Šį mėnesį, Klaipėdos uoste, lankėsi rekordinio dydžio konteinervežiai, perrašę uosto istoriją, o artimiausių metų siekis yra priimti didžiausius į Baltijos jūrą galinčius įplaukti laivus.
Tam ruošiamasi jau šiandien – ką tik baigtos atnaujinti krantinės Nr. 101–104, prie kurių ateityje galės švartuotis „Post Panamax“ tipo laivai.
Tai pirmosios Klaipėdos uosto krantinės, Skaityti toliau
Klaipėdos jūrų uostas rengiasi priimti didžiausią iš visų buvusių laivą. Preliminariais duomenimis, sekmadienio rytą uosto vartus turėtų kirsti 363 metrų ilgio 46 metrų pločio konteinerinis laivas „MSC Francesca“. Jis švartuosis prie LKAB „Klaipėdos Smeltė“ krantinių – čia praėjusį mėnesį visu pajėgumu pradėjo funkcionuoti konteinerių paskirstymo centras (angl. „Container Hub“), aptarnaujantis okeaninius laivus, gabenančius konteinerius, skirtus plukdyti fideriniais laivais į gretimų Baltijos šalių uostus. Iki šiol Baltijos jūroje tranzitiniai konteineriai, atgabenti okeaniniais laivais, buvo kraunami tik Gdanske. Skaityti toliau
Šį pavasarį, Lietuvos jūrų muziejus muša ne tik lankomumo rekordus: Jūrų žinduolių ir paukščių skyriuje dabar gydoma net 14 ruoniukų-rastinukų. Pirmieji gyvūnėliai pateko kovo 20 dieną, paskutinieji – praėjusią savaitę. Daugiausiai ruoniukų atgabenta nuo Palangos ir iš Smiltynės bei Juodkrantės. Iki šiol daugiausia ruoniukų buvo sulaukta 2015 metais – dešimties.
– Visų jų būklė buvo sunki, – sako skyriaus vedėjas biologas Arūnas Grušas. Skaityti toliau
Vos vienas ilgasis savaitgalis – tik tiek šiemet lietuviams padovanos ateinanti vasara. Liepos 6-ąją, penktadienį, Karaliaus Mindaugo karūnavimo šventę lydės dvi savaitgalio dienos.
Įprastai ilgaisiais vasaros savaitgaliais tautiečiai plūsta į pajūrį, taip bent kartą per metus aplanko Baltiją ir jos kurortus. Tačiau šiemet, kai galimybių bent keletą dienų ištrūkti prie jūros bus mažiau, daugelis turės gerokai pasvarstyti, ar vasaros atostogų laiką skirti Lietuvos pajūriui, ar rinktis poilsį šiltuose kraštuose. Skaityti toliau
Balandžio 27-29 dienomis, Neringoje, jau penktąjį kartą vyks tradicinė „Žiobrinių“ šventė. Pagrindiniu šventės akcentu tradiciškai taps ant karštų žarijų vytele perverto ir senoviniu receptu marinuoto žiobrio kepimas. Kaip ir kasmet, pramogų pasirinkimas bus platus visai šeimai.
Šventei prigaudys šviežių žuvų
„Dėl žiobrių su šventės rengėjais, Nidos KTIC „Agila“, tartis pradėjome iškart po „Stintapūkio“. Nutarėme prigaudyti jų prieš pat „Žiobrines“, Skaityti toliau
Pasimatymas ne pirmas, pažintis – pirma! Tai apie atrastą piliakalnį, esantį arčiausiai jūros. Ir susiruošiau į šį pasimatymą ankstyvą giedrą kovo rytą. Saulelė dar ne virš medžių, o tik už medžių tebebuvo, vis surasdama, pro kur prasiskverbti, kad stovinčio ar jau parkritusio ąžuolo stuomenį pasiektų. Šešėliai ilgi. Tai ir gražu, ir šiek tiek ne kas: akelės nebe jaunos, nematau, ką fotografuoju. Norėjau, kad fotkelėse liktų to gaivaus oro, tos grynumos, tos šalstelėjusios tylos ir kovo aukšto dangaus. Dar tų gilių įgriovų žavesio – jos piliakalnio apsauga buvo. Kai kurios labai gilios, ten beveik bugštu žvelgti… Fotkelėmis nepasėmiau viso to, bet širdimi – taip!
Vasario 17-ąją, šaltos jūros bangas išbandė šimtai žmonių. Juos stebėjusiųjų būrys – dar didesnis. Lietuvos sveikuolių sąjunga visus sukvietė į snieguotame paplūdimyje vykstančią grūdinimosi šventę.
