Žymos archyvas: Barbora Radvilaitė

Didikai Radvilos pirmavo pagal mišrias santuokas LDK (5)

Barbora Radvilaitė | barboraradvilaite.weebly.com nuotr.

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) didikų Radvilų giminės istorija viena labiausiai visuomenę dominančių istorinių temų. Lietuvos istorijos instituto vyriausioji mokslo darbuotoja prof. Raimonda Ragauskienė išanalizavo ne tik XV a. pab. – XVII a. gyvavusios Biržų ir Dubingių kunigaikščių Radvilų šakos politinę padėtį, turtus, dalyvavimą viešajame gyvenime, bet ir šeimos modelį, reprodukcinę elgseną, ligas ir kitus klausimus. Viena tyrimų temų – mišrios didikų santuokos.

Mokslininkė nustatė, kad „dinastinių Skaityti toliau

A. Butkus. Juzefo Pilsudskio adoracijos fonas ir tonas (45)

Stalinas, Pilsudskis, Hitleris | Alkas.lt koliažas

Pirmosios gruodžio savaitės skandalus papildė dar vienas: siūlyta iškilmingai pažymėti Lenkijos valstybės viršininko (taip jis pats titulavosi) ir Rytų Lietuvos okupanto bei aneksuotojo Juzefo Pilsudskio 150-ąsias gimimo metines. Visą kampaniją lydėjo Lietuvoje gyvenančių ar atvykusių žurnalistų J. Pilsudskį liaupsinantys straipsniai, ciniškai „randami“ jo nuopelnai Lietuvai ir jos valstybingumui, o dėl Vilniaus ir visos Rytų Lietuvos okupacijos siūlyta vos ne vienos rusų humoristinės laidos personažo žodžiais – suprasti ir atleisti.

Adamas Michnikas: „Pilsudskis neįsivaizdavo Lenkijos be Vilniaus“ Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Kodėl iki šiol nerandame savo valdovų insignijų? (video) (2)

Tomas Baranauskasir Saulius Poderis | alkas.lt nuotr.

1931 m., atidarius Karališkąją kriptą Vilniaus katedroje, buvo atrasti Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Aleksandro Jogailaičio bei Žygimanto Augusto žmonų Barboros Radvilaitės ir Elžbietos Habsburgaitės palaikai su karūnomis ir kitomis insignijomis. Praeitoje „Aktualiosios istorijos“ laidoje kalbėjomės apie tai, ar toje pačioje kriptoje nebuvo rasti ir nuslėpti Vytauto Didžiojo palaikai, o šioje laidoje Tomas Baranauskas ir Saulius Poderis toliau gilinasi į Karališkosios kriptos paslaptis.

Kur dingo valdovų insignijos? Kodėl jų neturime ir net neieškome, nors jos buvo žinomos Skaityti toliau

Renginyje „Sekretai iš būtųjų laikų“ vaikai ir mokysis, ir pramogaus (0)

Vaikai per pramogą mokomi Lietuvos istorijos | Staloteatras.lt nuotr.

Balandžio 2 ir 23 dienomis „Stalo teatras“ kviečia jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikus ir jų tėvus į renginį „Sekretai iš būtųjų laikų“. Įdomi ir žinių apie Lietuvos istorines asmenybes bei svarbius įvykius suteikianti pramoga šeimoms prasidės  13 val. ekskursija prie Mindaugo paminklo (Arsenalo g. 1, Vilnius), o baigsis spektakliu Menų spaustuvėje (Šiltadaržio g. 6, Vilnius). Bilietus į renginį platina Tiketa.

Orams bešylant, mažiesiems žiūrovams ir jų tėveliams siūloma trumpam išeiti iš teatro salių į kiemą ir pasivaikščioti po istorines vietas, į Lietuvos istoriją žvelgiant naujomis akimis. Skaityti toliau

V. Jencius-Butautas. Istorijos ar žmonių slėpiniai? (20)

7 pav. Karališkosios insignijos Vilniaus katedroje, 1932 m. Nuotr. iš autoriaus asmeninio archyvo

Kada išvysime Dailės muziejaus restauruotas 1931 m. Katedroje rastas Lietuvos valdovų pomirtines karūnas? Kas ir kodėl jas slepia?

