– Kodėl būtent žurnalistė? Kaip išsirinkai šią profesiją? Kokia buvo motyvacija? 

– Nusprendžiau paskutinę akimirką prieš duodama dokumentus Vilniaus universitetui. O priešistorė ilgesnė. Maždaug trejus metus, mokydamasi vyresnėse klasėse, puoselėjau svajonę tapti geologe. Man atrodė labai įdomūs ir romantiški pasakojimai apie didžiąsias Sibiro upes, taigą ir pan. Iš geografijos gaudavau vis penketus, nes ne iš vadovėlio, o iš gerai Skaityti toliau

B. Rastenytė. Įsimylėję faraonai. Eilėraščiai (0)

ĮSIMYLĖJĘ FARAONAI

Nektaras dievams 

Ar tai – sielos nektaras,
Kai aš šypsausi
Ir be kurio negaliu gyventi,
Skaityti toliau

Neformalūs pokalbiai apie patyčias ir madą tyčiotis (IV) (0)

Keičio Kagio (Keiichi Kagi) nuotrauka

„Saulės arkliukų“ redakcija kalbasi su vilnietėmis dvyliktos klasės gimnazistėmis Migle ir Vilija bei su vienos iš jų mama Erika.

IV. Apie klouno klišę, populiariąsias klasės grupes ir ateitį.

Beatričė RASTENYTĖ. O apskritai jums nepanašu tai į kažkokį klouno principą, klišę? Nors, ko gero, kažkaip žiauriau viskas atrodo. O kaip ta versija, kad išsirenka kažkokį geresnį vaiką, iš kurio tyčiojasi, kažkokį tobulesnį?

VILIJA. Na, pavydi…
MIGLĖ. Pavydi. Taip.

Dalia RASTENIENĖ. Ir tada pradeda jį smukdyti? Skaityti toliau

Žiemgalių papuošalai (2)

Tarp Latvijos nacionalinio istorijos muziejaus eksponatų. Papuošalai | Dalios Rastenienės nuotrauka.

Žiemgaliai – viena iš baltų genčių, gyvenusių dabartinėje Latvijos ir Lietuvos teritorijoje. Nuo V a. jie apsigyveno Žiemgalių lygumoje, Latvijos centre, Vidžemės pietvakariuose ir šiaurinėje Lietuvos dalyje, siekdami rajonus iki Mūšos upės. Vėliau jų užimama teritorija šiek tiek sumažėjo, apsiribodama pagrindiniu baseinu ties Lielupės upe ir jos intakais. XIII a. rašytiniuose šaltiniuose minimos žiemgalių žemės ir jų didelės pilys – Tervetė ir Mežotnė, taip pat valdytojai Namejas ir Viestardas. Po šimto metų pasipriešinimo vokiečių krikščionims, žiemgaliai XIII a. patys sudegino savo pilis ir pasitraukė į Lietuvą.

Sprendžiant iš rašytinių šaltinių ir viduramžių laikų kapaviečių tyrinėjimų, XIV a. Žiemgaloje buvo mažai gyventojų ir tik XV ir XVI amžiais gyventojų skaičius padidėja, Skaityti toliau

Apie baltų ornamentikos simboliką (8)

Tarp Latvijos nacionalinio istorijos muziejaus eksponatų. Gražioji latvių vilainė | Dalios Rastenienės nuotrauka.

Latvių ir lietuvių, kaip baltų, raštai turi vienodą semantiką. Ką gi jie reiškia ir kokius senovės klodus siekia? Anot Vytauto Tumėno, daugumą ženklų įvardijimų įvairių tautų tradicijose sieja panašus jų semantikos laukas. Pasitaiko ir tokių ženklų, kurių pavadinimai įvairiuose kraštuose yra ypač artimi (pvz.: grėbliuko, roželės (saulės), vėželio, vėžlelio, varlytės tipo raštai). Tai liudija jų semiotikos archajiškumą. Ženklų tradiciniai pavadinimai mitologinėje gamtos stichijų sandaroje apima žemę, vandenį, ugnį ir orą (vėją).Kosmogoninėje schemoje jie atitinka žemės, erdvės (augalija, gyvūnija, paukščiai) ir dangaus pasaulio sritis (dangaus šviesuliai).Anot V. Toporovo, raštųtipų pavadinimų variantiškumas Skaityti toliau

Latvių audinių raštai (nuotraukos) (0)

Sijono audinys. Latvija, Vidžemė, Lielupė, XIX a. Latvijos nacionalinis istorijos muziejus.