Lietuvos sveikuolių sąjungos prezidentas Simonas Dailidė tam ruoštis pradėjo jau prieš mėnesį. Vilniuje jis vykdė „30 dienų eketės iššūkį“ ir kas rytą, drauge su būriu pasekėjų, maudėsi Žaliuosiuose ežeruose. Paskutiniąją iššūkio dieną, vasario 16-ąją, drauge su juo į Lietuvos formos išpjautą eketę nėrė virš 70 žmonių. Iššūkį vykdė ir sveikos gyvensenos entuziastai Kaune, Alytuje, Radviliškyje ir dar daugiau. O štai vasario 17-ąją, ledinės jūros paragavo didžiausi Lietuvos sveikuoliai. Skaityti toliau
Vasario 8 dieną 14 val. Užsienio reikalų ministerijoje Lietuvos jūrų muziejaus ekspozicijai laikinam eksponavimui bus perduota tarpukario Lietuvos karo laive „Prezidentas Smetona“ plevėsavusi trispalvė.
Perdavimo ceremonijoje dalyvaus užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, Karinių jūrų pajėgų vadas jūrų kapitonas Arūnas Mockus ir Lietuvos jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė. Skaityti toliau
Žvarbų rytą – ne šildantis dušas, o ledinis nėrimas į eketę. Taip 30 dienų iš eilės pradeda Lietuvos sveikuolių sąjungos prezidentas Simonas Dailidė. Jis sako, kad būtent tai padeda nesušalti, būti sveikam ir energingam.
Praeitais metais, jo sugalvotas 30 dienų eketės iššūkis pritraukė tiek žmonių, jog teko platinti eketę. Šiais metais, vaikiną džiugina ir žymių Lietuvoje žmonių aktyvumas, pavyzdžiui Samo Urbonavičiaus ir Sauliaus Prūsaičio vaizdo įrašai, kuriuose jie maudosi sniege. Jais vyrai pasidalino savo socialinio tinklo facebook paskyrose. Skaityti toliau
Nepaimsi nepakelsi neparodysi
Nepavalgydinsi jos ir nepagirdysi
Ne valiavimuos ne šūkiuose ne odėse
Mūs atodūsiuos ji matosi ir girdisi
Justinas Marcinkevičius, „Laisvė“
Sausio 25 dieną, ketvirtadienį, 18.30 valandą vyksiančiu renginiu „Baltijos laisvė“ paminėsime Baltijos valstybių nepriklausomybės 100-metį. Šią unikalią baltiškąją programą rengia Lietuvos kamerinis orkestras (meno vadovas Sergėjus Krylovas) ir Estijos nacionalinis vyrų choras. Pastarojo kolektyvo vadovas Mikas Uleoja (Mikk Üleoja) ir diriguos koncerte. Solo partijas dainuos Ka Bo Chan (kontratenoras, Honkongas), Valteris Sosalu (Valter Soosalu) (tenoras, Estija) bei Otas Indermite (Ott Indermitte) (baritonas, Estija).
Spalio 23 d. Kultūros vertybių registrą papildė nekilnojamo kultūros paveldo objektas – Nidos švyturio statinių kompleksas, esantis Kuršių nerijoje (Taikos g., Neringos m.). Švyturio statinių kompleksą sudaro: XIX a. II p. švyturio prižiūrėtojo namas ir žibalo saugojimo rūsys, XIX a. II p.–XX a. pr. arklidės, XX a. II p. švyturys, administracinis pastatas, kuro sandėlis. Komplekso saugojimo reikšmingumo lygmuo – regioninis (KVR, 41559). Teisinė apsauga kompleksui suteikta Neringos savivaldybės iniciatyva.
XIX a. II pusėje buvo pradėti vienos aukščiausių Nidos kopų – Urbo kalno – apželdinimo darbai, o 1871 m. ant šio kalno buvo paskirta vieta Nidos švyturiui statyti. Pirmojo Nidos švyturio statyba pradėta Prūsijos karaliaus potvarkiu Skaityti toliau
Jachta „Lietuva“ turi būti kapitališkai suremontuota ir toliau pristatanti Klaipėdą bei visą šalį – tokią poziciją išsakė Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos kolegija, pritarusi lėšų skyrimui šios burinės jachtos kapitaliniam remontui.
