Žymos archyvas: baltų kultūra

„Gyvo žalio!“ – keliaus po pasaulį (video) (18)

„Gyvo žalio!“ – keliaus po pasaulį | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Rugsėjo 27 d. per Info TV buvo pirmą kartą parodytas naujas filmas apie bemaž pusę amžiaus senuosius mūsų protėvių papročius gaivinančią ir tęsiančią Jorės šventę – „Gyvo žalio!“

Jau 24 metus, paskutinį balandžio savaitgalį, kai nugriaudi pirmasis Perkūnas, sprogsta pirmieji pumpurai, bunda gamta, senojo baltų tikėjimo tęsėjai – romuviai, renkasi Senovinėje dangaus šviesulių stebykloje Kulionyse, šalia Molėtų observatorijos, ir švenčia pirmosios pavasario žalumos šventę ؘJorę. Skaityti toliau

Šiandien Rudens lygiadienis ir Baltų vienybės diena (0)

Ugnis Baltų vienybės dienai | vstt.lt nuotr.

Šiandien, rugsėjo 22 d., 16 val. 30 min. įvyks Rudens Lygiadienis, kuomet Saulės disko centras atsidurs dangaus pusiaujo ir ekliptikos sankirtos taške, t.y., Saulė pereis į dangaus pietų pusrutulį, o mūsų gyvenamame šiauriniame pusrutulyje prasidės astronominis ruduo. Neužilgo dienos ir nakties trukmė trumpam susilygins ir nuo šiol iki kitų metų pavasario kovo 20-os d. naktys bus ilgesnės už dieną, tamsiojo laiko daugės ir pamažu artins žiemą.

Šią dieną tradiciškai dievybėms buvo dėkojama už derlių ir visas gamtos gerybes, nuo kurių žmogus vis dar yra labai priklausomas ir šiandien.

Lygiadienio šventė sutampa su Baltų vienybės diena, todėl šventoji ugnis simboliškai suliepsnoja Baltų ženklų skulptūrų pavidalu. Skaityti toliau

Baltų vienybės sąšauka tarp piliakalnių (6)

Baltų vienybės sąšauka tarp piliakalnių | aukuras.lt nuotr.

Rugsėjo 22 d. jau penkioliktą kartą ant piliakalnių, minint Baltų vienybės dieną, sužibs vienybės ugnys.

Baltijos jūros rytų pakrantėje gyvenančius žmones nuo amžių siejo bendri protėviai, papročiai, giminystės ryšiai. Baltų (aisčių) genčių kalbos ir kultūra turi bendras šaknis. Įsikūrusios kaimynystėje baltų gentys išgyveno tūkstantmetę istoriją iki šiol. Tačiau baltams dažnai tekdavo kautis su užpuolikais, ginti savo žemes, savo gyvastį, savo savastį. Baltai išgyveno, nes jų stiprybė buvo vienybėje ir tikėjime, kur jie bebūtų gimtinėje ar tremtyje. Skaityti toliau

„Mėnuo Juodaragis“ vasaros pabaigoje rengia Kaukynes (1)

„Mėnuo Juodaragis“ vasaros pabaigoje rengia Kaukynes | S. Rupšio nuotr.

Rugpjūčio 27–30 d., nepriklausomos savitos muzikos ir šiuolaikinės baltų kultūros šventės „Mėnuo Juodaragis“ rengėjai ištikimiausius lankytojus pakvies į ypatingą bendruomeninį renginį – „MJR Kaukynes XXI½“, kurios vyks Dūburio ežero saloje, Zarasų raj. Ten pat vasaros metu laukia dar keli įvykiai – „Juodaragio vaikų stovykla“, bei senųjų amatų dirbtuvės.

Tuo tarpu numatytoji pilnos apimties šventė „Mėnuo Juodaragis XXII“, Skaityti toliau

N. Jačėnienė: Šviesa į Lietuvą nuo seniausių laikų ateina iš Mažosios Lietuvos (11)

Nijolė Jačėnienė | asmeninė nuotr.

