Žymos archyvas: baltų tikėjimas

Šeimų romuva kviečia tėvus ir vaikus kartu dalyvauti pamokose (0)

Apeigine duona_Jonkus photography. nuotr

Nuo spalio 17 d. vaikų darželyje Baltų šalelė (Antakalnio g. 22B, Vilniuje) Šeimų romuva pradės eilę užsiėmimų „Pamokėlės šeimai: Pasaulio medis“. Pasaulio medis baltų (ir daugelio kitų indoeuropiečių) mitologijoje yra vaizdinys, kuris išreiškia mūsų visatą. Tai simbolinis visatos paveikslas, o kartu ir vienas svarbiausių mitologinių vaizdinių, kuriuos turėjo mūsų protėviai. Šeimų romuva kviečia tėvus ir vaikus kartu dalyvauti pamokose ir geriau pažinti šį mitologinį vaizdinį.

„Pamokėlės šeimai: Pasaulio medis“ – tai penki užsiėmimai, Skaityti toliau

Nepamiršk pareigų dievams ir protėviams (video) (1)

Gediminas Žilys | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Žinomas Lietuvos muzikantas, vienas grupės „Atalyja“ lyderių, lietuvių liaudies dainų ir senosios lietuvių kultūros puoselėtojas Gediminas Žilys vos prieš keletą dienų išleido solinį savo dainų albumą „Dievaitavimai“, kuriame surinktos vien tik apeiginės, sakralinės, senąja Lietuva dvelkiančios giesmės, skirtos žmogaus gimimui, iniciacijai, vestuvėms, mirčiai, pirmajam metų jaunam mėnuliui – Dievo Kumeliukui, Saulei, Laimai, Giltinei pagarbinti…

Šia proga kalbamės su menininku apie nacionalinę lietuvių kultūrą, lietuvybės dvasią ir lietuvių liaudies tautosaką, užgimstančią šiandien. Skaityti toliau

Mirė senojo baltų tikėjimo tęsėjas, Amžinosios Ugnies sergėtojas, tautodailininkas Adolfas Gedvilas (2)

Adolfas Gedvilas (1935-2017) | Asmeninė nuotr.

Rugsėjo 10 d. eidamas 83 metus mirė tautodailininkas, senojo baltų tikėjimo tęsėjas, Žemaičių baltų tikėjimo bendruomenės „Šatrijos Romuva“ seniūnas, vienintelis Lietuvoje Amžinosios Ugnies sergėtojas Adolfas Gedvilas.

A. Gedvils gimė 1935 m. kovo 6 d. Viešvėnų seniūnijos Rykšėnų k. Nuo 1975 metų buvo Lietuvos tautodailininkų sąjungos narys, daugelio rajoninių ir respublikinių parodų dalyvis. Jo darbai pasklidę po visą pasaulį: Austriją, Izraelį, Vokietiją, Ameriką, Kanadą, Australiją, Rusiją. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Tiesa – aukščiau visko (16)

Marius Kundrotas | Aasmeninė nuotr.

Nesmagu veltis į religinius karus, skaldančius lietuvių tautą. Vis dėlto kai kam to labai norisi. Skaldytojų galima rasti įvairiose konfesijose, tiek krikščionių, tiek pagonių, o taip pat ir ateistų gretose. Žinoma, kiekvienas turi teisę ir gal net pareigą skelbti kitiems tiesą, kaip jis ją suvokia. Tik tai turėtų būti daroma korektiškai tiek etikos, tiek faktų atžvilgiais. Įvairios religijos, konfesijos ir denominacijos turi savyje gerų dalykų ir etiška būtų jas pripažinti.

Deja, Gintaras Burneika, tiek savo pirmajame straipsnyje krikščionybės tema, tiek atsakyme į išsakytą kritiką laikosi agresyvios, netgi demonizuojančios retorikos, provokuodamas atitinkamą atsaką senojo Skaityti toliau

G. Burneika. Kaip krikščionybė kėsinasi į lietuviškąją tautinę tapatybę (31)

Pilėnų gynimas. Dail. Aleksandras Vitulskis, 1965 m.

