Žymos archyvas: Baltijos pažangių technologijų institutas

„Mokslo sriuba“: kokie lobiai slypi Valdovų rūmų teritorijoje? (video) (0)

„Mokslo sriuba“: kokie lobiai slypi Valdovų rūmų teritorijoje? | LRT nuotr.

Sklinda legendos, kad netoli tos vietos, kur Vilnia įteka į Nerį, Šventaragio slėnyje, kadaise medžiodavo kunigaikštis Gediminas. Susapnavęs milžinišką geležinį vilką, jis nusprendė ten įkurti lietuvių žemių sostinę Vilnių. Jau beveik 30 metų šiose legendomis apipintose vietose vyksta archeologiniai tyrimai – mokslininkai siekia išsiaiškinti, kas gi iš tikrųjų vyko mūsų sostinės praeityje.

Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje, ten, kur dabar įsikūrę Valdovų rūmai ir Katedra, žmonių būta nuo senų laikų – tai patvirtina archeologiniai radiniai iš geležies ir net akmens amžiaus. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: Susipažinkime su trečiuoju Lietuvos kosminiu palydovu (video) (0)

„Mokslo sriuba“: susipažinkime su trečiuoju Lietuvos kosminiu palydovu | LRT nuotr.

Šiuo metu orbitoje skrieja trečiasis Lietuvos kosminis palydovas – Lituanica SAT–2. Šį nuostabų palydovą su raketiniu varikliu sukūrė Nanoavionikos komanda bei Vilniaus universitetas. O ši laida – tai ankstesnės „Mokslo sriubos“ tęsinys.

Mokslininkai nori pažinti mūsų planetos atmosferą ir suprasti joje vykstančius reiškinius. Ištirti žemutinius sluoksnius nėra sudėtinga – galime naudoti lėktuvus ar helio pripildytus meteorologinius balionus. Tačiau paprasti būdai pasibaigia sulig 40 kilometrų aukščiu. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: lietuviai kuria mažų molekulių enciklopediją (video) (0)

„Mokslo sriuba“: lietuviai kuria mažų molekulių enciklopediją | LRT nuotr.

Susipažinkime su tyrėju, kuris pasipiktinęs esama padėtimi savo srityje nenuleido rankų ir ėmėsi veiksmų. Šiandien jis darbuojasi Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre. Tai – profesorius Saulius Gražulis. Mokslininkas su komanda kuria pasaulinę atvirą kristalografinę duomenų bazę.

Tyrėjas domisi mažų cheminių molekulių struktūromis. Jei paimsime medžiagos kristalą ir jį apšviesime rentgeno spinduliais, tam tikru impulsu, įvyks Skaityti toliau

„Moterys moksle“: stebinanti pažintis su artimiausiais žmonių giminaičiais Žemėje (video) (0)

„Moterys moksle“: stebinanti pažintis su artimiausiais žmonių giminaičiais Žemėje | LRT nuotr.

Už beveik viską, ką mes dabar žinome apie artimiausius Žemėje gyvenančius žmogaus giminaičius, t. y. šimpanzes, turėtume būti dėkingi britų primatologei ir antropologei Džeinė Godal (Jane Goodall). Kaip ji sugebėjo taip artimai šiuos gyvūnus pažinti?

Dar vaikystėje D. Godal, įkvėpta Tarzano istorijų, svajojo nuvykti į Afriką, apsigyventi tarp laukinių gyvūnų ir rašyti apie juos knygas. Netrukus svajonės virto ambicingais tikslais, ir, sulaukusi 22-ejų, mergina jau keliavo į Keniją. Ten ji susipažino su garsiu mokslininku Luisu Lyku (Louise Leakey), kuris, pastebėjęs merginos entuziazmą, pasiūlė Skaityti toliau

„Moterys moksle“: prieštaringoji DNR struktūros atradimo istorija (video) (0)

Rosalinda Franklin | LRT nuotr.

Genetinė informacija saugoma DNR molekulėje, panašioje į susisukusią spiralę – ją turbūt nesunkiai atpažintume kiekvienas.

