22 ruoniukai per mėnesį buvo atgabenti iš Baltijos pakrantės į Lietuvos jūrų muziejų. Jūrų paukščių ir žinduolių skyriaus vedėjas Arūnas Grušas sako, kad taip atsitiko dėl to, kad jūra šiemet nebuvo nei kiek užšalusi.
„Ruonės visada vaikuojasi ant ledo. Ten joms netrūksta erdvės ir yra saugu. Šiemet ledo nebuvo visiškai, jos vaikavosi gulyklose, kur trūksta vietos“, – pasakojo biologas Skaityti toliau
Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis susitiko su Europos Komisijos nariu Virginijumi Sinkevičiumi, kuris atsakingas už aplinką, vandenynus ir žvejybą, ir aptarė Europos Žaliojo susitarimo įgyvendinimą.
Didelis dėmesys susitikimo metu skirtas Teisingos pertvarkos fondui, kuriuo siekiama padėti Europos Sąjungos (ES) valstybėms narėms (regionams ir sektoriams), susiduriančioms su itin dideliais iššūkiais pereinant prie klimatui neutralios ekonomikos. Eurokomisaras V. Sinkevičius pristatė šį fondą. Lietuvai iš jo numatyta skirti apie 96,7 mln. eurų. Skaityti toliau
Liepos 23-ią dieną Europos Komisija uždraudė komercinę menkių žvejybą didžiojoje Baltijos jūros dalyje. Šis draudimas galios iki metų pabaigos ir taipogi palies Lietuvos žvejus. Tiesa, tik didžiuosius – tuos, kurie gaudo tralais atviroje jūroje. Smulkiesiems žvejams gaudantiems žuvį priekrantėje ir žvejams mėgėjams, kol kas šis draudimas neaktualus. Komisija kelis pastaruosius mėnesius negirdėjo aplinkosaugininkų raginimų uždrausti žvejybą, todėl menkių neturėsime ir 2020-aisiais metais. Skaityti toliau
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC), remdamasis Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, informuoja, kad Baltijos jūroje, dėl kylančios paviršiaus vandens temperatūros, susidaro tinkamos sąlygos daugintis Vibrio bakterijoms. Manoma, kad vidutinis arba aukštas jų lygis bus registruojamas daugelyje Baltijos jūros pakrančių: Danijoje, Švedijoje, Vokietijoje, Lenkijoje, ypač Gdansko įlankoje, Latvijoje, Estijoje, Suomijoje taip pat ir Lietuvoje, Klaipėdos apskrityje.
Sušilęs iki +20°C jūros vanduo, kuriame yra mažai druskos, yra ideali aplinka tam tikroms Skaityti toliau
Visai netoli Rygos galima rasti seniausią Baltijos jūros gyvenvietę, menančią dar XVI amžių. Nacionaliniame parke įsikūrę pajūrio tripolio kaimeliai – Lapmežciems, Bigaunciems ir Ragaciems – nuo pasaulio pasislėpę tankių miškų apsuptyje. Informacijos apie juos lietuvių kalba gerokai stokojama ir internete, tačiau siekiantys užuovėjos nuo šurmulio ten ras išsvajotą atokvėpį.
Apie trumpą pabėgimo planą nuo civilizacijos bruzdesio pasakoja patyręs keliautojas ir tarptautinių kelionių autobusu rengėjas „Eurolines“ vadovas Edmundas Pavlovas. Skaityti toliau
Naujienos apie plastikiniuose maišeliuose įsipainiojusius ar jais apsirijusius jūrų gyvūnus vis daugiau žmonių skatina įsitraukti į gyvenimo be plastiko ar „zero waste“ iniciatyvas. Pasak Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto mokslininko dr. Arūno Balčiūno, gali būti, kad plastiko dalelių yra netgi mūsų organizme.
Gyvename kartu su plastiku
Mikroplastikas – mikrošiukšlių kategorija, į kurią patenka mažesnės nei 5 mm dydžio šiukšlės. Jų galima rasti visur – asmeninės higienos produktuose, pavyzdžiui, dantų pastoje Skaityti toliau
Retas iš mūsų galėtų pasigirti savo akimis matęs Baltijos jūros dugną. Kas slypi dešimčių metrų gylyje? Atsakyti į šį klausimą gali Klaipėdos Universiteto mokslininkai. Burlaiviu „Brabander“ skrosdami Baltijos jūros bangas, jie leidžiasi į povandeninės archeologijos misijas.
