Žymos archyvas: baltų pasaulėžiūra

Gedimino Žilio apeiginės giesmės „Dievaitavimai“ skambės Advento vakare Panevėžyje (video) (0)

dievaitavimai su gediminu ziliu_rengeju nuotr

Gruodžio 6 d. ,trečiadienį, 17 val. Panevėžio apskrities  G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos (Respublikos g.14) konferencijų salėje vyks pirmasis gruodžio mėnesio Advento susitikimas – DIEVAITAVIMAI su Gediminu Žiliu, žinomu muzikantu, kūrėju, Lietuvos Romuvos vaidila jo solinės giesmių dievams plokštelės išleidimo proga.

Buvęs panevėžietis Gediminas Žilys, Lietuvos muzikantas, vienas grupės „Atalyja“ lyderių, lietuvių liaudies dainų ir senosios lietuvių kultūros puoselėtojas, vos prieš mėnesį išleido solinį savo dainų albumą „Dievaitavimai“. Jame surinktos apeiginės, sakralinės, senąja Lietuva dvelkiančios giesmės, skirtos žmogaus gimimui, iniciacijai, Skaityti toliau

G. Burneika. Apie tikrus ir netikrus dievus (7)

K. Keišos nuotr.

Atsiliepiant į kunigo Mariaus Talučio straipsnį „Budizmas, pagonybė ir joga“

2014 metų pabaigoje tinklalapis propatria.lt iš punskas.pl perskelbė kunigo Mariaus Talučio straipsnį „Budizmas, pagonybė ir joga“, kuriame išsakytam požiūriui į senąjį baltų tikėjimą negaliu pritarti. Aš pats ilgą laiką buvau krikščionis, atidžiai studijavau Bibliją, todėl krikščionybės išankstinis neigiamas nusistatymas į kitus tikėjimus manęs nestebina. Todėl, nenorėdamas nieko įžeisti nei užgauti jokio tikinčiojo jausmų, vis dėlto pamėginsiu pasakyti kelis žodžius iš kitos pusės. Skaityti toliau

„Skrajojantys ežerai” – apie kuršius, įvaizdinius, ugnies dievybę ir telegramą A. J. Greimui (0)

Akademikas Vladas Žulkus | Alkas.lt nuotr.

Kiekvieną rugsėjo sekmadienį 9 val. Balticum TV, kaip jau įprasta, kvies žiūrėti ciklo „Skrajojantys ežerai. Baltų mitai ir simboliai“ laidas apie baltų kultūrą.

Rugsėjo 3 d. laidoje apie kuršių gentį ir jos žmonių gyvenimą papasakojo akademikas Vladas Žulkus, bene vienintelis archeologas Lietuvoje,  nuosekliai ir ilgą laiką tyrinėjantis kuršių kultūrą  kaip sudėtinę viso Baltijos regiono kultūros dalį.

Kokį laikotarpį galime pavadinti kuršių suklestėjimo amžiumi? Ar iš tiesų kuršiai buvo Skaityti toliau

D. Razauskas. Ką reiškia gerai gyventi? (29)

Dr. Dainius Razauskas | V. Braziūno nuotr.

Dainių Razauską kalbina Jolanta Jurkūnienė (pagal LRT laidą „Žinių amžius“, 2017.02.15)

– Kokią prasmę ir reikšmę Jūs teikiate baltų pasaulėvaizdžiui, kokius įmanomos jo sąsajos su šiandiena?

– Viena vertus, ima toks jausmas, kad vis niekaip neprieini prie pagrindinio klausimo, pagrindinio darbo, vis darai visokius antraeilius, šalutinius. Randasi baimė, kad prie to pagrindinio darbo žmogus taip ir neprieisi. Lukštai tik lukštenasi, lukštenasi, o branduolio kaip nepasieki, taip nepasieki. Skaityti toliau

Jei jautiesi, jog norėtum dainuoti, bet tave vis kažkas sulaiko – junkis prie „Pasidainavimų“! (video) (0)

Pasidainavimai_JonoV.nuotr

Kiekvieno mėnesio paskutinį antradienį, 18.00 val., teatro studijos „Pijaus Palėpė“ patalpose (Antakalnio g. 64, Vilnius) vyksta Lietuvos jaunimo romuvos (LJR) „Pasidainavimai“. Artimiausias „Pasidainavimas“ vyks kovo 28-tąją! Prisijungti prie LRJ pasidainavimų kviečiami visi: ir jau mokantys dainuoti, ir norintys to išmokti. 

