Žymos archyvas: bankai

G. Gečiauskienė. Įžengiant į 2015-uosius – didieji lūkesčiai (0)

Giedrė Gečiauskienė | asmeninė nuotr.

Šie besibaigiantys metai turėjo būti pasaulinės ekonomikos proveržio metai, turėjome sulaukti įtikinamo  pasaulinės ekonomikos augimo po kelerius  ankstesnius  metus  trukusių linksmųjų kalnelių. Kartu tai turėjo būti  geros žinios finansų rinkoms – naujųjų 2014 metų išvakarėse į investavimo perspektyvas žvelgėme vis bandydami nusiimti rožinius akinius. Metai prabėgo ir šiandien,  galvojant apie tai, kokie jie buvo ir kas mūsų laukia kitais, tenka konstatuoti, kad net ir labai stengiantis, daug  ko nepavyksta numatyti ir prognozuoti iš anksto.

Išties  paradoksalu tai, kad taip ir nesulaukus reikšmingo pasaulinės ekonomikos augimo sustiprėjimo bei verdant rimtiems geopolitiniams konfliktams, finansų rinkoms šie metai buvo pakankamai sėkmingi – Skaityti toliau

D. Stancikas. Du atspindžiai (0)

Ludo Segers nuotr. parodos sudarytoja Irena Chambers, Lietuvos premjeras Algirdas Butkevicius ir uzsienio reikalu ministras Linas LInkevicius

Iki lietuviško lito pabaigos liko tik geras mėnuo. Suprantu jausmus visų, kurie liūdi dėl dar vieno nykstančio svarbaus valstybingumo simbolio, bet šįkart pakalbėkime vien apie premjero pažadus: euro įvedimą teigiamai pajus kiekvienas Lietuvos gyventojas.

Jau porą mėnesių parduotuvėse ir turguose galime stebėti prekių kainas tiek litais, tiek eurais – taip Vyriausybė bando apsisaugoti nuo latviškų ar estiškų pamokų, kai keičiant pinigus verslininkai šį virsmą naudoja egoistiniams tikslams. Net 17 valstybės priežiūros institucijų tikrina kainų litais ir eurais atitikimą, pažeidimai skaičiuojami šimtais – vien rugsėjo mėnesį oficialiai nustatyti 265. Skaityti toliau

Lietuvos bankai priskirti prie itin saugių ir patikimų (0)

Lietuvos banko nuotr.

Trys didžiausi Lietuvoje veikiantys bankai – AB SEB bankas, „Swedbank“, AB, ir AB DNB bankas – turi itin solidžią kapitalo atsargą ir pakankamai konservatyviai vertina riziką. Tai paaiškėjo po to, kai Europos Centrinis Bankas (ECB), bendradarbiaudamas su Lietuvos banku, patikrino minėtų komercinių bankų turto kokybę ir atliko testavimą nepalankiausiomis sąlygomis.

„Pirmą kartą tokiu dideliu mastu ir vienu metu pagal bendras taisykles visoje Europoje atlikto išsamaus vertinimo rezultatus įsitikinome – Skaityti toliau

R. Alaunis. Euras – tarptautinės finansinės mafijos kūrinys? (15)

Europos centrinis bankas | wikipedia.org nuotr.

Į XXI amžiaus Europą vėl sugrįžta antikinė istorija „vienas dydis tinka visiems“. Europiečiai yra įkalbinėjami prieš save pačius įsivesti pavojingą ir prieštaringą  dalyką, kuris vadinamas Euru.

Šią bendrą antinacionalinę valiutą eurą išrado prancūzai su vokiečiais. Eurą boikotavo Didžioji Britanija, Danija ir kol kas jo neįsiveda grupė kitų Europos Sąjungos šalių. Prieštaringą eurą ruošiasi įsivesti ir Lietuvos vyriausybė. Kam buvo sukurtas euras? Ar tikrai Lietuvai yra naudinga įsivesti eurą? Skaityti toliau

Nemokamai grynuosius litus į eurus bus galima išsikeisti beveik 700 vietų visoje šalyje (6)

Litai

Nemokamai grynuosius litus į eurus bus galima išsikeisti beveik 700 vietų visoje šalyje, jas bus galima rasti interaktyviajame žemėlapyje.

Lietuvos banko valdyba patvirtino sąrašus bankų ir kredito unijų, kurie nemokamai keis grynuosius litus į eurus. Kartu su Lietuvos pašto skyriais ir Lietuvos banko kasomis tokių nemokamo keitimo vietų iš viso Lietuvoje bus 690. Jų sąrašas paskelbtas Lietuvos banko interneto svetainėje, joje taip pat rasite ir interaktyvųjį keitimo vietų žemėlapį.

