Rugsėjo 16 d. Vyriausybė pritarė įstatymo projektų paketui, kuriuo bus sukurta aiški ir skaidri aplinka vėjo energetikos Baltijos jūroje plėtrai. Teisės aktų projekte, kuriam dar turės pritarti Seimas, numatyta, kad jūrinio vėjo energetikos aukcionas įvyks 2023 m. Nepriklausomų ekspertų atliktas vertinimas rodo, kad projektas sukurtų per 1300 darbo vietų.
„Nacionalinėje energetikos strategijoje Skaityti toliau
Rugsėjo 14 d. dvylika ruoniukų rastinukų iš Lietuvos jūrų muziejaus sugrįš į Baltijos jūrą. Šių metų pavasarį muziejaus specialistų pagalbos reikėjo dižiuliui skaičiui ruoniukų – į muziejų pateko net dvidešimt išsekusių jauniklių. Vienas iš jų neišgyveno.
Šiais metais buvo pasiektas ir dar vienas antirekordas – pirmą kartą muziejininkams teko rūpintis ruoniuku, kurio svoris buvo mažesnis nei 10 kilogramų. Skaityti toliau
Vienas iš svarbiausių žvejybos Baltijos jūroje kontrolės prioritetų yra žuvų, ypač menkių, iškrovimų kontrolė Klaipėdos uoste, kurią 24 val. per parą vykdo Žuvininkystės tarnybos kontrolės pareigūnai. Per pirmąjį šių metų pusmetį patikrinti 24 į uostą išsikrauti laimikio iš atviros Baltijos jūros grįžę laivai. 13 laivų patikrinti grįžę iš žvejybos priekrantėje. Dar 55 įmonėms priklausantys laivai patikrinti pakrantėje, žuvų iškrovimo vietose. Per šių metų pirmąjį pusmetį Lietuvos žvejybos įmonės Baltijos jūroje (įskaitant priekrantę) sugavo 11 927 tonas įvairių rūšių žuvų.
Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) iš Aplinkos apsaugos agentūros gavo pirminius tyrimų rezultatus. Jūrų gelbėjimo koordinacinis centras (JGKC) į atvirą jūrą patekusius teršalus surinko rugpjūčio 9 d., Jūrų uostas tęsia jų teritorijoje esančių teršalų surinkimo ir neutralizavimo darbus. Šiuo metu uoste patikrinta jau 15 laivų. Taršos šaltinis kol kas nenustatytas.
„Pasitvirtino, kad teršalai yra dyzelinas. Artimiausiu metu gavus išsamią tyrimų ataskaitą ir Klaipėdos jūrų uosto, JGKC informaciją apie teršalų kiekius, bus nustatyta galima žala gamtai ir pareikalauta kaltininkų ją atlyginti“, – pabrėžė AAD direktorė Olga Skaityti toliau
Liepos 2 d. Klaipėdoje aplinkos ministras Kęstutis Mažeika ir eurokomisaras, už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas Europos Komisijos narys Virginijus Sinkevičius susitiko su valstybinio jūrų uosto vadovais ir aptarė inicijuojamą projektą „Klaipėdos uostas – žalias uostas“.
„Klaipėdos žaliojo jūrų uosto vizija paremta į aplinkosaugą nukreiptomis Skaityti toliau
Liepos 1 dieną Lietuva pradeda pirmininkavimą Baltijos jūros valstybių tarybai (BJVT), jį perimdama iš Danijos. Pirmininkaudama Lietuva daugiausia dėmesio skirs tvariam vystymuisi, ypač žaliosios pramonės plėtros srityje, ekologiškam ir jūrų turizmui, civilinei saugai regione bei kovai su prekyba žmonėmis išnaudojamais nelegaliam darbui ir smurto prieš vaikus prevencijai. Skaityti toliau
Vyriausybė šiandien, birželio 22 d., priėmė būtinus sprendimus jūrinio vėjo plėtrai – beveik 30 kilometrų nuo kranto nutolusioje Baltijos jūros teritorijoje iki 2030 m. numatoma įrengti iki 700 MW galios vėjo elektrinių parką. Jūrinis vėjas, kuris yra vienas iš efektyviausių ir perspektyviausių energijos šaltinių, leis padidinti vietinės elektros energijos gamybą iš atsinaujinančių išteklių.