Mūsų valstybė, nors šiandien atrodanti kukliai dabartiniame Europos žemėlapyje, turi didingą praeitį. Likimas mus apdovanojo – turėjome tik vieną istorinį karalių – Mindaugą, tačiau savo istorinėje sostinėje Vilniuje 1931 m. atradome net trijų karalių palaikus. Kripta su LDK kunigaikščių ir Lenkijos karalių – Aleksandro Jogailaičio (mirė 1506 m.), Elžbietos Habsburgaitės (mirė 1545 m.) ir Barboros Radvilaitės (mirė 1551 m.) palaikais, nukentėjusiais nuo potvynio katedroje, buvo atrasta neišplėšta. Valdovų kaulus puošė karūnos, grandinėlės, žiedai… Skaityti toliau

Gražiausią meilės istoriją pasakos filmas, lydimas gyvos orkestro muzikos (0)

Valdovų rūmai | Alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai birželio 11 d. 22.00 val. visus kvies į Didįjį kiemą pasimėgauti Lietuvos didžiųjų kunigaikščių ir Lenkijos karalių Barboros Radvilaitės ir Žygimanto Augusto meilės istorija. Legenda apie didžiąją meilę bus pasakojama pasitelkiant neįprastą audiovizualinių menų sintezę – po atviru dangumi žiūrovai išvys bene geriausiu laikomą prieškario laikotarpio filmą „Barbora Radvilaitė“. Jį įgarsins specialiai sukurta ir gyvai atliekama simfoninio orkestro muzika. Renginys visiems atviras ir nemokamas. Skaityti toliau

„Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“: Barbora Radvilaitė – iš praeities į ateitį… (video) (0)

Audrys Antanaitis, Viltarė Ryčkovienė, Jievaras Jasinskis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Prieš aštuoniasdešimt metų lenkai sukūrė filmą apie dviejų lietuvių – Barboros Radvilaitės ir Žygimanto Augusto meilę.

Valdovų rūmų muziejus tą filmą birželio 11 dieną vėl grąžina į kultūrinę apyvartą.

Tiesa, šį kartą – Lietuvos. Ir – su lietuviška muzika, kurią filmui sukūrė jaunas lietuvis kompozitorius.

Audrys Antanaitis kalbina Valdovų rūmų kultūrinių renginių koordinatorę Viltarę Ryčkovienę bei kompozitorių Jievarą Jasinskį. Skaityti toliau

Nesvyžiuje lietuviai su baltarusiais restauruos Radvilų giminės kriptą (0)

Sustabdyta vaizdo akimirka

Nesvyžiaus Dievo kūno bažnyčioje esanti Radvilų kripta yra didžiausias Lietuvos didžiosios kunigaikštystės ir vienas didžiausių Europoje didikų giminės mauzoliejus, saugomas UNESCO.

Radvilų giminė čia pradėta laidoti 16 a. pabaigoje, iki šių dienų kriptoje esantys sarkofagai nė karto nebuvo tyrinėti ir restauruoti.

Bažnyčia tarnauja kaip kripta, kurioje anuomet buvo laidojami Radvilos, valdę Skaityti toliau

S. Poderis. Karališkosios insignijos Vilniaus katedroje: nuo atradimo 1931 m. iki slėpimo 1939 m. (1)

7 pav. Karališkosios insignijos Vilniaus katedroje, 1932 m. Nuotr. iš autoriaus asmeninio archyvo

1931 m. ypač įsimintini Lietuvos ir Lenkijos istorijai. Tais metais įvyko vienas iš svarbiausių XX a. istorinių atradimų. Po tų metų pavasario potvynio nukentėjusioje nuo vandens Vilniaus katedroje buvo surasta „karalių“ kripta, kurioje oficialiais duomenimis neišplėšti per karus nuo XVII a. vidurio ilsėjosi Lietuvos didžiųjų kunigaikščių ir Lenkijos karalių Aleksandro Jogailaičio, abiejų Žygimanto Augusto žmonų Barboros Radvilaitės ir Elžbietos Habsburgaitės palaikai [1]. Neoficialiais duomenimis greta karalių, šioje kriptoje, buvo atrasti Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto Didžiojo ir jo pirmosios žmonos kunigaikštienės Onos palaikai [2]. Šiandien trijų 1931 m. kriptoje atrastų Lietuvos didžiųjų kunigaikščių ir Skaityti toliau

Liubavo dvaro sodyba paskelbta valstybės saugomu objektu (0)

Liubavo dvaras | kpd.lt nuotr.

