Žymos archyvas: „Baltų šventadieniai“

„Baltų šventadieniai“ apie skambančius kanklelius ir tautinius drabužius (0)

Rengėjų nuotr.

Senovės lietuviai tikėjo, kad kanklės, kaip ir medis, iš kurio jos padarytos, turi sielą. „Kanklių kilmė ir naudojimas susijęs su pirmykščiais tikėjimais. Gamybos papročiuose yra mirusiųjų kulto reliktų (medis kertamas ir kanklės dirbamos mirus šeimos nariui), kanklių pavidalas ir spalva primena senovines susisiekimo ir ritualines priemones (luotą, karstą), jų stygų skaičius sutampa su magiškaisiais skaičiais (5, 7, 9, 12), ornamentikoje yra saulės, šviesos ir kitų kosmologinių simbolių“ (Romualdas Apanavičius, iš leidinio „Visuotinė lietuvių enciklopedija“). Skaityti toliau

„Baltų šventadieniai“: Krivio diena, Vėlinės (1)

Krivė Inija Trinkūnienė ir vaidila Jonas Vaiškūnas | V .Daraškevičiaus nuotr.

Romuvos bendruomenė spalio 19-ąją šventė Krivio dieną. „Krivis yra senovės lietuvių dvasininkas, žynys. Pagrindinės žynių funkcijos siejasi su ritualu, t. y. kulto apeigų vykdymu, be to, jie tvarko, išlaiko ir plečia religinę sistemą, prižiūri sakralias vietas ir šventyklų veiklą ir pan. Svarbiausia žynio funkcija laikoma tarpininkavimas tarp dievų ir žmonių, suteikiantis jam šventumo, kitoniškumo visų kitų žmonių atžvilgiu. Žynys gali atlikti ir daugybę kitų funkcijų: pranašauti, gydyti, atlikti teisėjo pareigas Skaityti toliau

„Baltų šventadieniai“ papasakos apie gyvosios istorijos šventę ir tradicinių šokių stovyklą (video) (0)

Laidos stop kadras

Spalio 6 d., sekmadienį, 9 val. per Balticum TV rodomoje laidoje „Baltų šventadieniai“ šį kartą sužinosime apie šią vasarą Kartenoje vykusią gyvosios istorijos šventę „Kuršių genties vartus pravėrus“. Laida bus kartojama spalio 7 d., pirmadienį, 9 val., spalio 8 d., antradienį, 12.30 val. ir spalio 11 d., penktadienį, 14.25 val.

Kartenos piliakalnio papėdėje, vaizdingame Minijos slėnyje dvi dienas vykusioje šventėje laidos kūrėjai susitiko Skaityti toliau

„Baltų šventadieniai“ apie legendinius Rudens lygiadienius Vilniuje ir Baltų vienybės dieną (video) (0)

Rudens lygiadienio dieną Neries krantai sušvinta baltų vienybės ženklais | L. Petkevičiūtės nuotr.

Visos baltų kalendorinės šventės, laiko skaičiavimo sistemos vienaip ar kitaip susietos su šviesulių padėtimi dangaus skliaute įvairiais metų ar paros laikais. Lygiadienis – tai momentas, kai Saulė atsiduria dangaus pusiaujo ir ekliptikos (Saulės kelio per Zodiaką) sankirtos taške.  Senovės baltai tikėjo, kad tai – ypatingas gamtos  virsmo metas.

Pasak etnologės Eglės Valentės, „Etninė kultūra priklauso visiems – tiek kaime, tiek mieste gyvenantiems žmonėms. Gamta mieste taip pat yra gamta. Ošia Skaityti toliau

„Baltų šventadieniai“ – apie „Tramtatulio 2019“ šventę (video) (0)

Dainuoja laureatė Gabija Juškytė iš Labūnavos | Laidos „Baltų šventadieniai“ stop kadras

Visoje Lietuvoje yra nepaprastų gabumų turinčių dainuojančių, grojančių, tarmiškai pasakojančių vaikų. Su jais susitikome tą dieną, kai vyko konkurso „Tramtatulis“ laureatų ir diplomantų  šventė – koncertas Domeikavos laisvalaikio salėje,  o apdovanojimo iškilmės – Antano ir Jono Juškų etninės kultūros muziejuje.

Lietuvos vaikų ir moksleivių – lietuvių liaudies kūrybos atlikėjų – konkursas „Tramtatulis“ rengiamas trimis ratais: vietiniu, regioniniu ir visos šalies. Šiemet vietiniuose ratuose dalyvavo per 1000, Skaityti toliau

„Baltų šventadieniai“ – Krivio Jauniaus metams (video) (1)

Jonas Trinkūnas Dvarciškių šventovėje (Švenčionių r.) | J.Vaiškūno nuotr.

Lietuvos Romuva šiuos metus paskyrė etnologo, folkloristo, religijotyrininko Jono Trinkūno (1939–2014) atminimui. Naujausioje „Baltų šventadieniai“ laidoje krivis Jaunius į mus prabils iš archyvinių vaizdo įrašų, Etninės kultūros globos tarybos pirmininkė Dalia Urbanavičienė ir etnokosmologas Jonas Vaiškūnas pasidalins savo prisiminimais apie šią iškilią asmenybę, skambės Romuvos apeigų grupės „Kūlgrinda“ (vadovė Inija Trinkūnienė) giesmės.