„Įdarbinę jūrinį vėją mes pasieksime ambicingus atsinaujinančios energetikos tikslus ir sumažinsime elektros importą iš kitų šalių. Skaityti toliau
Pirmą vasaros dieną Lietuvos sveikuolių sąjungos prezidentas Simonas Dailidė jau ketvirtą kartą pakvietė į žygį dviračiais per Lietuvą iki Baltijos jūros. Žygis truko 5 dienas maršrutu Vilnius – Lentvaris – Trakai – Aukštadvaris – Birštonas – Prienai – Zapyškis – Vilkija – Jurbarkas – Pagėgiai – Šilutė – Rusnė – Nida – Smiltynė – Klaipėda – Palanga, nuvažiuota apie 500 km. Ypač ilga ir vaizdinga atkarpa tęsėsi palei Nemuną iki jo deltos, Kuršių marių.
Tai jau ketvirtas žygis Vilnius – Palanga, jis būdavo rengiamas į kasmetinį „Sportas Skaityti toliau
22 ruoniukai per mėnesį buvo atgabenti iš Baltijos pakrantės į Lietuvos jūrų muziejų. Jūrų paukščių ir žinduolių skyriaus vedėjas Arūnas Grušas sako, kad taip atsitiko dėl to, kad jūra šiemet nebuvo nei kiek užšalusi.
„Ruonės visada vaikuojasi ant ledo. Ten joms netrūksta erdvės ir yra saugu. Šiemet ledo nebuvo visiškai, jos vaikavosi gulyklose, kur trūksta vietos“, – pasakojo biologas Skaityti toliau
Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis susitiko su Europos Komisijos nariu Virginijumi Sinkevičiumi, kuris atsakingas už aplinką, vandenynus ir žvejybą, ir aptarė Europos Žaliojo susitarimo įgyvendinimą.
Didelis dėmesys susitikimo metu skirtas Teisingos pertvarkos fondui, kuriuo siekiama padėti Europos Sąjungos (ES) valstybėms narėms (regionams ir sektoriams), susiduriančioms su itin dideliais iššūkiais pereinant prie klimatui neutralios ekonomikos. Eurokomisaras V. Sinkevičius pristatė šį fondą. Lietuvai iš jo numatyta skirti apie 96,7 mln. eurų. Skaityti toliau
Liepos 23-ią dieną Europos Komisija uždraudė komercinę menkių žvejybą didžiojoje Baltijos jūros dalyje. Šis draudimas galios iki metų pabaigos ir taipogi palies Lietuvos žvejus. Tiesa, tik didžiuosius – tuos, kurie gaudo tralais atviroje jūroje. Smulkiesiems žvejams gaudantiems žuvį priekrantėje ir žvejams mėgėjams, kol kas šis draudimas neaktualus. Komisija kelis pastaruosius mėnesius negirdėjo aplinkosaugininkų raginimų uždrausti žvejybą, todėl menkių neturėsime ir 2020-aisiais metais. Skaityti toliau
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC), remdamasis Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, informuoja, kad Baltijos jūroje, dėl kylančios paviršiaus vandens temperatūros, susidaro tinkamos sąlygos daugintis Vibrio bakterijoms. Manoma, kad vidutinis arba aukštas jų lygis bus registruojamas daugelyje Baltijos jūros pakrančių: Danijoje, Švedijoje, Vokietijoje, Lenkijoje, ypač Gdansko įlankoje, Latvijoje, Estijoje, Suomijoje taip pat ir Lietuvoje, Klaipėdos apskrityje.
Sušilęs iki +20°C jūros vanduo, kuriame yra mažai druskos, yra ideali aplinka tam tikroms Skaityti toliau
Visai netoli Rygos galima rasti seniausią Baltijos jūros gyvenvietę, menančią dar XVI amžių. Nacionaliniame parke įsikūrę pajūrio tripolio kaimeliai – Lapmežciems, Bigaunciems ir Ragaciems – nuo pasaulio pasislėpę tankių miškų apsuptyje. Informacijos apie juos lietuvių kalba gerokai stokojama ir internete, tačiau siekiantys užuovėjos nuo šurmulio ten ras išsvajotą atokvėpį.
