Žymos archyvas: „Baltų genas: mes ir senovės lietuvių mitai

„Baltų genas“: B. Jasiūnaitė apie lietuvių mitinį „valgiaraštį“ (audio) (1)

Birutė Jasiūnaitė | youtube.com stop kadras

Dvidešimt devintoje radijo laidoje „Baltų genas: mes ir senovės lietuvių mitai, legendos, simboliai“ Vilniaus universiteto, Baltistikos katedros profesorė dr. Birutė Jasiūnaitė pasakoja apie lietuvių valgių simboliką.

„Kiekvienas gyvas sutvėrimas, o žmonių fantazija dažnai suteikia šitiems visokiems veikėjams ir žmogaus pavidalą, valgyti tai nori! Viską jie valgo. Valgo jie duoną, valgo jie blynus, labai mėgsta košę, sriubą kartais. (…) Kada pradeda dabar šnekėti, kad kugelis ir cepelinai yra lietuvių tautinė virtuvė, tai man juokas ima,“ – sako B. Jasiūnaitė.

Skaityti toliau

„Baltų genas“: B. Jasiūnaitė apie dažniausiai mūsų tautosakoje sutinkamą mitinę būtybę (audio) (3)

Vėlinas. R. Petrausko kolekcija | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Dvidešimt aštuntoje radijo laidoje „Baltų genas: mes ir senovės lietuvių mitai, legendos, simboliai“ Vilniaus universiteto, Baltistikos katedros profesorė dr. Birutė Jasiūnaitė pasakoja apie dažniausiai mūsų tautosakoje sutinkamą mitinę būtybę.

„Yra velnias su vardu ir pavarde – Pilypas Pabalinis. Ir visokių kitokių. (…)
Sakykime, pasakoje yra velnių karalius vardu senis Žilis Kalnis Kaulis, trigubas toksai vardas. (…) Šitokie vardaivartojami, kad nereikėtų minėti tikrojo vardo. Tu paminėsi tikrąjį vardą, tu gali nukentėti. Tai čia vadinamieji eufemistiniai vardai, tikrojo vardo savotiški pakaitalai“,  – sako B. Jasiūnaitė. Skaityti toliau

„Baltų genas“: V. Džekčioriūtė-Medeišienė apie varles lietuvių tikėjimuose ir papročiuose (audio, video) (10)

Varlė | Alkas.lt, V. Vaiškūnaitės nuotr.

Dvidešimt septintoje radijo laidoje „Baltų genas: mes ir senovės lietuvių mitai, legendos, simboliai“ Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Sakytinės tautosakos skyriaus jaunesnioji mokslo darbuotoja, etnologė, doktorantė Vita Džekčioriūtė-Medeišienė pasakoja apie varlės mitinį įprasminimą lietuvių tikėjimuose ir papročiuose.

„Varlės gyvenimo žmogaus kūne vaizdinys yra dvejopas, žinoma,
susijęs su liaudies medicina – taip, kaip tradicinėje kultūroje buvo įsivaizduojamas žmogaus kūnas ir kaip buvo aiškinami Skaityti toliau

„Baltų genas“: V. Džekčioriūtė-Medeišienė apie mitinę grybų sampratą lietuvių kultūroje (audio) (0)

Žemaitijos NP nuotr.

Dvidešimt šeštoje radijo laidoje „Baltų genas: mes ir senovės lietuvių mitai, legendos, simboliai“ Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Sakytinės tautosakos skyriaus jaunesnioji mokslo darbuotoja, etnologė, doktorantė Vita Džekčioriūtė-Medeišienė pasakoja apie mitinę grybų sampratą lietuvių kultūroje.

„Grybai kartais tapatinami su žmonėmis. Įprastai tradiciniame pasaulėvaizdyje daugelis reiškinių mitologizuojami, pasitelkiant analogijas. Ta pati situacija yra su grybais – būtent dėl tų analogijų, dėl panašumų jie gretinami su žmogumi. Ir tas gretinimas geriausiai atsiskleidžia lietuvių liaudies mįslėse ir minklėse. Ant kojytės kepurytė. Kas?“ – sako V. Džekčioriūtė-Medeišienė.
Skaityti toliau

„Baltų genas“: M. Smetona apie vandens vaizdinį lietuvių sąmonėje (audio) (8)

am.lt nuotr.

