Žymos archyvas: baltų kalbos

Mirė pasaulinio garso kalbininkas, semiotikas, antropologas Viačeslavas Ivanovas (video) (1)

 Vičeslavas Ivanovas (1929-2017) | philologist.livejournal.com nuotr.

Eidamas 89-uosius metus Los Andžele mirė garsusis Rusijos kalbininkas, semiotikas, antropologas, filologijos mokslų daktaras, akademikas, mąstytojas pažinojęs Maksimą Gorkį, draugavęs su Borisu Pasternaku – Viačeslavas Ivanovas (Вячеслав Иванов) (1929-08-21 – 2017 -10-07).

V. Ivanovas buvo vieno žymiausių pasaulio baltistų Vladimiro Toporovo bendražygis, kurio mokslinių interesų akiratyje visada buvo baltistika ir Lietuva. Slavistikos institutas, kuriame  1961-1989 m. darbavosi V. Ivanovas  Lietuvoje išgarsėjo kaip baltistikos židinys Maskvoje būtent V. Toporovo ir V. Ivanovo vardų dėka. Skaityti toliau

P. Urbšys: Kiek Seimo narių taps išdavikais? (35)

Povilas Urbšsys | Respublika.lt, S. Žumbio nuotr.

Lemtingas smūgis valstybiniam lietuvių kalbos statusui gali būti kirstas netrukus – tereikia Seimui patvirtinti jau užregistruotą projektą, pagal kurį raides W, Q ir X bus leidžiama naudoti asmens tapatybę liudijančio dokumento pagrindiniame puslapyje, taip sukuriant precedentą, t.y. atveriant vartus tolesniam valstybinės kalbos darkymui. Seimo narys Povilas Urbšys mano, kad tai būtų Pandoros skrynios atidarymas.

– Vardų ir pavardžių rašymo originaliais rašmenimis pasuose diskusija trunka jau kone dešimtmetį. Galima daryti išvadą, kad nėra valios priimti sprendimą: Seimo nariai jau pasirengę nebegerbti Konstitucijos, tačiau vis dar bijo ar nedrįsta išduoti?

Skaityti toliau

Lietuvos piliečiai susibūrė į visuomeninį judėjimą „TALKA Kalbai ir Tautai“ (nuotraukos, video) (68)

Mitingas „Už baltų tautų vienybę ir valstybinės lietuvių kalbos išsaugojimą“ prie V. Kudirkos paminklo | J. Česnavičiaus nuotr.

Įkurtas judėjimas „TALKA už Kalbą ir Tautą“

Rugsėjo 22 d., Baltų vienybės dieną, Vilniuje, Lietuvos Mokslų akademijos Didžiojoje salėje, Lietuvos piliečių iniciatyvinė grupė „TALKA už Lietuvos valstybinę kalbą“ surengė konferenciją-pasitarimą „Apginkime baltų kalbas“, kurio metu buvo priimtas sprendimas TALKOS judėjimo pagrindu įkurti asociaciją „TALKA Kalbai ir Tautai“.

„Tai privalėjome padaryti tam, kad galėtume sėkmingiau tęsti pilietinę talką Skaityti toliau

D. Stancikas. Mūsų visas gyvenimas nusisusino iki turėjimo, dėjimo ir darymo (9)

Dalius Stancikas | asmeninė nuotr.

K. Glaveckas: valdžia neturi meilės žmogui, – tokią antraštę perskaičiau skaitomiausiame Lietuvos internetiniame dienraštyje.

Nesigilinkim, teisus ar ne, Kęstutis Glaveckas. Valdžia – per daug abstrakti sąvoka: kai kas pasakys, jog ir K. Glaveckas, Seime būnantis jau septintą kadenciją, o prieš tai pabuvęs ir Lietuvos TSR komunistų partijos centro komiteto sekretoriumi, taip pat yra valdžia. Tačiau šįsyk mums svarbiau ne karjera, o kalba.

 

„Aš tau turiu meilę, todėl duok bučkį“, – negi taip K. Glaveckas sako ir savo žmonai? Skaityti toliau

„TALKA už valstybinę kalbą“ rugsėjo 22 d. kviečia vienytis – ginti baltų kalbas (22)

Mitingas prie Seimo | R. Garuolio nuotr.

Rugsėjo 22 d., Baltų vienybės dieną, 11-14 val. Vilniuje, Lietuvos Mokslų akademijos Didžiojoje salėje (Gedimino pr. 3) Lietuvos piliečių iniciatyvinė grupė „TALKA už Lietuvos valstybinę kalbą“ kviečia į renginį-pasitarimą „Apginkime baltų kalbas“.