Daugelis Lietuvos eilinių katalikų yra nuoširdžiai atsidavę savo tautai. Tačiau jie net neįtaria, kad krikščionių šventas raštas, kuris kasdien skaitomas bažnyčiose ir kuriuo remiasi katalikų ideologai ir kunigai, menkina bet kokį tautiškumą, papročius ir tradicijas, išskyrus išrinktosios Abraomo palikuonių, šiuo atveju – žydų tautos.

Žydų tauta yra gerbtina ir daugeliu atvejų dėl istorijos bėgyje iškilusių sunkių išbandymų verta užuojautos. Tačiau kito pagarba be savęs gerbimo yra ne tikra pagarba, o pataikavimas ir kito aukštinimas savęs menkinimo sąskaita. Šiame straipsnyje Skaityti toliau

Romuva kviečia paminėti Krivio dieną (4)

Jonas Trinkūnas | DELFI, A.Salomino nuotr.

Spalio 19 d., trečiadienį,  Senovės baltų religinė bendrija Romuva kviečia paminėti Krivio dieną. Prieš šventę 14–15 val. bus lankomas Jono Trinkūno kapas Rokantiškių kapinėse. Minėjimas prasidės 16 valandą ugnies apeigomis ant Gedimino kapo kalno Užupyje. Tai vieta, kur 2002 metais buvo įšventintas Lietuvos Romuvos Krivis. Po apeigos visi kviečiami į paminėjimo vakarą, kuris prasidės 17.30 val. Lietuvos technikos bibliotekoje (Šv. Ignoto g. 6 , Vilniuje). Bus rodoma Krivio įšventinimo filmuota medžiaga, kiti filmai, dalinamasi prisiminimais apie Joną Trinkūną. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Mylėjęs Tiesą ir savo artimą (18)

Kazimieras Uoka Tautininkų sąjungos suvažiavime 2013-12-15 | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Signataras Kazimieras Uoka 

Susipažinome apie 2001-uosius. Kazimieras tuo metu jau buvo žinomas, stambaus kalibro politikas, Nepriklausomybės akto signataras, dviejų Seimų narys, buvęs Valstybės kontrolierius. Aš – geltonsnapis, politikos pradinukas, dar tik žengiantis pirmuosius viešojo gyvenimo žingsnius.

Sujungė jo kuriamas Lietuvos piliečių judėjimas. Tikslas numeris 1 buvo užkirsti kelią žemės pardavimui užsieniečiams, bet po kiek laiko gimė kur kas fundamentalesnė ir platesnė programa, su užmoju pakeisti visą Lietuvos politinę sistemą. Kazimieras svajojo sutelkti visas sveikąsias tautines jėgas, Skaityti toliau

Punske į baltų Krivulę buvo susirinkę baltų prigimtinio tikėjimo tęsėjai (nuotraukos) (4)

R. Pakerio nuotr.

Birželio 3–5 d. Punske, Lenkijoje įvyko baltų Krivulė „Tikėjimas ir tauta“. Joje dalyvavo baltų prigimtinio tikėjimo tęsėjai – lietuviai, latviai ir prūsai. Krivulė vyko prūso Petro Lukoševičiaus įkurtoje jotvingių gyvenvietėje.

Lietuviai, latviai ir prūsai prie aukuro ugnies atliko baltų tikėjimo apeigas, pagerbė dievus ir protėvius. Trimis baltų kalbomis skambėjo maldų žodžiai ir šventos baltų giesmės.

Baltų krivulėje buvo aptarta prigimtinių religijų padėtis Lietuvoje ir Latvijoje, pasidžiaugta atgimstančia prūsų kalba. Lietuvos Romuvos krivė Inija Trinkūnienė pristatė šiuolaikinę Skaityti toliau

Japonijos ambasadorius mato Lietuvos išskirtinumą išsaugotame baltiškame tikėjime (4)

