Žymos archyvas: baltų kultūra

D. Vaitkevičienė. Raudonas alus – baltų kultūros palikimas (0)

Alaus misa pilama į kubilą. | V. Vaitkevičiaus nuotr.

Kokios savybės leidžia laikyti alų geru? Skonis? Aromatas? Stiprumas? Sudėtis? Alaus žinovai galėtų pateikti visą sąrašą savybių, tačiau čia rašysiu tik apie vieną jų − raudoną spalvą, esmingą ir mitišką alaus požymį, siekiantį priešistorinius baltų kultūros laikus.

Iki mūsų dienų esame išsaugoję posakį „Kur saldu, ten gardu, kur raudona, ten gražu“. Raudona spalva kadaise sieta su grožiu, sveikata, gyvybe, energingumu, stiprumu. Raudona ir balta – tai senųjų juostų raštų ir drabužių siuvinėjimų spalvinis derinys. Taip pat tai spalva, kuri greta mėlynos, Skaityti toliau

D. Vaitkevičienė. Dievai, didvyriai ir signatarai (8)

Arvydo Každailio ofortas. (A. Každailis. Ofortai. Simonas Daukantas. Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių. Vilnius, 2010)

Nėra visuomenės be didvyrių, nėra istorijos nei epo be herojų. Graikų Achilas, babiloniečių Gilgamešas, indų Ardžūna, keltų Kuchulinas ir daug kitų įžymių didvyrių iki šiol jaudina žmoniją. Didvyriai − nepaprasti žmonės, apdovanoti ir globojami dievų ar patys pusiau dievai. Štai šlovingasis Achilas – nereidės Tetidės sūnus, stiprusis Heraklis – Dzeuso sūnus, šviesusis Ardžūna – griausmavaldžio Indros sūnus, nenugalimasis Kuchulinas – dievo Lugo įsikūnijimas. Būdami tikri ar fiktyvūs, žmogiški ar dieviški, didvyriai ir pasakojimai apie juos tampa matu, leidžiančiu pasitikrinti žmogiškąsias vertybes, o didvyrių žygiai ir jų spinduliuojama šlovė nepraranda žavesio ir šiandien.

Epų didvyriai – nepaprastos galios vyrai, dievų apdovanoti narsa ir didžiule fizine jėga, skinantys pergales mūšio lauke ir laimintys asmenines dvikovas. Skaityti toliau

D. Vaitkevičienė. Šventasis Pajautos kapas – laiškas iš praeities (0)

Pajautos kapas | A.Kurilienės nuotr.

Yra tokių vietų Lietuvoje, kurios išsaugojo atmintį apie XIII−XIV a. lietuvių religinį gyvenimą ir su juo susijusius dieviškus asmenis. Viena jų − Pajautiškės kaimas (Kaišiadorių r.), su kuriuo sietina mitinė kunigaikštienė Pajauta ir jos šventasis kapas.

Lietuvos metraštis, aprašęs ne tik istorinius LDK įvykius, bet ir su Lietuvos valdovais sietus mitus, taip byloja apie LDK kunigaikščio Živinbudo žmoną ir kunigaikščio Kukovaičio motiną Pajautą: Skaityti toliau

Ant Užgavėnėms skirtos monetos spindės liepsnojanti Morė (video) (0)

Kolekcinė moneta, skirta Užgavėnėms | lbankas.lt nuotr.

Lietuvos bankas išleidžia kolekcines monetas, skirtas Užgavėnėms – 1,5 euro monetą iš vario ir nikelio lydinio ir 5 eurų sidabro monetą, ant kurių iškaldinta legendinė liepsnojanti Morė ir Užgavėnių persirengėliai.
Monetos į apyvartą bus išleistos vasario 19 d. Išankstinė monetų prekyba prasideda šiandien, vasario 12 d., Lietuvos banko el. parduotuvėje (monetos.lb.lt).

„Naujoje monetoje įamžintos triukšmingos, pavasarį pranašaujančios Užgavėnės ir jų personažai – šiai tradicinei lietuviškai šventei skirta moneta papildė monetų seriją „Tradicinės lietuvių šventės“, kurioje jau puikuojasi monetos Kaziuko mugei ir Joninėms“, – sako Lietuvos banko monetų kūrimo komisijos pirmininkas Deivis Stankevičius. Skaityti toliau

D. Vaitkevičienė. Meška verčia žiemą ant kito šono (2)

Pusiaužiemio vaišės | vykintokeliai.lt nuotr.