Televizijos režisierė Nijolė Jačėnienė šiuo metu kuria Tautodailės metams skirtą laidų ciklą „Saulė sodą sodino…“

„Mes turime tiek daug, esame tokie turtingi, tačiau dažnai ieškome turtų kažkur toli, nematome esančių šalia“, – sako radijo ir televizijos laidų režisierė, teatrologė Nijolė Jačėnienė, kuri jau daugiau kaip penkerius metus gilinasi į senosios baltų kultūros palikimą. Skaityti toliau

Naujos knygos „Laumakio raganos“ pristatymas (0)

Naujos knygos „Laumakio raganos“ pristatymas | Kauno apskrities viešosios bibliotekos nuotr.

Vasario 27 d., ketvirtadienį, 17 val., Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje (Radastų g. 2, 322), bus pristatoma nauja Rasos Ambraziejienės knyga „Laumakio raganos. Tautotyrinės sakmės“. Renginyje dalyvaus knygos autorė, muzikuos Andriaus Morkūno vadovaujama Kauno kultūros centro sutartinių giedotojų grupė „Sasutalas“, savo įžvalgomis dalinsis etnologas Aleksandras Žarskus.

Besidomintieji baltų kultūra jau turėjo galimybę susipažinti su skaitytojų dėmesio nestokojusia pirmąja Rasos Ambraziejienės knyga „Rasties versmė. Apie ženklus ir simbolius“ (2014 m.). Naujojoje knygoje „Laumakio raganos. Tautotyrinės sakmės“ taip pat gausu žinių apie baltų ir kitų tautų simbolius – ne tik grafinius, Skaityti toliau

Norbertas Vėlius apie etninę kultūrą (2)

n-velius-1988

– Kas yra etninė kultūra, kiek ji gyva?

Norbertas Vėlius:
Etninės kultūros negalima atskirti nuo visos kultūros. Tai yra viena iš ryškiausių mūsų kultūros spalvų. Etninė kultūra kaip oras supa mus ir yra mumyse pačiuose. Mes jos nesuvokiam, kaip ir oro, kuriuo kvėpuojame. Sunkoka ją apibrėžti. Manyčiau, kad etninė kultūra yra mūsų visų, lietuvių, tarpusavio santykiai, santykiai brolio ir sesers, tėvo ir motinos, vaikaičio ir senelio, giminės ir kaimyno, santykiai su kitųgenčių žmonėmis, kitataučiais, požiūris į aną, pomirtinį, pasaulį, į dievų ar Dievo pasaulį, – viso pasaulio supratimas. Tuo mes ir skiriamės, visa ta savo patirtimi, nuo kitų: nuo vokiečių ar prancūzų. Skaityti toliau

Žiemos saulėgrįžą sutinkant bus pristatyta N. Laurinkienės knyga „Dangus baltų mitiniame pasaulėvaizdyje“ (0)

lnb.lt nuotr.Gruodžio 17 d. 18 val. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka ir Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas kviečia švęsti žiemos saulėgrįžą. Renginyje taip pat bus pristatyta Nijolės Laurinkienės knyga „Dangus baltų mitiniame pasaulėvaizdyje“.

Žiemos saulėgrįža nuo seno švenčiama daugelyje etninių tradicijų. Saulei sugrįžtant ir dienoms ilgėjant patiriame dvasios atgaivą. Nuo neatmenamų laikų žmogus stebėjo šiuos kosmose vykstančius procesus. Jų įsivaizdavimas atsiskleidžia mituose – archajinės visuomenės mąstyseną, pasaulėvoką, idėjų pasaulį atspindinčioje žinijoje.

Skaityti toliau

D. Vaitkevičienė. Kodėl vėlės skrenda kaip paukščiai? (1)

Dalia Stalauskienė. „Medžiai“ iš ciklo „Paukščių takas“ | daliosdarbai.lt

Paukštis kaip mitopoetinis vėlės vaizdinys yra vienas seniausių sielos provaizdžių, žinomas daugelyje pasaulio religijų − Senovės Egipte, Artimuosiuose Rytuose, Europos prigimtinėse religijose ir kitur. Netgi krikščionybėje siela vaizduojama kaip baltas balandis.