„Lietuvos vardą garsinančios jachtos prikėlimas naujam gyvenimui bus prasmingas įvykis Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio proga. Idealu būtų, kad atnaujinta jachta jau galėtų dalyvauti šimtmečiui skirtoje odisėjoje apink Baltijos jūrą. Skaityti toliau
Lietuva kitais metais planuoja pasinaudoti Europos jūrų saugumo agentūros (EMSA) naujai įsteigta bepiločių orlaivių stebėjimo sistema (RPAS), kuri skirta laivybos ir taršos stebėjimui virš jūros bei paieškos ir gelbėjimo darbams Europos Sąjungos vandenyse.
2018 m. pavasarį Lietuvoje turėtų būti pradėtas naudoti šios agentūros bepilotis orlaivis, kuris bus skirtas stebėti Baltijos jūros vandens taršai Lietuvos išskirtinėje ekonominėje zonoje bei padėti atsakingoms tarnyboms vykdant paieškos ir gelbėjimo darbus Baltijos jūroje, pranešė valstybės įmonė „Oro navigacija“. Skaityti toliau
Preilos gelbėjimo stoties pokyčiai – tarp konkurso „Geriausias 2016 metų rekreacinės architektūros kūrinys“ nominantų.
Šią vasarą atnaujinta Preilos gelbėjimo stotis su vieša erdve tapo kurorto lankytojų itin pamėgta erdve, į kurią mielai traukia ir kitų Neringos gyvenviečių svečiai ir gyventojai.
Į Baltijos jūrą žvelgiantis pastatas (aut. Architektas Algirdas Sviderskas, 1984 m.) iš uždaro, monofunkcinio objekto subtiliai pasikeitė į atvirą, šviesią, kviečiančią erdvę. Skaityti toliau
Žinojote, kad Baltijos jūros, tokios, kokia ji yra dabar, anksčiau net nebuvo, o šiuo metu jos dugne aptinkama netikėtų archeologinių radinių? Kokias paslaptis ji slepia, kam tai yra tikrieji namai ir kiek apie tai mums papasakoja televizija?
Mena gilią praeitį
Pasak povandeninės archeologijos Lietuvoje pradininko, akademiko, humanitarinių mokslų daktaro, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyriausiojo mokslo darbuotojo Vlado Žulkaus, acheologija Skaityti toliau
Aplinkosaugininkams kelia nerimą, kad Baltijos jūroje gyvenantiems ir į Lietuvos raudonąją knygą įrašytiems pilkiesiems ruoniams iškilo dar viena grėsmė – šiemet šalies pajūryje į krantą atplukdyti net 26 negyvų šių žinduolių kūnai. Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento (RAAD) duomenimis, visų ruonių kūnuose esama smurtinių žaizdų, todėl šių saugomų gyvūnų žudikų paieškai skiriamos didelės pajėgos.
„Ruonių medžiotojams paskelbėme karą, – sako Klaipėdos RAAD direktorius Andrius Kairys. – Mums talkina policijos ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai, pakrantės zonoje esančios jų vaizdo stebėjimo kameros. Skaityti toliau
Nuo birželio 1 d. biudžetinė įstaiga „Klaipėdos paplūdimiai“ kiekvieną dieną nuo 9 iki 21 val. Klaipėdos miesto paplūdimiuose užtikrins žmonių gyvybės apsaugą vandenyje ir vidurinio medicinos personalo paslaugos teikimą ligoniams ne ligoninėse. Pasak įstaigos „Klaipėdos paplūdimiai“ vadovo Virginijaus Urbono, Smiltynės, Melnragės ir Girulių paplūdimiuose visą vasarą dirbs apie 100 darbuotojų. Įteisintuose paplūdimiuose, besitęsiančiuose 8 km, dviem pamainomis budės 70 gelbėtojų ir 12 bendrosios praktikos slaugytojų. Skaityti toliau
Kiekvieno pavasario Lietuvos jūrų muziejus laukia su nerimu, nes nežino, kiek ruoniukų-pamestinukų „dovanos“ Baltija. Šiemet muziejaus augintinių kolekcija pasipildė jau dviem gyvūnėliais. Tai – Baltijos pilkųjų ruonių jaunikliai, bangų ir vėjų atplėšti nuo ką tik gretimose pakrantėse apsivaikavusių patelių ir priplakti prie ne itin svetingos mūsų pakrantės.