Kas gi nežino, kad per Pusiaužiemį meška ant kito šono apsiverčia? Apsivertusi ima leteną žįsti ir vėl saldžiai įminga iki pavasario. Jis jau ne už kalnų – pusė žiemos išmiegota…

Laikui bėgant, keičiantis kalendoriams, tą senovišką įvykį pažyminti diena susipynė su krikščioniškomis šventėmis, apaugo naujomis reikšmėmis. Ji siejama tai su sausio 25 d., šventojo Pauliaus atsivertimu (jis juk irgi verčiasi, – sakė viena tautosakos pateikėja), tai su Grabnyčiomis ar Pusiaugavėniu – pastaroji šventė irgi žymi laiko ciklo virsmą − gavėnios įpusėjimą. Skaityti toliau

V. Vaitkevičius. Amžiaus radinys Lietuvoje – Šventosios stabas (21)

Sventosios stabas B.Pinkeviciutes rankose_Liaudies kultura 2015.nr5

Didysis praėjusio šimtmečio Lietuvos archeologinis radinys – prieš 5500 metų pajūryje iš juodalksnio išdrožtas stabas. Prasidedant akmens amžiaus gyvenviečių tyrimams Šventojoje prie Palangos, niekas negalėjo įsivaizduoti, kad kartu su daugeliu kitų radinių giliai po žemėmis bus ir medinis dievybės atvaizdas.

Archeologė Rimutė Rimantienė prisimena, kad 1969 m. rugpjūčio 28 d. stabą, ekspedicijos dalyvių pavadintą dievuku, atrado Juozas Šliavas – mokytojas ir kraštotyrininkas iš Žeimelio su vienu iš moksleivių:

Nelabai ko tikėjausi iš to plotelio, bet, kaip visada, Skaityti toliau

D. Vaitkevičienė. Mitiniai tiltai – Velnio keliai per vandenis (1)

Antanas Žmuidzinavičius. „Nemunas prie Rumšiškių“ iš ciklo „Čia bus Kauno jūra“. 1953 m. Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, ČDM Ž 730. https://www.limis.lt

Žiema, atnešanti sniegą ir šaltį, užpusto žmonių nutiestus kelius. Užtat pastato ledo tiltus ant upių ir ežerų, taip atidarydama kelius per vandenis. Dusetų, Daugėliškio apylinkėse sakoma, kad tai − Dievo tiltai: „Jau Dievo tiltas per Šventąją – nebereikės aplink važiuoti“. Ledo tiltai minimi mįslėse: „Be kirvio, be kirvelio, be grąžto, be grąžtelio, be pjūklo, be pjūklelio pastato tiltą (ledas)“.

Mitų pasaulyje galime rasti ir daug tvirtesnius tiltus − Tai Velnio tiltai iš akmenų. Vienas garsiausių tokių Velnio tiltų yra buvęs Nemune ties Rumšiškėmis (Dvareliškių rėva). Štai kaip jis atsirado: Skaityti toliau

Šeimų romuva kviečia švęsti Pusiaužiemį! (0)

Šeimų romuvos renginys | V. Girskienės nuotr.

Sausio 26 dieną, 12 val. Kovos menų klube „Dojo“ (Architektų 11), Šeimų romuva kviečia šeimas atšvęsti Pusiaužiemį ir kartu su meška persiversti ant kito šono. Šventės metu bus žaidžiami „meškiški“ žaidimai, atliekamos apeigos, kurias savo kanklių muzika ir dievaitavimais įprasmins Romuvos vaidila, muzikantas Gediminas Žilys.

Pusiaužiemis – nuo seno mūsų protėvių minima šventė, kurios metu stengtasi patikrinti, ar užteks atsargų likusiai žiemos daliai. Apeidavo ir papurtydavo obelis, pabelsdavo į avilius, Skaityti toliau

D. Vaitkevičienė. Žemių sauja, arba į ką įsikūnija mirusieji (žuvusiems Sausio 13-ąją atminti) (7)

Darius Gerbutavičius | lrs.lt nuotr.