9 val. prieš šiuos renginius Seimo spaudos konferencijų salėje įvyks Lietuvos Respublikos Seimo vicepirmininkės Rimos Baškienės ir Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininko,  „TALKA už Lietuvos valstybinę kalbą“ iniciatyvinės grupės nario Povilo Urbšio spaudos konferencija Skaityti toliau

L. Astra. Kaip vykdoma politinė prekyba lietuvių kalba  (28)

Mitingas prie Seimo | R. Garuolio nuotr.

Ankstyvo pavasario pradžioje viešojoje erdvėje netikėtai nuskambėjo griežti raginimai skubiai keisti dabartinį norminį lietuvių kalbos raidyną, įterpiant tą pačią liūdnai pagarsėjusią „w“  ir kitas lotyniškų rašmenų raides. Iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad  šis viešas dialogas galėtų būti susijęs su postmoderniąja kultūrinių referencijų ar  kalbos normų pralauža. Juk norminiai lietuvių kalbos pagrindai apibrėžti gerokai prieš šimtmetį ir kūrė juos mūsų legendiniai kalbininkai. Tačiau greitai paaiškėjo, kad  pavienės kai kurių politikų, mokslo ir meno žmonių iniciatyvos nelietuviškai rašyti asmenvardžius ir tuo tikslu keisti visą valstybinę kalbos politiką bei įstatymus, nėra  viešojo diskurso siekis. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: lietuvių kalba paaiškina kitų pasaulio kalbų kilmę (video) (0)

lietuviu-kalbos-zodynai_mokslosriuba-lt

Jungtinės Tautos įvardija, jog pasaulyje šiuo metu yra 195 šalys, tačiau kalbų esama kelis kartus daugiau – apie 5-7 tūkstančius. Mūsų protėviai tarpusavyje mintis ir jausmus atskleisdavo gestais, veido išraiškomis bei emociniais sušukimais. Galbūt skambės neįtikėtinai, tačiau kalbos užuomazgas Homo sapiens sukūrė tik prieš maždaug 100 tūkstančių metų. Dėl genų mutacijų pasikeitė žmogaus gerklų struktūra ir tai leido aiškiau artikuliuoti. Pirmieji žmonijos žodžiai buvo susiję su gamtos pavadinimais ir giminystės ryšiais. Skaityti toliau

Netekome žymaus baltisto Simo Karaliūno (11)

Simas Karaliūnas (1936–2015) | savastis.lt nuotr.

Lapkričio 28 d. eidamas 80-uosius mirė vienas žymiausių lietuvių baltistų, etimologų ir sociolingvistų profesorius habilituotas daktaras Lietuvos mokslo premijos laureatas, profesorius Simas Karaliūnas (1936-2015).

S. Karaliūnas tyrė baltų kalbų istoriją bei jų santykius su kitomis indoeuropiečių kalbomis, ne vienerius metus nagrinėtų baltų tautovardžių tyrimus mokslininkas apibendrino paskutiniajame veikale „Baltų etnonimai“.

S. Karaliūnas  gimė 1936 m. sausio 20 d. Vaineikiuose, Joniškio rajone, buvusioje Žiemgaloje. Nuo 1962 m. dirbo Lietuvių kalbos institute. 1996–2003 m. vadovavo Vytauto Skaityti toliau

Vilniaus universitete renkasi žymūs baltų kalbos tyrinėtojai (6)

Vilnius | Alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Spalio 28–31 d. Vilniaus universitete vyksta XII Tarptautinis baltistų kongresas – svarbiausias pastarųjų penkerių metų ne tik baltistų, bet ir lituanistų, latvistų, prūsistų mokslo renginys, skirtas baltų kalbų ir jų raštijos tyrimams. Kongrese pranešimus skaitys daugiau nei 240 baltistų, atstovaujančių Lietuvos ir Latvijos mokslo institucijoms, taip pat atvykusių iš Lenkijos, Vokietijos, Čekijos, Italijos, Rusijos, Prancūzijos, Švedijos, JAV (daugiau nei iš 20 šalių).

Kongrese baltų kalbotyros, filologijos ir sociolingvistikos klausimais bus diskutuojama keturiolikoje Skaityti toliau

Lietuvoje pirmą kartą vyksta tarptautinis jaunųjų baltistų suvažiavimas (dienotvarkė) (0)

Baltistu konferencija 2015Į spalio 26–27 d. Vilniuje rengiamą konferenciją „Jaunieji humanitarai ir Kazimieras Būga“ susirinks ne tik Lietuvos, bet ir užsienio lituanistai. Lietuvos valstybinė K. Būgos stipendija, skiriama užsienio lituanistikos centrų studentams, teikia galimybę kurti pasaulio jaunųjų baltistų tinklą.