Dvidešimt penktojoje radijo laidoje „Baltų genas: mes ir senovės lietuvių mitai, legendos, simboliai“ Vilniaus universiteto, Filologijos fakulteto Skaitmeninės filologijos centro lektorius Hum. m. dr. Marius Smetona etnolingvistiniu požiūriu aptaria vandens vaizdinį lietuvių sąmonėje. 

„Įdomus pastebėjimas: yra namų konceptas ir yra vandens. Namų konceptas turi visą mitologinę reikšmę išlaikęs, o vandens – nieko nebeturi šiuolaikinio žmogaus mąstysenoje. (…) Kadangi mes ritualų nebeturime, vandens nebegerbiame, jo nebesaugome, mes jį tik vartojam, Skaityti toliau

„Baltų genas“: I. Smetonienė apie lietuvių kalbą ir… garbę (audio) (7)

Irena Smetonienė | Alkas.lt nuotr.

Dvidešimt ketvirtojoje radijo laidoje „Baltų genas: mes ir senovės lietuvių mitai, legendos, simboliai“ Vilniaus universiteto, Lietuvių kalbos katedros profesorė dr. Irena Smetonienė pasakoja apie lietuvių kalbą ir garbę.

„Garbė – tai savivertės bei atsakomybės jausmas, kai žmogus jaučiasi įvertintas už savo gyvenimą, nuveiktus darbus, ir geras vardas, pelnytas visuomenėje už gerus ir nesavanaudiškus darbus, už dorą elgesį, dorą gyvenimą, aukštą moralę, už sąžiningumą, teisingumą, žodžio laikymąsi, pagarbą kitiems ir rūpestį kitais, už pasiaukojimą tėvynei, idėjai, kitų žmonių gerovei, patriotizmą ir didvyriškumą,“ – sako I. Smetonienė. Skaityti toliau

„Baltų genas“: Gintaro Beresnevičiaus atminimui (audio) (0)

Gintaras Beresnevičius | R.Jurgaičio nuotr.

Dvidešimt trečioji radijo laida „Baltų genas: mes ir senovės lietuvių mitai, legendos, simboliai“ skiriama religijotyrininko, etnologo, prozininko, publicisto, eseisto Gintaro Beresnevičiaus (1961–2006) atminimui.

G. Beresnevičius išleido 17 knygų, tarp jų – kelis mokslinius veikalus. Paskelbė apie 60 mokslinių straipsnių baltų religijų istorijos ir teorijos temomis, apie 500 publicistinių ir eseistinių straipsnių. Socialinio gyvenimo apybraižose rašė apie dabar jau visų keikiamą monopolijų įsigalėjimą, apie turtingų lietuvių aroganciją ir savo tautiečių išnaudojimą, apie globalizacijos iššūkius kraštui. Įdomus ir jo ironiškas žvilgsnis į glamūrinių žurnalų spausdinamus poniučių nusikalbėjimus. Skaityti toliau

„Baltų genas“: D. Vaitkevičienė apie ugnies vaizdinį mitiniame baltų pasaulėvaizdyje (audio) (1)

Šventa Ugnis | R.Pakerio nuotr.

Dvidešimt antroje radijo laidoje „Baltų genas: mes ir senovės lietuvių mitai, legendos, simboliai“  Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto, Sakytinės tautosakos skyriaus vyresnioji mokslo darbuotoja, humanitarinių mokslų dr. Daiva Vaitkevičienė pasakoja apie ugnies vaizdinį mitiniame baltų pasaulėvaizdyje.

„Galvojant apie dievybes, kurios susijusios su ugnimi, mes būtinai turime kalbėti ir apie Saulę, kuri yra Dangaus ugnis, ir apie žaibą, ir Aušrinę, bet ryškiausiai ugnis matosi Saulės, Perkūno ir Gabijos, šitų trijų dievybių, paveiksluose. (…) Ugnies ir vandens mitiniai deriniai – pirmiausia mane nustebino pats principas, kad mitinėje vaizduotėje yra linkstama derinti priešpriešas. Tai yra keistas dalykas, tarsiakibrokštas. (…) Manyčiau, kad tai atsiranda dėl Skaityti toliau

„Baltų genas“: D. Vaitkevičienė apie mitinę laimės sampratą (audio) (0)

dr. Daiva Vaitkevičienė | Alkas.lt nuotr.

