Žymos archyvas: Balys Sruoga

Birštone duris atvėrė tarpukario Lietuvos elito pamėgta „Baltoji vila“ (0)

Birštone duris atvėrė tarpukario Lietuvos elito pamėgta „Baltoji vila“ | Birštono savivaldybės nuotr.

Kovo 9 d., minint valstybės šimtmetį, Birštone svečiams oficialiai duris atvėrė „Tulpės“ sanatorijos „Baltoji vila“. Atnaujintoje viloje vienu metu galės apsigyventi 141 asmuo. Į „Baltosios vilos“ renovaciją „Tulpės“ sanatorija investavo daugiau nei 2 milijonus eurų.

Renovuotoje viloje svečiai galės apsigyventi vardiniuose patogiuose ir erdviuose vienviečiuose, dviviečiuose, šeimyniniuose kambariuose ir apartamentuose. Netoli Laikinosios sostinės, prie upių tėvo Nemuno įsikūręs, Skaityti toliau

Maskvoje pristatyta knyga „Jurgis Baltrušaitis. Laiškai“ (0)

URM nuotr.

Lietuvos ambasadoje Maskvoje lapkričio 3 dieną surengtas knygos „Jurgis Baltrušaitis. Laiškai“ pristatymas.  J. Baltrušaitis – žymi kultūros ir valstybės asmenybė, poetas simbolistas, rašęs rusų ir lietuvių kalbomis, vertėjas, diplomatas, tarpukario Lietuvos ambasadorius Maskvoje.

Renginys prasidėjo skambant J. Baltrušaičio bičiulio, garsaus rusų kompozitoriaus Aleksandro Skriabino, kūriniams ir rusų aktoriaus skaitomomis J. Baltrušaičio eilėmis.

Skaityti toliau

Maskvoje bus pristatyta knyga „Jurgis Baltrušaitis. Laiškai“ (0)

Jurgis Baltrušaitis. Knygos viršelis

Lapkričio 3 dieną, ketvirtadienį, Lietuvos ambasadoje Maskvoje vyks knygos „Jurgis Baltrušaitis. Laiškai“ pristatymas. J. Baltrušaitis – žymi mūsų kultūros ir valstybės asmenybė, poetas simbolistas, rašęs rusų ir lietuvių kalbomis, vertėjas, diplomatas, tarpukario Lietuvos ambasadorius Maskvoje.

Šiame leidinyje publikuojama daugiau kaip du šimtai J. Baltrušaičio laiškų, dalis jų pirmą kartą. Pateikiami laiškų originalai ir vertimai iš rusų ir italų kalbų. Jie rašyti lietuvių rašytojams, tarp jų –Vincui Krėvei-Mickevičiui, Baliui Sruogai, rusams – Andrejui Belui,

Skaityti toliau

Birštone duris atvėrė „Baltoji vila“, kurioje B. Sruoga parašė garsųjį „Dievų mišką“ (0)

Birstono savivaldybes foto 4

Žymusis lietuvių rašytojas B. Sruoga tarpukariu gydėsi Birštono kurorte. Čia prieš 70 metų jis atgavo jėgas grįžęs iš Štuthofo koncentracijos stovyklos. Netoli Vytauto parko įsikūrusioje „Baltojoje viloje“ jis per tris mėnesius parašė garsųjį veikalą „Dievų miškas“.

Visi rašytojo B. Sruogos gerbėjai ir smalsuoliai jau gali apsigyventi po rekonstrukcijos naujai duris atvėrusioje „Baltojoje viloje“. Senasis, dar tarpukariu statytas ,,Baltosios vilos“ pastatas buvo nugriautas XX amžiaus 9 dešimtmetyje, Skaityti toliau

V. Urbonas. Stasio Šilingo asmenybės bruožai (1)

Stasys-Silingas-archyviniu-nuotrauku-Alkas.lt-montazas

Minint 130-ąsias gimimo metines 

Stasys Šilingas lietuvių tautos ir Lietuvos valstybės istorijoje minimas kaip vienas iš ištikimiausių lietuvių tautinės savimonės puoselėtojų ir savarankiškos Lietuvos valstybės kūrėjų pirmaisiais XX a. dešimtmečiais. Dauguma jo gyvenimo ir veiklos tyrinėtojų pabrėžia, jog S. Šilingas iš prigimties buvo meno žmogus, turėjo neabejotiną žurnalisto bei publicisto talentą, bet susiklosčiusių aplinkybių ir didelio noro pasitarnauti savo tautai ir Lietuvai verčiamas atsidūrė politikoje ir jai atidavė beveik visą savo gyvenimą. Skaityti toliau

Iškeliavo anapilin rašytojo B.Sruogos dukra (0)

cc1520083da82c27216104384707f00f4b5893d3Šiandien, birželio 3 dieną, Vilniuje mirė Dalia Sruogaitė (1925-2015) – lietuvių išeivijos kultūrinio gyvenimo rengėja, režisierė.