Japonijos ambasadoje susitikimas su Romuva

Birželio 7 d. Senovės baltų religinės bendrijos Romuva atstovai, Japonijos ambasados kvietimu, dalyvavo susitikime su Japonijos ambasadoriumi Lietuvoje Jo Ekscelencija Tojoji Šigėda (Toyoei Shigeeda). Su ambasadoriumi susitiko Romuvos krivė Inija Trinkūnienė, religijotyrininkas, Romuvos garbės vaidila dr. Dainius Razauskas, Lietuvos jaunimo Romuvos atstovė, kanklininkė ir dainininkė Vėtra Trinkūnaitė bei japonų kalbą savarankiškai nuo 13-os metų besimokanti ir jau puikiai ja kalbanti Austėja Strončikaitė. Romuvos atstovus priėmė Jo ekscelencija T. Šigėda kartu su žmona Mičko Šigėda (Michiko Shigeeda) ir pirmuojų ambasados sekretoriumi Hirokiu Takajama (Hiroki Takayama). Skaityti toliau

„Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“: Kas palaiko senojo baltų tikėjimo gyvastingumą? (audio, video) (16)

sudrys-antanaitis-inija-trinkuniene-alkas-vaiskuno-nuotr-1200

Senasis baltų tikėjimas gyvas. Taip tvirtina Lietuvos Romuvos krivė Inija Trinkūnienė, 2015 lapkričio mėnesį pakeitusi Anapilin iškeliavusį krivį Joną Trinkūną.

Pasak jos, senasis tikėjimas ne tik gyvas, bet ir stiprėjantis bei suteikiantis jėgų ne vienam tūkstančiui pasekėjų. O kas šio tikėjimo gyvastigumą palaiko, Audrys Antanaitis ir klausė Lietuvos Romuvos krivės Inijos Trinkūnienės. Skaityti toliau

I. Trinkūnienė. Mes einame protėvių pramintu keliu (video) (23)

Jonas Trinkūnas | Alkas.lt, V.Daraškevičiaus nuotr.

Kriviui Jonui Trinkūnui – Jauniui (1939-2014) atminti

Tu pirmas pramynei takelį į protėvių ir dievų pasaulį. Takelį, kuris buvo beveik užžėlęs. Tas takelis buvo klaidus, juo einantiems reikėjo brautis per nesupratimo ir pasipriešinimo brūzgynus. Bet jis vis platėjo, tvirtėjo, plėtėsi, klaidūs takeliai įsiliejo į vieną platų kelią, ir juo jau dabar einame mes, gausi Romuvos bendruomenė.

Einame keliu, kuriuo ėjo mūsų protėviai, kalbamės su Dievais ir Deivėmis ta pačia kalba, kuria kalbėjo mūsų protėviai, giedame jiems tas pačias giesmes. Skaityti toliau

V. Rutkūnas. Naujiems Saulės metams krivūlė nubrėžė gaires: veiksmas baltų gyvasčiai kelti (video) (10)

Trecioji Krivule Naisiuose_rengeju nuotr

Baigiantis metams nuo seno dera apmąstyti nuveiktus darbus ir numatyti naujus, o prasidėjus naujiems Saulės metams prisiminti įsipareigojimus ir pradėti juos įgyvendinti. Taigi, prisiminkime ir susitelkime ties svarbaus baltų susibūrimo –krivūlės priesakais.

Baltų kraštų žmonės savo susirinkimuose – krivūlėse  spręsdavo svarbiausius bendruomenių, genčių, tautų  klausimus. Baltiškos pasaulėžiūros žmonės nutarė atgaivinti šį paprotį ir 2011 metais Lietuvoje, Kurtuvėnuose įvyko pirmoji baltų krivūlė, kurią sušaukė Lietuvos Romuva. Skaityti toliau

R. Ragauskaitė. „Andeinės“ galerija Dainavos girioje (2)

???????????????????????????????

Perskaičius Valdo Puko straipsnį „Senovės lietuvių tikėjimo atgimimo 100-metis“ (straipsnis sudomino, atskleidė įdomių faktų, apie Joną Gediminą-Beržanskį-Klausutį, nieko nebuvau girdėjusi) ir sukirbėjo mintis: noriu papasakoti apie daug kam žinomos dailininkės, ekslibrių, miniatiūrų kūrėjos Gražinos Didelytės tikėjimą, kuris reiškėsi ne tik kūriniais, bet ir gyvenimo būdu.