„Sudarant litų keitimo į eurus vietų sąrašus siekta aprėpti kuo didesnę šalies Skaityti toliau

Z. Čepaitė. Britanijos ekonomika auga. Ar papilnės lietuvių kišenės? (1)

Zita Čepaitė | Anglija.lt nuotr.

Teigiama, kad Britanijos ekonomika tapo stipresnė negu prieš 2008 m. nuosmukį. Sumažėjo bedarbių, daugiau reikia statybininkų iš Lietuvos. Bet uždarbiai augti neskuba. O kas bus, jei Londone brangius būstus pirkti nustos turtingi rusai, arabai ir kinai? Ir kodėl turtingi turtėja net tada, kai kiti skursta. Tik nepavydėkim, pasidžiaukim, kad yra žmonių, kuriems visada gerai.

Šį ekonomikos atsigavimą lydi daugybė baimių. Ukrainos krizė, nestabilumas Artimuosiuose Rytuose gali neigiamai paveikti verslą. Skaityti toliau

S. Lapėnas. Rusijai „padovanojo“ karinę bazę ES teritorijoje? Kaip tai galėjo įvykti? (49)

Saulius Lapėnas | asmeninė nuotr.

Šiandieninė geopolitika – šantažas, ekonomika ir euro. Vakarų žiniasklaidos analitinė apžvalga.

Krymo okupacija ir agresyvūs Rusijos veiksmai Ukrainos atžvilgiu šiandien yra žiniasklaidos ir politikų dėmesio centre. Šių įvykių fone beveik nepastebimai plačiai visuomenei Europos Sąjungos teritorijoje „teisėtai“ įsikūrė Rusijos karinė bazė. Pažymint šį unikalų įvykį šiuolaikinėje istorijoje, kovo mėnesį rusų kariškiai surengė parodomąsias aviacijos ir laivyno karines pratybas.

Norėdami išsiaiškinti šią istoriją, žvilgtelėkime į oficialius ES pranešimus ir publikuotus „Deutsche Welle“ Skaityti toliau

Seimas po svarstymo pritarė Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo projektui (1)

eurasSeimas plenariniame posėdyje po svarstymo pritarė Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo projektui (Nr. XIIP-1450(2), kuriuo siekiama nustatyti pasirengimo įvesti eurą, litų keitimo į eurus, litais išreikštų verčių perskaičiavimo į eurais išreikštas vertes Lietuvos Respublikoje įvedus eurą ir litų išėmimo iš apyvartos tvarką.

Galutinis balsavimas dėl naujo teisės akto priėmimo numatytas balandžio 17 d. Skaityti toliau

Z.Vaišvila. Euro mums įveda, vadovaujantis ne ekonomine logika, bet politiniu sprendimu (28)

Zigmas Vaišvila | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Taip, nesuklydote – mums įveda „euro“, bet ne „eurą“. Taip „lietuviškai“ vadinsime eurą, nes Briuseliui ir Frankfurtui pareikalavus, net ir prieštaraujant mūsų Valstybinei lietuvių kalbos inspekcijai, š.m. sausio 23 d. taip nusprendė Seimas. Analogiškai „centras“ prispaudė ir latvius – ši valiuta latviškai taip pat jau vadinama „euro“, bet ne „eiro“ (latviškai „Europa“ vadinama „Eiropa“).

Š.m. kovo 20 d. dalyvavau Seimo Biudžeto ir komiteto išvadų rengėjų dėl Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo projekto XIIP-1450 klausymuose. Skaityti toliau

Gyventojai ne visada tinkamai informuojami apie galimą investavimo riziką (2)

Giedrė Švedienė | lrs.lt nuotr.

Ne visi gyventojai turi ir gali turėti specialių investavimo žinių, kad galėtų savarankiškai įvertinti draudėjo pateiktą informaciją apie indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimą bei priimti tinkamus sprendimus dėl lėšų investavimo ir suvokti galimų padarinių riziką.