1991 metų sausis. Septyniolikmetis Darius Gerbutavičius, žuvęs prie Televizijos bokšto nuo sovietinių desantininkų šūvių, pašarvojamas šv. Teresės bažnyčioje. Vienoje pusėje karsto prie sūnaus palinkęs tėvas, kitoje – motina. Gedulas. Sunkią akimirką tėvai ištaria žodžius: „Viena paguoda – kad gulės savoj žemėj, ne afganistanuose“.

Šie žodžiai reiškia, kad žūti už Tėvynę yra visai kas kita, nei žūti už Sovietų Sąjungą kariaujant Afganistane. Bet reiškia ir dar kai ką daugiau: baisi yra ne pati mirtis, bet palaidojimas svetimoje žemėje.

Tai keista mintis, kurios paaiškinimas slypi kultūrinės sąmonės gelmėse. Prieš pusantro šimto metų Simonas Daukantas rašė: Skaityti toliau

Spalio pabaigoje Šeimų romuva kviečia į renginius, skirtus Vėlinėms (0)

Vėlinės | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Spalio pabaigoje Šeimų romuva kviečia apsilankyti renginiuose, skirtuose protėvių Vėlių kultui baltų tikėjime pažinti ir suprasti – „Vėlių metas“. Renginiai vyks etnines tradicijas puoselėjančiame darželyje „Baltų šalelė“ (Antakalnio 22B, Vilnius), 18 val.

Vėlinės – svarbi baltų šventė, skirta mirusiesiems prisiminti ir pagerbti. Paminėjus rudens lygiadienį, ateina dargnotas ir šaltas Vėlių laikas. Seniau Vėlinės buvo švenčiamos visą laikotarpį nuo rudens lygiadienio iki pat Saulėgrįžos: Skaityti toliau

Kaune vyks dešimta tarptautinė vaikų ir jaunimo šventė „Baltų raštai-2018“ (nuotraukos) (0)

„Baltų raštai-2016“ | ktkc.lt nuotr.

Spalio 4-6 dienomis, Kauno tautinės kultūros centras kauniečius ir miesto svečius kviečia į jubiliejinį, dešimtąją tarptautinę vaikų ir jaunimo folkloro šventę „Baltų raštai-2018“, kuri skiriama Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui paminėti. Šių metų renginio tema – „Saulė baltų kultūroje“ atskleidžia šios kultūros savitumą, ugdo poreikį ją turtinti, vertinti, branginti, saugoti.

Seniau dangaus šviesulius žmonės siejo ir su mitinėmis stebuklingomis būtybėmis, kurios gyveno panašiai kaip ir pats žmogus. Buvo manoma, kad danguje šviesos didvyriai kovoja su tamsos piktosiomis galiomis. Skaityti toliau

Rudens lygiadienio šventėje Lietuvai bus padovanota žėrinti šimtaraštė juosta ­ (2)

Rudens Lygiadienis.Zodiako zenklai_2015alkas,lt

Rugsėjo 20 d., ketvirtadienį, 20 val. Vilniaus Etninės kultūros centras visus vilniečius ir miesto svečius kviečia kartu švęsti Rudens lygiadienį ir Baltų vienybės dieną.

Tradiciškai šventėje susilygins diena ir naktis – tamsoje sužibs tūkstančiai ugnies žiburėlių, Neries krantinę prie Karaliaus Mindaugo tilto paversiančių šimtarašte juosta – dovana valstybingumo šimtmetį švenčiančiai Lietuvai.

Ant Neries kranto iškils Vilniaus atsiradimo legendas įkūnysianti skulptūra. Skaityti toliau

Ką slepia mitologiniai Gražutės regioninio parko akmenys? (0)

Mitologiniai akmenys | Gražutės reg.parko nuotr.

Praeityje žmonių dvasinė kultūra buvo labai stipri ir neatskiriamai susijusi su medžiaginės kultūros vystymusi. Visgi, kintant visuomeniniams santykiams, dvasinė kultūra ne iš karto kito, o senovės religiją ir pasaulėžiūrą atspindintys dalykai ir daiktai pasiekė ir mūsų laikus. Vienais iš tokių yra mitologiniai akmenys.