Tyrėjų pasakojimu, jūros dugne galima rasti visko – nuo prieš tūkstantmečius susiformavusių durpių klodų iki nuskendusių medinių žvejybos laivelių ir Antrojo pasaulinio karo laivų. „Panerti ir apžiūrėti laivą – pats lengviausias darbas. Skaityti toliau
Lietuvos kariuomenė žada įsigyti naują laivą teršalų likvidavo ir gelbėjimo užduotims Baltijos jūroje vykdyti.
Pirkimą vykdysianti Gynybos resursų agentūra (GRA) prie Krašto apsaugos ministerijos baigė viešas rinkos konsultacijas, kurių metu supažindino rinkos dalyvius su pirkimo dokumentais, laivo technine specifikacija, kvalifikaciniais reikalavimais laivų statybos kompanijoms, aptarė kitą su projekto įgyvendinimu susijusią informaciją, ir laivo pirkimo konkursą žada paskelbti jau šį balandį. Skaityti toliau
Naujas laivas, kurį planuoja įsigyti Lietuvos kariuomenė, bus skirtas teršalams likviduoti ir gelbėjimo užduotims Baltijos jūroje vykdyti. Numatoma, kad jis bus perkamas iš ES 2014–2020 m. struktūrinės paramos fondų lėšų, pasirašius finansavimo sutartį su Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra. Preliminari projekto vertė – apie 39,6 mln. eurų.
Konkursą laivui pirkti numatoma paskelbti jau šį balandį. Sutartis su konkursą laimėjusia laivų statybos kompanija turėtų Skaityti toliau
„Ar žinojome, kad Baltijos jūros vandenyse, mūsų Lietuvos teritorije yra vykdomi povandeniniai tyrimai? Juos vykdo Klaipėdos universiteto profesorius Vladas Žulkus su narų komanda. Kai parašiau mokslininkui ar sutiktų papasakoti, jis atsakė klausimu: o gal norėtumėte išplaukti į jūrą kartu su mūsų ekspedicija?“ – laidą pradeda vedėjas Ignas Kančys.
Tyrėjai į Baltijos jūrą plaukia su Klaipėdos universiteto burlaiviu „Brabander“. Šio laivo ilgis yra 36 metrai, plotis – 6 m, o burių plotas – 440 m2. Skaityti toliau
Gyvensime kaip Švedijoje, žemės ūkio derlius bus kaip Danijoje, sujungsime Juodąją ir Baltijos jūras, perkelsime Lietuvą į kosmosą – per pastarąjį šimtmetį mūsų šalies politikai, menininkai, mokslininkai, tyrėjai ir kitų sričių specialistai daug svajojo, kūrė ir įsivaizdavo Lietuvos ateitį.
100 įdomiausių įgyvendintų ir neįgyvendintų, įtaigiai aprašytų vizijų pernai tapo knyga „Įsivaizduoti Lietuvą. 100 metų, 100 vizijų. 1918-2018“. Leidyklos „Baltos lankos“ išleistą knygą Vilniuje pristatė jos sudarytojai ir Rimvydas Valatka. Skaityti toliau
Lapkričio 7 d. į Baltijos jūrą bus paleisti šiemet jūros pakrantėje rasti ir Lietuvos jūrų muziejuje reabilituoti Baltijos pilkųjų ruonių jaunikliai. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba teikė ruonių reabilitacijos projektą, o programai lėšas skiria Aplinkos ministerija.
Prieš ruonių paleidimą į gamtą lapkričio 7 d. 11 val. Jūrų muziejuje vyks Spaudos konferencija, kurioje bus pristatyta ruonių reabilitacijos programa. Skaityti toliau
Kai kurių rūšių žuvų Baltijos jūroje bus galima sugauti daugiau, o kai kurių rūšių kvotas siūloma mažinti. Tai numatyta Europos Komisijos (EK) pasiūlymuose dėl žvejybos kvotų Baltijos jūroje 2019 m. Žvejai kviečiami pateikti savo pastabas ir pasiūlymus.