Pareiga informuoti indėlininkus ir investuotojus apie indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimą pavesta draudėjams – bankams, kredito unijoms ir kitoms investicines paslaugas teikiančioms įmonėms, o VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ tikrina, kaip ši informacija yra teikiama. Valstybės kontrolė atliko auditą, kurio metu vertino, ar VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ Skaityti toliau

R.Garuolis. Lietuvos bankas: optimistiniais skaičiavimais euras atsipirks po 16, pesimistiniais – po 102 metų (28)

Ričardas Garuolis

2013 m. pabaigoje Lietuvos bankas pagaliau paskaičiavo kaip Lietuvos ūkį paveiks euro įvedimas.

Remdamiesi Lietuvos banko duomenimis paskaičiuokime ir mes.

NAUDA, įsivedus eurą:

100 mln. litų kasmet. Tiek Lietuva sutaupys nekeisdama litų į eurus. Ir euro šalininkai, ir jo priešininkai dėl to nesiginčija.

IŠLAIDOS, atsiradusios dėl euro: Skaityti toliau

P. Gylys. Euras, Lietuva ir Jungtinės Europos Valstijos (52)

Povilas Gylys | Alkas.lt nuotr.

„Braliukai“ latviai tapo 18-ąja euro zonos nare. Tai reiškia, kad Lietuva liko vienintelė Baltijos šalis, kuri tebeturi savo nacionalinę valiutą. Tiesa, Adolfo Šleževičiaus dėka – mes su šviesios atminties Juliumi Veselka tam nesėkmingai priešinomės – mūsų šalis jau seniai, t.y.  nuo 1994 metų neturi tikros, visavertės nacionalinės valiutos ir, atitinkamai, savarankiškos monetarinės politikos, nes mūsų centrinis bankas veikia pagal taip vadinamą valiutų valdybos modelį.

Veikiant pagal šį modelį, Lietuvos bankas (LB) negali daryti įtakos litų kiekiui pinigų cirkuliacijoje, palūkanų normai šalyje. Skaityti toliau

„Metų paslaugos“ apdovanojimuose įvertinti ir mokslo, ir verslo įmonės (0)

Metų paslauga 2013Gruodžio 12 d. Lietuvos verslo konfederacija paskelbė ir apdovanojo pirmą kartą vykusių rinkimų „Metų paslauga 2013“ nugalėtojus. „Metų paslaugos“ įmone tapo „Biotechpharma“ Mokslinių tyrimų centras, „Metų vadybos inovacija“ skirta „Danske Bank“, „Intelektualiausia darbo vieta“ pripažinta Tarptautinės teisės ir verslo aukštosios mokyklos virtuali auditorija.

Taip pat apdovanotos skirtingų sričių įmonės, kurios paslaugoms pritaikė pažangias technologijas – „Ruptela“ sukurtas vairuotojų ekonomiško Skaityti toliau

J. Valatka. Ar bus milijonas apgautųjų? (3)

Jonas Valatka | Asmneinė nuotr.

Daugiau nei milijonas. Tiek oficialiais duomenimis būsimų pensininkų savanoriškai pasirinko kaupimą antros pakopos pensijų fonduose. Tų fondų sumanytojai, tuometinei valdžiai palaimingai tylint ir skubiai ruošiant reikalingus teisės aktus, išvystė agresyvią  kampaniją, reklamuojant antros pakopos pensijų fondus kaip tikrą panacėją kaupiant lėšas pensijai, mat čia savarankiškai nieko mokėti nereikia, reikiamas įmokas daro valstybė. Suprantama – pervestas lėšas labai efektyviai investuoja patyrę fondų valdytojų menedžeriai, o pinigai tik dauginasi, tik dauginasi… Rezultatas – soti porytdiena. Milijonas patikėjo ir apsukriems bankinės sistemos veikėjams prasidėjo soti šiandiena. Valstybė „Sodros“  sąskaita pradėjo pervedinėti fondų valdytojams milijardus Skaityti toliau

Buvę Ūkio banko skyriai bus atidaromi palaipsniui (0)

ukio-bankas-alkas-ltPagal š. m. vasario 23 d. Šiaulių banko, Ūkio banko laikinojo administratoriaus ir valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ pasirašytą sutartį Šiaulių bankas perims dalį Ūkio banko turto, sandorių, teisių ir įsipareigojimų.

Šiuo metu vyksta pasirengimo darbai (duomenų perkėlimas, informacinių sistemų parengimas ir kt.), siekiant, kad buvusių Ūkio banko klientų aptarnavimas būtų sklandus. Mes suprantame, kad ir gyventojams, ir verslo įmonėms klausimas dėl disponavimo savo lėšomis, Skaityti toliau

Pasirašyta sutartis dėl Ūkio banko įsipareigojimų ir turto perkėlimo į Šiaulių banką (0)

ukio-bankas-alkas-ltLaikinasis Ūkio banko administratorius, Šiaulių bankas ir valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“ pasirašė trišalę sutartį, pagal kurią Šiaulių bankas perims dalį Ūkio banko įsipareigojimų, turto, teisių ir sandorių.