Lietuvių pasakos – senųjų mitų palikuonės – irgi turi ką pasakyti apie mirusiuosius, virstančius paukščiais. Būdingas pasakų vaizdinys – antimi pavirtusi mergina. Pasakoje „Antimi pavirtusi sesuo“ pamotė įvilioja podukrą į žarijų duobę, o mergaitei joje sudegus, papila jos pelenus prie vartų. Atėjusi karvutė lyžteli ir iš pelenų į dangų pakyla paukštis – antelė. Skaityti toliau

Gauti Nacionalinę J. Basanavičiaus premiją pasiūlyti keturi asmenys (4)

Dr. Jonas Basanavičius | wikipedija.org nuotr.

Nacionalinė Jono Basanavičiaus premijos komisija iš visuomenės gautų pasiūlymų atrinko keturis nusipelniusius asmenis gauti šią premiją. Premijos paskirtis – įvertinti asmenų arba bendrą veiklą vykdžiusių asmenų grupių išskirtinius nuopelnus etninės kultūros srityje, reikšmingą kūrybinę, mokslinę veiklą ir kitus darbus, susijusius su lietuvių etninės kultūros tradicijų plėtojimu, tautinės savimonės puoselėjimu ir etnokultūriniu ugdymu.

Skaityti toliau

D. Vaitkevičienė. Gyvatės nukąsta šaknis (2)

Pievinės miegalės žiedpumpuris (kairėje) ir išsiskleidęs žiedas (dešinėje) | Wikimedia Commons, CC BY-SA 3.0., Kristiano Fišerio (Christian Fischer) nuotr

Yra tokia stebuklinga šaknis, kuria galima išgydyti gyvatės įkandimą. Ji ypatinga tuo, kad atrodo, lyg būtų nukąsta. Apie tai pasakoja ir sakmė: kadaise, pačioje pasaulio pradžioje, Dievas sutvėrė gyvatę ir davė jai tokią galią, kad nuo jos įkirtimo mirs žmonės ir stips gyvuliai. Gyvatė ėmė tuo didžiuotis: „Ką įkirsiu, tas ir mirs!“

Dievas tarė: „Aš duosiu jiems žolę – vaistą“.

Gyvatė atsakė: „O aš vistiek nugriaušiu šaknį“.

Tada Dievas atsakė: „Aš leisiu žolei šaknis į šoną ir tegu žmonės turi sau vaistą“. Skaityti toliau

Šiauliečiai kartu su latviais atšventė rudens lygiadienį (2)

Šiauliuose rudens lygiadienio šventė | V. Sungailės nuotr.

Rugsėjo 21 d. Talkšos ežero pakrantėje vyko Šiaulių kultūros centro surengta rudens lygiadienio šventė „Baltų jungtys“. Šventė subūrė šiauliečius ir miesto svečius pažymėti astronominio rudens pradžią ir Baltų vienybės dieną atsigręžiant į etninę kultūrą, prisimenant senąsias baltų tradicijas bei apeigas.

Renginys prasidėjo su baltiškais šokiais ir muzika, mat čia vyko Lietuvoje jau penktą kartą organizuota akcija „Visa Lietuva šoka“. Skambant Šiaulių Dainų muzikos mokyklos folklorinio ansamblio „Vieversėlis“ (vad. Arūnas Stankus) muzikai šokio entuziastai ne tik patys įsitraukė į smagų folklorinių šokių sūkurį, bet ir įtraukė stoviniuojančius žiūrovus. Skaityti toliau

D. Vaitkevičienė. Midus Europos priešistorėje (0)

Hochdorfo pilkapio geriamasis ragas, talpa – 5,5 ltr. Berno istorijos muziejus | Wikimedia nuotr.

Midaus istorija prasideda jau prieš 9000 metų. Tuo metu Geltonosios upės slėnyje Kinijoje Jiahu neolitinėje gyvenvietėje žmonės paliko molinių indų, kuriuos ištyrus nustatyta, kad čia buvo laikomas midus. Neolitinio gėrimo sudėtyje taip pat buvo laukinių vynuogių, gudobelių vaisių ir ryžių.