EK siūlo didinti žvejybos kvotas (jas gauna ir Lietuva) šioms žuvų rūšims: šprotams (padidėja 3 proc., palyginti su 2018 m. skirta kvota), vakarinėms menkėms (padidėja 31 proc., palyginti su 2018 m.), lašišoms (padidėja 15 proc., palyginti su 2018 m.). Skaityti toliau
Rugpjūčio 25 d., šeštadienį Baltijos jūros valstybių pajūrį nušvietė laužų grandinė. Vyko tarptautinis renginys „Senovinė ugnies naktis“, prie kurios šiemet prisijungė ir Lietuva. Likus metams iki Baltijos kelio 30-mečio ir visoms trims Baltijos valstybėms švenčiant savo valstybingumo atkūrimo 100-mečius buvo įžiebti draugystės ir vienybės šimtmečio laužai.
Rengėjų teigimu, daugiau nei 30 Lietuvos pakrantėje įžiebtų laužų buvo skirti šalies valstybingumo atkūrimo šimtmečiui ir Skaityti toliau
Šį mėnesį, Klaipėdos uoste, lankėsi rekordinio dydžio konteinervežiai, perrašę uosto istoriją, o artimiausių metų siekis yra priimti didžiausius į Baltijos jūrą galinčius įplaukti laivus.
Tam ruošiamasi jau šiandien – ką tik baigtos atnaujinti krantinės Nr. 101–104, prie kurių ateityje galės švartuotis „Post Panamax“ tipo laivai.
Tai pirmosios Klaipėdos uosto krantinės, Skaityti toliau
Klaipėdos jūrų uostas rengiasi priimti didžiausią iš visų buvusių laivą. Preliminariais duomenimis, sekmadienio rytą uosto vartus turėtų kirsti 363 metrų ilgio 46 metrų pločio konteinerinis laivas „MSC Francesca“. Jis švartuosis prie LKAB „Klaipėdos Smeltė“ krantinių – čia praėjusį mėnesį visu pajėgumu pradėjo funkcionuoti konteinerių paskirstymo centras (angl. „Container Hub“), aptarnaujantis okeaninius laivus, gabenančius konteinerius, skirtus plukdyti fideriniais laivais į gretimų Baltijos šalių uostus. Iki šiol Baltijos jūroje tranzitiniai konteineriai, atgabenti okeaniniais laivais, buvo kraunami tik Gdanske. Skaityti toliau
Šį pavasarį, Lietuvos jūrų muziejus muša ne tik lankomumo rekordus: Jūrų žinduolių ir paukščių skyriuje dabar gydoma net 14 ruoniukų-rastinukų. Pirmieji gyvūnėliai pateko kovo 20 dieną, paskutinieji – praėjusią savaitę. Daugiausiai ruoniukų atgabenta nuo Palangos ir iš Smiltynės bei Juodkrantės. Iki šiol daugiausia ruoniukų buvo sulaukta 2015 metais – dešimties.
– Visų jų būklė buvo sunki, – sako skyriaus vedėjas biologas Arūnas Grušas. Skaityti toliau
Vos vienas ilgasis savaitgalis – tik tiek šiemet lietuviams padovanos ateinanti vasara. Liepos 6-ąją, penktadienį, Karaliaus Mindaugo karūnavimo šventę lydės dvi savaitgalio dienos.
Įprastai ilgaisiais vasaros savaitgaliais tautiečiai plūsta į pajūrį, taip bent kartą per metus aplanko Baltiją ir jos kurortus. Tačiau šiemet, kai galimybių bent keletą dienų ištrūkti prie jūros bus mažiau, daugelis turės gerokai pasvarstyti, ar vasaros atostogų laiką skirti Lietuvos pajūriui, ar rinktis poilsį šiltuose kraštuose. Skaityti toliau
Balandžio 27-29 dienomis, Neringoje, jau penktąjį kartą vyks tradicinė „Žiobrinių“ šventė. Pagrindiniu šventės akcentu tradiciškai taps ant karštų žarijų vytele perverto ir senoviniu receptu marinuoto žiobrio kepimas. Kaip ir kasmet, pramogų pasirinkimas bus platus visai šeimai.