Į pirmą kartą organizuojamą Lietuvos valstybinės K. Būgos stipendininkų ir Lietuvos jaunųjų mokslininkų konferenciją atvyksta jauni užsienio baltistai, aktyviai dalyvaujantys lituanistinėje mokslinėje veikloje. Jie ne tik išmoko lietuvių kalbą užsienyje, bet ir ją tyrinėja, verčia į kitas kalbas lietuvių literatūrą, skleidžia žinias apie Lietuvą savo šalyse. Konferencijos metu jaunieji Lietuvos ir užsienio humanitarai pristatys savo mokslinio domėjimosi sritis, aptars tolesnio bendradarbiavimo perspektyvas. Skaityti toliau

Mirė garsus kalbininkas ir lietuvių kalbos gynėjas profesorius Vincas Urbutis (4)

vincas-urbutis-55a676f81f293

Liepos 12 d., sekmadienį, amžinybėn išėjo iškilus Vilniaus universiteto Baltistikos katedros profesorius, baltų kalbų etimologijos ir žodžių darybos tyrėjas, lietuvių kalbos gynėjas, labai išgarsėjusio dviejų laidų sulaukusio veikalo „Lietuvių kalbos išdavystė“ autorius, profesorius, habilituotas daktaras Vincas Urbutis.

Profesoriaus Vinco Urbučio, gimusio 1929 m. vasario 26 d. Mažeikių rajono Petraičių kaime, mokslo kelias glaudžiai susijęs su Vilniaus universitetu. Čia baigė lituanistikos studijas, parašė ir apgynė abi – daktaro ir habilituoto daktaro – disertacijas (1956  ir 1971 m.). Skaityti toliau

Netrinkime savęs iš savo atminties (5)

Grasilda Blaziene_St.Zumbio.respublika.lt

Neapsikentusi, kad ir šiandien didesnė pasaulio dalis lietuvius laiko slavais, kad po pasaulį klaidžioja ir veši neva apie Lietuvą bylojančios pseudomokslininkų skleidžiamos teorijos, o labiausiai – kad žinojimą apie savąją kilmę, kalbą ir istoriją patys lietuviai noriai trina iš savo atminties, žinoma šalies mokslininkė, Lietuvos mokslų akademijos tikroji narė, profesorė, Lietuvių kalbos instituto direktoriaus pavaduotoja, prūsų kalbos tyrinėtoja Grasilda Blažienė subūrė aplink save atsakingų mokslininkų būrį, surado Lietuvą bei lietuvybę mylintį mecenatą ir ėmėsi neatlygintinos misijos – pasakoti pasauliui apie Lietuvą bei lietuvius tiesą.

Užsiimate labai gražia veikla – drauge su solidžių mokslininkų komanda rengiate ir leidžiate pasauliui apie Lietuvą, lietuvių kilmę bei seniausią Europos kalbą pasakojančias knygas.

Skaityti toliau

G. Songaila. Vėluojanti istorija ar pavėlavę istorikai? (I) (80)

vakaru-baltai

Šiame straipsnyje ne šiaip apžvelgsime kokias nors svarbesnes nacionalinės istoriografijos ar istorinės sąmonės raidos temas, bet panagrinėsime opesnius klausimus, kurie susiję daugiausia su mūsų istorijos pradžios problematika. Imdamiesi šių klausimų, nesirengiame pateikti vienintelius teisingus atsakymus ar leistis į abstrakčius išvedžiojimus. Pasiremsime tik paskelbtais moksliniais tyrinėjimais – tiek tais, kurie pateikė daug naujų ir gana esminių duomenų ar mįslių, kažkodėl pasilikusių spengiančioje istorijos mokslo tyloje, tiek tais, kurie, autoriaus nuomone, kaip tik ir sudaro šią „apkurtusią“ aplinką.

Skaityti toliau

K. Čeponis. Lietuvos Valstybės valdovai – kunigaikščiai ar karaliai? (52)

Lietuvos didysis kunigaikštis soste. Piešta apie 1555 m. Vilniaus kapitulos aplinkoje | Iliustracija iš E. Rimšos knygos "Heraldika" (2004)

Anglų kalboje yra germaniškos kilmės žodis „king“ – būtent šiuo titulu anglai jau daugiau kaip 1000 metų vadina savo valdovą. Žodis „king“ yra tiesioginis senovės germanų (taip pat ir germanų skandinavų) žodžių „kung“, „koning“, „konung“, „kunig“, „kunigaz“, „koningaz“ kalbinis-etimologinis bei istorinis-prasminis atitikmuo.

