Žymos archyvas: Baltijos pažangių technologijų institutas

„Mokslo sriuba“: Lietuvoje pagaminti degalai naudojami ir Vokietijoje (0)

„Mokslo sriuba“: Lietuvoje pagaminti degalai naudojami ir Vokietijoje | LRT nuotr.

Gamykla Mažeikių rajone, yra strategiškai svarbus objektas, aprūpinantis visą Baltijos regioną naftos produktais. Tačiau didžioji pagaminamų degalų dalis eksportuojama į užsienį.

„Per parą mes pakraunam 450 vagonų, tai reiškia, pakrauname dešimt traukinių“ – sako „ORLEN Lietuva“ specialistas Viktoras Vasilavičius. Lietuviški degalai naudojami tokiose šalyse kaip Vokietija, Prancūzija, Didžioji Britanija ir daugelyje kitų. Pagaminti reaktyviniai degalai lėktuvams naudojami įvairiausiuose pasaulio oro uostuose. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: vieta, kur Saulė pakyla ir nusileidžia tik kartą metuose (video) (0)

„Mokslo sriuba“: vieta, kur Saulė pakyla ir nusileidžia tik kartą metuose | LRT nuotr.

Antarktidos klimatas – šalčiausias visoje Žemėje. Vidutinė šio žemyno temperatūra siekia net minus 40 laipsnių Celsijaus, o žiemą neretai nukrenta ir dar žemiau.

Net ir naktis ten trunka ištisus šešis mėnesius – tiek laiko Pietų ašigalyje Saulė nepakyla virš horizonto.

Būtent dėl savo atšiaurumo ir nuošalumo Antarktida yra puiki vieta moksliniams tyrimams atlikti. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: kada važinėsime autonominiais automobiliais? (2)

„Mokslo sriuba“: kada važinėsime autonominiais automobiliais? | LRT nuotr.

Žmonės daugybę savo laiko praleidžia prie automobilio vairo – važiuodami į darbą, keliaudami aplankyti draugų, įstrigę transporto kamščiuose.

O jeigu nebereikėtų sukti galvos dėl automobilio valdymo ir važiuodami galėtumėte užsiimti kokia nors įdomesne veikla? Jau netrukus savivaldžių automobilių dėka tai taps įmanoma.

Įvairiose pasaulio šalyse transporto priemonių gamintojai Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: Pažintis su šalčiausiu mūsų planetos žemynu (video) (0)

Pietiniame mūsų planetos ašigalyje esanti Antarktida – tai mažiausiai apgyvendintas, šalčiausias, labiausiai vėjuotas ir mažiausiai ištyrinėtas žemynas.

Beveik visą jį dengia storas sniego ir ledo sluoksnis. Nepaisant nepaprastai atšiaurų sąlygų, Antarktidoje gyvena šalčio nebijantys ruoniai, pingvinai ir… keli tūkstančiai žmonių. Visi šie žmonės – mokslininkai.

Nuošalioji Antarktida buvo atrasta tik 1820 m. ir nuo to laiko joje pradėtos rengti ekspedicijos, neretai pareikalavusios ir žmonių gyvybių. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: Astravo atominė elektrinė – pavojingas statinys prie pat Lietuvos sienos (0)

Atominė elektrinė – tai labai sudėtingas ir daugybę sistemų turintis elektros gamybos įrenginys, kuriam pagaminti ir surinkti reikalinga itin aukšta darbo kultūra.

Deja, arti Lietuvos sienos kylančios Astravo AE statybos vyksta su trikdžiais. Apie Astravo AE keliamus pavojus, kviečiame žiūrėti antrąją elektrinei skirtą „Mokslo sriubos“ laidą.

Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: kaip Lietuvoje perdirbama nafta? (video) (1)

„Mokslo sriuba“: kaip Lietuvoje perdirbama nafta? | LRT.lt nuotr.

Savo kasdienybę sunkiai įsivaizduotume be benzino, asfaltuotų kelių, dantų pastos, dažų, plastikinių pakuočių, sintetinių drabužių. Ką bendro turi šie mums įprasti gaminiai?