Šventei prigaudys šviežių žuvų
„Dėl žiobrių su šventės rengėjais, Nidos KTIC „Agila“, tartis pradėjome iškart po „Stintapūkio“. Nutarėme prigaudyti jų prieš pat „Žiobrines“, Skaityti toliau
Pasimatymas ne pirmas, pažintis – pirma! Tai apie atrastą piliakalnį, esantį arčiausiai jūros. Ir susiruošiau į šį pasimatymą ankstyvą giedrą kovo rytą. Saulelė dar ne virš medžių, o tik už medžių tebebuvo, vis surasdama, pro kur prasiskverbti, kad stovinčio ar jau parkritusio ąžuolo stuomenį pasiektų. Šešėliai ilgi. Tai ir gražu, ir šiek tiek ne kas: akelės nebe jaunos, nematau, ką fotografuoju. Norėjau, kad fotkelėse liktų to gaivaus oro, tos grynumos, tos šalstelėjusios tylos ir kovo aukšto dangaus. Dar tų gilių įgriovų žavesio – jos piliakalnio apsauga buvo. Kai kurios labai gilios, ten beveik bugštu žvelgti… Fotkelėmis nepasėmiau viso to, bet širdimi – taip!
Vasario 17-ąją, šaltos jūros bangas išbandė šimtai žmonių. Juos stebėjusiųjų būrys – dar didesnis. Lietuvos sveikuolių sąjunga visus sukvietė į snieguotame paplūdimyje vykstančią grūdinimosi šventę.
Lietuvos sveikuolių sąjungos prezidentas Simonas Dailidė tam ruoštis pradėjo jau prieš mėnesį. Vilniuje jis vykdė „30 dienų eketės iššūkį“ ir kas rytą, drauge su būriu pasekėjų, maudėsi Žaliuosiuose ežeruose. Paskutiniąją iššūkio dieną, vasario 16-ąją, drauge su juo į Lietuvos formos išpjautą eketę nėrė virš 70 žmonių. Iššūkį vykdė ir sveikos gyvensenos entuziastai Kaune, Alytuje, Radviliškyje ir dar daugiau. O štai vasario 17-ąją, ledinės jūros paragavo didžiausi Lietuvos sveikuoliai. Skaityti toliau
Vasario 8 dieną 14 val. Užsienio reikalų ministerijoje Lietuvos jūrų muziejaus ekspozicijai laikinam eksponavimui bus perduota tarpukario Lietuvos karo laive „Prezidentas Smetona“ plevėsavusi trispalvė.
Perdavimo ceremonijoje dalyvaus užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, Karinių jūrų pajėgų vadas jūrų kapitonas Arūnas Mockus ir Lietuvos jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė. Skaityti toliau
Žvarbų rytą – ne šildantis dušas, o ledinis nėrimas į eketę. Taip 30 dienų iš eilės pradeda Lietuvos sveikuolių sąjungos prezidentas Simonas Dailidė. Jis sako, kad būtent tai padeda nesušalti, būti sveikam ir energingam.
Praeitais metais, jo sugalvotas 30 dienų eketės iššūkis pritraukė tiek žmonių, jog teko platinti eketę. Šiais metais, vaikiną džiugina ir žymių Lietuvoje žmonių aktyvumas, pavyzdžiui Samo Urbonavičiaus ir Sauliaus Prūsaičio vaizdo įrašai, kuriuose jie maudosi sniege. Jais vyrai pasidalino savo socialinio tinklo facebook paskyrose. Skaityti toliau
Nepaimsi nepakelsi neparodysi
Nepavalgydinsi jos ir nepagirdysi
Ne valiavimuos ne šūkiuose ne odėse
Mūs atodūsiuos ji matosi ir girdisi
Justinas Marcinkevičius, „Laisvė“
Sausio 25 dieną, ketvirtadienį, 18.30 valandą vyksiančiu renginiu „Baltijos laisvė“ paminėsime Baltijos valstybių nepriklausomybės 100-metį. Šią unikalią baltiškąją programą rengia Lietuvos kamerinis orkestras (meno vadovas Sergėjus Krylovas) ir Estijos nacionalinis vyrų choras. Pastarojo kolektyvo vadovas Mikas Uleoja (Mikk Üleoja) ir diriguos koncerte. Solo partijas dainuos Ka Bo Chan (kontratenoras, Honkongas), Valteris Sosalu (Valter Soosalu) (tenoras, Estija) bei Otas Indermite (Ott Indermitte) (baritonas, Estija).