Šiaulių bankui bus perduodami Ūkio banko įsipareigojimai klientams, neviršijantys Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatyme numatytos draudimo išmokos draudžiamojo įvykio atveju. Pagal patvirtintą preliminarų turto vertinimą bendra į Šiaulių banką Skaityti toliau

„Savaitės pjūvis“ apie partines jungtuves, atsakomybę už bankų žlugimą ir knygų mugę (video) (3)

Č.Iškauskas, „Savaitės pjūvis“

Šioje „Penki TV“ apžvalginėje laidoje„Savaitės pjūvis“   matysite politologo Vytauto Dumbliausko komentarą apie numatomas Darbo partijos ir partijos „Tvarka ir teisingumas“ jungtuves.

Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas vertins žlugusių bankų vadovų bei savininkų, taip pat Centrinio banko vadovų atsakomybės ribas.

Laidos autorius Česlovas Iškauskas aptars ketvirtadienį prasidėjusią Vilniaus 14-ąją tarptautinę knygų mugę. Skaityti toliau

P.Stonis. Etika ir moralė – ne šio pasaulio dimensijos. Atsakomybė – taip pat (video) (3)

Vitas Vasiliauskas | lrt.lt stop-kadras

„Mane šiuo atveju domina rezultatas. Mano galva, darbas, kurį jisai padarė, buvo labai efektyvus. Nei jo, nei jo komandos paslaugų kokybė nenuvylė. O etika, moralė – ne šio pasaulio dimensijos yra, todėl sunku man būtų komentuoti“.

Šiuos žodžius ištarė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas, komentuodamas laikinojo Ūkio banko bankroto administratoriaus paskyrimo etiškumo klausimą.

Išties, praktinis požiūris. Praktinis, bet ir trumparegiškas. Turbūt mažai kas ginčysis, kad panašiomis „praktinėmis“ nuostatomis vadovavosi ir į užsienį nusiplovę banko „Snoras“ savininkai. Skaityti toliau

J.Valatka. Kas bijo valstybinio komercinio banko? (22)

Jonas Valatka | asmeninė nuotr.

Snoro ir Ūkio bankų žlugimai apnuogino daugeliui matomą tiesą – valstybės finansai arba, tiksliau, mokesčių mokėtojų pinigai apskaitomi ir naudojami nusikalstamai aplaidžiai. Oficialiai neskelbiama, kiek valstybinių institucijų lėšų pradingo šiuose privačiuose bankuose. Galima nujausti, jog sumos įspūdingos. Kyla klausimas, o kas gi atsakingas už tai ir kodėl  valstybinių institucijų vadovai, negalėdami nematyti, kad rizikuoja valstybės pinigais ramiai laukė bankų bankroto? Kodėl tyli valstybės kontrolė, tiesiogiai atsakinga už biudžeto lėšų panaudojimą, – nesuprantama.

Bankrutuojant Snoro bankui pasigirdo siūlymai jo pagrindu įkurti valstybės kontroliuojamą komercinį banką. Skaityti toliau

Lietuvos bankas pritarė Ūkio banką siūlyti perimti Šiaulių bankui (0)

Alkas.lt nuotr.

Lietuvos banko valdyba Ūkio banką pripažino nemokiu ir visam laikui atšaukė jo veiklos licenciją. Atsižvelgusi į laikinojo administratoriaus pateiktą išvadą bei pasiūlymus dėl Ūkio banko veiklos stabilumo ir patikimumo atkūrimo, Lietuvos banko valdyba taip pat nutarė šio banko turtą, teises, sandorius ir įsipareigojimus perduoti kitam Lietuvoje veikiančiam bankui.

Sprendimą Lietuvos banko valdyba priėmė įvertinusi, kad pasiūlytas probleminio banko pertvarkos būdas pareikalautų mažiausiai piniginių išteklių ir leistų daugumai banko indėlininkų per gana trumpą laiką atgauti galimybę disponuoti banke laikomomis lėšomis ir kitomis finansinėmis paslaugomis. Skaityti toliau

Apribota Ūkio banko veikla, paskirtas banko laikinasis administratorius ir pradėtas ikiteisminis tyrimas (5)

Ūkio bankas | Alkas.lt nuotr.