Šios molekulės atradimas buvo didžiulis žingsnis genetikos, biologijos, medicinos ir kitų mokslų pažangos link.

Kam už jį turėtume būti dėkingi? Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: dinozaurai išnyko, nes Žemė buvo virtusi pragaru (video) (0)

„Mokslo sriuba“: dinozaurai išnyko, nes Žemė buvo virtusi pragaru | LRT nuotr.

Pagalvojus apie dinozaurus, prieš akis tikriausiai iškyla fantastiniuose Holivudo filmuose matyti vaizdai. Grėsminga dinozaurų išvaizda, įspūdingi gabaritai ir nuolatinė kova dėl išlikimo neleidžia nuo ekrano atplėšti akių. Dalis viso to tėra menininkų vaizduotės vaisiai. Dinozaurai – tai ne tik gigantiško dydžio grobuonys. Kita vertus, jų gyvenimas buvo išties kupinas šiais laikais sunkiai suvokiamų iššūkių. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: Linth-Limmern elektrinė Alpėse (video) (1)

„Mokslo sriuba“: Linth-Limmern elektrinė Alpėse | LRT nuotr.

Tikriausiai daugelis esame buvę Alpėse. Tai milžiniškas, aukščiausias ir didžiausias Europos kalnų masyvas. Vieni einame kalnų takais ir slėniais, kopiame aukštyn ir žavimės pasauliu. Kiti važiuojame dviračiais tam skirtais kalnų keliais ir takeliais. Tačiau ar galima kalnus panaudoti ne tik turizmui ar sportui, bet ir energetikai? Pavyzdžiui, elektros energijai saugoti ir gaminti? Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: Kokie turtai slypi Lietuvos žemės gelmėse? (video) (0)

Ved. Ignas Kančys | LRT nuotr.

Įdomių formų akmenis ir blizgius kristalus kai kurie žmonės kolekcionuoja, puošia jais namus ar nešioja ant kaklo kaip amuletus.

Tačiau tai – ne tik puošmenos, bet ir geologine prasme vertingos uolienos. Mokslininkams jos padeda suprasti, kokie turtai slypi Žemės gelmėse bei kas vyko mūsų planetos praeityje. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: kosminės Žemės stebėjimo misijos (video) (0)

Pasižiūrėti į save iš šalies visada yra naudinga – pamatai dalykų, kurių kitaip neįžvelgtum. Mūsų Žemės stebėjimai – ne išimtis. Mokslininkai suprato, kad nagrinėti nuostabų, be galo įvairų mūsų planetos paviršių naudinga būtų ir iš viršaus.

„Įsivaizduokite, kas bus, jei mesite nedidelį ir nesunkų daiktą. Daiktas kiek palėks ir nukris. Kosminė stotis iš esmės yra toks daiktas, kuris yra paimtas ir paleistas tiek smarkiai, kad nukrenta Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: Lietuvos chemikai sugalvojo, kaip atpiginti saulės elementus (video) (0)

Prof. Vytautas Getautis | LRT nuotr.

Atsinaujinančios energetikos poreikis ir pajėgumai sparčiai auga visame pasaulyje. Prie šios pažangos reikšmingai prisideda ir Lietuva. Mūsų šalyje veikia savo dydžiu ir modernumu Europą stebinanti saulės elementų gamykla. Negana to, Lietuvos chemikai kuria ypatingas medžiagas, padėsiančias tokius elementus gerokai patobulinti ir, svarbiausia, atpiginti. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: apie elektros sistemos balansavimą (video) (0)

„Mokslo sriuba“: apie elektros sistemos balansavimą | LRT nuotr.

Elektros energija yra pirmo būtinumo prekė. Maža to, elektra yra ypatingas produktas, elektrą reikia tuo pačiu metu pagaminti ir suvartoti. Tik pagalvokime: mes įjungiame šviesą ir tą elektros poreikį kažkas turi pagaminti dabar pat, šią akimirką.