Ogi visiems jiems pagaminti naudojami naftos produktai, gaunami naftos perdirbimo metu. Pasaulyje yra daugiau nei 600 naftos perdirbimo gamyklų, o vieną iš jų galime rasti ir mūsų šalyje.

Skaityti toliau

„Moterys moksle“: Kas sukūrė pirmąją kompiuterio programą? (video) (1)

Ada Lovelace | LRT nuotr.

Kaip atrodytų mūsų kasdienybė, jei kompiuteriu tegalėtume atlikti matematinius veiksmus, o štai naršyti internete ar žiūrėti filmus būtų neįmanoma? Juk kompiuterio pavadinimas kilęs iš žodžio, reiškiančio „skaičiuoti“ (angl. compute).

Taip ir būtų jis tik tam iki šiol ir skirtas, jei ne keletas genialių žmonių, kurie įžvelgė šiame prietaise gerokai didesnį potencialą. Tarp jų buvo ir Ada Loveleis (Ada Lovelace) – pirmoji programuotoja pasaulyje, gyvenusi laikais, kai kompiuteriai dar net nebuvo sukurti. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: Kokį pavojų Lietuvai kels Astravo atominė elektrinė? (0)

„Mokslo sriuba“: kokį pavojų Lietuvai kels Astravo atominė elektrinė? | LRT.lt nuotr.

Baltarusija vos už 23 kilometrų nuo Lietuvos sienos stato Astravo atominę elektrinę. Kadangi didelės avarijos atveju galėtų būti užteršta milžiniška teritorija, šis projektas mūsų šalyje kelia itin didelį nerimą. Ką apie jo keliamus pavojus mano Lietuvos mokslininkai ir specialistai?

Prieš statant atominę elektrinę, svarbu atlikti detalius geologinius tyrimus. Jų tikslas – apskaičiuoti, kokio intensyvumo žemės drebėjimai gali įvykti būsimos elektrinės vietoje. Tuomet inžinieriai gauna užduotį numatyti, koks turėtų būti statinio stiprumas, kad net didžiausi įmanomi žemės drebėjimai nekeltų jam pavojaus. Skaityti toliau

„Moterys moksle“: Kokią reikšmę turėjo pirmųjų astronaučių skrydžiai į kosmosą? (video) (0)

„Moterys moksle“: kokią reikšmę turėjo pirmųjų astronaučių skrydžiai į kosmosą? | Mokslosriuba.lt nuotr.

Praėjus vos dvejiems metams po pirmojo žmogaus, Jurijaus Gagarino, skrydžio į kosmosą, jo pėdomis pasekė ir Valentina Tereškova. Po dar dviejų dešimtmečių kosmose pabuvojusių moterų sąrašą papildė Svetlana Savickaja ir Selė Raid (Sally Ride). Kaip joms tai pavyko? Koks pirmųjų astronaučių indėlis į kosmoso tyrimus? O į mūsų visuomenę?

Pirmųjų astronaučių biografijos labai skirtingos. Valentina Tereškova buvo tekstilės fabriko Sovietų Sąjungoje darbuotoja, turinti šiek tiek šuolių su parašiutais patirties. Skaityti toliau

Dirbtinis protas vaizduotės spąstuose – jis bus kitoks nei tikimės (0)

Tomas Krilavičius | Pranešimo autorių nuotr.

Spalio 12-13 dienomis, Ūkio ministerijos ir Mokslo naujovių ir technologijų agentūra (MITA) rengia Vilniaus naujovių susirinkimą –Naujovių dreifas (Innovation Drift).

Naujovių savaitės metu vykstantis renginys apmokamas Europos sąjungos regioninės plėtros fondo lėšomis. Vienas didžiausių Baltijos jūros regione vykstančių renginių ateities tema šiemet atveš daugiau kaip penkiasdešimt mokslininkų, verslininkų ir futurologų, pristatysiančių naujausias naujoves bei jų keliamus iššūkius. Skaityti toliau

Europos tyrėjų naktyje – minios mokslo gerbėjų, besidominčių ateities sumanymais (0)

Europos tyrėjų naktyje – minios mokslo gerbėjų, besidominčių ateities sumanymais | Kilimas Arts nuotr.