Lietuvių kalboje šių žodžių pilnas atitikmuo yra senovinis lietuviškas titulas „kunigas“. Istoriškai jis (kaip ir germanų kalbose) reiškė ir valdovą, ir vyriausiąjį šventiką. Būtent tokiais ir buvo Lietuvos Valstybės valdovai iki krikšto. Tačiau po to, kada Lietuvą pakrikštijo, valdovo ir šventiko funkcijos „išsiskyrė“, ir lietuvių kalboje žodžiu „kunigas“ pradėjo vadinti katalikų šventikus, o valdovą pradėjo vadinti išvestiniu žodžiu „kunigaikštis“. Skaityti toliau

Šį vakarą „Init“ TV laidoje „Mūsų praeities beieškant“ – apie baltų kalbą (0)

Kalbininkas Arnoldas Piročkinas | Init.lt nuotr.

Spalio 13 d. 20.30 val. „Init“ televizija laidoje „Mūsų praeities beieškant“ kalbės apie ypatingą ir išskirtinį iš kitų aplinkinių tautų mūsų visuomenės poreikį – pasaulį apibūdinti maloninėmis-mažybinėmis sąvokomis.

Kalbėdami kasdienybėje savaja lietuvių kalba, net nepagalvojame, kad tebeišreiškiame senosios baltų visuomenės poreikį maloniai apibūdinti aplinkinius daiktus, artimus žmones pakviesti simpatiškais kreipiniais. Tai darome naudodamiesi mažybinėmis mūsų kalbos daiktavardžių formomis. Gatvėje staiga užkluptas praeivis net negali pasakyti žodžio neturinčio maloninės formos. Mes, tyrinėtojai, taip pat užtrunkame kol pasakome vieną ar kitą tokį daiktavardį. Pvz: dangus, lubos ir t.t. Skaityti toliau

A. Butkus, V. Butkienė. Kitaip nei lietuviai, latviai nepatyrė žeminimo ar kalbos ignoravimo (7)

K. Vanago nuotr.

Lietuviai ir latviai – dvi vienintelės likusios baltų tautos su dviem vienintelėmis valstybinėmis baltų kalbomis. Šį statusą kalbos gavo XX a. pradžioje, susikūrus nacionalinėms Lietuvos ir Latvijos respublikoms.

Tačiau lietuviams iki šiol problemiška atrodo jų etninė savivoka – dėl jos atsiradimo laiko ir pačios sąvokos tebevyksta istorikų, kalbininkų ir etnologų diskusijos, kuriose mėginama skaidyti lietuvio savimonę į baltiškąją (lietuviškąją) ir slaviškąją (baltarusiškąją, lenkiškąją). Toks lietuvio Skaityti toliau

Dieveniškėse įvyko tautinio jaunimo stovykla „Mūsų šaknys – Baltai“ (13)

Ugnies apeiga | LTJS nuotr.

Jau ketvirtus metus, liepos pabaigoje, Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga (LTS) sukvietė lietuvių ir latvių jaunimą į Dieveniškių kraštą, kur vyko stovykla „Mūsų šaknys – baltai“.

Stovyklos rengėjai sako, kad skirtingai nei 2011 ir 2012-ais metais, šiemet stovyklai nebuvo skirtas kultūros ministerijos finansavimas, tačiau nepaisant to — pavyko išlaikyti tokį patį aukštą stovyklos lygį. Stovyklos tikslas – per kultūrą, tiesioginį bendravimą, draugiškumą sustiprinti lietuviškas pozicijas probleminiame Vilniaus krašte, supažindinti jaunimą su baltų tikėjimu ir kultūra, stovyklos dalyviams suteikti antrosios baltų kalbos pradmenis. Skaityti toliau

Kas rašoma baltarusių vidurinėms mokykloms skirtoje mokymo priemonėje (30)

Baltarusių vid. mokykloms 6 klasei skirtas vadovėlisPrieš keliolika metų viename istorikų forume buvo skeptiškai pasakyta apie kalbininkų tvirtinimą, jog priešistoriniais laikais dideliuose plotuose į rytus nuo Lietuvos ir Latvijos, taigi visoje dabartinėje Baltarusijoje, yra gyvenę baltų kalbomis šnekantys žmonės; toks tvirtinimas net pavadintas viena iš hipotezių. Nežinau, ar ir dabar dar yra taip manančių istorikų. Jeigu yra, tai jiems turėtų būti gėda dėl savo nemokšiškumo.