„Kai Anglijoje vyko karališkosios vestuvės ir visi žmonės išėjo į gatves, poreikis labai drastiškai nukrito, buvo labai didelis dažnio padidėjimas Jungtinėje Karalystėje. Tada operatorius turėjo atjungti iš tinklų labai daug elektrinių, kad tą situaciją suvaldytų ir atstatytų dažnį.“ – pasakoja „Litgrid“ energetikas, Sistemos valdymo departamento direktorius Giedrius Radvila. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: su kokiomis fobijomis dažniausiai susiduria žmonės? (0)

„Mokslo sriuba“: su kokiomis fobijomis dažniausiai susiduria žmonės? | LRT nuotr.

Nuo seniausių laikų baimė žmogui padėdavo įveikti iššūkius, kuriuos kėlė nesaugi aplinka. Būtent baimės pojūtis padėdavo žmogui pasprukti nuo plėšrūnų ir taip išsaugoti gyvybę. Tačiau kartais baimės būna nepagrįstos ir pradeda trukdyti džiaugtis pilnaverčiu gyvenimu. Tai – fobijos.

Egzistuoja net keli šimtai skirtingų fobijų rūšių. Kai kurios iš jų išties labai neįprastos: baimė fotografuotis, taip pat sėkmės, meilės, burbulų, skylių baimės. O štai uždarų patalpų baimė, dar vadinama klaustrofobija, kamuoja net 5-7 procentus pasaulio gyventojų. Yra žmonių, kurie paniškai bijo bakterijų, vorų, šunų, aukščio, kalbėjimo prieš auditoriją, bendravimo su nepažįstamais žmonėmis ir t. t. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: apie Fukušimos atominės elektrinės avariją (video) (0)

„Mokslo sriuba“: apie Fukušimos atominės elektrinės avariją | LRT nuotr.

2011 m., kovo 11 d., įvyko didžiausias Japonijos istorijoje fiksuotas, devynių balų pagal Richterio skalę, žemės drebėjimas. Drebėjimas buvo toks stiprus, kad tapo vienu iš penkių galingiausių stebėtų žemės drebėjimų nuo XX amžiaus pradžios. Žemės drebėjimas sukėlė cunamį, kurio banga prilygo maždaug 12 aukštų namui.

Nelaimė įvyko Fukušima Daijiči elektrinėje, kuri turi šešis reaktorius. Milžiniškos cunamio bangos nesunkiai persirito per apsauginę elektrinės sieną. Užtvindytoje teritorijoje, vandens lygis viršijo net 15 metrų aukštį. Projektuojant Fukušima Daijiči, buvo Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: Kokį poveikį žmogui daro alkoholis? (video) (1)

„Mokslo sriuba“: kokį poveikį žmogui daro alkoholis? | LRT nuotr.

Alkoholis – viena iš plačiausiai paplitusių ir labiausiai vartojamų medžiagų visame pasaulyje.

Alkoholiu mėgautis pradėta taip anksti, jog net tokie neatsiejami šiuolaikinės žmonijos palydovai kaip ratas ar raštas buvo išrasti daug vėliau.

Kaip alkoholis tapo mūsų kasdienybės dalimi? Kokį poveikį jis daro žmogaus organizmui ir gyvenimo kokybei? Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: Lietuvoje pagaminti degalai naudojami ir Vokietijoje (0)

„Mokslo sriuba“: Lietuvoje pagaminti degalai naudojami ir Vokietijoje | LRT nuotr.

Gamykla Mažeikių rajone, yra strategiškai svarbus objektas, aprūpinantis visą Baltijos regioną naftos produktais. Tačiau didžioji pagaminamų degalų dalis eksportuojama į užsienį.

„Per parą mes pakraunam 450 vagonų, tai reiškia, pakrauname dešimt traukinių“ – sako „ORLEN Lietuva“ specialistas Viktoras Vasilavičius. Lietuviški degalai naudojami tokiose šalyse kaip Vokietija, Prancūzija, Didžioji Britanija ir daugelyje kitų. Pagaminti reaktyviniai degalai lėktuvams naudojami įvairiausiuose pasaulio oro uostuose. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: vieta, kur Saulė pakyla ir nusileidžia tik kartą metuose (video) (0)

„Mokslo sriuba“: vieta, kur Saulė pakyla ir nusileidžia tik kartą metuose | LRT nuotr.