Futurologija – tokią temą šiemet mokslo gerbėjams iš visos Lietuvos pristatė „Tyrėjų nakties“ rengėjai. Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Molėtų ir kitų Lietuvos miestų gyventojai, turėjo galimybę sudalyvauti daugiau nei 250 nemokamų mokslo renginių, kuriuos prižiūrėjo daugiau nei 280 mokslininkų iš pagrindinių šalies aukštojo mokslo įstaigų.

„Šiemet, mokslo gerbėjai buvo kviečiami susipažinti su naujausiais Lietuvos bei pasaulio futurologų sumanymais, pamatyti mokslininkų bei paprastų žmonių bendradarbiavimo pasiekimus, Skaityti toliau

Renginyje „Tyrėjų naktis“ – bus apžvelgta mokslo ateitis (0)

Įvyks renginys – „Tyrėjų naktis“, kuriame bus apžvelgiama mokslo ateitis | Rengėjų nuotr.

Rugsėjo 29 d., kaip ir kiekvienais metais, Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Molėtuose ir kitose Lietuvos vietose, vyks mokslo renginys  – „Tyrėjų naktis“. Renginio metu, mokslo megėjų lauks daugiau nei 250 nemokamų renginių bei pažintis su futurologija ir ateities mokslo pasauliu. „Šiais metais, žengiame dar toliau – tyrinėsime, kaip atrodys ateities mokslo pasaulis bei susipažinsime su garsiausiais Lietuvos bei pasaulio futurologų sumanymais“, Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: lietuvių kalba paaiškina kitų pasaulio kalbų kilmę (video) (0)

lietuviu-kalbos-zodynai_mokslosriuba-lt

Jungtinės Tautos įvardija, jog pasaulyje šiuo metu yra 195 šalys, tačiau kalbų esama kelis kartus daugiau – apie 5-7 tūkstančius. Mūsų protėviai tarpusavyje mintis ir jausmus atskleisdavo gestais, veido išraiškomis bei emociniais sušukimais. Galbūt skambės neįtikėtinai, tačiau kalbos užuomazgas Homo sapiens sukūrė tik prieš maždaug 100 tūkstančių metų. Dėl genų mutacijų pasikeitė žmogaus gerklų struktūra ir tai leido aiškiau artikuliuoti. Pirmieji žmonijos žodžiai buvo susiję su gamtos pavadinimais ir giminystės ryšiais. Skaityti toliau

„Įdomioji inžinerija“: prisijaukintas džinas vardu Rezonansas (video) (0)

„Įdomioji inžinerija“ | rengėjų nuotr.

Kaip žmogus savo balsu gali sudaužyti stiklus, taures, lėkštes ir langus? Ką bendro turi garsas su griūnančiais tiltais? Ar garsai gali išvaryti žmogų iš proto? Kas per demoniška galia priverčia laivų įgulas palikti laivus? Nuo šių klausimų savo tyrimą pradeda antrosios „Įdomiosios inžinerijos“ vedėjai, atskleisdami šio nematomo kaltininko vardą – Rezonansas.

Rezonansas pasižymi griaunančia jėga, bet ne tik. Žmonėms pavojingesnis yra žemų dažnių garso – infragarso – rezonansas. Skaityti toliau

Rekordinis skaičius „Tyrėjų nakties“ renginių: nuo apsilankymų šalies strateginiuose objektuose iki raketų gamybos (2)

Tyrėjų naktis | tyrejunaktis.lt nuotr.

„Tyrėjų naktis“ šiemet padės atverti duris į mokslo pasaulį rekordiniu renginių skaičiumi – jau šį penktadienį, rugsėjo 25 dieną – siūlydama pasirinkti iš daugiau kaip 300 pačių įvairiausių veiklų aukštosiose mokyklose, mokslinių tyrimų laboratorijose, viešosiose miestų erdvėse, kavinėse, muziejuose ir Nacionalinėje dailės galerijoje.