Dailininkės G. Didelytės (1938-2007) asmeniškai nepažinojau, apie ją plačiau išgirdau apsilankiusi Dainavos girios apsuptame Rudnelės kaime, susitelkusiame prie šaltinių upelio Skroblaus. Skaityti toliau

Vilniaus Gedimino kalne įšventinta Lietuvos Romuvos Krivė I.Trinkūnienė (nuotraukos) (10)

Alkas.lt, A.Sartanavičiaus nuotr.

Gegužės 31 dieną, sekmadienį, 12 val. Vilniaus Gedimino kalne prasidėjo Lietuvos Romuvos Krivės Inijos Trinkūnienės įšventimo apeiga.

Vaidila Jonas Gediminas Beržanskis-Klausutis pirmasis naujausioje istorijoje 1905 metais parašė prašymą pripažinti jį senojo lietuvių tikėjimo išpažinėju ir po 10 metų tokį pripažinimą gavo iš caro valdžios Petrapilyje. J.G.Beržanskis-Klausutis yra palaidotas pirmose Romainių kapinėse, 11 kvartalas, 11 eilė, 5 kapavietė. Skaityti toliau

J. Vaiškūnas apie Romuvą: Mes kreipiamės į savo galias (audio) (33)

jonas-vaiskunas-delfi-nuotr

Lapkričio 23 d.  Lietuvos Romuva, savo aukščiausia vadove Krive išrinkusi Iniją Trinkūnienę, žengė dar vieną svarbų žingsnį baltų dvasinės tradicijos tęsimo ir plėtros kelyje. Su nauja viltimi ir ryžtu toliau telkiamos pajėgos Lietuvos tautiškumo dvasinių ištakų stipinimui, mąstoma apie artimiausios ateities iššūkius ir Romuvos uždavinius juos pasitinkant.

Ta proga, gruodžio 2 d. radijo „Laisvoji banga“ laidos „Prospektas“ vedėjas Ginas Dabašinskas kalbėjosi su etnokosmologu, romuviu Jonu Vaiškūnu apie Lietuvos Romuvos nūdieną ir kelią į ateitį. Skaityti toliau

Susitikime aptarti Lietuvos Romuvos ateities planai ir nūdienos gairės (video) (0)

Alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Šiandien, lapkričio 24 dieną, Lietuvos Respublikos Seime (III rūmai) Baltijos asamblėjos salėje įvyko spaudos konferencija „Lietuvos Romuva – protėvių keliu į ateitį“.

Dalyvavo Seimo narys Gintaras Jakavonis, išrinkta Krivė Inija Trinkūnienė, Alkas.lt redaktorius Krivaitis Jonas Vaiškūnas, signataras Zigmas Vaišvila ir kiti. Skaityti toliau

E. Malūkas. Po Krivulės (8)

Krivule 20141123

Ant pašlakstyto (Vanduo) eglišakių patiesalo (Žemė), kur dubuo su degančiomis žvakutėmis (Ugnis), pusšimtis bendraminčių ir vienas kitas svečias, gilioje rimtyje, stovėdami, sugieda ilgą ir labai melodingą giesmę (Oras). Taip prasideda Lietuvos senojo baltų tikėjimo išpažinėjų, romuviečių Krivulė.

Ypatingoji sueiga.

Vilniuje, šventos dienos labą rytą.

Tai pirmas kartas, kai romuviečiai tarsi našlaičiai. Skaityti toliau

Lietuvos jaunimo ramuva išsakė nuomonę kas turėtų būti naujuoju Lietuvos Kriviu (18)

KrivisLapkričio 23 d. Vilniuje, vyks Senosios baltų religinės bendrijos Romuvos – Didžioji Krivulė, kurioje bus aptarta tolesnė Lietuvos Romuvos veikla ir bus išrinktas Lietuvos Romuvos vadovas – Krivis.