Europoje seniausias midus žinomas iš Iberijos pusiasalyje esančios Azutano archeologinės vietovės (maždaug iš V-IV tūkstantmečių pr. m. e sandūros). Midaus likučių aptikta ant indo, rasto archeologiniame sluoksnyje po Azutano dolmenu – megalitine kapaviete.

Skaityti toliau

Melnragėje jaunieji menininkai įamžino pajūrio legendas (nuotraukos) (0)

Melnragėje jaunieji menininkai įamžino pajūrio legendas | Rengėjų nuotr.

Klaipėdoje baigėsi tarptautinė Vilniaus dailės akademijos jaunųjų sienos tapytojų kūrybinė stovykla „Baltų kultūra miesto sienose“. Jau treti metai įvairiuose Lietuvos miestuose rengiamas gatvės meno ir graffiti festivalis šiais metais vyko Melnragėje, Klaipėdoje. Pusę metų jaunieji menininkai remdamiesi pajūrio legendomis, tobulino sumanymo koncepciją ir kūrė pajūrio mitologiją ir uosto tapatybę apjungiančią kompoziciją.

Ne veltui sumanymo įgyvendinimui pasirinktas apleistas vienaaukštis privatus sandėlys, Skaityti toliau

Gyvosios istorijos šventė žemaičių dvasią žadins ant piliakalnio Kartenoje (video) (0)

Kartenos šventė | Salantos reg. parko nuotr.

Rugpjūčio 2–3 dienomis didingos kuršių ir žemaičių praeities dvasia atgimstantis Kartenos piliakalnis vilios tūkstančius smalsuolių sugrįžti į tolimą Žemaitijos krašto praeitį. Netoli pajūrio esančiame Kartenos miestelyje rengiama šventė iki šiol pritraukė per 3 tūkstančius atvykėlių.

Šiemet savo ketvirtąją vasarą pasitinkantis ir į dviejų dienų renginį išaugusi šventė žiūrovus perkels į XV amžiaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Žemaičių seniūniją, Skaityti toliau

D. Vaitkevičienė. Raudonas alus – baltų kultūros palikimas (0)

Alaus misa pilama į kubilą. | V. Vaitkevičiaus nuotr.

Kokios savybės leidžia laikyti alų geru? Skonis? Aromatas? Stiprumas? Sudėtis? Alaus žinovai galėtų pateikti visą sąrašą savybių, tačiau čia rašysiu tik apie vieną jų − raudoną spalvą, esmingą ir mitišką alaus požymį, siekiantį priešistorinius baltų kultūros laikus.

Iki mūsų dienų esame išsaugoję posakį „Kur saldu, ten gardu, kur raudona, ten gražu“. Raudona spalva kadaise sieta su grožiu, sveikata, gyvybe, energingumu, stiprumu. Raudona ir balta – tai senųjų juostų raštų ir drabužių siuvinėjimų spalvinis derinys. Taip pat tai spalva, kuri greta mėlynos, Skaityti toliau

D. Vaitkevičienė. Dievai, didvyriai ir signatarai (8)

Arvydo Každailio ofortas. (A. Každailis. Ofortai. Simonas Daukantas. Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių. Vilnius, 2010)

Nėra visuomenės be didvyrių, nėra istorijos nei epo be herojų. Graikų Achilas, babiloniečių Gilgamešas, indų Ardžūna, keltų Kuchulinas ir daug kitų įžymių didvyrių iki šiol jaudina žmoniją. Didvyriai − nepaprasti žmonės, apdovanoti ir globojami dievų ar patys pusiau dievai. Štai šlovingasis Achilas – nereidės Tetidės sūnus, stiprusis Heraklis – Dzeuso sūnus, šviesusis Ardžūna – griausmavaldžio Indros sūnus, nenugalimasis Kuchulinas – dievo Lugo įsikūnijimas. Būdami tikri ar fiktyvūs, žmogiški ar dieviški, didvyriai ir pasakojimai apie juos tampa matu, leidžiančiu pasitikrinti žmogiškąsias vertybes, o didvyrių žygiai ir jų spinduliuojama šlovė nepraranda žavesio ir šiandien.