Spalio 23 d. Kultūros vertybių registrą papildė nekilnojamo kultūros paveldo objektas – Nidos švyturio statinių kompleksas, esantis Kuršių nerijoje (Taikos g., Neringos m.). Švyturio statinių kompleksą sudaro: XIX a. II p. švyturio prižiūrėtojo namas ir žibalo saugojimo rūsys, XIX a. II p.–XX a. pr. arklidės, XX a. II p. švyturys, administracinis pastatas, kuro sandėlis. Komplekso saugojimo reikšmingumo lygmuo – regioninis (KVR, 41559). Teisinė apsauga kompleksui suteikta Neringos savivaldybės iniciatyva.
XIX a. II pusėje buvo pradėti vienos aukščiausių Nidos kopų – Urbo kalno – apželdinimo darbai, o 1871 m. ant šio kalno buvo paskirta vieta Nidos švyturiui statyti. Pirmojo Nidos švyturio statyba pradėta Prūsijos karaliaus potvarkiu Skaityti toliau
Jachta „Lietuva“ turi būti kapitališkai suremontuota ir toliau pristatanti Klaipėdą bei visą šalį – tokią poziciją išsakė Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos kolegija, pritarusi lėšų skyrimui šios burinės jachtos kapitaliniam remontui.
„Lietuvos vardą garsinančios jachtos prikėlimas naujam gyvenimui bus prasmingas įvykis Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio proga. Idealu būtų, kad atnaujinta jachta jau galėtų dalyvauti šimtmečiui skirtoje odisėjoje apink Baltijos jūrą. Skaityti toliau
Lietuva kitais metais planuoja pasinaudoti Europos jūrų saugumo agentūros (EMSA) naujai įsteigta bepiločių orlaivių stebėjimo sistema (RPAS), kuri skirta laivybos ir taršos stebėjimui virš jūros bei paieškos ir gelbėjimo darbams Europos Sąjungos vandenyse.
2018 m. pavasarį Lietuvoje turėtų būti pradėtas naudoti šios agentūros bepilotis orlaivis, kuris bus skirtas stebėti Baltijos jūros vandens taršai Lietuvos išskirtinėje ekonominėje zonoje bei padėti atsakingoms tarnyboms vykdant paieškos ir gelbėjimo darbus Baltijos jūroje, pranešė valstybės įmonė „Oro navigacija“. Skaityti toliau
Preilos gelbėjimo stoties pokyčiai – tarp konkurso „Geriausias 2016 metų rekreacinės architektūros kūrinys“ nominantų.
Šią vasarą atnaujinta Preilos gelbėjimo stotis su vieša erdve tapo kurorto lankytojų itin pamėgta erdve, į kurią mielai traukia ir kitų Neringos gyvenviečių svečiai ir gyventojai.
Į Baltijos jūrą žvelgiantis pastatas (aut. Architektas Algirdas Sviderskas, 1984 m.) iš uždaro, monofunkcinio objekto subtiliai pasikeitė į atvirą, šviesią, kviečiančią erdvę. Skaityti toliau
Žinojote, kad Baltijos jūros, tokios, kokia ji yra dabar, anksčiau net nebuvo, o šiuo metu jos dugne aptinkama netikėtų archeologinių radinių? Kokias paslaptis ji slepia, kam tai yra tikrieji namai ir kiek apie tai mums papasakoja televizija?
Mena gilią praeitį
Pasak povandeninės archeologijos Lietuvoje pradininko, akademiko, humanitarinių mokslų daktaro, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyriausiojo mokslo darbuotojo Vlado Žulkaus, acheologija Skaityti toliau
Aplinkosaugininkams kelia nerimą, kad Baltijos jūroje gyvenantiems ir į Lietuvos raudonąją knygą įrašytiems pilkiesiems ruoniams iškilo dar viena grėsmė – šiemet šalies pajūryje į krantą atplukdyti net 26 negyvų šių žinduolių kūnai. Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento (RAAD) duomenimis, visų ruonių kūnuose esama smurtinių žaizdų, todėl šių saugomų gyvūnų žudikų paieškai skiriamos didelės pajėgos.
„Ruonių medžiotojams paskelbėme karą, – sako Klaipėdos RAAD direktorius Andrius Kairys. – Mums talkina policijos ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai, pakrantės zonoje esančios jų vaizdo stebėjimo kameros. Skaityti toliau