Antarktidos klimatas – šalčiausias visoje Žemėje. Vidutinė šio žemyno temperatūra siekia net minus 40 laipsnių Celsijaus, o žiemą neretai nukrenta ir dar žemiau.

Net ir naktis ten trunka ištisus šešis mėnesius – tiek laiko Pietų ašigalyje Saulė nepakyla virš horizonto.

Būtent dėl savo atšiaurumo ir nuošalumo Antarktida yra puiki vieta moksliniams tyrimams atlikti. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: kada važinėsime autonominiais automobiliais? (2)

„Mokslo sriuba“: kada važinėsime autonominiais automobiliais? | LRT nuotr.

Žmonės daugybę savo laiko praleidžia prie automobilio vairo – važiuodami į darbą, keliaudami aplankyti draugų, įstrigę transporto kamščiuose.

O jeigu nebereikėtų sukti galvos dėl automobilio valdymo ir važiuodami galėtumėte užsiimti kokia nors įdomesne veikla? Jau netrukus savivaldžių automobilių dėka tai taps įmanoma.

Įvairiose pasaulio šalyse transporto priemonių gamintojai Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: Pažintis su šalčiausiu mūsų planetos žemynu (video) (0)

Pietiniame mūsų planetos ašigalyje esanti Antarktida – tai mažiausiai apgyvendintas, šalčiausias, labiausiai vėjuotas ir mažiausiai ištyrinėtas žemynas.

Beveik visą jį dengia storas sniego ir ledo sluoksnis. Nepaisant nepaprastai atšiaurų sąlygų, Antarktidoje gyvena šalčio nebijantys ruoniai, pingvinai ir… keli tūkstančiai žmonių. Visi šie žmonės – mokslininkai.

Nuošalioji Antarktida buvo atrasta tik 1820 m. ir nuo to laiko joje pradėtos rengti ekspedicijos, neretai pareikalavusios ir žmonių gyvybių. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: Astravo atominė elektrinė – pavojingas statinys prie pat Lietuvos sienos (0)

Atominė elektrinė – tai labai sudėtingas ir daugybę sistemų turintis elektros gamybos įrenginys, kuriam pagaminti ir surinkti reikalinga itin aukšta darbo kultūra.

Deja, arti Lietuvos sienos kylančios Astravo AE statybos vyksta su trikdžiais. Apie Astravo AE keliamus pavojus, kviečiame žiūrėti antrąją elektrinei skirtą „Mokslo sriubos“ laidą.

Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: kaip Lietuvoje perdirbama nafta? (video) (1)

„Mokslo sriuba“: kaip Lietuvoje perdirbama nafta? | LRT.lt nuotr.

Savo kasdienybę sunkiai įsivaizduotume be benzino, asfaltuotų kelių, dantų pastos, dažų, plastikinių pakuočių, sintetinių drabužių. Ką bendro turi šie mums įprasti gaminiai?

Ogi visiems jiems pagaminti naudojami naftos produktai, gaunami naftos perdirbimo metu. Pasaulyje yra daugiau nei 600 naftos perdirbimo gamyklų, o vieną iš jų galime rasti ir mūsų šalyje.

Skaityti toliau

„Moterys moksle“: Kas sukūrė pirmąją kompiuterio programą? (video) (1)

Ada Lovelace | LRT nuotr.

Kaip atrodytų mūsų kasdienybė, jei kompiuteriu tegalėtume atlikti matematinius veiksmus, o štai naršyti internete ar žiūrėti filmus būtų neįmanoma? Juk kompiuterio pavadinimas kilęs iš žodžio, reiškiančio „skaičiuoti“ (angl. compute).