Epų didvyriai – nepaprastos galios vyrai, dievų apdovanoti narsa ir didžiule fizine jėga, skinantys pergales mūšio lauke ir laimintys asmenines dvikovas. Skaityti toliau

D. Vaitkevičienė. Šventasis Pajautos kapas – laiškas iš praeities (0)

Pajautos kapas | A.Kurilienės nuotr.

Yra tokių vietų Lietuvoje, kurios išsaugojo atmintį apie XIII−XIV a. lietuvių religinį gyvenimą ir su juo susijusius dieviškus asmenis. Viena jų − Pajautiškės kaimas (Kaišiadorių r.), su kuriuo sietina mitinė kunigaikštienė Pajauta ir jos šventasis kapas.

Lietuvos metraštis, aprašęs ne tik istorinius LDK įvykius, bet ir su Lietuvos valdovais sietus mitus, taip byloja apie LDK kunigaikščio Živinbudo žmoną ir kunigaikščio Kukovaičio motiną Pajautą: Skaityti toliau

Ant Užgavėnėms skirtos monetos spindės liepsnojanti Morė (video) (0)

Kolekcinė moneta, skirta Užgavėnėms | lbankas.lt nuotr.

Lietuvos bankas išleidžia kolekcines monetas, skirtas Užgavėnėms – 1,5 euro monetą iš vario ir nikelio lydinio ir 5 eurų sidabro monetą, ant kurių iškaldinta legendinė liepsnojanti Morė ir Užgavėnių persirengėliai.
Monetos į apyvartą bus išleistos vasario 19 d. Išankstinė monetų prekyba prasideda šiandien, vasario 12 d., Lietuvos banko el. parduotuvėje (monetos.lb.lt).

„Naujoje monetoje įamžintos triukšmingos, pavasarį pranašaujančios Užgavėnės ir jų personažai – šiai tradicinei lietuviškai šventei skirta moneta papildė monetų seriją „Tradicinės lietuvių šventės“, kurioje jau puikuojasi monetos Kaziuko mugei ir Joninėms“, – sako Lietuvos banko monetų kūrimo komisijos pirmininkas Deivis Stankevičius. Skaityti toliau

D. Vaitkevičienė. Meška verčia žiemą ant kito šono (2)

Pusiaužiemio vaišės | vykintokeliai.lt nuotr.

Kas gi nežino, kad per Pusiaužiemį meška ant kito šono apsiverčia? Apsivertusi ima leteną žįsti ir vėl saldžiai įminga iki pavasario. Jis jau ne už kalnų – pusė žiemos išmiegota…

Laikui bėgant, keičiantis kalendoriams, tą senovišką įvykį pažyminti diena susipynė su krikščioniškomis šventėmis, apaugo naujomis reikšmėmis. Ji siejama tai su sausio 25 d., šventojo Pauliaus atsivertimu (jis juk irgi verčiasi, – sakė viena tautosakos pateikėja), tai su Grabnyčiomis ar Pusiaugavėniu – pastaroji šventė irgi žymi laiko ciklo virsmą − gavėnios įpusėjimą. Skaityti toliau

V. Vaitkevičius. Amžiaus radinys Lietuvoje – Šventosios stabas (21)

Sventosios stabas B.Pinkeviciutes rankose_Liaudies kultura 2015.nr5

Didysis praėjusio šimtmečio Lietuvos archeologinis radinys – prieš 5500 metų pajūryje iš juodalksnio išdrožtas stabas. Prasidedant akmens amžiaus gyvenviečių tyrimams Šventojoje prie Palangos, niekas negalėjo įsivaizduoti, kad kartu su daugeliu kitų radinių giliai po žemėmis bus ir medinis dievybės atvaizdas.