Dvidešimt pirmoje radijo laidoje „Baltų genas: mes ir senovės lietuvių mitai, legendos, simboliai“  Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto, Sakytinės tautosakos skyriaus vyresnioji mokslo darbuotoja, humanitarinių mokslų dr. Daiva Vaitkevičienė pasakoja apie deivę Laimą.

„Deivė Laima arba laimės sąvoka siejasi su galva arba rankomis. (…) Žmonės, kurie susisieja apeiginiu būdu vieni su kitais, yra laimingesni, nes jie dalinasi (…). Toks yra laimės principas, nes ji dalinama daugėja,“ – sako D. Vaitkevičienė. Skaityti toliau

„Baltų genas“: V. Vaitkevičius apie legendines Lietuvos vietas (video) (15)

Vykintas Vaitkevičius | asmeninė nuotr.

Dvidešimtoje radijo laidoje „Baltų genas: mes ir senovės lietuvių mitai, legendos, simboliai“  Klaipėdos universiteto, Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas dr. Vykintas Vaitkevičius pasakoja apie legendines Lietuvos vieta.

„Legendų kilmė, tų, kurios yra knygoje („Lietuva. 101 legendinė vieta“ – red.), gana skirtinga. Vienos atsispiria į žinomus istorinius faktus, kitų kilmė yra pamiršti, atmesti arba į užmarštį jau patekę senoviniai papročiai (…). Ir jau ta visiškai gilioji senoji mitologija, kur milžinai, laumės, Aušrinė, Perkūnas, Saulė, kur tikrosios istorijos nėra ir Skaityti toliau

„Baltų genas“: V. Vaitkevičius apie Senovės lietuvių šventvietes (video) (3)

Vykintas Vaitkevičius | asmeninė nuotr.

Devynioliktoje radijo laidoje „Baltų genas: mes ir senovės lietuvių mitai, legendos, simboliai“  Klaipėdos universiteto, Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas dr. Vykintas Vaitkevičius pasakoja apie Senovės lietuvių šventvietes.

 „Šventviečių samprata bendrąja prasme lieka pastovi, ji paženklinta tam tikrais ženklais – dieviškais ženklais, kurie mažų mažiausiai rodo, kad tai dieviška vieta. (…) Tose vietose patiriama laimė – didelė, begalinė,“ – teigia V. Vaitkevičius. Skaityti toliau

„Baltų genas“: V. Savoniakaitė apie lietuvių audinių spalvas ir simbolius (audio) (1)

Žemaitės | lkc.lt nuotr.

Aštuonioliktoje radijo laidoje „Baltų genas: mes ir senovės lietuvių mitai, legendos, simboliai“  Lietuvos istorijos institutas, vyresnioji mokslo darbuotoja, Lietuvos istorijos instituto Etnologijos ir antropologijos skyriaus vedėja dr. Vida Savoniakaitė pasakoja apie apie lietuvių audinių spalvas ir simbolius.

„Senovėje sakydavo, kad „audiniai – tai moterų pinigai“… Iš tikrųjų audiniai parodo labai daug, kalba tiek apie visuomenės kultūrą, tiek apie visuomenės ekonomines galimybes. Galiausiai, ir daugelį gyvenimo būdo, kasdienybės kodų galime išskaityti,“ – teigia V. Savoniakaitė. Skaityti toliau

„Baltų genas“: V. Savoniakaitė apie lietuvybės simbolius ir jų įtaka šiuolaikinės visuomenės gyvenime (audio) (2)

Alkas.lt nuotr.

Septynioliktoje radijo laidoje „Baltų genas: mes ir senovės lietuvių mitai, legendos, simboliai“  Lietuvos istorijos institutas, vyresnioji mokslo darbuotoja, Lietuvos istorijos instituto Etnologijos ir antropologijos skyriaus vedėja dr. Vida Savoniakaitė dalijasi samprotavimais apie lietuvybės simbolius ir jų įtaka šiuolaikinės visuomenės gyvenime.

„Lietuvybės simboliai yra įvairių kultūros ženklų vienis, jie atspindi mūsų tautos savitumus… Norėčiau pabrėžti, kad lietuvybės simboliai siejasi su nacionalizmu, su tautiniais jausmais… Jie daugeliu atveju yra konstruojami… Simboliai ypatingai svarbūs žmonėms tam tikrais atgimimo laikotarpiais“, – teigia V. Savoniakaitė. Skaityti toliau

„Baltų genas“: J.Vaiškūnas apie etnokosmologiją (audio) (5)

Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt, A. Rasakevičiaus nuotr.