Nuo pat pirmos dienos po to, kai šių metų sausio 20 d. Lietuvos Romuvos Krivis Jaunius Jonas Trinkūnas iškeliavo į Dausas,  ne tik Romuvos narių tarpe, bet ir daugelio mūsų tautos tradicijų ir dvasinių vertybių puoselėjimu ir perdava susirūpinusių žmonių lūpose vis garsiau skamba klausimas: „Kas bus naujuoju Lietuvos Kriviu?“ Skaityti toliau

V. Mikailionis. Romuviai ir Dievturiai susitiko Puokainių girioje (nuotraukos) (23)

romuviai-ir-dievturiai-r.pakerio-nuotr

Trečiąjį spalio mėnesio savaitgalį Lietuvos romuviai iš Vilniaus, Kauno, Žemaitijos traukė į šiaurę pas savo dvasios brolius ir seseris latvių dievturius, kurie sukvietė į jau tapusį gražia tradicija susitikimą. Ši bendra Baltų Krivulė buvo jau ketvirtoji, o Latvijoje antroji. Lygiai tiek pat kartų apie tikėjimo potyrius ir naujus dvasinio pobūdžio atradimus kalbėtasi ir Lietuvoje.

Kiekviena bendra Krivulė skiriama kuriai nors svarbiausiai temai. Šį kartą pasiūlyta pasigilinti į tai, ką mes vadiname baltų dvasia. Skaityti toliau

M. Nargėlaitė. Romuvos stovykla – dešimtmečių tradicija (6)

Romuvos stovykla'2014 |  M.Nargėlaites nuotr.

Jau ne vienerius metus Lietuvos ramuvų sąjunga senovės baltų kultūrą, tradicijas ir religiją kviečia puoselėti kasmetinėse Ramuvos stovyklose. Tema kasmet vis kita, tačiau subtiliai išlaikoma ir iš kartos į kartą perduodama stovyklų tradicija sukviečia gamtos apsuptyje pagyventi vis naujas kartas.

Šiais metais Ramuvos stovykloje kalbėta apie Amžinąją Ugnį. Tai simboliška, gili tema, nes senovės lietuviai buvo vadinami Ugnies garbintojais. Per Ugnį bendrauta su Dievais, per Ugnį apsivalydavo blogis, o mirusieji keliaudavo į anapilį. Visos svarbiausios šeimos ir bendruomenės apeigos buvo atliekamos prie Ugnies. Skaityti toliau

Kviečia Amžinosios Ugnies šventė ant Šatrijos kalno (3)

Deivė Gabija Karaliaus Ringaudo dvaro vitraže | rengėjų nuotr.

Liepos 19 d. vėl bus surengta kasmetinė Amžinosios Ugnies šventė ant Šatrijos kalno. Pirmą kartą Amžinoji Ugnis ant Šatrijos buvo uždegta 1994 m. liepos 17 d. Tuomet ji nuo Šatrijos buvo perkelta į Ryškėnuose esančią Gedvilo sodybą vadinamą Žemaičių Karaliaus Ringaudo dvaro židinį, kuris nuo to laiko tapo šventu Deivės Gabijos alku.

Kasmet vidurvasarį Ugnis vėl keliauja ant Šatrijos kalno. Čia vyksta Amžinajai Ugniai skirtos apeigos.

Liepos 19 d. 12 val. Amžinoji Ugnis bus paimta iš Žemaičių Karaliaus Ringaudo dvaro (Adolfo ir Magdutės Gedvilų sodyba, Ryškėnai, Telšių Skaityti toliau

R. Gudaitis. Atsisveikinant su Jonu Trinkūnu (7)

Jonas Trinkūnas | Alkas.lt, V.Daraškevičiaus nuotr.

Atėjo Viešnia Nekviestoji ir pasišaukė mūsų Brolį.