Apie trumpą pabėgimo planą nuo civilizacijos bruzdesio pasakoja patyręs keliautojas ir tarptautinių kelionių autobusu rengėjas „Eurolines“ vadovas Edmundas Pavlovas. Skaityti toliau
Naujienos apie plastikiniuose maišeliuose įsipainiojusius ar jais apsirijusius jūrų gyvūnus vis daugiau žmonių skatina įsitraukti į gyvenimo be plastiko ar „zero waste“ iniciatyvas. Pasak Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto mokslininko dr. Arūno Balčiūno, gali būti, kad plastiko dalelių yra netgi mūsų organizme.
Gyvename kartu su plastiku
Mikroplastikas – mikrošiukšlių kategorija, į kurią patenka mažesnės nei 5 mm dydžio šiukšlės. Jų galima rasti visur – asmeninės higienos produktuose, pavyzdžiui, dantų pastoje Skaityti toliau
Retas iš mūsų galėtų pasigirti savo akimis matęs Baltijos jūros dugną. Kas slypi dešimčių metrų gylyje? Atsakyti į šį klausimą gali Klaipėdos Universiteto mokslininkai. Burlaiviu „Brabander“ skrosdami Baltijos jūros bangas, jie leidžiasi į povandeninės archeologijos misijas.
Tyrėjų pasakojimu, jūros dugne galima rasti visko – nuo prieš tūkstantmečius susiformavusių durpių klodų iki nuskendusių medinių žvejybos laivelių ir Antrojo pasaulinio karo laivų. „Panerti ir apžiūrėti laivą – pats lengviausias darbas. Skaityti toliau
Lietuvos kariuomenė žada įsigyti naują laivą teršalų likvidavo ir gelbėjimo užduotims Baltijos jūroje vykdyti.
Pirkimą vykdysianti Gynybos resursų agentūra (GRA) prie Krašto apsaugos ministerijos baigė viešas rinkos konsultacijas, kurių metu supažindino rinkos dalyvius su pirkimo dokumentais, laivo technine specifikacija, kvalifikaciniais reikalavimais laivų statybos kompanijoms, aptarė kitą su projekto įgyvendinimu susijusią informaciją, ir laivo pirkimo konkursą žada paskelbti jau šį balandį. Skaityti toliau
Naujas laivas, kurį planuoja įsigyti Lietuvos kariuomenė, bus skirtas teršalams likviduoti ir gelbėjimo užduotims Baltijos jūroje vykdyti. Numatoma, kad jis bus perkamas iš ES 2014–2020 m. struktūrinės paramos fondų lėšų, pasirašius finansavimo sutartį su Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra. Preliminari projekto vertė – apie 39,6 mln. eurų.
Konkursą laivui pirkti numatoma paskelbti jau šį balandį. Sutartis su konkursą laimėjusia laivų statybos kompanija turėtų Skaityti toliau
„Ar žinojome, kad Baltijos jūros vandenyse, mūsų Lietuvos teritorije yra vykdomi povandeniniai tyrimai? Juos vykdo Klaipėdos universiteto profesorius Vladas Žulkus su narų komanda. Kai parašiau mokslininkui ar sutiktų papasakoti, jis atsakė klausimu: o gal norėtumėte išplaukti į jūrą kartu su mūsų ekspedicija?“ – laidą pradeda vedėjas Ignas Kančys.
Tyrėjai į Baltijos jūrą plaukia su Klaipėdos universiteto burlaiviu „Brabander“. Šio laivo ilgis yra 36 metrai, plotis – 6 m, o burių plotas – 440 m2. Skaityti toliau
Gyvensime kaip Švedijoje, žemės ūkio derlius bus kaip Danijoje, sujungsime Juodąją ir Baltijos jūras, perkelsime Lietuvą į kosmosą – per pastarąjį šimtmetį mūsų šalies politikai, menininkai, mokslininkai, tyrėjai ir kitų sričių specialistai daug svajojo, kūrė ir įsivaizdavo Lietuvos ateitį.