Akmuo lietuvių liaudės mitologijoje, tautosakoje ir šventviečių tradicijoje yra nuolat pabrėžiamas. Remiantis moksliniais ir tautosakiniais darbais išryškėja akmens, Skaityti toliau

Šeimų romuva kviečia į šeimos apeigas (0)

Šeimų romuva | R. Bačytės nuotr.

Rugsėjo 23 dieną, sekmadienį, 15 val. Kovos menų klube „Dojo“ (Architektų g. 11, įėjimas į rūsį kairėje pro parduotuvę „Čia“) Šeimų romuva kviečia susiburti šeimas su vaikais į Lygiadienio šventę ir pirmąjį „Vaikų kūlgrindėlės“ užsiėmimą. Renginio metu bus kviečiama paaukoti dievams, išmokti kalendorinių dainų, pasivaišinti suneštinėmis vaišėmis.

Vaikų ir šeimos apeigos Skaityti toliau

G. Zabiela: Žmogui, neturinčiam šaknų, nežinančiam savo valstybės istorijos – lengviau atsiskirti (12)

Archeologas Gintautas Zabiela | ve.lt nuotr.

Buvo ankstyvas rytas. Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto docentas mokslų daktaras, piliakalnių tyrinėtojas Gintautas Zabiela vienas sėdėjo viršūnėje ir kažką stropiai tikrino. Atkastas pirmas plotelis. Archeologas džiaugiasi, jog vietovė, matyt, nebuvo ariama, tai liudija stora velėna. Atsivėrė akmenų grindinys. Per pirmas kasinėjimų dienas surastas smeigtukas, kabučio, karolių elementų, ornamentuotos keramikos, kitų daiktų. Jie gali būti iš XIII amžiaus, tačiau dar teks tikrinti.

Archeologas G. Zabiela ant Kudinų piliakalnio ieško atsakymo, kur vyko Saulės mūšis. Skaityti toliau

Baltų kultūra Visagino ir Zarasų sienose (0)

Karinos Šaškinaitės, Ievos Trinkūnaitės, Aijos Pastarės, Žilvino Danio ir Justo Miceikos ištapyta garažų siena Zarasuose | Ž. Danio nuotr.

Birželio 25-liepos 14 d., Zarasuose ir Visagine, antrą kartą rengtas šiuolaikinę miestų sienų tapybą populiarinantis Vilniaus dailės akademijos jaunųjų menininkų projektas „The Baltic Wild Walls“. Dvi savaites trukusio renginio atspirties tašku buvo pasirinkta baltiškoji tapatybė, tačiau ne siekiant romantiškai atsigręžti į praeitį, o bandant ieškoti jos apraiškų dabartinėje sociokultūrinėje terpėje. Įgyvendinant projektą ne tik telktasi į originalios ir svarbios simbolinės prasmės kūrinių ir simbolinių prasmių gyvenimą, bet ir siekta atsigręžti į naujas meno kūrybos kaip bendravimo priemonės galimybes. Projekto vadovo tarpdisciplininio meno kūrėjo Žilvino Danio teigimu, šiame renginyje, veikiančiame atviros platformos principu, kūrybinis veiksmas derinamas su Skaityti toliau

Kultūros dieną pasirodys naujas TV laidų ciklas „Po baltų Lietuvą. Padavimų žemėlapis“ (video) (2)

Virgina Asnauskienė pasakoja padavimą apie Drevernos kopą | N. Jačėnienės nuotr.

Balandžio 15  d. Kultūros dieną Balticum TV pradės naujo kultūros laidų ciklo, skiriamo atkurtos Lietuvos šimtmečiui, „Po baltų Lietuvą. Padavimų žemėlapis“ transliacijas.

Praėjusiais metais TV laidų ciklas „Skrajojantys ežerai. Baltų mitai ir simboliai“ pristatė įvairių baltų kultūros sričių Lietuvos mokslininkus, specialistus ir jų tyrinėjamas temas bei menininkus, kuriuos įkvepia kurti mūsų senosios kultūros vaizdiniai. Naujas TV laidų ciklas „Po baltų Lietuvą. Padavimų žemėlapis“ pratęs pirmąjį – toliau gilinsimės į baltiškąją Skaityti toliau

Telšiuose vyks seminaras „Baltų kelias“ (1)

Naisių baltų muziejuje | rengėjų nuotr.