Tik vakar aidėjo Jono juokas – kvietė rengtis kelionei į Indiją. Kur sanskritas, vedos, šventovių ir dvasinių guru gausybės, kur civilizacijos dulkių menkumą nuplauna šventi vandenys, o būties, etninės savasties ir istorijos slaptasis kodas yra atpažintas arijų ir mūsų protėvių vienovės. Ten man gera, ten aš atsigaunu, sakė tikėdamas, jog ir mus pavilios. Juokėsi užkrečiančiai – juk tiek planų ir darbų. Prisipažino pats nesuprantantis, kaip, slegiamas nepriteklių ir persekiojimų, sugebėjo išauginti, išmokslinti tokias nuostabias dukras. Skaityti toliau

Baigiamas kurti dokumentinis filmas „Seme“ apie protėvių tikėjimo puoselėjimą (video) (2)

Baigiamas kurti dokumentinis filmas „Seme“ apie protėvių tikėjimo puoselėjimą | filmo kūrėjų nuotr.

Sausio 9 d., 19 val., „7 Fridays“ bare vyksiančiuose „Penktadieniniuose pašnekiuose“  dokumentinio filmo „Semme“ kūrėjai Simonas Naudžius ir Ernestas Samsonas pasakos apie kuriamą filmą ir etnine kultūrą.

Kaip dažnai susimąstome apie savo tapatybę, tradicijas ar etnokultūrą? Kiek etnokultūros šiuolaikinio žmogaus pasaulyje? Vieni gyvena dažnai nesusimąstydami apie mus supančias tradicijas, kiti joms skiria visą savo gyvenimą.  Skaityti toliau

Kaune, Neries ir Nemuno santakoje bus primintas prievartinis Žemaitijos krikštas (239)

Lapkričio 17 d., 16 val. Kauno baltų bendruomenė Kauno Santakos Romuva kviečia ateiti į šventvietę prie Ugnies aukuro įkurto Kaune, Neries ir Nemuno santakoje. Kauno santakos romuvos narys Benas Jankausjas pasakos apie 1413 m. prievartinį Žemaitijos krikštą.

Nemuno ir Neries santakos Aukuro telkiami žmonės jau treti metai ketvirtadieniais 18 val. kuria santakos aukuro Amžinąją Ugnį.

„Šiemet sukanka 600 metų, kai paskutiniame nekrikštytame Europos krašte Žemaitijoje oficialiai įvesta krikščionybė. Skaityti toliau

Baltų tikėjimo tęsėjai Žemaitijoje atšventė Amžinosios Ugnies šventę (79)

 Amžinosios Ugnies šventė | K.Šukevičiaus nuotr.

Liepos 20 d. ant Šatrijos kalno senojo baltų tikėjimo tesėjai iš Žemaitijos surengė Amžinosios Ugnies šventė. Žemaičių Karaliaus Ringaudo dvare nuolat degančią  Amžinąją Ugnį Šventės dalyviai  nugabeno ant  Šatrijos kalno. Po Amžinosios Ugnies sutikimo ir eisenos į Šatrijos kalną vyko Amžinosios Ugnies atnaujinimo apeiga, skaistinimasis ugnimi, žemynėliavimas, įšventimas tų kurie trokšta eiti Baltų tikėjimo keliu.

Amžinoji Ugnis nuo kalno buvo  perduota jos globėjui Adolfui Gedvilui ir grąžinta į Žemaičių Karaliaus Ringaudo dvaro židinį. Skaityti toliau

Kviečia Amžinosios Ugnies šventė ant Šatrijos kalno (13)

Amžinoji Ugnis

Liepos 20 d.  ant Šatrijos kalno Šatrijos Romuva surengs Amžinosios Ugnies šventę.

„1994 m. ant Šatrijos buvo uždegta Amžinoji Ugnis. Nuo kalno Amžinoji Ugnis buvo pargabenta į Ryškėnus ir apsigyveno Žemaičių Karaliaus Ringaudo dvaro židinyje. Nuo to laiko Židinys tapo šventu Deivės Gabijos alku. Ugnis kasmet per Vidurvasarį nugabenama ant Šatrijos kalno. Visi atvykę gali dalyvauti Amžinosios Ugnies apeigoje, nusiskaistinti Šventa Ugnimi, gauti palaiminimą eiti baltų tikėjimo keliu, parsivežti į namus Šventos Ugnies“, – sako šventės rengėjas Adolfas Gedvilas. Skaityti toliau

Viešnagė pas žmones, kurie niekad neužrakina durų ir širdžių (nuotraukos, video) (1)

„Kūlgrinda“ Jungtinėse Amerikos Valstijose | Alkas.lt nuotr.