Šių susibūrimų metu mokomasi ir mokoma įvairiausių dainų – nuo archaiškų sutartinių, baltiškų apeigų giesmių, iki linksmų vakaronių siautulio kupinų posmų ar poetiškų partizaninių dainų.

„Dainuodami kartu atrandame ne tik pasitikėjimo savo balsu jausmą, bet ir išmokstame jį taisyklingai ir smagiai naudoti dainuojant įvairiausias dainas, Skaityti toliau

Vilniečiai šventė Perkūno dieną (video) (0)

Inija Perkuno sventeje2015_ Rabih Boualleg nuotr

Lietuvos liaudies kultūros centre, įsikūrusiame legendiniame Šventaragio slėnyje, menančiame Perkūno šventyklą (dabar Katedros požemiai) Vilniaus Romuvų sambūris vasario 7 dieną surengė Perkūno šventę.

Gausiai susirinkę senosios baltų religijos išpažinėjai patvirtino savo ištikimybę protėvių tradicijoms, įžiebdami amžinąją ugnį: Skaityti toliau

V. Rutkūnas. Naujiems Saulės metams krivūlė nubrėžė gaires: veiksmas baltų gyvasčiai kelti (video) (10)

Trecioji Krivule Naisiuose_rengeju nuotr

Baigiantis metams nuo seno dera apmąstyti nuveiktus darbus ir numatyti naujus, o prasidėjus naujiems Saulės metams prisiminti įsipareigojimus ir pradėti juos įgyvendinti. Taigi, prisiminkime ir susitelkime ties svarbaus baltų susibūrimo –krivūlės priesakais.

Baltų kraštų žmonės savo susirinkimuose – krivūlėse  spręsdavo svarbiausius bendruomenių, genčių, tautų  klausimus. Baltiškos pasaulėžiūros žmonės nutarė atgaivinti šį paprotį ir 2011 metais Lietuvoje, Kurtuvėnuose įvyko pirmoji baltų krivūlė, kurią sušaukė Lietuvos Romuva. Skaityti toliau

Jaunimas Švenčionyse gilinsis į protėvių šventumo pajautą (nuotraukos, video) (0)

Ramuvos-stovykla-Vytauto-Daraskeviciaus-nuotr-13-K100

Rugpjūčio 10 d. Dvarciškiuose, Švenčionių rajone prasidėjo tradicinė Lietuvos ramuvų sąjungos vaikų ir jaunimo etnokultūros stovykla. Šiais metais stovyklos tema – „Švenčionija“. Bus siekiama plačiau ir giliau pažvelgti į Švenčionių krašto dvasinį paveldą,  gilintis į mūsų protėvių šventumo pajautą.

„Švenčionys“, „Švenčionėliai“, ežerai su vardais „Šventas“ primena mums, kad mūsų protėviams žemė ir gamta buvo šventa. Šventa ji yra ir mums, Romuvos žmonėms“ – Skaityti toliau

Š. Laužadis. Ko mūsų nespėjo išmokyti Jonas Trinkūnas? (9)

Jonas Trinkūnas Rasų šventėje Vilniuje | V.Kopusto nuotr., delfi.lt

Daug senųjų tikėjimų ir religijų jau nustumtų į praeitį, tačiau visi jie turėjo didesnę ar mažesnę įtaką žmonijos raidai. Mums taip pat derėtų žinoti apie senovės lietuvių papročius ir apeigas, apie savo ar gyvenamosios vietovės vardo kilmę ir reikšmę, saugoti savo gyvenamąją aplinką ir semtis iš jos tvirtybės. Vienas iš gamtiškojo mūsų kultūros paveldo puoselėtoju buvo neseniai amžinojo poilsio atgulęs Lietuvos vyriausiasis krivis Jonas Trinkūnas.

Senovės kriviai kalbėjo apie žmogaus menkumą ir gamtos didybę

Laikas po truputį atima žmogų iš gamtos – jis tampa civilizuotu žmogumi arba, lietuviškai sakant, sumiesčionėja. Pripratę prie miesto Skaityti toliau

A.Mikus. Obuolys ir riešutai. Dar kartą apie senovės baltų dualizmą (5)

Alesis Mikus | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Prieš metus, 2011 m. gruodžio mėnesį Alkas buvo paskelbęs šių eilučių autoriaus straipsnį „Baltų vienybė: praeitis ir dabartis“. Straipsnyje senovės baltai apibūdinti kaip „pusiausvyros išlaikytojai“, kurių pasaulėžiūroje ir senojoje apeiginėje praktikoje vyravo dualizmas.