„Lietuviškas Ąžuolas… Retai kada turėdavau galimybę bendrauti su kitu tokiu sielos Skaityti toliau

„Baltų šventadieniai“ apie mitinį laiką (video) (0)

VAT nuotr.

Sekmadieniais 9 val. per Balticum TV rodomoje laidoje „Baltų  šventadieniai“ šį  kartą (gegužės 19 d.) susitiksime su filosofu dr. Žilvinu Svigariu ir folkloro ansambliu „Varangė“.

Pirmoje laidos dalyje su V. Vyčino darbo „Mūsų kultūros agonija“ vertėju, filosofu dr. Žilvinu Svigariu ieškosime atsakymų į klausimus, kuo yra išskirtinis švenčių laikas, kas yra mitinis žmogus, laisvė, mitinė pasaulėjauta. Skaityti toliau

„Baltų šventadieniai“ apie vaikų šventes ir Motinos dieną (0)

Apeigų folkloro grupė „Kūlgrinda“ | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Naujausiose laidose „Baltų  šventadieniai“ laidų kūrėjai dėmesį skiria dviem glaudžiai susijusioms temoms: pirmoje laidoje – apie lietuvių vaikų šventes, antroje – Motinos dienai.

Laidą galima pažiūrėti balandžio 29 d. (pirmadienį) 09 val., gegužės 1 d. (trečiadienį) 11.30 val., 2 d. (ketvirtadienį) 16.30 val. ir 4 d. (šeštadienį) 14.30 val. per Balticum TV.

Senosios lietuvių vaikų šventės tyrinėtos labai menkai. Ko gero, vienintelis šiuo metu besigilinantis į šią temą ir parengęs kelis darbus – „Lietuvių vaikų šventės“, Skaityti toliau

„Baltų šventadieniai“ linki „gyvo žalio“ (2)

Zaluma-3

Rengiant laidas apie senąsias baltų šventes, iškyla begalė klausimų ir dėl jų pavadinimų, ir dėl turinio, kuris slypi po pavadinimais, ir jų pasklidimo po Lietuvą vietų bei laiko, nes kalendorių buvo ir yra įvairių, pvz., Mėnulio, Saulės, Žemdirbių ir kitų. Naujausiose laidose papasakosime apie Jurginių šventę, turinčią net keletą pavadinimų, ir „Žemdirbių kalendorių“ bei pakviesime į Jorės šventę – parodysime, kaip ji buvo švenčiama ant Pyplių piliakalnio praėjusiais metais.

Jurginės seniau buvo vadinamos kitaip – Pergrubrinėmis, Perkūninėmis. Skaityti toliau

„Baltų šventadieniai“: vestuvės, gimtuvės, vardynos (video) (1)

30-2

Du artimiausius sekmadienius televizijos laidose ‚‚Baltų šventadieniai“ kalbėsime apie lietuvių tradicines šeimos šventes – vestuves, gimtuves ir vardynas.

Vestuvės švenčiamos labai įvairiai. Etnologė Irena Čepienė, tyrinėjusi lietuvių tradicines vestuves ir parengusi ne vieną mokslinį darbą, šiuolaikines vestuves pagal šventimo pobūdį sugrupavo į keturis tipus, tai – „minimalistinės vestuvės; originalios vestuvės, kurių pobūdis yra pramoginis; vestuvės, kuriose persipynę senieji ir naujieji vestuvių papročiai, kai šventei vadovauja piršlys (svotas) su svočia, ir tradicinės vestuvės, kuriose atliekamos senos kilmės simbolinės apeigos.“ Skaityti toliau

‚‚Baltų šventadieniai“ – apie Pavasario lygiadienį ir Gandrines (video) (0)

Pavasario lygiadienio šventė Vilniuje | Rengėjų nuotr.

„Senųjų švenčių pagrindą ir struktūrą sudaro gamtos ir augalijos vegetacinio ciklo kritiniai taškai, tačiau švenčių esmėje glūdi svarbiausių žmogaus būties įvykių išgyvenimas metafizinėje plotmėje. (…) Šventinė nuotaika kuriama, palikus kasdieninę buitį, nusiskaistinimu. Įprasto gyvenimo tėkmės pakeitimas pažymimas ir apeigomis. Išeinant iš kasdieninės laiko tėkmės, į  sakralią šventės erdvę įžengiama pro vartus. Bet tai tėra tik simbolinė išraiška to nuskaistėjimo, kuris turėtų vykti žmogaus sieloje“, – knygoje „Rėdos ratas“ rašo etnologas Aleksandras Žarskus. Skaityti toliau

Naujas TV kultūros laidų ciklas „Baltų šventadieniai“ (video) (1)

Naujas TV kultūros laidų ciklas „Baltų šventadieniai“ | Rengėjų nuotr.

Naujas TV kultūros laidų ciklas „Baltų šventadieniai“ pratęs ankstesniuosius: 2017 m. rengtą TV laidų ciklą „Skrajojantys ežerai. Baltų mitai ir simboliai“ (pagrindinis dėmesys buvo kreipiamas į įvairių baltų kultūros sričių mokslininkus, specialistus ir jų tyrinėjamas temas) ir 2018 m. TV laidų ciklą „Po baltų Lietuvą: padavimų žemėlapis“ (buvo pristatytos unikalios Lietuvos vietovės, apie kurias pasakojami padavimai).

Laidose „Baltų šventadieniai“ aiškinsimės, kokios yra pagrindinės baltų šventės, Skaityti toliau