Latviai labiau moka kurti etninio pobūdžio suvenyrus negu lietuviai. Ir žmonės juos mielai priima. Rygoje lankėmės prieš pat Latvijos nepriklausomybės dieną, Lapkričio 18-ąją, ir kiekvienoje krautuvėlėje matėme tamsiai vyšnines juosteles tautiniu raštu užsisegti ant rankos. Jas pirko ir dėvėjo. Kam patogiau, pirko iš tokios pat juostelės surištus kaspinėlius ir segėsi į paltų apykakles. Viskas taip paprasta ir nuoširdu mums atrodė, gal todėl ir priimtina.

Skaityti toliau

Etnomuziejus „Kepurių pasaulis“ (nuotraukos, video) (0)

Šamšura, Samiai, Norvegija | worldhat.net nuotr.

Rygoje veikia labai įdomus kepurių muziejus. Jame eksponuojamos paprastos auksiukais papuoštos kepuraitės, brangios karūnos, užburtos afrikietiškos kaukės ir didžiuliai Azijos šamanų šalmai, išsiuvinėtos kepurės ir kepurės iš žmogaus plaukų. Muziejuje visa tai galima nufotografuoti ir pasimatuoti. Muziejuje vyksta užsiėmimai vaikams ir suaugusiesiems, vaikiškos dirbtuvės, yra galimybė atšvęsti gimtadienį ar vestuves pasakišku arba etniniu stiliumi.

Etnomuziejaus „Kepurių pasaulis“ administratorė Karina Dowidava pasakoja: „Tai privatus muziejus-galerija. Jo įkūrėjas yra etnografas, Skaityti toliau

Algimanto Kunčiaus vaizdaraščiai (video) (0)

Algimantas Kunčius ant Bekešo kalno. 1967. Romualdo Kunčiaus nuotrauka. | Iš knygos „Vilnius 1960 – 1970. Senamiesčio kvadratai“.

Nacionalinėje dailės galerijoje daugiau kaip mėnesį (2015-10-23 – 2015-12-06) eksponuota žymaus fotomenininko Algimanto Kunčiaus retrospektyvinė paroda „Vaizdaraščiai“ (Visual Scripts) tapo žymiu Vilniaus kultūrinio gyvenimo įvykiu, daugeliui praskaidrino molio spalvos lapkritį ir netgi visa savaite įžengė į adventą, tarsi pradėdama kitų advento renginių srautą.

Tai buvo labai turtinga, gausi, visaapimanti Algimanto Kunčiaus kūrybos apžvalga. Paroda taip sustatyta, kad, rengėjams rekomendavus, pradėjęs apžvalgą nuo dešinės ir apsukęs didelį ratą, pakliūtum į mažesnį apskritimą vidury, centrą, kuriame – pati menininko kūrybos pradžia, į vyresnės kartos žmonių atmintį įaugusi nerestauruota Skaityti toliau

Neformalūs pokalbiai apie patyčias ir madą tyčiotis (III) (0)

Keičio Kagio (Keiichi Kagi) nuotrauka.

„Saulės arkliukų“ redakcija kalbasi su vilnietėmis dvyliktos klasės gimnazistėmis Migle ir Vilija bei su vienos iš jų mama Erika.