Archeologė Rimutė Rimantienė prisimena, kad 1969 m. rugpjūčio 28 d. stabą, ekspedicijos dalyvių pavadintą dievuku, atrado Juozas Šliavas – mokytojas ir kraštotyrininkas iš Žeimelio su vienu iš moksleivių:

Nelabai ko tikėjausi iš to plotelio, bet, kaip visada, Skaityti toliau

D. Vaitkevičienė. Mitiniai tiltai – Velnio keliai per vandenis (1)

Antanas Žmuidzinavičius. „Nemunas prie Rumšiškių“ iš ciklo „Čia bus Kauno jūra“. 1953 m. Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, ČDM Ž 730. https://www.limis.lt

Žiema, atnešanti sniegą ir šaltį, užpusto žmonių nutiestus kelius. Užtat pastato ledo tiltus ant upių ir ežerų, taip atidarydama kelius per vandenis. Dusetų, Daugėliškio apylinkėse sakoma, kad tai − Dievo tiltai: „Jau Dievo tiltas per Šventąją – nebereikės aplink važiuoti“. Ledo tiltai minimi mįslėse: „Be kirvio, be kirvelio, be grąžto, be grąžtelio, be pjūklo, be pjūklelio pastato tiltą (ledas)“.

Mitų pasaulyje galime rasti ir daug tvirtesnius tiltus − Tai Velnio tiltai iš akmenų. Vienas garsiausių tokių Velnio tiltų yra buvęs Nemune ties Rumšiškėmis (Dvareliškių rėva). Štai kaip jis atsirado: Skaityti toliau

Šeimų romuva kviečia švęsti Pusiaužiemį! (0)

Šeimų romuvos renginys | V. Girskienės nuotr.

Sausio 26 dieną, 12 val. Kovos menų klube „Dojo“ (Architektų 11), Šeimų romuva kviečia šeimas atšvęsti Pusiaužiemį ir kartu su meška persiversti ant kito šono. Šventės metu bus žaidžiami „meškiški“ žaidimai, atliekamos apeigos, kurias savo kanklių muzika ir dievaitavimais įprasmins Romuvos vaidila, muzikantas Gediminas Žilys.

Pusiaužiemis – nuo seno mūsų protėvių minima šventė, kurios metu stengtasi patikrinti, ar užteks atsargų likusiai žiemos daliai. Apeidavo ir papurtydavo obelis, pabelsdavo į avilius, Skaityti toliau

D. Vaitkevičienė. Žemių sauja, arba į ką įsikūnija mirusieji (žuvusiems Sausio 13-ąją atminti) (7)

Darius Gerbutavičius | lrs.lt nuotr.

1991 metų sausis. Septyniolikmetis Darius Gerbutavičius, žuvęs prie Televizijos bokšto nuo sovietinių desantininkų šūvių, pašarvojamas šv. Teresės bažnyčioje. Vienoje pusėje karsto prie sūnaus palinkęs tėvas, kitoje – motina. Gedulas. Sunkią akimirką tėvai ištaria žodžius: „Viena paguoda – kad gulės savoj žemėj, ne afganistanuose“.

Šie žodžiai reiškia, kad žūti už Tėvynę yra visai kas kita, nei žūti už Sovietų Sąjungą kariaujant Afganistane. Bet reiškia ir dar kai ką daugiau: baisi yra ne pati mirtis, bet palaidojimas svetimoje žemėje.

Tai keista mintis, kurios paaiškinimas slypi kultūrinės sąmonės gelmėse. Prieš pusantro šimto metų Simonas Daukantas rašė: Skaityti toliau

Spalio pabaigoje Šeimų romuva kviečia į renginius, skirtus Vėlinėms (0)

Vėlinės | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Spalio pabaigoje Šeimų romuva kviečia apsilankyti renginiuose, skirtuose protėvių Vėlių kultui baltų tikėjime pažinti ir suprasti – „Vėlių metas“. Renginiai vyks etnines tradicijas puoselėjančiame darželyje „Baltų šalelė“ (Antakalnio 22B, Vilnius), 18 val.

Vėlinės – svarbi baltų šventė, skirta mirusiesiems prisiminti ir pagerbti. Paminėjus rudens lygiadienį, ateina dargnotas ir šaltas Vėlių laikas. Seniau Vėlinės buvo švenčiamos visą laikotarpį nuo rudens lygiadienio iki pat Saulėgrįžos: Skaityti toliau

Kaune vyks dešimta tarptautinė vaikų ir jaunimo šventė „Baltų raštai-2018“ (nuotraukos) (0)

„Baltų raštai-2016“ | ktkc.lt nuotr.