Penkioliktoje radijo laidoje „Baltų genas: mes ir senovės lietuvių mitai, legendos, simboliai“  muziejininkas, etnokosmologas, Senojo baltų tikėjimo bendrijos Romuva vaidila Jonas Vaiškūnas kalba apie senojo baltų tikėjimo nūdieną.

„Šiandien archeoastronomijos mokslas įrodė, kad daugelis senųjų šventyklų buvo ir observatorijos. (…) Stebėjimus, laiko skaičiavimus prižiūrėjo žyniai. (…) Etnografiniai tyrimai, atliekami daugelį metų, rodo, kad buvo žinoti įvairūs žvaigždynai: Šienpjoviai, Artojas su Jaučiais, Žirgas, Ožys, Jukštandis ir daug kitų…– sako J. Vaiškūnas.  Skaityti toliau

„Baltų genas“: J.Vaiškūnas apie senąjį baltų tikėjimą mūsų dienomis (audio) (73)

Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt, A. Rasakevičiaus nuotr.

Keturioliktoje radijo laidoje „Baltų genas: mes ir senovės lietuvių mitai, legendos, simboliai“  muziejininkas, etnokosmologas, Senojo baltų tikėjimo bendrijos Romuva vaidila Jonas Vaiškūnas kalba apie senojo baltų tikėjimo nūdieną.

„Sunaikink kalbą ir bus sunaikintas senasis tikėjimas. (…) Mūsų prigimtiniame tikėjime svarbūs dalykai – tai Darna ir Skalsa. Čia ne teiginiai, kaip elgtis arba ką daryti, bet vertybės, kurias nuolat reikia liudyti savo gyvenimu,“ – sako J. Vaiškūnas.  Skaityti toliau

„Baltų genas“: E. Jovaiša apie baltų visuomenę ankstyvaisiais viduramžiais (V–VI a.) (audio) (7)

Eugenijus Jovaiša | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Tryliktoje radijo laidoje „Baltų genas: mes ir senovės lietuvių mitai, legendos, simboliai“ Lietuvos edukologijos universiteto Istorijos fakulteto dekanas, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys, prof. dr. Eugenijus Jovaiša kalba apie baltų visuomenę ankstyvaisiais viduramžiais (V–VI a.).

„Tautinių valstybių kūrimosi procesas palietė ne tik Pirėnus, ne tik Vakarų Europą, bet buvo identiškas ir sinchroniškas mūsų (aisčių) gentyse. Aisčiai niekada nebuvo „uždara erdvė“. Juk daugelį dalykų mes išmokome, ir iš mūsų išmoko,“ – sako E. Jovaiša. Skaityti toliau

„Baltų genas“: E. Jovaiša apie baltų proistorės periodizavimo klausimus (audio) (1)

Eugenijus Jovaiša | LEU nuotr.

Dvyliktoje radijo laidoje „Baltų genas: mes ir senovės lietuvių mitai, legendos, simboliai“ Lietuvos edukologijos universiteto Istorijos fakulteto dekanas, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys, prof. dr. Eugenijus Jovaiša kalba apie baltų proistorės periodizavimą.

„Periodizavimo problema niekada nesibaigs. …Ne tik jos galiniai taškai keičiasi, bet keičiasi ir atskirų laikotarpių supratimo ribos, vidinis pasiskirstymas. …Mano nuomonė yra labai griežta ir aiški mums reikia mūsų tautos ir praeities vystymąsi matyti per savo visuomenės raidos prizmę, Skaityti toliau

„Baltų genas“: A.Girininkas apie neolito gyvybės ir mirties simbolius (audio) (1)

Akmens amžiaus amuletai iš Kretuono | Alkas.lt koliažas

Vienoliktoje radijo laidoje „Baltų genas: mes ir senovės lietuvių mitai, legendos, simboliai“  Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto, Istorijos ir archeologijos katedros, vyriausiasis mokslo darbuotojas prof. habil. dr. Algirdas Girininkas kalba apie Gyvybės ir mirties simbolius neolite Lietuvos teritorijoje.