Liubavo dvaro sodyba paskelbta valstybės saugomu objektu
Kultūros ministro Šarūno Biručio įsakymu valstybės saugomu kultūros paveldo objektu paskelbtas Liubavo dvaro sodybos kompleksas. Kultūros ministerija taip pat patvirtino dvaro sodybos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialųjį planą – teritorijos ir apsaugos zonos ribų planą ir paveldotvarkos projektą. Planą, inicijavus Kultūros paveldo departamentui, parengė VĮ „Lietuvos paminklai“.

„Pagaliau visiškai reglamentuota galima veikla Liubavo dvaro teritorijoje, kuri užtikrins šios Vilniaus rajone, Skaityti toliau

S. Poderis. Ar buvo rasti Vytauto Didžiojo palaikai karalių kriptoje 1931 m. rugsėjo 21 d.? (1)

Vilniaus arkikatedra | „Vorutos“ nuotr.

[…] Gražus yra užjūrio hieroglifų skaitymo menas, tačiau ne mažiau gražus yra tas sugebėjimas skaityti ir pajusti tiesą iš mūrų ir plytų, jų matmenų, rišimo ir sudėliojimo, nors jokių užrašų ant savęs jie neturi. […]

Marijanas Morelovskis
Apie karalių kriptos atradimą
(1931 09 23)

Vytautas Didysis – viena iškiliausių asmenybių Lietuvos istorijoje. Deja, tačiau šio valdovo kapo likimą ir šiandien gaubia paslaptis. Skaityti toliau

Vilniuje ant Tauro kalno degs šiaudinės skulptūros protėviams atminti (4)

Ugnies skulptura_rengeju nuotr

Spalio 30 dieną 18 valandą Vilniuje ant Tauro kalno įvyks ugnies skulptūrų renginys iš ciklo „Vilniaus legendos“. Jis pašvęstas protėviams, šviesiems  mūsų gyvenimą kūrusiems mirusiesiems, nes didžiulės šiaudų skulptūros kuriamos Ilgių – Vėlinių metu.  Skulptūrų autoriai Rytas Jonas Belevičius ir Stasys Juraška.

Belevičius savo kūrinį skiria daktarui Jonui Basanavičiui, o Juraška sukūrė „Tvardauskio bokštą“, taip įprasmindamas nuostabiai gražią ir nostalgišką kunigaikščio Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės meilę.

Ugnies skulptūrų reginį lydės muzika: dūdmaišiais gros Vytautas Linkevičius ir Gvidas Kovėra. Dainuos Vilniaus Kolegijos folkloro ansamblis „Želmuo“, vadovė  Dalia Vaicenavičienė.

Kultūros įvykio idėjos autorė Eglė Plioplienė. Renginį remia Lietuvos kultūros fondas.  Organizuoja VšĮ „Ugnis ir kaukė“.

G. Kaltenis. Apie toleranciją ir tapatybę dar ir dar kartą (6)

Tapatybė | A. Kostkevičiaus pieš.