Kovo 7 d., trečiadienį, 10 val., Telšiuose, viešbučio „Sinchronas“ (Turgaus a. 24/1) konferencijų salėje, vyks Šiaulių turizmo informacijos centro (ŠTIC), Nacionalinės regionų plėtros agentūros (NRPA) ir keturių partnerių iš Latvijos įgyvendinamo projekto – „Tarptautinis kultūros kelias Baltų kelias“, antrasis seminaras. Numatoma seminaro trukmė su pertrauka 6 val.

ŠTIC, NRPA ir keturi partneriai iš Latvijos įgyvendindami projektą „Tarptautinis kultūros kelias Baltų kelias“ siekią Skaityti toliau

Laidoje „Skrajojantys ežerai. Baltų mitai ir simboliai“ Ž. Vičinskas – apie senųjų rašytinių šaltinių patikimumą (video) (0)

Žydrūnas Vičinskas | asmeninė nuotr.

Tęsiame kultūros laidų „Skrajojantys ežerai. Baltų mitai ir simboliai“ skirtų Algirdo Juliaus Greimo metams pristatymą.

Šį kartą laidoje dalyvavo Klaipėdos universiteto etnologijos mokslo krypties doktorantas Žydrūnas Vičinskas. Su kokiomis problemomis susiduria mokslininkai, analizuodami ikikrikščioniškąją baltų kultūrą? Jaunas mokslininkas papasakos, Skaityti toliau

Laidoje „Skrajojantys ežerai. Baltų mitai ir simboliai“ D. Urbanavičienė – apie judesių prasmes baltų kultūroje (video) (0)

Dalia Urbanavičienė | Alkas.lt nuotr.

Tęsiame per Balticum TV transliuojamų kultūros laidų „Skrajojantys ežerai. Baltų mitai ir simboliai“ skirtų Algirdo Juliaus Greimo metams pristatymą.

Dešimtoje ciklo laidoje dalyvavo bene ryškiausia choreologijos tyrinėtoja Lietuvoje Dalia Urbanavičienė, kuri atskleis judesių kalbos prasmes baltų kultūroje. Ar iš žaidimais ir pokštais virtusių formų galima atstatyti lietuvių šokių archetipus, apeigų ritualus? Kuo pasižymi autentiški baltų tradiciniai šokiai, kuo jie skiriasi nuo stilizuotų?  Skaityti toliau

Galima siūlyti asmenis nusipelniusius gauti B. Savukyno premiją (2)

Bronys Savukynas

Skelbiamas dokumentų priėmimas Bronio Savukyno premijai gauti. Ji skiriama publicistinių kūrinių autoriams, kultūros leidinių vyriausiesiems redaktoriams už lietuvių kalbos grynumo ir taisyklingumo puoselėjimą, humanistinių vertybių, analitinės minties ir intelektualinės kultūros skleidimą periodiniuose kultūros leidiniuose. 

Premijos gavėjus gali siūlyti juridiniai asmenys. Pateiktus asmenis svarsto B. Savukyno premijos skyrimo komisija, sudaryta iš penkių narių. Paraiškų laukiama iki lapkričio 15 dienos. Laimėtojas skelbiamas gruodžio 16-ąją, minint B. Savukyno gimimo dieną.

B. Savukynas buvo lietuvių filologas, kalbininkas, vertėjas ir žurnalistas, ilgametis Skaityti toliau

„Baltų kelias“: Lietuva ir Latvija telkiasi bendram kultūrinio turizmo keliui (nuotraukos) (1)

„Baltų kelias“: Lietuva ir Latvija telkiasi bendram kultūrinio turizmo keliui

Sutelktomis Lietuvos ir Latvijos jėgomis pradedamas įgyvendinti Tarptautinio kultūros kelio „Baltų kelias“ projektas. Pagrindinis projekto tikslas – sukurti unikalų tarpvalstybinį turistinį „Baltų kelio“ maršrutą, kuris apjungtų jau egzistuojančius maršrutus bei naujai kuriamus traukos objektus, esančius Lietuvoje ir Latvijoje. Kuriant ir įgyvendinant esminę projekto idėją siekiama didinti Baltų kultūros pažinimą ir reprezentavimą, skatinti visus keliaujančius iš naujo pažinti regionus, juose įsikūrusius amatininkus, pasigrožėti unikalia gamta. Skaityti toliau