Neseniai teko skaityti baltarusių kalba parašytą pagalbinę knygą iš istorijos Baltarusijos vidurinėms mokykloms, pavadintą Гiсторыя Белаpусi са старажытных часау да сярэдзiны XIII ct. (Baltarusijos istorija nuo senųjų laikų iki XIII a. vidurio – aut. vert.). Ji skiriama bendrojo lavinimo mokyklų, kuriose mokoma baltarusių kalba, Skaityti toliau

Nikolajus Kazanskis ir Vanda Kazanskienė – tai ir Lietuvai svarbūs vardai (2)

Prof. G.Blažienė, prof. N.Kazanskis, doc. V.Kazanskienė

Rugsėjo 14–16 d. LR Seime vyko garsiam rusų mokslininkui, baltų ir slavų kalbų bei senosios kultūros tyrinėtojui Vladimirui Toporovui (1928–2005) skirta konferencija „Baltai ir slavai: dvasinių kultūrų sankirtos“. Konferencijoje dalyvavo ir vienas žymiausių Rusijos klasikinės filologijos autoritetų, žymus filologas prof. akad. Nikolajus Kazanskis iš Sankt Peterburgo. Profesorius perskaitė pranešimą „Kaip įveikti lingvistinės rekonstrukcijos apribojimus (V. Toporovo patirtis)“, vadovavo konferencijos vakariniam posėdžiui, dalyvavo diskusijose, bet dėl didelio užimtumo dar tą patį vakarą turėjo išvykti atgal į Sankt Peterburgą. Išsamų pokalbį apie Vladimirą Toporovą teks atidėti kitam palankesniam kartui. Skaityti toliau

Babelio bokšte ieškant vietos baltų kalboms (II) (0)

Tarptautinėje Vilniaus knygų mugėje prof. Pietrui Ubertui Diniui nestigo gerbėjų, norinčių turėti kalbininko autografą2010 m. Baltijos šalių mokslų akademijų medaliu apdovanotas ir žymus italų kalbininkas baltistas, Pizos universiteto profesorius dr. Pietras Umbertas Dinis (Pietro Umberto Dini), pasižymėjęs istorinės gramatikos, baltų kalbų ryšių su kitomis indoeuropiečių kalbomis tyrinėjimais. Jis taip pat gilinasi į prūsų kalbos, senųjų lietuvių ir latvių kalbų paminklų problematiką, baltų kalbotyros istoriografiją. 2010 m. Italijoje pasirodė labai solidi kalbininko knyga „Aliletoescur: Linguistica baltica delle origini“, kuri turi didelę vertę visiems, kuriems rūpi lietuvių ir baltų kalbotyra. Tikėsimės, jog knyga bus išversta ir į lietuvių kalbą. Skaityti toliau

Babelio bokšte ieškant vietos baltų kalboms (I) (0)

Naujausios Pietro Umberto Dini knygos viršelis2010 m. lapkričio 4–5 d. Vilniuje vyko XII Baltijos šalių intelektinio bendradarbiavimo konferencija „Mokslas ir visuomenė“. Jos metu buvo įteikti Baltijos šalių mokslų akademijų medaliai trims Estijos, Latvijos, Lietuvos ir vienam Italijos mokslininkui – jų darbai pripažinti kaip ypač reikšmingi visam Baltijos regionui.

Medalis prof. habil. dr. Zigmui Zinkevičiui įteiktas už reikšmingą indėlį į baltistikos tyrimus ir tarptautinių ryšių stiprinimą Baltijos regione.  Skaityti toliau

Gimtoji kalba (5)

Kalba | Alkas.lt pav.

Kartu su pirmu oro įkvėpimu ir su pirmu motinos pieno lašu gavau gimtą kalbą. Kalbą, kuri yra viena seniausių kalbų pasaulyje. Ir ne tik aš ją gavau, bet ir tu, ir jūs… Tai turtas, kurio neįmanoma išmatuoti jokiais  pinigais, jokiais deimantais.

Mano viena draugė vokietė paprašė, kad aš ką nors pasakyčiau lietuviškai, o paskui pradėjo klausinėti ką reiškia vienas ar kitas žodis. Klausė ji manęs, klausė, o paskui, tiesiog su didžiausiu susižavėjimu, šūktelėjo: ” Dieve, kaip gražu! Kokia graži tavo kalba. Tu tiesiog nekalbi, o dainuoji. Nieko panašaus nesu savo gyvenime girdėjusi”. Ir tai buvo tikrai nuoširdūs žodžiai. Skaityti toliau