Sovietiniais metais iš vieno politruko esu girdėjęs – kad, nors visuose bekraštės „didžiosios tėvynės“ kampeliuose stovi bent po vieną, o kai kur ir po keletą didžiojo revoliucijos vado lenino skulptūrų, bet jos, tos skulptūros, visgi, esą, yra savitos – kiekviename krašte kitokios – mūsuose, daugiau į Vakarus (matyt, žiūrint nuo Maskvos),  jo veido bruožai daugiau-mažiau europietiški, o, sakysim, tolimoje šiaurėje ar rytuose – statulos akys siaurėja, kepurė didėja, žandikauliai platėja… Ta prasme, kiekvienam savas tas leninas… Tai irgi buvo tapatybės paieškos – nors ir „tarybinės liaudies“, nors taip ir neišsivysčiusio „mokslinio komunizmo“ pagrindais. Skaityti toliau

Istorinis miuziklas „Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės legenda“ sulaukė milžiniško pasisekimo (nuotraukos, video) (1)

miuziklas-rengeju-nuotr

Garsusis Anželikos Cholinos šokio teatras šiais metais Lietuvos žiūrovus pradžiugino įkūnyta legendine Barboros Radvilaitės ir Žygimanto Augusto dramatiška karališka meilės istorija. Gruodžio mėnesį Lietuvos arenose buvo pristatytas visų laikų didžiausias ir brangiausias lietuviškas miuziklas „Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės legenda“.

Miuziklas žiūrovus nukėlė į XVI amžiaus laikus. Jaunasis karalius Žygimantas Augustas įsimylėjo iš garsios legendinės Lietuvos didikų šeimos kilusią Barborą Radvilaitę. Jaunojo karaliaus aistra visiems sukėlė daug rūpesčių. Juk jaunasis karalius privalo valdyti šalį Skaityti toliau

Vilniaus Katedros aikštėje atgis legenda apie auksinį pinigą (0)

Dukatas | LMK nuotr.

Lapkričio 5 d., trečiadienį, 11 val., Vilniaus Katedros aikštėje Lietuvos monetų kalykla (LMK) dovanos Vilniaus miestui auksinio pinigo legendą.

Ar girdėjote istoriją apie pirmąją Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje nukaldintą auksinį pinigą – dukatą? Sakoma, kad jis keičia žmonių likimus. Pasakojama, kad dar XVI a. šis pinigas davė ženklą Žygimantui Augustui klausytis širdies ir vesti Barborą Radvilaitę. Šiandien dukatas gali pakeisti ir kiekvieno vilniečio bei miesto svečio gyvenimą“, – sako šio renginio rengėjai.

Skaityti toliau

Į Raudondvarį atkeliavo Lietuvos didikų herbai (1)

heraldikos paroda RaudondvaryjeGegužės 29 dieną 16 val. Raudondvario pilyje bus atidaryta paroda, kurią surengė Raudondvario dvaras kartu su Trakų istorijos muziejumi. Čia bus galima pamatyti daugiau kaip 100 senosios Lietuvos heraldikos pavyzdžių, atspindinčių kelių šimtmečių istorijos laikotarpį. Menėse eksponuojami siuvinėti, nukaldinti ir mediniai herbai. Čia taip pat bus galima pamatyti įvairiais simboliai papuoštų lėkščių, puodelių, spaudų, segių, kišeninių laikrodžių, atvirukų, kardų, taurių, maldaknygių, žemėlapių. Viena graviūra mena XVI a.

Europoje herbai paplito XII a. per kryžiaus karus iš riterių ženklų, žyminčių asmenį ir nuosavybę. Vėliau herbai pasidarė paveldimi ir pabrėžė privilegijuotą padėtį visuomenėje. Skaityti toliau

Panemunės pilys Rojaus kelyje (2)

Raudonės pilyje veikia Raudonės miestelio pagrindinė mokykla | VL archyvo nuotr.

Yra Lietuvoje kelias, vadintas Senuoju žemaičių plentu, o dabar tituluojamas  Rojaus keliu, kuriuo tiesiai į dangų visgi net užsispyrę žemaičiai nenukaktų. Užtat kiekvienas tautietis, juo vykdamas, patirs džiaugsmo bei pasididžiavimo savo kraštu. Važiuotas ar pėsčias matys čia pat vingiuojančią plačią Nemuno juostą, o dešiniajame jo krante – kūpsant piliakalnius, kurių čia papilta tarsi iš Dievo skraito, o kur ne kur – ir visa pilis bestūksanti…

Pagrindinė Lietuvos arterija

Stotelių prie įsimintinų istorinių vietų Rojaus kelyje kur kas daugiau nei stacijų Kalvarijose, Skaityti toliau