Taip ir būtų jis tik tam iki šiol ir skirtas, jei ne keletas genialių žmonių, kurie įžvelgė šiame prietaise gerokai didesnį potencialą. Tarp jų buvo ir Ada Loveleis (Ada Lovelace) – pirmoji programuotoja pasaulyje, gyvenusi laikais, kai kompiuteriai dar net nebuvo sukurti. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: Kokį pavojų Lietuvai kels Astravo atominė elektrinė? (0)

„Mokslo sriuba“: kokį pavojų Lietuvai kels Astravo atominė elektrinė? | LRT.lt nuotr.

Baltarusija vos už 23 kilometrų nuo Lietuvos sienos stato Astravo atominę elektrinę. Kadangi didelės avarijos atveju galėtų būti užteršta milžiniška teritorija, šis projektas mūsų šalyje kelia itin didelį nerimą. Ką apie jo keliamus pavojus mano Lietuvos mokslininkai ir specialistai?

Prieš statant atominę elektrinę, svarbu atlikti detalius geologinius tyrimus. Jų tikslas – apskaičiuoti, kokio intensyvumo žemės drebėjimai gali įvykti būsimos elektrinės vietoje. Tuomet inžinieriai gauna užduotį numatyti, koks turėtų būti statinio stiprumas, kad net didžiausi įmanomi žemės drebėjimai nekeltų jam pavojaus. Skaityti toliau

„Moterys moksle“: Kokią reikšmę turėjo pirmųjų astronaučių skrydžiai į kosmosą? (video) (0)

„Moterys moksle“: kokią reikšmę turėjo pirmųjų astronaučių skrydžiai į kosmosą? | Mokslosriuba.lt nuotr.

Praėjus vos dvejiems metams po pirmojo žmogaus, Jurijaus Gagarino, skrydžio į kosmosą, jo pėdomis pasekė ir Valentina Tereškova. Po dar dviejų dešimtmečių kosmose pabuvojusių moterų sąrašą papildė Svetlana Savickaja ir Selė Raid (Sally Ride). Kaip joms tai pavyko? Koks pirmųjų astronaučių indėlis į kosmoso tyrimus? O į mūsų visuomenę?

Pirmųjų astronaučių biografijos labai skirtingos. Valentina Tereškova buvo tekstilės fabriko Sovietų Sąjungoje darbuotoja, turinti šiek tiek šuolių su parašiutais patirties. Skaityti toliau

Dirbtinis protas vaizduotės spąstuose – jis bus kitoks nei tikimės (0)

Tomas Krilavičius | Pranešimo autorių nuotr.

Spalio 12-13 dienomis, Ūkio ministerijos ir Mokslo naujovių ir technologijų agentūra (MITA) rengia Vilniaus naujovių susirinkimą –Naujovių dreifas (Innovation Drift).

Naujovių savaitės metu vykstantis renginys apmokamas Europos sąjungos regioninės plėtros fondo lėšomis. Vienas didžiausių Baltijos jūros regione vykstančių renginių ateities tema šiemet atveš daugiau kaip penkiasdešimt mokslininkų, verslininkų ir futurologų, pristatysiančių naujausias naujoves bei jų keliamus iššūkius. Skaityti toliau

Europos tyrėjų naktyje – minios mokslo gerbėjų, besidominčių ateities sumanymais (0)

Europos tyrėjų naktyje – minios mokslo gerbėjų, besidominčių ateities sumanymais | Kilimas Arts nuotr.

Futurologija – tokią temą šiemet mokslo gerbėjams iš visos Lietuvos pristatė „Tyrėjų nakties“ rengėjai. Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Molėtų ir kitų Lietuvos miestų gyventojai, turėjo galimybę sudalyvauti daugiau nei 250 nemokamų mokslo renginių, kuriuos prižiūrėjo daugiau nei 280 mokslininkų iš pagrindinių šalies aukštojo mokslo įstaigų.

„Šiemet, mokslo gerbėjai buvo kviečiami susipažinti su naujausiais Lietuvos bei pasaulio futurologų sumanymais, pamatyti mokslininkų bei paprastų žmonių bendradarbiavimo pasiekimus, Skaityti toliau

Renginyje „Tyrėjų naktis“ – bus apžvelgta mokslo ateitis (0)

Įvyks renginys – „Tyrėjų naktis“, kuriame bus apžvelgiama mokslo ateitis | Rengėjų nuotr.