Pirmąjį rastinuką balandžio 1-ąją muziejaus biologams atnešė iš Smiltynės pakrante vaikščioję žmones. Apriliu tos dienos garbei pavadintas gyvūnas svėre apie 13 kg, Skaityti toliau
Akivaizdu, kad vanduo yra labai svarbus mūsų gyvenime – juk ir patys esame iš jo sudaryti, o kur dar būtinybė susišildyti puodeliu arbatos vėsų pavasario rytą, išplauti indus, išskalbti drabužius… Be to, kam nepatinka po dienos darbų atsipalaiduoti karštoje vonioje? Po šių procedūrų daugybę vandens paleidžiame vamzdynais nežinoma kryptimi. Kur jis nuteka ir kodėl tai turėtų mums rūpėti?
Palikęs mūsų skalbimo mašiną, vonią ar klozetą, nuotekomis virtęs vanduo išsiruošia į ilgą kelionę. Šimtus kilometrų nusidriekusiais vamzdžiais jis teka po pastatais ir gatvėmis, kol galiausiai pasiekia prie miestų įsikūrusius nuotekų valymo įrenginius. Skaityti toliau
Sausio 18 d. 17 val. Vilniuje, Lietuvos Mokslų akademijos (LMA) Vrublevskių bibliotekoje (Žygimantų g. 1), įvyks akademiko prof. habil. dr. Vlado Žulkaus vieša paskaita „Lietuvos povandeninio jūrinio paveldo tyrinėjimai“.
Jau 15 metų Klaipėdos universiteto (KU) Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto (BRIAI) archeologai nuosekliai tyrinėja jūros dugną, ieškodami ten nuskendusių laivų ir užlietų pakrančių. Tyrimuose naudojami KU laivai ir šiuolaikiniai dugno žvalgymo prietaisai. Archeologus domina medinių burlaivių, bet Skaityti toliau
Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija pradeda įgyvendinti ES struktūrinių fondų lėšomis finansuojamą projektą „Baltijos jūros kranto (apsauginio kopagūbrio) tvirtinimas Kuršių nerijoje“. Projekto tikslas – Įgyvendinti krantų tvarkymo priemones (kaip jos apibrėžtos Pajūrio juostos tvarkymo 2014-2020 m. programos III skyriuje) Kuršių nerijoje, siekiant minimizuoti neigiamas klimato kaitos pasekmes ir pristabdyti intensyvų Baltijos jūros Kuršių nerijoje kranto degradavimą. Skaityti toliau
Sausio 11 d., trečiadienį 16 val. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje (Vilnius, Žygimantų g. 1) atidaroma Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto (BRIAI) darbuotojų mokslinių darbų paroda „Humanistikos regykla prie Baltijos jūros“, skirta Instituto 25 metų veiklai pažymėti.
Instituto veiklos pirmtakas – 1992 m. sausį Klaipėdos universitete pradėjęs veikti Vakarų Lietuvos ir Prūsijos istorijos centras. Jo tikslas buvo aktualizuoti Klaipėdos miesto ir krašto, Prūsijos (Mažosios) Lietuvos, Rytų Prūsijos, Vakarų Lietuvos, vokiečių-lietuvių santykių istoriją, kurti skaitmeninį tiriamąjį Klaipėdos krašto ir Žemaitijos archyvą, Skaityti toliau
Spalio 8 d. Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius patvirtino Lietuvos ir užsienio žiniasklaidoje pasirodžiusius pranešimus, kad Rusija Karaliaučiaus krašte dislokuoja branduolinį užtaisą galinčias nešti raketas „Iskander“, – skelbia naujienų agentūra BNS. Pasak ministro L. Linkevičiaus taip Rusija bando didinti spaudimą Vakarams, tikėdamasi nuolaidų derybose dėl padėties Sirijoje ir Ukrainoje.
L. Linkevičius sakė, kad visoje Rusijoje šiuo metu vyksta karinės pratybos. Pagal pratybų scenarijų Karaliaučiuje numatyta „Iskander“ raketinių kompleksų dislokacija ir galimas Skaityti toliau
Lietuvos skautijos jūrų skautų ir Lietuvos Lenkų Harcerių (Skautų) Sąjungos atstovai, siekdami sustiprinti organizacijų bendradarbiavimą ir pasisemti užsienio organizacijų patirties, rugsėjo 19–27 dienomis lankysis Gdanske. Šį uostą skautai pasieks plaukdami Klaipėdos universiteto jachta „Odisėja“, tokiu būdu puoselėdami Lietuvos, kaip jūrinės valstybės, idėją.
Žygio dalyviai drauge susitiks su vietos skautų bei kitų jaunimo organizacijų atstovais, dalyvaus Lenkijos jūrų skautų vasaros sezono uždarymo renginyje, Skaityti toliau
Tęsinys, pradžia ČIA.