Įvertinusi inspektavimo ataskaitą bei kitus priežiūros tikslais surinktus duomenis ir siekdama apsaugoti visuomenės, indėlininkų bei kitų klientų interesus, Lietuvos banko valdyba paskelbė akcinės bendrovės Ūkio banko veiklos apribojimą. Valdybos sprendimu paskirtas banko laikinasis administratorius įpareigotas pasiūlyti sprendimus, kurie leistų užtikrinti įsipareigojimų banko klientams vykdymą.

Lietuvos banko valdyba sprendimą apriboti banko veiklą priėmė įvertinusi rizikingas pastarųjų metų Ūkio banko veiklos tendencijas, bankui žalingus akcininkų veiksmus, Skaityti toliau

R. Alaunis. Kodėl pasaulio bankai susigrąžina aukso atsargas? (6)

Aukso luitas | wikipedia.org nuotr.

2012 metais rugsėjo mėnesį Vokietijos centrinis bankas (Bundesbankas) pareikalavo Prancūzijos sugrąžinti 374 tonas aukso liejinių saugomų Prancūzijos Banke Paryžiuje ir 300 tonų iš 1 500 tonų laikomų Niujorko Federaliniame Rezervų Banke (sutr. Fed).

Šis Vokietijos sprendimas buvo priimtas po to, kai Vokietijos Audito Teismas savo ataskaitos pranešime sukritikavo Bundesbanko valdymą dėl nesugebėjimo valdyti savo aukso atsargas, kurios niekada nebuvo „fiziškai patvirtintos“.

Amerikos Federalinis Rezervų bankas (sutr. Fed) neleido Vokietijai patikrinti jai priklausančio Vokietijos aukso atsargų, laikomų Fed’e. Skaityti toliau

Lietuvos paštas perka „Snoro“ mažmeninį tinklą (3)

„Snoras“ | tvk.lt nuotr.

Valstybės valdoma akcinė bendrovė Lietuvos paštas perka likviduojamo banko „Snoras“ mažmeninį tinklą. Per sutartyje numatytą laiką AB Lietuvos paštas turi perimti įsigytą turtą savo nuosavybėn.

„Viena iš Lietuvos pašto prioritetinių sričių – esamų finansinių paslaugų stiprinimas bei naujų teikimas. Gyventojai yra pripratę, kad „Snoro“ bankeliuose jie galėjo susimokėti mokesčius, gauti vartojimo paskolą, draudimą ir pan. Lietuvos paštas „Snoro“ mažmeninį tinklą taip pat ketina išnaudoti finansinių paslaugų teikimui“, – teigė Lietuvos pašto generalinė direktorė Lina Minderienė. Skaityti toliau

D.Norkienė. Lietuvos laukia Apokalipsė (22)

Daiva Norkienė | Valstietis.lt nuotr.

JAV Sveikatos, švietimo ir socialinės rūpybos ministerija atliko tyrimą ir nustatė: iš 100 žmonių, sulaukusių 65-erių metų amžiaus, 1 buvo turtingas, 4 gyveno pasiturinčiai, 5 vis dar buvo priversti dirbti, kad išgyventų, 54 išlaikė jų šeimos ar valstybė, o 36 jau buvo mirę. Šis tyrimas atliktas  vienoje turtingiausių pasaulio šalių iki pastarojo meto krizės.

Prisimenate, kaip pavydėdavome į mūsų kraštą užsukdavusiems turistams? Puikiai išsilaikiusios, įdegusios, sniego baltumo amerikietiška šypsena šviečiančios energingos 80-metės. Ar dviračiais šalies įdomybes tyrinėjančios  žilstelėjusių vokiečių poros… Skaityti toliau

Š.Navickis. Dar apie nesiskaitymą (II) (1)

Šarūnas Navickis | asmeninė nuotr.

Politosofiniai paplepėjimai iš esmės yra dar viena virtuvinių pokalbių prie alaus atmaina, kai šnekama „apie viską, kas svarbu“ – vyrų atveju tai dar gali būti automobiliai ir „kašė“. Nieko baisaus tame nematau, kol tai kartu su puta nepradeda lipti iš bokalo lauk.