„Gyvybė ir mirtis yra nenutrūkstamas procesas tiek žmonių gyvenime, tiek gamtoje. Jį atskirais priešistorės laikotarpiais žmonės įsivaizduodavo ir įprasmindavo skirtingai. Vienu svarbiausiu chtoniškojo pasaulio simboliu buvo gyvatė-žaltys, jam priklausė ir aptikti žuvies atvaizdai; su gyvybės ir mirties simbolika reikėtų sieti ir gintaro dirbinius.

Skaityti toliau

„Baltų genas“: R. Balsys apie pagoniškuosius lietuvių ir prūsų aukojimus (audio) (2)

Aukojimas | Alkas.lt nuotr.

Devintoje radijo laidoje „Baltų genas: mes ir senovės lietuvių mitai, legendos, simboliai“ Klaipėdos universiteto, Baltų filologijos katedros prof. dr. Rimantas Balsys pasakoja apie pagoniškuosius lietuvių ir prūsų aukojimus.

„Auka tai yra tai, kas pašvenčiama dievams arba mirusiems protėviams, arba tai, kas pasidalinama su dievais arba mirusiais protėviais. Ir čia svarbus yra ne tik tas momentas, kad mes prašome ar aukojame, bet tai yra tiesiog bendrystės dalykas arba bendravimas – mes esame, vadinasi, to paties rato, mes esame viena šeima​: aš, ​dievas, miręs protėvis​, sudarome amžinąjį ratą, kuris sukasi ir suksis, ir sukosi,“ – sako R. Balsys. Skaityti toliau

„Baltų genas“: R. Balsys apie XV–XVI amžių istoriniuose šaltiniuose minimų baltų dievų gausą (audio) (7)

Prūsų Romuva, pagal Kristoforą Hartknochą, 1684

Aštuntojoje radijo laidoje „Baltų genas: mes ir senovės lietuvių mitai, legendos, simboliai“ Klaipėdos universiteto, Baltų filologijos katedros prof. dr. Rimantas Balsys pasakoja apie XV–XVI amžių šaltiniuose fiksuojama dievų gausą.

„Gali būti, kad tai yra religijos nuosmukio rezultatas. Kada nebeatliekami ritualai legaliai ir bendruomeniškai, tai kiekvienas kaimas, kiekviena gyvenvietė ima tuos ritualus atlikinėti savarankiškai, individualiai, ir, tokiu būdu, tie patys dievai gali įgauti skirtingus vardus,“ – sako dr. R. Balsys. Skaityti toliau

„Baltų genas“: D.Razauskas apie baltų dievų panteoną (audio) (1)

Dievai. R. Petrausko kolekcija | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Septintoje radijo laidoje „Baltų genas: mes ir senovės lietuvių mitai, legendos, simboliai“ Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, Sakytinės tautosakos skyriaus vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Dainius Razauskas kalba apie baltų dievų panteono sampratą.

Ankstesnėje  laidoje D. Razauskas aptarė baltų mitinio pasaulėvaizdžio interpretaciją.

Pasak dr. D. Razausko graikiškos kilmės sąvoką panteonas lietuviškai turėtų būti verčiama „Visi Dievai“.

„XVI a. šaltiniai vardija tam tikrą sąrašą dievybių, kurias vadina „Visais Dievais“, bet jos akivaizdžiai nesudaro visų dievų, kadangi tarp jų net Perkūnas nepaminėtas – mūsų Skaityti toliau

„Baltų genas“: D. Razauskas apie baltų mitinio pasaulėvaizdžio interpretaciją (audio) (14)

Dainius Razauskas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Šeštoje radijo laidoje „Baltų genas: mes ir senovės lietuvių mitai, legendos, simboliai“ Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, Sakytinės tautosakos skyriaus vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Dainius Razauskas kalba apie baltų mitinio pasaulėvaizdžio interpretaciją.

„Mitinis pasaulėvaizdis yra vienintelė galimybė žmogui patirti būtį. Kiek aš galiu spręsti iš palyginimų, senovės lietuvių, baltų mitinis pasaulėvaizdis ne ką tesiskyrė nuo kitų tautų. Iš viso, turėdamas mintyje branduolinę esmę,  o ne smulkmenas, pasakyčiau, kad pasaulyje tėra vienas mitinis pasaulėvaizdis, jokio kito nėra ir niekada nebuvo, “ – teigia D. Razauskas. Skaityti toliau

„Baltų genas“: S.Juknevičius apie mitų reikšmę formuojant tapatybę (audio) (1)

Alkas.lt nuotr.

