Žymos archyvas: baltistas

Mirė pasaulinio garso kalbininkas, semiotikas, antropologas Viačeslavas Ivanovas (video) (1)

 Vičeslavas Ivanovas (1929-2017) | philologist.livejournal.com nuotr.

Eidamas 89-uosius metus Los Andžele mirė garsusis Rusijos kalbininkas, semiotikas, antropologas, filologijos mokslų daktaras, akademikas, mąstytojas pažinojęs Maksimą Gorkį, draugavęs su Borisu Pasternaku – Viačeslavas Ivanovas (Вячеслав Иванов) (1929-08-21 – 2017 -10-07).

V. Ivanovas buvo vieno žymiausių pasaulio baltistų Vladimiro Toporovo bendražygis, kurio mokslinių interesų akiratyje visada buvo baltistika ir Lietuva. Slavistikos institutas, kuriame  1961-1989 m. darbavosi V. Ivanovas  Lietuvoje išgarsėjo kaip baltistikos židinys Maskvoje būtent V. Toporovo ir V. Ivanovo vardų dėka. Skaityti toliau

J. Saboliaus filmo „Po 450 metų. Mažvydas“ peržiūra M.Mažvydo bibliotekoje (0)

Filmas apie Mazvydo knygaRugsėjo 8 d. 12 val. M . Mažvydo nacionalinės bibliotekos „Kino klubas“ (Kino salė, V a.) kviečia kartu minėti Tarptautinę raštingumo dieną. Šią dieną minimi ir pagerbiami tie, kurie puoselėjo raštingumą pasaulyje, ir visi mokytojai, kurie dabar moko kitus. Tokiai ypatingai progai pasirinktas išskirtinis filmas. Tai prieš 20 metų Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) sukurtas dokumentinis filmas apie Martyną Mažvydą. „Broliai seserys, imkit mane ir skaitykit, ir tatai skaitydami permanykit“, – šiais M. Mažvydo parašytais žodžiais prasideda LRT prodiuserio, režisieriaus Juozo Saboliaus filmas „Po 450 metų. Mažvydas“. Skaityti toliau

Mirė garsus baltistas Alfredas Senas (video) (0)

alfredas-senas-wikipedia-nuotr

Kovo 8 d. eidamas 84-uosius metus mirė lietuvių–šveicarų kilmės JAV mokslininkas, baltistas, Lietuvos mokslų akademijos užsienio narys, vienas žymiausių Lietuvos XX-o amžiaus istorijos tyrinėtojų Alfredas Erichas Senas (Alfred Erich Senn).

A. Senas gimė 1932 m. balandžio 12 dieną, o jo tėvas – taip pat garsus baltistas, filologas, leksikografas šveicarų kalbininkas prof. Alfredas Senas (1899–1978 m.). A. E. Seno motina – lietuvė Marija Eva Vedlugaitė.

Į JAV jo tėvai persikėlė 1930 metais. A.E. Sennas gimė jau JAV, Medisono mieste. Augęs lietuviškai kalbančioje šeimoje, vėliau savo mokytojais turėjo Vincą V. Krėvę-Mickevičių bei Antaną Salį. Skaityti toliau

Netekome žymaus baltisto Simo Karaliūno (11)

Simas Karaliūnas (1936–2015) | savastis.lt nuotr.

Lapkričio 28 d. eidamas 80-uosius mirė vienas žymiausių lietuvių baltistų, etimologų ir sociolingvistų profesorius habilituotas daktaras Lietuvos mokslo premijos laureatas, profesorius Simas Karaliūnas (1936-2015).

S. Karaliūnas tyrė baltų kalbų istoriją bei jų santykius su kitomis indoeuropiečių kalbomis, ne vienerius metus nagrinėtų baltų tautovardžių tyrimus mokslininkas apibendrino paskutiniajame veikale „Baltų etnonimai“.

S. Karaliūnas  gimė 1936 m. sausio 20 d. Vaineikiuose, Joniškio rajone, buvusioje Žiemgaloje. Nuo 1962 m. dirbo Lietuvių kalbos institute. 1996–2003 m. vadovavo Vytauto Skaityti toliau

Prof. Alvydo Butkaus knygos „Baltiškos impresijos“ pristatymas (4)

A.Butkaus knygos „Baltiškos impresijos“ viršelio dalisBalandžio 11 d., ketvirtadienį, 17 val. Istorinėje Prezidentūroje vyks VDU profesoriaus, Letonikos centro vadovo Alvydo Butkaus naujausios knygos „Baltiškos impresijos“ pristatymas. Kartu su Letonikos centro jaun. mokslo darbuotoja Kristina Vaisvalavičiene autorius dalinsis mintimis apie Lietuvos ir Latvijos tarpusavio santykius, santykius su didžiosiomis kaimynėmis, Baltijos šalių vadavimąsi iš sovietinio kultūrinio ir kalbinio palikimo, gyventojų mentaliteto europėjimą, Rusijos pastangas išlaikyti kalbinę, politinę bei ideologinę įtaką Baltijos šalyse, istorijos interpretacijos skirtumus.

Diskusiją nuspalvins smuikininkė Lijana Žiedelytė.

Knygos autorius Alvydas Butkus (g. 1950 m. Kaune) – Lietuvos kalbininkas, Skaityti toliau

J.Keleras. Di­džia­jam Pan­bal­tis­tui – su mei­le ir be la­šo ne­gan­dos (0)

Pėteris Brūveris | J.Kelero nuotrauka

Pė­te­ris, taip jį va­din­da­vau ir at­min­ty­je te­be­va­di­nu, nors Vla­das Bra­ziū­nas pas­ta­rai­siais me­tais ret­sy­kiais su­niurgz­da­vo, kad tai­syk­lin­gai de­rė­tų jį va­din­ti Pė­te­ru. Vi­sai ga­li­mas daik­tas, ta­čiau tai per vė­lu vi­sais at­žvil­giais – ir Di­džio­jo Pan­bal­tis­to ne­bė­ra, ir ma­no at­min­tis at­si­sa­ko per­krau­ti sa­vo kie­tą­jį (ar minkš­tą­jį) dis­ką. Są­mo­nė pa­vy­džiai sau­go Pė­te­rio vei­dą, ju­de­sius, kal­bė­ji­mą, juo­ką, ypač jam rim­čiau įka­lus, o Pė­te­ro ne­pri­si­leis­tų nė per žings­nį. Ne­pa­ži­no­jau to­kio, Vla­dai. O tas, pa­ži­no­ta­sis, pir­mą­syk pa­si­ro­dė Vil­niaus ho­ri­zon­te ko­kiais 1984-ai­siais: Vai­do­tas Dau­nys, Jau­nų­jų ra­šy­to­jų sek­ci­jos pir­mi­nin­kas, Skaityti toliau