Blogiau, kai tik tuo tesugeba užsiimti ir nebe virtuvėse, o valdiškuose namuose posėdžiaujantys politikai, kurių pareiga yra nebe teoriniai pafilosofavimai politinėmis temomis, o konkrečios žinios ar idėjos perdavimas visuomenei ir jos parėmimas bei pagrindimas veiksmais. Pagaliau rinkėjas savo lėšomis sutinka išlaikyti politiką ne todėl, kad šis protingai (ar nelabai) pasamprotautų, Skaityti toliau

Kiaulę taupyklę sudaužius (1)

Santaupos. Jono Pipiro nuotr.

Sudaužius taupyklę per daug džiūgauti nereikėtų – metalinėmis monetomis sutaupyti pinigai dažname banke, išskyrus Lietuvos banką, praranda savo vertę.

Keičiant monetas, dalis sumos atitenka bankams, kurie ima procentus už jų keitimą. Pastarieji tikina, kad dėl tokių taupytojų patiria įvairių papildomų išlaidų, ir pataria pinigus taupyti interneto bankininkystėje. Skaityti toliau

L.V.Medelis. 2012-ieji. Pesimistiška prognozė (0)

Linas V. Medelis

Seniai įrodyta, kad prognozuojant ateitį ir siekiant išvengti nepatenkintųjų priekaištų, geriausia laikytis poros taisyklių: 1) prognozė turi siekti taip toli, kad labiausiai suinteresuoti jos rezultatų nebesulauktų; 2) neišsipildžiusi blogesnė prognozė paprastai nuteikia optimistiškai, nes išvada yra optimistiška: „o juk galėjo būti ir blogiau“. Tad prognozuoti tik vienerius metus yra rizikinga, o praėjusių metų pabaigoje ir šių metų pradžioje užsienyje pasirodžiusios politikų, ekonomistų, kariškių ir kitokių analitikų prognozės nėra džiuginančios. Neteko pastebėti minint Lietuvą, tačiau norint orientuotis savyje yra sveika pasidairyti, kas vyksta mūsų valstybės aplinkoje. Kita vertus, žinant mūsų vyriausybės optimistiškas nuotaikas, neprošal nusiteikti kiek niūriau. Kitų šalių vadovai optimizmu netrykšta. Skaityti toliau

„Snoro“ banko krizės pasekmės Latvijai – sustabdyta „Latvijas Krājbanka” veikla, suimta banko valdyba (0)

www.omni.lv nuotr.Lapkričio 21 d. pavakarę Latvijos Finansų ir kapitalo rinkos komisijos taryba sustabdė „Snoro“ finansinei grupei priklausančio banko AB „Latvijas Krājbanka” veiklą. Bankui uždrausta teikti bet kokias finansines paslaugas.

Latvijos generalinė prokuratūra prašę, jog šis sprendimas buvo priimtas nustačius šiame banke lėšų trūkumą. Todėl buvo nušalinta „Latvijas Krājbanka” vadovybė bei valdyba ir paskirta įgaliotinių grupę, kuri perėmė banko valdymą ir sieks išsaugoti šio banko aktyvus. Skaityti toliau

Koks variantas Lietuvai pats blogiausias? (15)

Gintaras Songaila | DELFI, Š.Mažeikos nuot.Praėjusi savaitė Lietuvoje buvo kaip niekad įtempta. Nuobodžiaut neturėjome kada. Pirmiausia – dėl banko „Snoras“ susijusių skandalų. Juolab kad informacija apie „Snorą“ nuolat keitėsi, vieni pranešimai prieštaravo kitiems, Seimas rengė skubų posėdį ir priėmė įstatymų pataisas ypatingos skubos tvarka, Seimo nariai svaidėsi aštriais epitetais ir palyginimais. Lietuviškoji žiniasklaida nedelsiant pasidalino į keletą skirtingų stovyklų. Rusiškosios informacinės priemonės apie ekonominę „bankinę krizę Lietuvoje“ taip pat tarė savo žodį. Skaityti toliau

Banko „Snoras“ griūtis – nacionalinė nelaimė (0)

Bankas Snoras

Vyriausybei nacionalizavus banką, žmonių sąskaitose liko įšaldytos socialinės išmokos, atlyginimai ir priteisti alimentai. Nerimas dėl bankų sistemos ateities, prakeiksmai valdžiai ir skaudūs prisiminimai apie „Sekundės“, „Apus“ , „Litimpeks“ ir kitus bankus, 1994–1996 m. pradanginusius apie 1 mlrd. Lt Lietuvos piliečių pinigų, – to šalyje nebuvo maždaug 15 metų.

Nacionalizavo vieną didžiausių bankų

Trečiadienio pavakare Vyriausybė nacionalizavo vieną stambiausių šalies bankų Skaityti toliau