Rugsėjo 29 d., kaip ir kiekvienais metais, Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Molėtuose ir kitose Lietuvos vietose, vyks mokslo renginys  – „Tyrėjų naktis“. Renginio metu, mokslo megėjų lauks daugiau nei 250 nemokamų renginių bei pažintis su futurologija ir ateities mokslo pasauliu. „Šiais metais, žengiame dar toliau – tyrinėsime, kaip atrodys ateities mokslo pasaulis bei susipažinsime su garsiausiais Lietuvos bei pasaulio futurologų sumanymais“, Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: lietuvių kalba paaiškina kitų pasaulio kalbų kilmę (video) (0)

lietuviu-kalbos-zodynai_mokslosriuba-lt

Jungtinės Tautos įvardija, jog pasaulyje šiuo metu yra 195 šalys, tačiau kalbų esama kelis kartus daugiau – apie 5-7 tūkstančius. Mūsų protėviai tarpusavyje mintis ir jausmus atskleisdavo gestais, veido išraiškomis bei emociniais sušukimais. Galbūt skambės neįtikėtinai, tačiau kalbos užuomazgas Homo sapiens sukūrė tik prieš maždaug 100 tūkstančių metų. Dėl genų mutacijų pasikeitė žmogaus gerklų struktūra ir tai leido aiškiau artikuliuoti. Pirmieji žmonijos žodžiai buvo susiję su gamtos pavadinimais ir giminystės ryšiais. Skaityti toliau

„Įdomioji inžinerija“: prisijaukintas džinas vardu Rezonansas (video) (0)

„Įdomioji inžinerija“ | rengėjų nuotr.

Kaip žmogus savo balsu gali sudaužyti stiklus, taures, lėkštes ir langus? Ką bendro turi garsas su griūnančiais tiltais? Ar garsai gali išvaryti žmogų iš proto? Kas per demoniška galia priverčia laivų įgulas palikti laivus? Nuo šių klausimų savo tyrimą pradeda antrosios „Įdomiosios inžinerijos“ vedėjai, atskleisdami šio nematomo kaltininko vardą – Rezonansas.

Rezonansas pasižymi griaunančia jėga, bet ne tik. Žmonėms pavojingesnis yra žemų dažnių garso – infragarso – rezonansas. Skaityti toliau

Rekordinis skaičius „Tyrėjų nakties“ renginių: nuo apsilankymų šalies strateginiuose objektuose iki raketų gamybos (2)

Tyrėjų naktis | tyrejunaktis.lt nuotr.

„Tyrėjų naktis“ šiemet padės atverti duris į mokslo pasaulį rekordiniu renginių skaičiumi – jau šį penktadienį, rugsėjo 25 dieną – siūlydama pasirinkti iš daugiau kaip 300 pačių įvairiausių veiklų aukštosiose mokyklose, mokslinių tyrimų laboratorijose, viešosiose miestų erdvėse, kavinėse, muziejuose ir Nacionalinėje dailės galerijoje.

Be jau tradiciniais tapusių diskusijų, atvirų paskaitų, apsilankymų laboratorijose ar itin didelio susidomėjimo Skaityti toliau

„Mokslo pieva“ – galimybė studentams dirbti kartu su patyrusiais dėstytojais bei mokslininkais (0)

mokslopieva.lt nuotr.

Sausio 27 dieną pradedamas vykdyti ilgalaikis projektas „Mokslo pieva“. „Mokslo pieva“ – tai atvira kūrybai tyrimų ir mokymosi erdvė, kurioje tarpdisciplininės studentų grupės kartu su jaunais entuziastingais dėstytojais bei patyrusiais mokslininkais atliks tyrimus, sprendžiančius realias, daugeliui aktualias problemas.

„Projekto metu vyresniųjų kursų bakalauro ir magistro programų studentai kviečiami mokytis to, ko paprastai neišmokstama 100 ar 200 studentų talpinančiose auditorijose. Čia mokymasis bus kitoks: tai bus mokymasis Skaityti toliau