III. Apie jaunimo sroves, stilius ir saitų nebuvimą

Beatričė RASTENYTĖKokios srovės dabar vyrauja pas jus? Na, hipsteriai, pavyzdžiui…

Dalia RASTENIENĖ. O kas tie hipsteriai, tiesą pasakius?

MIGLĖ. Jie rengiasi vos ne kaip „bomžai“, dažniausiai būna su akiniais…
(Juokas.) Skaityti toliau

Spalvingoji žemaitiška skraistė šiandien (nuotraukos). (2)

Žemaitiška skraiste apsisiautusi aktorė Julija Šatkauskaitė | V. Daraškevičiaus nuotr.

Ar jums patiktų XIX amžiaus tautinio rūbo elementai šiuolaikinėje XXI amžiaus dėvėsenoje? Tai galėtų būti liemenė, delmonas, papuošalas, skraistė ir dar daug kitų aksesuarų. Šį kartą šiuolaikinė mergina dėvi žemaitišką skraistę, nuaustą pagal muziejuose turimus XIX amžiaus eksponatus. Ja apsisiautusi aktorė Julija Šatkauskaitė. Beje, šios žemaitiškos skraistės spalvos primena meksikiečių skraistes, tik jų spalvų derinimas kitoks. Skaityti toliau

Žmogaus dvasios kalba (1)

Kerolain Mais (Caroline Myss). Nuotrauka iš interneto: http://www.myss.com/wp-content/uploads/2015/05/carolyn.png

Myss, Caroline. Kas tu esi? Arhetipai. Vilnius: Alma litera, 2014. Iš anglų kalbos išvertė Karolina Mataitytė. Anglų kalba knyga buvo išleista 2013 metais (Archetypes: Who Are You?Hay House, 2013, ISBN 978-1401941086).

Kerolain Mais (Caroline Myss) yra lenkų kilmės amerikiečių autorė, 20 metų besidominti energetine medicina ir žmogaus sąmone. Pasak mokslininkės, archetipų kalba – tai universali žmogaus dvasios kalba, kuri jungia žmones per tai, ką K. G. Jungas (Carl Gustav Jung) pavadino „kolektyvine pasąmone“. Skaityti toliau

Neformalūs pokalbiai: apie patyčias ir madą tyčiotis (II) (1)

Keičio Kagio (Keiichi Kagi) nuotrauka

„Saulės arkliukų“ redakcija kalbasi su vilnietėmis dvyliktos klasės gimnazistėmis Migle ir Vilija bei su vienos iš jų mama Erika.

II. Slaptas mokinių gyvenimas, vertybės bei melas ir kokios merginos yra gražios

Dalia Rastenienė. Beata Tiškevič-Hasanova viešojoje erdvėje pasakoja, kaip iš jos mokykloje tyčiodavosi, nes jos dantys stambūs ir šiek tiek atsikišę. Ji vėliau briketus nešiojo. Ji pasakoja, kad labai norėdavo pasisakyti savo mintis išdėstyti. Na, ji slaviško kraujo, atvira, ne tokia santūri kaip lietuviai. Ir visi iš jos šaipydavosi, kad ji ne tokia kaip jie. Dabar, jau užaugusi, baigusi aktoriaus studijas, ji apie tai pasakoja kaip apie didžiausią nuoskaudą ir pastebi, kad mokykloje bent koks intelektinis proveržis netoleruojamas, bent jau mokinių. Skaityti toliau

Neformalūs pokalbiai: apie patyčias ir madą tyčiotis (I) (1)

Beatričės Rastenytės nuotrauka.

„Saulės arkliukų“ redakcija kalbasi su vilnietėmis dvyliktos klasės gimnazistėmis Migle ir Vilija bei su vienos iš jų mama Erika.

I. Kaukės

Dalia Rastenienė. Papasakokit, kaip mokykloje vyksta patyčios? Mano kartos žmogus to negali įsivaizduoti.

Miglė. Na, pavyzdžiui, kai mokinys eina atsakinėti, tai iš jo juokiasi, kol jis stovi Skaityti toliau