Žymos archyvas: bažnyčios

Tvarkomi sakraliniai kultūros paveldo objektai (0)

Kauno arkikatedra bazilika | S. Knezekytės nuotr.

Per ateinančius dvejus metus bus užbaigti šiuo metu vykstantys Kultūros ministerijos finansuojamų devynių Lietuvos sakralinių kultūros paveldo objektų tvarkybos darbai. Tarp šių objektų – Vilniaus Švč. Mergelės Marijos, Gailestingumo Motinos, vadinamoji Aušros vartų koplyčia ir Šv. Teresės bažnyčia, Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Gimimo bazilika, kitos garsios Lietuvos bažnyčios, vienuolynai. Neseniai baigtas Kauno Šv. Apaštalų Petro ir Povilo arkikatedros bazilikos remontas ir restauracija.

Šie darbai vykdomi pagal Vyriausybės patvirtintą Lietuvos sakralinių kultūros paveldo objektų, finansuotinų prioritetine tvarka 2016–2020 metais, sąrašą. Skaityti toliau

G. Šapoka. Apie lietuvių laišką popiežiui „Lenkų kalba Lietuvos bažnyčiose“ (44)

Žalia spalva pažymėtos Lenkijos užimtos teritorijos, kurios pagal Lietuvos-Sovietų Rusijos taikos sutartį buvo priskirtos Lietuvai | wikiwand.com nuotr.

1905 m. liepos mėnesį Jonas Basanavičius po 25 metų gyvenimo Bulgarijoje grįžo į Lietuvą ir iš karto pradėjo kovoti dėl lietuviškų pamaldų Lietuvos bažnyčiose. Jau 1905 metais ir buvo įsteigta „Sąjunga grąžinti teises lietuvių kalbai Romos katalikų bažnyčiai Lietuvoje“. Į steigiamąjį minėtos sąjungos komitetą įėjo Jonas Basanavičius, kun. Juozapas Ambraziejus, Jonas Kriaučiūnas, Mečislovas Davainis-Silvestravičius, Gabrielius Landsbergis-Žemkalnis, Petras Vileišis ir kiti. J. Basanavičius buvo išrinktas šios sąjungos pirmininku. J. Basanavičius pradėjo rengti laišką popiežiui apie lietuvių kalbos padėtį Lietuvos bažnyčiose ir jau 1906 m. gegužės 23 d. jis buvo išsiųstas popiežiui Pijui XX gegužės 25 d. dar 72 egzemplioriai išsiųsti Europos ir pasaulio kardinolams vyskupams. Skaityti toliau

Elektrėnų kraštas: nuo piliakalnių iki bažnyčių bokštų (video) (1)

Elektrėnų piliakalniai ir kalvos | Elektrėnų savivaldybės nuotr.

Elektrėnų savivaldybė turi kuo didžiuotis. Puikioje strateginėje vietoje įkurtas jaunas miestas žavi kairiajame Neries krante stūksančių apylinkių kultūriniu kraštovaizdžiu. Elektrėnai, apsupti išskirtinių gamtos paslapčių, praskleidžia senovės lietuvių kultūrinį palikimą, atveria Lietuvos valstybės savikūros elementus. Minint atkurtos Lietuvos šimtmetį, kviečiame susipažinti nuo piliakalnių iki bažnyčios bokštų žavinčia vietove.

„Elektrėnai yra jaunas, naujai susikūręs miestas. Bet miestas – tai ne pastatai, o žmonės, kurie jame gyvena,“ Skaityti toliau

Neringa skirs dėmesį dar vieno kultūros paveldo objekto išsaugojimui (0)

Evangelikų liuteronų bažnyčia Nidoje | Neringa.lt nuotr.

Netrukus Neringoje bus pradėti darbai, prisidėsiantys prie dar vieno, išskirtinę visuotinę Kuršių nerijos vertę kuriančio elemento išsaugojimo.

Visuomenei bus pristatyti Nidos evangelikų liuteronų parapijos ir Neringos savivaldybės ketinimai atlikti evangelikų liuteronų bažnyčios Nidoje tvarkybos darbus.

Neogotikinio stiliaus bažnyčia statyta 1887–1888 metais, kuomet sunykus senajam pastatui, naujo statymo ėmėsi liuteronų kunigas Gustav Echtenrach. Skaityti toliau

Sukurtas interaktyvus lietuviškų vietų JAV žemėlapis (1)

Čiurlionio auditorija Pitsburgo universitete |

Ar žinote, kur JAV stovi Mindaugo pilis? Kur oro uostas, iš kurio pakilo Steponas Darius ir Stasys Girėnas? Kaip rasti viešbutį, kuriame dirbo ir „Baltą drobulę“ sukūrė Antanas Škėma?