Lietuvos ir Latvijos užsienio reikalų ministrai susitarė įsteigti Baltų apdovanojimą (9)

5-baltai-VIIIa-K100

Baltų vienybės dienos, kai lietuviai ir latviai kartu mini istorinį Saulės mūšį, išvakarėse Lietuvos ir Latvijos užsienio reikalų ministrai Linas Linkevičius ir Edgaras Rinkevičius pranešė, kad steigiamas Baltų apdovanojimas.

Ministras Linas Linkevičius pasveikino bendras pastangas suartinti baltus stiprinant jų abipusius kultūrinius ryšius. „Norime pagerbti Lietuvos ir Latvijos žmones už jų kūrybinę veiklą, padedančią mūsų visuomenėms geriau susipažinti su giminingos kaimyninės šalies menu, literatūra, mokslu ir kultūra“, – sakė Lietuvos užsienio reikalų ministras. Skaityti toliau

Šį savaitgalį kviečia Kernavė į gyvosios archeologijos dienas! (programa) (0)

Rengėjų nuotr.

Liepos liepos 6-8 d. prasideda XVIII tarptautinis eksperimentinės archeologijos šventę „Gyvosios archeologijos dienos“ Kernavėje.

Apsilankę senojoje Lietuvos sostinėje Kernavėje bus galima susipažinti su atkurtais priešistorės, ankstyvųjų viduramžių amatais ir gyvenimo būdu. Vyks viduramžių kovos, konkursai ir žaidimai vaikams. Koncertuos senosios muzikos ansambliai „Trys keturiose”, „VISI“, Rugiaveidė su folkloro grupe „Sedula“, „Marga muzika“ (Lietuva), „ESSA“, „Javaryna“ (Baltarusija), „Sugallo“ (Vengrija), „Village Harmony“ (JAV). Skaityti toliau

V. Bagdonavičius. Indijos dvasia padėjo atkurti Rasos šventės ugnis aukuruose ir mūsų širdyse (2)

Rasos šventė Kernavėje | Archyvinė nuotr.

Šiemet sukanka 50 metų nuo to laiko kai Kernavėje buvo atgaivinta Rasos šventė. Pirmąsias Rasos šventes čia surengė 1967 m. Vilniuje įsikūrusi Indijos bičiulių draugija, kuriai priklausė dalis Vilniaus universiteto filologijos profesorių ir studentų. Ta proga Skelbiame vieno iš Indijos bičiulių draugijos steigėjų filosofo, literatūrologo, Vydūno kūrybos tyrinėtojo bei skleidėjo prof. Vaclovo (Vacio) Bagdonavičiaus atsiminimų rašinį.

Prieš 50 metų, 1967 m. pradžioje, keletas bendraminčių jaunuolių susibūrė į pradžią ramuvietiškam judėjimui davusį Indijos bičiulių būrelį. Skaityti toliau

Vilniuje bus pristatyti baltiška dvasia alsuojantys dizainerės V. Marės darbai (1)

Vilma Marė | Youtube.com stop kadras

Birželio  16 d. 19 val. Vilniuje, Židinio galerijoje (Dominikonų g. 15)  bus pristatyta Vilmos Marės aprangos rinkinys vasarai „Saugos ženklai“ bei sudėtinis tekstilės kūrinys „Sutarties menė“.

Istorija kartojasi, grįžta atnešdama mums naujus iššūkius, išbandymus. Viskas juda ratu kaip Rėdos ratas, žymintis kalendorines lietuvių šventes, tačiau šį kartą jis kviečia į kitokią puotą – dizainerės V. Marės asmeninę parodą Vilniaus Židinio galerijoje. Menininkė pristatys vasaros aprangos rinkinį „Saugos ženklai“ bei tekstilės kūrinį „Sutarties menė“. Skaityti toliau

Dvidešimtasis „Mėnuo juodaragis“ Lietuvą drebins su Perkūnu (video, nuotraukos) (3)

Dešimtasis „Mėnuo juodaragis“ Lietuvą drebins su Perkūnu | Rengėjų nuotr.