Po metų norėtųsi pasiūlyti šios temos tąsą. Juolab kad čia siūloma medžiaga jau pagarsinta 2012 m. rudenį pasirodžiusiame almanache „Vele“, kurį vietiniai baltiškosios tapatybės šalininkai išleido Tverėje (tai šiuolaikinės Rusijos vakarinė dalis, miestas ir sritis tarp Maskvos ir Sankt Peterburgo). Skaityti toliau

V.Rutkūnas. Senasias tradicijas puoselėjantys slavai nori bendradarbiauti su baltais (nuotraukos) (18)

Šiemet jau trečius metus rudens pradžioje Ukrainoje, Kryme vyko „Senosios tradicijos ir kultūros puoselėtojų“ šventė. Rengėjų kvietimu joje teko lankytis ir man šių eilučių autoriui. Buvo įdomu sužinoti, kaip kaimyninių rusų ir ukrainiečių  senąją pasaulėžiūrą ir gyvenseną gaivina šių dienų slavai. Teko patirti, kiek bendrumo ir skirtumų yra su baltiškos tradicijos kelių ieškojimais.

Dalyviai

Į kasmetinį suvažiavimą susirinko įvairių sambūrių ir draugijų, besijungiančių senosios slaviškos pasaulėžiūros pagrindu, vadovai iš Ukrainos ir plačiosios Rusijos. Skaityti toliau

V.Turčinavičius. Praeitis atsiveria dabarčiai (7)

Vladas Turčinavičius

Kai žvelgiu į Baltų ir Lietuvos istoriją, tai prieš mane atsiveria geografiniai plotai nuo Vyslos iki Okos ir nuo Ilmenio ežero iki Kijevo, kuriuose ilgus tūkstantmečius gyvavo ir brendo baltų kultūra, o antrajame tūkstantmetyje ši kultūra atgimė valstybės pavidalu, išsiplėtusi iki Juodųjų marių ir vadinama Lietuvos Didžiąja Kunigaikštija. Baltų ir Lietuvos kultūros reliktai šiose teritorijose ir dabar glosto mūsų tautinę savimonę ir ugdo savigarbą.

Bet šiandienos tema nukels mus į dar tolimesnius laikus ir teritorijas. Gal šiek tiek pažvelgsime į Rytus, į Oriento kultūras, kaip jas giliai pažino lietuvių literatūros klasikas Vincas Krėvė, 11 metų gyvenęs Baku mieste – persų ir azerų kultūros ir architektūros židiny. Skaityti toliau

J.Trinkūnas. Tebūnie Darna! (10)

Jonas Trinkūnas

Lietuvių kalba išsaugojo ne tik senąsias kalbos, bet ir mąstymo formas. Naujoji civilizacija tik  palyginti neseniai ėmė įtakoti lietuvių kalbą, mąstymą bei pasaulėjautą, ypač per rašytinį ar spausdintą žodį. Norint pažinti senųjų lietuvių arba baltų pasaulėžiūrą, reikia pasigilinti į žodyną, išlaikiusį unikalų dvasinį paveldą.

Darna laikytina vienu iš svarbiausių raktinių lietuvių žodžių, nors pats žodis nėra senas.  Mat darnos arba harmonijos, idėja persmelkia lietuvių kalbos ir pačios kultūros visumą. Tai nėra kažkas unikalaus, nes darnos siekį rasime ir kitose kultūrose. Darna reiškiasi ne tik žmogaus gyvenime, bet ir jį supančioje gamtoje, o taip pat ir pačiame kosmose  Bet ypač svarbu tai, kad lietuvių žodis darna susijęs su kitais bendrašakniais žodžiais, sudarydamas tarsi išsišakojusį medį. Skaityti toliau

Baltų religija, lietuviškas Zodiakas ir šiuolaikinio žmogaus tapatybė (23)

Jonas Vaiškūnas

Su etnoastronomu Jonu Vaiškūnu kalbasi Lietuvos istorijos laikraščio „Voruta“ žurnalistė Monika Virvičiūtė-Rybelienė.

Kai vis daugiau dabartinių žmonių atsakymų į jiems rūpimus klausimus ieško atsigręždami į praeitį, iš senolių patyrimų semdamiesi minčių naujoms idėjoms, o Baltų religija tampa vis populiaresnė, nutarėme pakalbinti vieną iš senojo tikėjimo puoselėtojų, etnoastronomą, fiziką… Joną Vaiškūną.  Daugeliui šis žmogus gerai pažįstamas kaip kasmetės pavasario žalumos šventės „Jorė“ rengėjas Molėtų rajone, kitiems – kaip etnoatronomas ar kritiškų pasisakymų, straipsnių internetinėse svetainėse autorius. Tad šį sykį apie viska po truputį. Skaityti toliau