Daugiau nei trys šimtai vietų su tiksliomis koordinatėmis sugulė į interaktyvų lietuviškų vietų JAV žemėlapį ir juo visiems galima naudotis jau dabar.

Žemėlapį sukūrė iš ekspedicijos po 11 šiaurrytinių JAV valstijų grįžusi Skaityti toliau

Klaipėdoje nuotraukų paroda – „Mažoji Lietuva per Albino Stubros objektyvą“ (1)

Klaipėdoje nuotraukų paroda – „Mažoji Lietuva per Albino Stubros objektyvą“ | Rengėjų nuotr.

Spalio 20 d., 17.30 val., Klaipėdoje, Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (Didžioji Vandens g. 2), bus atidaryta nuotraukų paroda – „Mažoji Lietuva per Albino Stubros objektyvą“. Renginyje dalyvaus A. Stanevičius, E. Barauskienė, J. Stubraitė, lietuvininkų bendrijos nariai. Klaipėdos krašto dainas atliks Klaipėdos etnokultūros centro folkloro ansamblis „Kuršių ainiai“ (vadovai Jolita ir Alvydas Vozgirdai).

Parodoje matysite Mažosios Lietuvos paveldo objektus, bažnyčias, jų griuvėsius, kapines ir pačius lietuvininkus bei jų papročius. Skaityti toliau

Išlikęs laikas. LDK mūrų istorijos (0)

paroda-ldk-muraiGruodžio pradžioje Naujajame arsenale, Arsenalo g. 1, atidaryta Raimondo Paknio fotografijų paroda „Išlikęs laikas. LDK mūrų istorijos“. Parodą galima aplankyti iki 2017 m. sausio 9 d.

Fotografo Raimondo Paknio vardas paprastai siejamas su leidyba: jo leidyklos istorija prasidėjo 1993-iaisiais nuo didžiulio pasisekimo sulaukusio albumo Lietuvos bažnyčių menas, parengto kartu su kolega Arūnu Baltėnu. Netrukus pasirodė vėlgi abiejų fotografų leidinys Senoji lietuvių skulptūra. R. Paknio leidykla užsiėmė teritoriją ir jau beveik ketvirtį amžiaus jos neapleidžia. Skaityti toliau

Paskirstyta 4,79 mln. eurų turizmo plėtros reklamavimui regionuose (0)

oro balionai_ukmin.lt

24-iems 2014–2020 metų Europos Sąjungos (ES) investicijų priemonės „Prioritetinių turizmo plėtros regionų e. rinkodara“ projektams skyrė 4,79 mln. eurų finansavimą. ES investicijos pagal šią priemonę padės Lietuvos regionams, pasitelkus e. rinkodaros priemones, padidinti kultūros ir gamtos paveldo objektų žinomumą ir lankomumą.

„Pagal pateiktas paraiškas matome, kad Lietuvos savivaldybės ir asociacijos, pasitelkdamos e. rinkodaros priemones, planuoja pritraukti daugiau lankytojų į prioritetinius Lietuvos turizmui regionus. Skaityti toliau

Seime pristatoma karpinių ir siuvinių paroda „Laiškai iš Dzūkijos“ (0)

Karpiniu paroda Seima

Lapkričio 10 d. 14 val. Seimo rūmų Jungiamojoje galerijoje bus pristatyta Dianos Lukošiūnaitės ir Linos Kabelkaitės kūrybos paroda „Laiškai iš Dzūkijos“. Parodą pristatys Seimo narė Kristina Miškinienė.

D. Lukošiūnaitės karpiniuose vyrauja spalvos. Autorė spalvas pasitelkia norėdama sukurti erdvės įspūdį. Karpinių meistrė kūriniais perteikia savo apmąstymus, mintis. Daugumoje darbų užšifruotos filosofinės mintys apie gyvybę, jos atsiradimą, puoselėjimą, meilę, tikėjimą.