Klaipėdoje pristatoma knyga apie legendinę aktorę Rūtą Staliliūnaitę (0)

„Rū­ta Sta­li­liū­nai­tė: „Aš esu Bar­bo­ra!“ knygos viršelio detalė

Vasario 27 d. (ketvirtadienį) 17 val. Klaipėdos apskrities viešosios I. Simonaitytės bibliotekos Gerlacho palėpėje vyks kny­gos „Rū­ta Sta­li­liū­nai­tė: „Aš esu Bar­bo­ra!“ pristatymas.

Renginyje dalyvaus knygos sudarytojas Svajūnas Sabaliauskas, aktorė Virginija Kochanskytė ir kt.

Klaipėdoje pristatoma žur­na­lis­to ir me­no va­dy­bi­nin­ko Sva­jū­no Sa­ba­liaus­ko pa­reng­ta kny­ga apie vie­ną ryš­kiau­sių vi­sų lai­kų lie­tu­viš­ko­jo teat­ro le­gen­dų Rū­tą Sta­li­liū­nai­tę (1938-2011). Šiau­liuo­se gi­mu­siai, Rad­vi­liš­kio ra­jo­no Pa­šuš­vio mies­te­ly­je au­gu­siai, va­sa­ras lei­du­siai ir ten pa­lai­do­tai ak­to­rei sau­sio 21-ąją bū­tų su­ka­kę 76-eri. Skaityti toliau

Stiklo parodoje pristatomas Lietuvos istorijos ir etnografijos lobynas (nuotraukos) (0)

Kauno miesto muziejaus nuotr.

Sausio 16 d., ketvirtadienį, Kauno miesto muziejaus (M.Valančiaus g. 6) Rūsio galerijoje atidaryta Kauno Kolegijos Justino Vienožinskio Menų fakulteto Dekoratyvinės plastikos studijų programos stiklo specializacijos studentų stiklo darbų paroda „Praeities lobynai“. Parodos globėja Dekoratyvinės plastikos katedros vedėja docentė Sigita Grabliauskaitė.

Ši paroda –  tai tikras Lietuvos istorijos ir etnografijos lobynas. Autorių stiklo kūriniuose atsispindi dalelė mūsų istorijos ir kultūros nuo Baltų laikų iki šių dienų. Kaip teigia parodos globėja Dekoratyvinės plastikos katedros vedėja doc. Sigita Grabliauskaitė, mes domimės Kinų mitologija, Amerikos indėnų Skaityti toliau

Pristatomas naujas V. Girdzijausko romanas „Danguje kitaip“ (0)

V.Girdzijauskas | „Danguje kitaip“

„Danguje kitaip“ – naujas rašytojo prozininko, eseisto Vytauto Girdzijausko romanas (išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla), skaitytojus patrauksiantis rašytojo kūrybine išmone ir žaisme, žinomų vardų bei pavardžių, įvykių variacijomis ir transformacijomis. Netgi pagrindinio kūrinio personažo Kazimiero Bilskaus prototipas yra tikras asmuo – keistuolis savamokslis, tremtinys Kazimieras Skebėra (1894–2003).

Romano personažas Kazimieras Bilskus iš savo pirmtako paveldėjo ne tik tremtinio, savamokslio įvaizdžius, bet ir susidomėjimą knygomis, pozuotojo rolę, abu Kazimierai nugyveno ilgą gyvenimą Skaityti toliau

Paskutinė galimybė pasigrožėti Žygimanto Augusto gobelenu su Lietuvos Vyčiu (4)

Valdovų rūmų nuotr.

Norintieji pasigrožėti Valdovų rūmų muziejuje eksponuojamais XVI a. gobelenais, kuriais gėrėjosi Lietuvos ir Lenkijos valdovas Žygimantas Augustas, Barbora Radvilaitė bei kunigaikščiai Radvilos, turėtų paskubėti apsilankyti Valdovų rūmuose. Mat šių metų rugsėjo mėnesį atidaryta ir į Rūmų interjero ekspoziciją integruota paroda „Istoriniai gobelenai iš Lenkijos karališkųjų rezidencijų“ baigsis jau šį sekmadienį – spalio 6 dieną.