Be jau tradiciniais tapusių diskusijų, atvirų paskaitų, apsilankymų laboratorijose ar itin didelio susidomėjimo Skaityti toliau

„Mokslo pieva“ – galimybė studentams dirbti kartu su patyrusiais dėstytojais bei mokslininkais (0)

mokslopieva.lt nuotr.

Sausio 27 dieną pradedamas vykdyti ilgalaikis projektas „Mokslo pieva“. „Mokslo pieva“ – tai atvira kūrybai tyrimų ir mokymosi erdvė, kurioje tarpdisciplininės studentų grupės kartu su jaunais entuziastingais dėstytojais bei patyrusiais mokslininkais atliks tyrimus, sprendžiančius realias, daugeliui aktualias problemas.

„Projekto metu vyresniųjų kursų bakalauro ir magistro programų studentai kviečiami mokytis to, ko paprastai neišmokstama 100 ar 200 studentų talpinančiose auditorijose. Čia mokymasis bus kitoks: tai bus mokymasis Skaityti toliau

Finansuojama vis daugiau mokslo populiarinimo renginių (1)

mokslopopuliarinimas.lt nuotr.

Moksline veikla užsiimančios ir ją norinčios populiarinti įstaigos sulaukė finansinės paramos. Socialinių inovacijų institutas kartu su partneriais atrinko dvidešimt renginių finansavimo paraiškų. Kaip ir pirmajame etape, kiekvienai iš jų bus skirta iki 16 tūkstančių litų. Konkurso rengėjai pastebi, kad šįkart didesnio dėmesio sulaukė ne tik valstybiniame sektoriuje, bet ir įmonėse vykdomi moksliniai tyrimai bei technologijų plėtra.

Projektu siekiama didinti visuomenės susidomėjimą Lietuvoje atliekamais moksliniais tyrimais ir gerinti mokslininkų gebėjimus pristatyti savo tiriamuosius darbus. Skaityti toliau

Interneto TV laida „Mokslo sriuba“ kviečia pažinčiai su Tarptautine kosmine stotimi (II) (video) (0)

Mokslo sriuba_Kosmine_stotisTurėti galimybę dirbti laboratorijoje be gravitacijos – tikras įdomumas ir keistumas. Žemėje pastatyti tokį tyrimų centrą, kuriame galima būtų išjungti žemės trauką – tai būtų tarsi iš fantastikos srities. Dėl to, Tarptautinė kosminė stotis yra unikali laboratorija, kurioje paleista stiklinė nenukrenta ant grindų ir nesudūžta, visi daiktai yra besvoriai, viskas, kas nepritvirtinta, skraidžioja sau tarsi tai būtų sapno pasaulis.

Kokia yra šios kosminės stoties prasmė? Kam ji pastatyta? Ką joje veikia kosmonautai? Ar tai yra mokslo šviesos, ar pinigų švaistymo stotis? Visa tai pabandė išsiaiškinti ir atsakyti jaunieji „Mokslo sriubos“ kūrėjai. Skaityti toliau

Interneto TV laida „Mokslo sriuba“ kviečia pažinčiai su Tarptautine kosmine stotimi (I) (video) (0)

Net jei ir būtume supervalstybė, kosmoso tyrimai yra tokie brangūs, kad gali labai greitai nusausinti biudžetą. Tą supratę mokslininkai ir politikai nusprendė, kad reikia susivienyti ir apjungus pajėgumus pastatyti bendrą Tarptautinę kosminę stotį. 15 didžiųjų valstybių džiaugsmingai pasirašė sutartis ir išreiškė savo valią už šviesią mokslo ir technologijų ateitį. Įspūdingos statybos prasidėjo 1998 m.

„Kokiu būdu virš žemės buvo iškelta virš 450 tonų konstrukcijų ir gausybė technikos? Kiek visa tai kainavo? Skaityti toliau