L. Kabelkaitė siuvinėti išmoko iš mamos Aldonos Kabelkienės. Autorė savo fotografuotas nuotraukas siuvinėti pradėjo 2002 m. Lina Kabelkaitė nebraižo schemų, todėl darbai vienetiniai, daugiausia siuvinėja portretus, gamtos peizažus, bažnyčias. Paveiksle „Veisiejų Šv. Jurgio bažnyčia“ – 34 216 adatos dygsnių, paveiksle „Takas į niekur“ panaudotos net 42 spalvos. Skaityti toliau

Vilniaus galerijoje atidaroma paroda senojo Vilniaus vizijos J. Kamarausko akvarelėse (0)

Kamarausko_akvarele_Vilniaus Gedimino pilis XVI amziuje. Fotografas Antanas Luksenas

Birželio 30 d., antradienį, 17 val. Lietuvos dailės muziejus Vilniaus paveikslų galerijoje (Didžioji g. 4) atidaro parodą „Senojo Vilniaus vizijos Juozapo Kamarausko akvarelėse“ (veiks iki rugsėjo 27 d.). Lankytojams pristatoma per 100 akvarelių, kuriose  kruopščiai užfiksuotas Vilniaus kultūrinis paveldas – miesto planai, panoramos, pilys, buvusių sienų vartai, bažnyčios, gatvių pastatai.

Parodą atidarys Lietuvos dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys, parodos kuratorė Rima Rutkauskienė. Skaityti toliau

Grįžtame į lenkų laikus (5)

Remigijus Šimašius_respublika.lt

Rinkimų kampanijoms artėjant į pabaigą, politikai, kovojantys dėl rinkėjų balsų sekmadienį prie balsadėžių, rodo paskutiniuosius triukus. Kandidatas į Vilniaus merus liberalas Remigijus Šimašius štai nusprendė atsigręžti į lenkų rinkėjus. Jis ketina siekti, kad Vilniaus arkikatedroje mišios būtų laikomos ir lenkų kalba.

Tokią idėją liberalas R.Šimašius išsakė praėjusią savaitę vykusiame Lenkijos diskusijų klube Vilniuje: „Aš nesuprantu, kodėl vienoje svarbiausių Vilniaus ir Lietuvos bažnyčių šv.Mišios negali būti laikomos lenkų kalba? Nes pusė Vilniaus vyskupijos tikinčiųjų yra lenkai.“

Skaityti toliau

Kas rašoma baltarusių vidurinėms mokykloms skirtoje mokymo priemonėje (30)

Baltarusių vid. mokykloms 6 klasei skirtas vadovėlisPrieš keliolika metų viename istorikų forume buvo skeptiškai pasakyta apie kalbininkų tvirtinimą, jog priešistoriniais laikais dideliuose plotuose į rytus nuo Lietuvos ir Latvijos, taigi visoje dabartinėje Baltarusijoje, yra gyvenę baltų kalbomis šnekantys žmonės; toks tvirtinimas net pavadintas viena iš hipotezių. Nežinau, ar ir dabar dar yra taip manančių istorikų. Jeigu yra, tai jiems turėtų būti gėda dėl savo nemokšiškumo.

Neseniai teko skaityti baltarusių kalba parašytą pagalbinę knygą iš istorijos Baltarusijos vidurinėms mokykloms, pavadintą Гiсторыя Белаpусi са старажытных часау да сярэдзiны XIII ct. (Baltarusijos istorija nuo senųjų laikų iki XIII a. vidurio – aut. vert.). Ji skiriama bendrojo lavinimo mokyklų, kuriose mokoma baltarusių kalba, Skaityti toliau

Kaišiadorių vyskupija susirūpino savo paveldo apsauga (26)

Dega Tytuvėnų bažnyčia | kelmiskiams.lt nuotr

Šią savaitę Kaišiadorių vyskupijos kurijoje įvyko Kultūros paveldo departamento specialistų susitikimas su vyskupu Juozu Matulaičiu, naujai paskirtu vyskupu Jonu Ivanausku ir šios vyskupijos dvasininkais.

Kaišiadorių vyskupija buvo pirmoji, kuri po Tytuvėnų vienuolyne įvykusio gaisro susirūpino dėl savo valdomo sakralinio paveldo saugumo ir pakvietė paveldosaugininkus kartu aptarti šią problemą. Į Kaišiadoris atvykusi Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė sakė, kad šiandien didžiausią pavojų kilnojamosioms ir nekilnojamosioms sakralinėms vertybėms kelia daugybėje šalies bažnyčių užsilikusi pasenusi elektros instaliacija ir priešgaisrinės apsaugos priemonių stygius. Skaityti toliau