Spalio 4-6 dienomis, Kauno tautinės kultūros centras kauniečius ir miesto svečius kviečia į jubiliejinį, dešimtąją tarptautinę vaikų ir jaunimo folkloro šventę „Baltų raštai-2018“, kuri skiriama Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui paminėti. Šių metų renginio tema – „Saulė baltų kultūroje“ atskleidžia šios kultūros savitumą, ugdo poreikį ją turtinti, vertinti, branginti, saugoti.

Seniau dangaus šviesulius žmonės siejo ir su mitinėmis stebuklingomis būtybėmis, kurios gyveno panašiai kaip ir pats žmogus. Buvo manoma, kad danguje šviesos didvyriai kovoja su tamsos piktosiomis galiomis. Skaityti toliau

Rudens lygiadienio šventėje Lietuvai bus padovanota žėrinti šimtaraštė juosta ­ (2)

Rudens Lygiadienis.Zodiako zenklai_2015alkas,lt

Rugsėjo 20 d., ketvirtadienį, 20 val. Vilniaus Etninės kultūros centras visus vilniečius ir miesto svečius kviečia kartu švęsti Rudens lygiadienį ir Baltų vienybės dieną.

Tradiciškai šventėje susilygins diena ir naktis – tamsoje sužibs tūkstančiai ugnies žiburėlių, Neries krantinę prie Karaliaus Mindaugo tilto paversiančių šimtarašte juosta – dovana valstybingumo šimtmetį švenčiančiai Lietuvai.

Ant Neries kranto iškils Vilniaus atsiradimo legendas įkūnysianti skulptūra. Skaityti toliau

Ką slepia mitologiniai Gražutės regioninio parko akmenys? (0)

Mitologiniai akmenys | Gražutės reg.parko nuotr.

Praeityje žmonių dvasinė kultūra buvo labai stipri ir neatskiriamai susijusi su medžiaginės kultūros vystymusi. Visgi, kintant visuomeniniams santykiams, dvasinė kultūra ne iš karto kito, o senovės religiją ir pasaulėžiūrą atspindintys dalykai ir daiktai pasiekė ir mūsų laikus. Vienais iš tokių yra mitologiniai akmenys.

Akmuo lietuvių liaudės mitologijoje, tautosakoje ir šventviečių tradicijoje yra nuolat pabrėžiamas. Remiantis moksliniais ir tautosakiniais darbais išryškėja akmens, Skaityti toliau

Šeimų romuva kviečia į šeimos apeigas (0)

Šeimų romuva | R. Bačytės nuotr.

Rugsėjo 23 dieną, sekmadienį, 15 val. Kovos menų klube „Dojo“ (Architektų g. 11, įėjimas į rūsį kairėje pro parduotuvę „Čia“) Šeimų romuva kviečia susiburti šeimas su vaikais į Lygiadienio šventę ir pirmąjį „Vaikų kūlgrindėlės“ užsiėmimą. Renginio metu bus kviečiama paaukoti dievams, išmokti kalendorinių dainų, pasivaišinti suneštinėmis vaišėmis.

Vaikų ir šeimos apeigos Skaityti toliau

G. Zabiela: Žmogui, neturinčiam šaknų, nežinančiam savo valstybės istorijos – lengviau atsiskirti (12)

Archeologas Gintautas Zabiela | ve.lt nuotr.

Buvo ankstyvas rytas. Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto docentas mokslų daktaras, piliakalnių tyrinėtojas Gintautas Zabiela vienas sėdėjo viršūnėje ir kažką stropiai tikrino. Atkastas pirmas plotelis. Archeologas džiaugiasi, jog vietovė, matyt, nebuvo ariama, tai liudija stora velėna. Atsivėrė akmenų grindinys. Per pirmas kasinėjimų dienas surastas smeigtukas, kabučio, karolių elementų, ornamentuotos keramikos, kitų daiktų. Jie gali būti iš XIII amžiaus, tačiau dar teks tikrinti.

Archeologas G. Zabiela ant Kudinų piliakalnio ieško atsakymo, kur vyko Saulės mūšis. Skaityti toliau