Žymos archyvas: baltiškos šventės

L. Balsienė. Vėlinės ar Helovynas? (9)

Moliūgas | wikipedija.org nuotr.

Pastaruoju metu Lietuvoje vis daugiau jaunimo spalio 31 dieną ima švęsti siautulingą ir bauginančią Helovyno šventę. Nieko nuostabaus, nes apie ją sukurta daug kino filmų, intriguojančiai pasakoja užsienio televizijos. Lietuviai panašiai siaučia per Užgavėnes. Gal viskas būtų ir gerai, bet šiuo rudens laikotarpiu lietuviai mini Vėlines, kurios yra susikaupimo, rimties, tylos metas.

Garbinantieji Helovyną patys nežino, ką švenčia; žino tik tiek, kad reikia apsirengti kuo baisesniu padaru, šėlti, gąsdinti aplinkinius, prašyti saldainių. Išties Helovynas ir Vėlinės yra skirtingos šventės, turinčios skirtingą kilmę bei prasmę. Skaityti toliau

Palangoje bus švenčiama Baltų vienybės diena (0)

Palanga.lt nuotr.

Baltų vienybės diena – tradicinė šventė, kurios tikslas yra populiarinti glaudžius latvių ir lietuvių tautų bei valstybių ryšius, rugsėjo 23 d. visus neabejingus baltų kalboms, kultūrai bei papročiams sukvies į Palangą.

Iki tarpvalstybiniu lygiu minimos šventės likus mėnesiui, kurorto kultūros darbuotojams rūpesčių netrūksta – nors šventinė programa jau parengta, vis dėlto, kaip teigė Palangos miesto savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėjas Robertas Trautmanas, Skaityti toliau

Siūloma įteisinti Vėlines, kaip šventę (3)

Vėlinės | V. Daraškevičiaus nuotr.

Seimo nariai Edvardas Žakaris, Alma Monkauskaitė ir Edmundas Jonyla įregistravo Darbo kodekso 162 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą, kuriuo siūloma lapkričio 2-ąją – Vėlines – įteisinti kaip švenčių dieną.

Siūlymas pateiktas, atsižvelgiant į Etninės kultūros globos tarybos (toliau – EKGT) kreipimąsi.

EKGT ekspertų nuomone, Vėlinių paskelbimas nedarbo diena sudarytų palankesnes sąlygas Lietuvos žmonėms toliau puoselėti mūsų kultūrai išskirtines mirusiųjų pagerbimo tradicijas ir užtikrinti Lietuvos įsipareigojimą įgyvendinti Nematerialaus kultūros paveldo konvenciją. Skaityti toliau

V. Rutkūnas. Lietuvių nacionalinis charakteris ir alkoholis (80)

rutkunas-asmen-nuotr

Po antro pasaulinio karo subombarduota, kapituliavusi, palaužta Japonija, šalis, turinti labai menkus požeminius naudinguosius išteklius, nuolat niokojama žemės drebėjimų ir talžoma cunamio bangų, regis, buvo pasmerkta visiškam žlugimui ar geresniu atveju ilgam merdėjimui. Tačiau įvyko stebuklas – Japonija per stebėtinai trumpą laiką – du dešimtmečius, tapo klestinčia šalimi, antrąja ekonomika pasaulyje. Tai įvyko todėl, kad japonai atliko išsamų savo nacionalinio charakterio tyrimą – iškapstė gelmines japonų savybes, ir sugalvojo, kaip jas pakreipti tautos ir šalies suklestėjimui.

O koks mūsų lietuvių nacionalinis charakteris? Kuo mes garsėjame? Statistika rodo, kad pasaulyje pirmaujančias vietas užimame savižudybėmis ir išgertu alkoholio kiekiu. Skaityti toliau