100 įdomiausių įgyvendintų ir neįgyvendintų, įtaigiai aprašytų vizijų pernai tapo knyga „Įsivaizduoti Lietuvą. 100 metų, 100 vizijų. 1918-2018“. Leidyklos „Baltos lankos“ išleistą knygą Vilniuje pristatė jos sudarytojai ir Rimvydas Valatka. Skaityti toliau
Lapkričio 7 d. į Baltijos jūrą bus paleisti šiemet jūros pakrantėje rasti ir Lietuvos jūrų muziejuje reabilituoti Baltijos pilkųjų ruonių jaunikliai. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba teikė ruonių reabilitacijos projektą, o programai lėšas skiria Aplinkos ministerija.
Prieš ruonių paleidimą į gamtą lapkričio 7 d. 11 val. Jūrų muziejuje vyks Spaudos konferencija, kurioje bus pristatyta ruonių reabilitacijos programa. Skaityti toliau
Kai kurių rūšių žuvų Baltijos jūroje bus galima sugauti daugiau, o kai kurių rūšių kvotas siūloma mažinti. Tai numatyta Europos Komisijos (EK) pasiūlymuose dėl žvejybos kvotų Baltijos jūroje 2019 m. Žvejai kviečiami pateikti savo pastabas ir pasiūlymus.
EK siūlo didinti žvejybos kvotas (jas gauna ir Lietuva) šioms žuvų rūšims: šprotams (padidėja 3 proc., palyginti su 2018 m. skirta kvota), vakarinėms menkėms (padidėja 31 proc., palyginti su 2018 m.), lašišoms (padidėja 15 proc., palyginti su 2018 m.). Skaityti toliau
Rugpjūčio 25 d., šeštadienį Baltijos jūros valstybių pajūrį nušvietė laužų grandinė. Vyko tarptautinis renginys „Senovinė ugnies naktis“, prie kurios šiemet prisijungė ir Lietuva. Likus metams iki Baltijos kelio 30-mečio ir visoms trims Baltijos valstybėms švenčiant savo valstybingumo atkūrimo 100-mečius buvo įžiebti draugystės ir vienybės šimtmečio laužai.
Rengėjų teigimu, daugiau nei 30 Lietuvos pakrantėje įžiebtų laužų buvo skirti šalies valstybingumo atkūrimo šimtmečiui ir Skaityti toliau
Šį mėnesį, Klaipėdos uoste, lankėsi rekordinio dydžio konteinervežiai, perrašę uosto istoriją, o artimiausių metų siekis yra priimti didžiausius į Baltijos jūrą galinčius įplaukti laivus.
Tam ruošiamasi jau šiandien – ką tik baigtos atnaujinti krantinės Nr. 101–104, prie kurių ateityje galės švartuotis „Post Panamax“ tipo laivai.
Tai pirmosios Klaipėdos uosto krantinės, Skaityti toliau
Klaipėdos jūrų uostas rengiasi priimti didžiausią iš visų buvusių laivą. Preliminariais duomenimis, sekmadienio rytą uosto vartus turėtų kirsti 363 metrų ilgio 46 metrų pločio konteinerinis laivas „MSC Francesca“. Jis švartuosis prie LKAB „Klaipėdos Smeltė“ krantinių – čia praėjusį mėnesį visu pajėgumu pradėjo funkcionuoti konteinerių paskirstymo centras (angl. „Container Hub“), aptarnaujantis okeaninius laivus, gabenančius konteinerius, skirtus plukdyti fideriniais laivais į gretimų Baltijos šalių uostus. Iki šiol Baltijos jūroje tranzitiniai konteineriai, atgabenti okeaniniais laivais, buvo kraunami tik Gdanske. Skaityti toliau
Šį pavasarį, Lietuvos jūrų muziejus muša ne tik lankomumo rekordus: Jūrų žinduolių ir paukščių skyriuje dabar gydoma net 14 ruoniukų-rastinukų. Pirmieji gyvūnėliai pateko kovo 20 dieną, paskutinieji – praėjusią savaitę. Daugiausiai ruoniukų atgabenta nuo Palangos ir iš Smiltynės bei Juodkrantės. Iki šiol daugiausia ruoniukų buvo sulaukta 2015 metais – dešimties.