Birželio pabaigoje Lietuvos Romuvos apeigų grupė „Kūlgrinda“ grįžo iš viešnagės JAV. Apie „Kūlgrindos“ kelionės įspūdžius Amerikoje kalbamės su Kūlgrindos vadovu Jonu Trinkūnu ir ansamblio nariu Šarūnu Mikelioniu.

Alkas.lt: Priminkite Jūsų viešnagės JAV tikslus ir kas Jus pakvietė?

Jonas Trinkūnas: Važiavome pirmiausia į savo dukros Indrės vestuves ir tuo pačiu metu buvome pakviesti pristatyti mūsų baltiškąją pasaulėžiūrą bei koncertuoti Naujosios Anglijos – Bostono apylinkėse – vietinei publikai. Skaityti toliau

R. Jasukaitienė. „Anykščių šilelio“ takais (2)

A.Baranausko knygos „Anykščių šilelis“ viršelio dalis

Šiais metais A. Baranausko poemai „Anykščių šilelis“sukanka 155-eri metai. Sukurta ji buvo jaunam seminaristui  A.Baranauskui  atostogaujant  tėviškėje, Anykščiuose (1858-1858 m. vasaromis), tėvo kirviu tašytoje, iš rąstų suręstoje (be vinies!) klėtelėje. Toje pačioje, kur nukūlus javus būdavo supilami grūdai. Prie mažo stalelio, šiaudinėje pastogėje – vėsu, nuošalu, ramu…Čia atgimė visa, kas buvo įsispaudę į atmintį, žadino vaizduotę.

Daugeliui žinoma legenda tapusi istorija apie tai, kas pastūmėjo jauną Varnių seminarijos auklėtinį imtis šio darbo. Buvo užgautos tautinės ambicijos, kai vienas dėstytojas, kalbėdamas apie Adomo Mickevičiaus poemos „Ponas Tadas“ kalbos grožį, Skaityti toliau

Vilniaus Romuva kviečia kartu atšvęsti Pusiaužiemį (4)

Apeigos Sausio 25 d. penktadienį 18 val. Lietuvos liaudies kultūros centre (Barboros Radvilaitės g. 8). vyks Pusiaužiemio Ugnies šventė – senoviniai Naujieji Metai pagal Mėnulio kalendorių.

Šiemet Pusiaužiemį sutiksime pačiame žiemos įkarštyje – spaudžiant šalčiams. Tačiau vis aukščiau pakylanti Saulė įkvepia mus naujai pradžiai ir naujiems darbams. Pusiaužiemio metu budinami žalčiai, bitės, žadinama Ugnis. Visus šiuos apeiginius simbolinius veiksmus kviečiame atlikti bendraminčių būryje.

Pagerbsime Pusiaužiemio Ugnį – Gabiją, giedosime giesmes ir sutartines. Ypatingą dėmesį skirsime bičių sutartinėms. Skaityti toliau

J.Trinkūnas. Statistikos metraštis paliudijo – baltų tikėjimo pasekėjų daugėja (50)

Įšventimas į romuvius | V.Daraškevičiaus nuotr.

Šių metų lapkričio 19 d. buvo paskelbti 2011 metų Lietuvos gyventojų surašymo duomenys. Baltų tikėjimo pasekėjais užsirašė 5,1 tūkstančiai lietuvių. Prieš 10 metų jų buvo užsirašę tik 1,3 tūkstančiai. Iš visų religinių bendrijų Baltai pasirodė kaip auganti ir besiplečianti bendrija, o beveik visos kitos bendrijos sumažėjo.

Toks Baltų tikėjimo suklestėjimas per praėjusį dešimtmetį yra tikrai stebinantis.

Senasis lietuvių tikėjimas oficialiai buvo uždraustas 1387 metų Lietuvos valdovų aktu. Todėl, kai po penkerių šimtmečių bundantys lietuviai  Skaityti toliau