Dalia Sruogaitė gimė Kaune, rašytojo Balio Sruogos ir istorikės Vandos Daugirdaitės-Sruogienės šeimoje. 1943 metais ji baigė Vilniaus Kunigaikštienės Birutės gimnaziją. Po metų kartu su motina pasitraukė nuo artėjančios Sovietų Sąjungos kariuomenės į Vokietiją, kur tikėjosi susitikti su Štuthofo koncentracijos stovykloje įkalintu tėvu. 1946–1949 metais Bonos universitete studijavo muzikologiją ir meno istoriją, lankė Skaityti toliau

Karininkų ramovėje susirinkę Vilniaus pagarsinimo šventės dalyviai paragino remti Ukrainą (nuotraukos) (1)

Vilniaus pagarsinimo šventėje skaitomas 1323 m. Gedimino laiškas | Alkas.lt, Tomo Baranausko nuotr.

Sausio 26-osios vakarą Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų ramovės Karaliaus Gedimino didžiojoje auloje buvo surengtas Vilniaus pagarsinimo dienos minėjimas. Renginį drauge su karininkų ramove organizavo Draugija „Pilis“, puoselėjanti šią tradiciją nuo 2007 m.

Renginys prasidėjo menine muzikine kompozicija, kurią sudarė Vilniaus folkloro ansamblio „Laukis“ dainų ir aktorių Karinos Metrikytės skaitomos Balio Sruogos poemos „Giesmė apie Gediminą“ ištraukos bei Valdovų rūmų šauklio kostiumu vilkinčio Saliaus Čėplos iškilmingai perskaitytas 1323 m. sausio 25 d. Skaityti toliau

Karaliaučiaus studentai domisi Lietuvos istorija (0)

Karaliaučius (Kaliningradas)

Vasario 4 d. Lietuvos Respublikos generaliniame konsulate Karaliaučiuje (Kaliningrade) įvyko susitikimas su lietuvių kalbos besimokančiais „Rytų Europos lingvistinio centro” studentais, kuriems buvo pristatytas režisieriaus Algimanto Puipos kino filmas „Dievų miškas”.

Kultūros atašė Romanas Senapėdis supažindino susirinkusius su filmo režisieriaus Algimanto Puipos ir romano „Dievų miškas” autoriaus Balio Sruogos kūryba ir biografijos faktais bei trumpai pristatė filmo siužetą. Atkreipė dėmesį, kad šio filmo rodymas yra skiriamas 46 Lietuvos šviesuolių, prieš 70 metų nacių suimtų ir išvežtų į Štuthofo koncentracijos stovyklą, atminimui. Skaityti toliau

R. Dediala. Traidenis ir istorinė atmintis (24)

Traidenis Aleksandro Gvanjinio „Europos Sarmatijos aprašyme“' (Sarmatiae Europeae desscriprio)

Alkas.lt tęsia naują skiltį – „Lietuvos Kūrėjai“ apie žmones kuriančius Lietuvoje, kuriančius Lietuvai ir kuriančius Lietuvą. Skiltį remia Lietuvos spaudos radijo ir televizijos rėmimo fondas.

Visi esame girdėję apie istorinės sąmonės tyrimus, bet retai susimąstome, kad tie praeities archetipai formuoja mūsų sąmonę ir istorijos suvokimą. Iš tiesų, o jeigu tyrinėjamas viduramžių objektas daro įtaką moderniajam žmogui? Šioje vietoje tinka ir XX amžiuje iškelto Vytauto kulto pavyzdys. Tuomet verta žvilgtelti į aplinkybes, kad ir neturinčias sąsajų su tuo dalyku jo egzistavimo metu, t. y. į tam tikru laiku suformuotą vaizdinį.

Yra tokia nerašyta istorikų taisyklė – nesiskųsk šaltinių stoka. Skaityti toliau

Vilniaus pagarsinimo šventė – 2012 (1)

Vilniaus piliu rezervatas | K.Stalnionytės nuotr.Šiemet jau šeštąjį kartą sausio 25 d. rengiama Vilniaus pagarsinimo šventė, skirta rašytinės Vilniaus istorijos pradžiai paminėti.

Rašytiniuose šaltiniuose Vilnius pirmą kartą paminėtas 1323 m. sausio 25 d. Lietuvos valdovo Gedimino laiške „visiems visame pasaulyje išplitusiems Kristaus garbintojams“. Taip Vilniaus vardas buvo pagarsintas Europai.

Draugija „Pilis“ kartu su Vilniaus įgulos karininkų ramove šių metų sausio 25 d. (trečiadienį), 17 val. 30 min. Skaityti toliau