„Visi, norintys pasigrožėti įspūdingu Žygimanto Augusto gobelenu, kuris neabejotinai kelis kartus XVI a. puošė Vilniaus rūmus Skaityti toliau

Raudondvario dvaras kviečia į kelionę per epochas (1)

Raudondvario dvaras

Liepos 6 dieną Raudondvario dvare bus galima sutikti Vytautą Didijį,  Žygimantą Augustą, Barborą Radvilaitę,  Mykolą Tiškevičių, Antaną Smetoną – šiuos ir kitus istorinius personažus.

Šaudys senovinė patranka

Valstybės gimtadienio šventės „Lietuva Raudondvario dvare“ režisierius Ramūnas Šimukauskas pasakojo, kad renginyje bus daug istorinių mizanscenų: teatralizuota eisena, riterių turnyras, istorinių personažų pasirodymai. Programa sudėliota taip, kad tiktų įvairių skonių ir skirtingų kartų publikai. Skaityti toliau

Inga ir Tomas Baranauskai: Birutė – tikrai Vytauto motina (45)

Birutė, XIX a. iliustracija iš Leonardo Chodzkos veikalo „La Pologne historique...“ | atticus.pl nuotr.

Birutė lietuvių kultūroje gyva iki šiol. Vilniečiai istorikai Inga ir Tomas Baranauskai tvirtina, kad Birutė buvo įtakinga kunigaikštienė, jeigu tauta ėmė ją gerbti ir sukūrė jos asmens kultą. „Tai tikrai yra asmenvardis, o ne dievybės vardas. Birutė – Vytauto motina“, – teigė Inga, apie ją rašanti tikrais faktais paremtą istorinį romaną.

Vasario 22 dieną „Lietuvos žiniose“ pasirodžius straipsniui Jokios Birutės Kęstutis nepažinojo“, dienraščio interneto svetainėje www.lzinios.lt kilo aštri skaitytojų diskusija. Vytauto Ališausko teiginiui, kad Birutė nebuvo Vytauto Didžiojo motina, ir apskritai neaišku, koks jo motinos vardas, nepritarė istorikė I.Baranauskienė, parašiusi komentarą prie straipsnio. Faktų ir argumentų ji turi pakankamai, nes jau ne vienus metus rašo istorinį romaną apie Birutę. Skaityti toliau

Alkos kaimo perlas (0)

Į Dubingių piliavietę | efoto.lt Rimanto nuotr.

Sumanius kaitrią vasaros dieną pasivažinėti miško keliukais, galima aptikti sodybų, kurių regis, nepalietė civilizacija.

Molėtų rajone, už Dubingių, palei ežerus, įsikuria daug žmonių. Tačiau ne visi sugeba puoselėti tai, kas turėtų būti brangu kiekvienam lietuviui.

Sodyba it muziejėlis

Prie nuostabaus grožio Asvejos ežero vilniečių Umbrasų šeima įsikūrė prieš 50 metų. Tada ne vienas stebėjosi, nes dauguma krapštėsi kolektyviniuose soduose, o važinėti kelias dešimtis kilometrų į pamiškėje esančią sodybą atrodė kvaila užgaida. Skaityti toliau

Arkikatedros požemiuose – nauja ekspozicija (5)

Dainiaus Tunkūno nuotr.

Vilniaus arkikatedros bazilikos požemiuose atidaryta nauja ekspozicija, kurioje atskleidžiama naujausių katedros kasinėjimų istorija.

Šiuo metu Arkikatedroje yra 27 rūsiai, naujoji ekspozicija užima trečdalį. Dauguma jos eksponatų rodomi pirmą kartą. Tai archeologiniai radiniai susiję su arkikatedros istorija. Greta palaidojimo vietų, kriptų pateikiama ir istoriografinė medžiaga. Ekspozicijos centre – 1930 metais Čekijoje pagamintas sarkofagas Vytauto Didžiojo palaikams. Skaityti toliau