Penktoje radijo laidoje „Baltų genas: mes ir senovės lietuvių mitai, legendos, simboliai“  dr. Stanislovas Juknevičius kalba apie mitų reikšmę formuojant tapatybę.

„Tapatybės matmenys – kalba, istorinė atmintis, dabartiniai papročiai ir tradicijos bei tautai būdinga kolektyvinė pasąmonė – nulemia grupinės tapatybės formavimąsi ir sklaidą. (…) tauta egzistuoja tol, kol egzistuoja jos būtį paaiškinantys, pateisinantys ir pagrindžiantys mitai,“ – sako dr. S. Juknevičius.

Pirmąją ciklo laidą, kurioje dr. N. Laurinkienė kalba apie mito ryšį su tautosaka klausykite ČIA. Skaityti toliau

„Baltų genas“: S. Juknevičius apie simbolius ir archetipus, būdingus kolektyvinei lietuvių pasąmonei (I) (audio) (1)

Vytauto Musteikio skulptūra „Žaltys Saulės saugotojas“ | V. Musteikio nuotr.

Trečioje radijo laidoje „Baltų genas: mes ir senovės lietuvių mitai, legendos, simboliai“  apie simbolius ir archetipus, būdingus kolektyvinei lietuvių pasąmonei, kalba filosofas dr. Stanislovas Juknevičius.

Pirmąją ciklo laidą, kurioje dr. N. Laurinkienė kalba apie mito ryšį su tautosaka klausykite ČIA.

Antrąją laidą apie žalčio ir gyvatės įvaizdžius senojoje baltų kultūroje klausykite ČIA.

Klausykite naujausios laidos garso įrašo: Skaityti toliau

„Baltų genas“: N.Laurinkienė apie žalčio ir gyvatės įvaizdžius senojoje baltų kultūroje (audio) (10)

Segė | Alkas.lt nuotr.

Radijo stotis tęsia naują radijo laidų ciklą „Baltų genas: mes ir senovės lietuvių mitai, legendos, simboliai“.

Pirmojoje ciklo laidoje Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Sakytinės tautosakos skyriaus vyr. mokslo darbuotoja dr. Nijolė Laurinkienė pasakojo apie mito ryšį su tautosaka. Antroje ir trečiojoje laidoje N. Laurinkienė kalba apie gyvybės jėgos ir gyvybės atsinaujinimo simbolių – žalčio ir gyvatės įvaizdžius senojoje baltų kultūroje.

Klausykite laidos garso įrašo: Skaityti toliau

„Baltų genas“: N.Laurinkienė apie mito ryšį su tautosaka (audio) (27)

Dr. Nijolė Laurinkienė | asmeninė nuotr.

Radijo stotis gegužės 21 d. pradėjo transliuoti naują radijo laidų ciklą „Baltų genas: mes ir senovės lietuvių mitai, legendos, simboliai“.

Pirmojoje ciklo laidoje Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Sakytinės tautosakos skyriaus vyr. mokslo darbuotoja dr. Nijolė Laurinkienė pasakoja apie mito ryšį su tautosaka, apie paslaptingos gyvybės jėgos ir gyvybės atsinaujinimo simbolius – žalčio, gyvatės įvaizdžius senojoje baltų kultūroje.

Klausykite laidos garso įrašo: Skaityti toliau

Šį savaitgalį prasideda naujas radijo laidų ciklas „Baltų genas: mes ir senovės lietuvių mitai, legendos, simboliai“ (36)

baltu_genasGegužės 21 d., 14 val. pradedamas transliuoti naujas radijo laidų ciklas „Baltų genas: mes ir senovės lietuvių mitai, legendos, simboliai“, kurio pirmoji laida radijo „Extra FM“ programoje bus transliuojama šį šeštadienį (kartojama sekmadienį, tuo pačiu laiku).

Kiekvienas anksčiau ar vėliau pagalvojame apie tai, kodėl mes tokie, o ne kitokie, apie savo gyvenimo prasmę, mus supančio pasaulio duotybes, tvarką ir pasikeitimus. Ir tada pradedame ieškoti atsakymų. Skaityti toliau