Lofotenų salų pavadinimas reiškia lūšies pėdą, tai Norvegijos žemės, už poliarinio rato, garsėjančios neįprastai patraukliu savo kraštovaizdžiu. Šalia salų yra garsus Malstriomo sūkurys, kuris atsiranda dėl potvynių ir atoslūgių – jį yra aprašęs savo romane rašytojas Žiulis Vernas. Klimatas čia pakankamai šiltas dėl Golfo srovės ir jos atšakų įtakos, todėl kalnų papėdėse žaliuoja vešli augmenija. Kalnų smailės aštrios, kartasi iš vandens šaunančios stačiai į viršų, tačiau jau rugpjūčio pabaigoje jose ima boluoti sniego lopiniai.
Vikingų muziejuje Lofotre „Baltoscandia 2016” ekspedicijos dalyviai apžiūrėjo valties formos dviejų galų namą, kuriame galima susipažinti su vikingų buitimi ir gyvenimo būdu. Skaityti toliau
Aplinkos ministerija, sulaukusi visuomenės palaikymo mažinant invazinių rūšių išplitimą, jau ne kartą kvietė žvejus kovoti su Baltijos jūroje itin gausiai paplitusiais juodažiočiais bei nuodėguliniais grundalais. Kai tik šios ištvermingos ir plėšrios žuvys įsitvirtina vandens telkinyje, jame pradeda sparčiai mažėti kitų žuvų, varliagyvių, moliuskų. Pajūrio gyventojai ir poilsiautojai po savaitgalį praūžusio škvalo krante matė tūkstančius kritusių grūdalų.
„Negyvų žuvų į krantą jūra išmeta nuolat. Dažniausiai po neršto krenta patinai, kurie saugo lizdus ir po neršto labai nusilpsta. Skaityti toliau
Šį savaitgalį Palanga kviečia į praleisti nekasdieniškai – atvykusieji į didžiausią šalies kurortą, šeštadienį, gegužės 14 d., paklius į tikrą gintaro lietų, o aktyviausieji netgi galės susirungti jau ketvirtajame Lietuvos gintaro rinkimo čempionate.
Išskirtinai šventinė nuotaika vidurdienį pirmiausia pasklis populiariojoje J. Basanavičiaus gatvėje – vidurdienį žirgu kinkyta karieta čia atvyks Skaityti toliau
Visi didžiuojamės mūsų šalies krantus skalaujančia Baltijos jūra, bet ar žinome, kad tyvuliuojantis „gintaro lobynas“ – tai vienas labiausiai užterštų vandens telkinių pasaulyje? Mažinant taršą Baltijos jūroje iš ES mokesčių mokėtų kišenės jau atseikėta beveik 15 mlrd. eurų. Deja, aplink Baltijos jūrą esančių šalių dedamos pastangos tausoti aplinką – nepakankamos, o Europos siekiai turėti švaresnę Baltijos jūrą – neambicingi. Tai patvirtino balandžio 12 d. paskelbta Europos Audito rūmų atlikta ataskaita. Skaityti toliau
Balandžio 5 d. pristatytas projektas „Vandens valdymas Baltijos jūros regiono miškuose“. Į jam skirtą dviejų dienų konferenciją, kurią Vilniuje organizavo Aplinkos ministerija, susirinko Baltijos jūros šalių ekspertai ir šiame projekte dalyvaujančių organizacijų atstovai.
Projekto tikslas – siekti, kad kuo mažiau maisto medžiagų srautų ir pavojingų toksinių junginių patektų į Baltijos jūrą ir regioninius vandenis. Šiuo tikslu numatyta stiprinti visuomenės ir privačių projekto dalyvių gebėjimus gerinti vandens kokybę. Skaityti toliau
Neįprastas slidžių žygis, kuriame reikalingos gelbėjimo liemenės, rogutėse visuomet paruošta pripučiama valtis, o vietoje irklo – sniego semtuvas. Tokią netradicišką amuniciją teko pasiimti į kelionę su savimi poliarinių ekspedicijų entuziastams Algimantui Kurui ir Vyteniui Dapkevičiui. Jų žygis per Baltijos jūrą ledu buvo ekstremalus ir pavojingas.
Per devynias dienas trys lietuviai iš Suomijos miesto Oulu į Švedijos Lulea, per ledlaužių sulaužytą ledą, sangrūdas ir properšas keliautojai įveikė virš dviejų šimtų kilometrų. Apie patirtus nuotykius ir iškeltą istorinę Lietuvos vėliavą Vasario 16 – osios proga virš Baltijos pasakoja A. Kuras ir V. Dapkevičius. Skaityti toliau