– Visų jų būklė buvo sunki, – sako skyriaus vedėjas biologas Arūnas Grušas. Skaityti toliau
Vos vienas ilgasis savaitgalis – tik tiek šiemet lietuviams padovanos ateinanti vasara. Liepos 6-ąją, penktadienį, Karaliaus Mindaugo karūnavimo šventę lydės dvi savaitgalio dienos.
Įprastai ilgaisiais vasaros savaitgaliais tautiečiai plūsta į pajūrį, taip bent kartą per metus aplanko Baltiją ir jos kurortus. Tačiau šiemet, kai galimybių bent keletą dienų ištrūkti prie jūros bus mažiau, daugelis turės gerokai pasvarstyti, ar vasaros atostogų laiką skirti Lietuvos pajūriui, ar rinktis poilsį šiltuose kraštuose. Skaityti toliau
Balandžio 27-29 dienomis, Neringoje, jau penktąjį kartą vyks tradicinė „Žiobrinių“ šventė. Pagrindiniu šventės akcentu tradiciškai taps ant karštų žarijų vytele perverto ir senoviniu receptu marinuoto žiobrio kepimas. Kaip ir kasmet, pramogų pasirinkimas bus platus visai šeimai.
Šventei prigaudys šviežių žuvų
„Dėl žiobrių su šventės rengėjais, Nidos KTIC „Agila“, tartis pradėjome iškart po „Stintapūkio“. Nutarėme prigaudyti jų prieš pat „Žiobrines“, Skaityti toliau
Pasimatymas ne pirmas, pažintis – pirma! Tai apie atrastą piliakalnį, esantį arčiausiai jūros. Ir susiruošiau į šį pasimatymą ankstyvą giedrą kovo rytą. Saulelė dar ne virš medžių, o tik už medžių tebebuvo, vis surasdama, pro kur prasiskverbti, kad stovinčio ar jau parkritusio ąžuolo stuomenį pasiektų. Šešėliai ilgi. Tai ir gražu, ir šiek tiek ne kas: akelės nebe jaunos, nematau, ką fotografuoju. Norėjau, kad fotkelėse liktų to gaivaus oro, tos grynumos, tos šalstelėjusios tylos ir kovo aukšto dangaus. Dar tų gilių įgriovų žavesio – jos piliakalnio apsauga buvo. Kai kurios labai gilios, ten beveik bugštu žvelgti… Fotkelėmis nepasėmiau viso to, bet širdimi – taip!
Vasario 17-ąją, šaltos jūros bangas išbandė šimtai žmonių. Juos stebėjusiųjų būrys – dar didesnis. Lietuvos sveikuolių sąjunga visus sukvietė į snieguotame paplūdimyje vykstančią grūdinimosi šventę.
Lietuvos sveikuolių sąjungos prezidentas Simonas Dailidė tam ruoštis pradėjo jau prieš mėnesį. Vilniuje jis vykdė „30 dienų eketės iššūkį“ ir kas rytą, drauge su būriu pasekėjų, maudėsi Žaliuosiuose ežeruose. Paskutiniąją iššūkio dieną, vasario 16-ąją, drauge su juo į Lietuvos formos išpjautą eketę nėrė virš 70 žmonių. Iššūkį vykdė ir sveikos gyvensenos entuziastai Kaune, Alytuje, Radviliškyje ir dar daugiau. O štai vasario 17-ąją, ledinės jūros paragavo didžiausi Lietuvos sveikuoliai. Skaityti toliau
Vasario 8 dieną 14 val. Užsienio reikalų ministerijoje Lietuvos jūrų muziejaus ekspozicijai laikinam eksponavimui bus perduota tarpukario Lietuvos karo laive „Prezidentas Smetona“ plevėsavusi trispalvė.
Perdavimo ceremonijoje dalyvaus užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, Karinių jūrų pajėgų vadas jūrų kapitonas Arūnas Mockus ir Lietuvos jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė. Skaityti toliau