Savitos muzikos ir šiuolaikinės baltų kultūros šventės (festivalio) „Mėnuo Juodaragis“ ateinanti vasara bus itin karšta. Paskutinį rugpjūčio savaitgalį įvyks dvidešimtoji, neeilinė šventė, kurios temą balčiausiomis žaibų rykštėmis nutvieks griausmavaldis Perkūnas, o muzikinę programą vainikuos, ko gero, žymiausia šių laikų Šiaurės tradicijų grupė „Wardruna“ iš Norvegijos. Šventės rengėjai taip pat paskelbė ir kitus garsius užsienio svečius.

Itin glaudžiai su baltų kultūra, nuo kurios atsispiria renginio idėja, susijusi tema bus juntama beveik visose šventės srityse, kurių gausa ir įvairumu „Mėnuo Juodaragis“ Skaityti toliau

Pristatomos išskirtinės „skaniausios“ kaimo turizmo sodybos (0)

Felikso Laivio sodyba1

Gegužės 24 d. Klaipėdos rajone suplevėsuos kaimo turizmo vėliava ir bus oficialiai paskelbta 20-ojo kaimo turizmo sezono pradžia.

„Sveikindama su jubiliejiniu – 20-uoju – kaimo turizmo sezono atidarymu, kaimo turizmo paslaugų teikėjams pirmiausia noriu padėkoti už ypatingai veržlius ir kūrybingus kaimo turizmo metus. Noriu atkreipti dėmesį, kad nuo pernai skelbdami oficialią Lietuvos apgyvendinimo įstaigų statistiką pirmą kartą įtraukėme ir kaimo turizmo sodybų duomenis. Lietuvos kaimo turizmo asociacijos duomenimis, vidutiniškai kas penktas vietinis turistas, Skaityti toliau

Apie mūsų paveldėtosios kultūros pasaulio šventumą vyko seminaras Kernavėje (0)

Seminaras apie baltiska sventuma Kernaveje_lnkc.lt

Kasmet žmonės, saugantys savo krašto kultūros tradicijas, renkasi į savo „krivūlę“. Šiemet jau XXI etninės kultūros seminaras, kurio tema „Šventumo dėmuo – iš paveldėtosios kultūros“, vyko Kernavėje. Renginyje dalyvavo net 137 specialistai iš 46 savivaldybių – tai etninės kultūros centrų, muziejų, nacionalinių bei regioninių parkų etninės kultūros darbuotojai, taip pat Tautodailininkų sąjungos skyrių, amatų centrų atstovai. Juos kasmet sukviečia Lietuvos nacionalinis kultūros centras.

Paskaitas pasirinkta seminaro tema skaitė žymūs mūsų kultūros tyrinėtojai. Archeologas, Klaipėdos universiteto profesorius dr. Vykintas Vaitkevičius apžvelgė Lietuvos šventviečių raidą ir atskleidė iki šiol tebegyvą jų šventumą, Skaityti toliau

Žiūrovai išvys naują kultūros laidų ciklą „Skrajojantys ežerai. Baltų mitai ir simboliai“ (video) (1)

A. J. Greimas Paryžiuje. 1971 m. | Iš šeimos archyvo

Nuo balandžio 16 d. per Balticum TV pradeda transliuoti naujas kultūros laidas skirtas Algirdo Juliaus Greimo metams „Skrajojantys ežerai. Baltų mitai ir simboliai“.

Visas pasaulis ir Lietuva mini Paryžiaus semiotikos mokyklos įkūrėjo, kalbininko, mitologo, semiotiko ir eseisto Algirdo Juliaus Greimo 100-ąsias gimimo metines. Jas UNESCO įtraukė į 2016–2017 m. minimų sukakčių sąrašą, kuriame yra per 40 pasaulio kultūrai, švietimui, mokslui, istorinei atminčiai svarbių datų, o LR Seimas 2017 metus Lietuvoje paskelbė Algirdo Juliaus Greimo metais. Skaityti toliau