Žymos archyvas: bakterijos

Ką reikia žinoti, jei viduriavimas užklumpa keliaujant? (0)

practostatic.com nuotr.

Su viena dažniausių ūminio viduriavimų rūšių – keliautojų diarėja – susiduriama nuvykus į tolimus kraštus, kur dėl pasikeitusios aplinkos ir maisto pasikeičia žarnyno mikroflora – viršinamąjį traktą kolonizuoja neįprastos bakterijos, ir pradedama viduriuoti. Be to, keliautojus net egzotiškuose kraštuose gali užpulti noro bei roto virusai, sukeliantys viduriavimą.

Apie tai, kaip kontroliuoti ir sušvelninti viduriavimą keliaujant, kada verta sunerimti ir kreiptis į gydymo įstaigą bei kuo gali būti pavojingas viduriavimas, Skaityti toliau

Naujas iššūkis – Cukraus detoksas (2)

Mitybos specialistė, Lietuvos sveikuolių sąjungos lektorė Kristina Bondar | Lietuvos sveikuolių sąjungos nuotr.

Nuo spalio 15 dienos, Lietuvos sveikuolių sąjunga kviečia į naują 30 dienų iššūkį. Vieną vienintelį kartą dalyviai bus kviečiami dalyvauti Kristinos Bondar sudarytoje, moksliniais tyrimais pagrįstoje cukraus detokso programoje, kuri aprašyta neseniai išleistoje knygoje.

„Cukraus detoksas – tai nėra eilinė dieta. Ši programa pareikalaus šiek tiek daugiau pastangų ir pasiryžimo. Tačiau rezultatai jus tikrai nudžiugins – žmonės jau išbandžiusius programą, pakviesiu pasidalinti savo įspūdžiais. Skaityti toliau

Esate tikras, kad teisingai valotės dantis? Patikrinkite savo žinias (0)

Gydytoja odontologė Nida Aganauskienė | „112 odontologų centro“ nuotr.

Sveikas emalis, vadinasi, sveiki dantys. Deja, dėl natūralaus dėvėjimosi, genetikos ir nuolat dantis veikiančios ne itin draugiškos aplinkos retas iš mūsų gali tuo pasigirti. Visgi, nors ir pažeistą, emalį apsaugoti galima, o paprasčiausias būdas tai padaryti yra taisyklinga burnos higiena. Čia kyla klausimas – nors tai įprastas kasdienis procesas, ar iš tiesų viską darome taip, kaip reikia?

„Emalis – tai viršutinis, taigi, apsauginis, danties sluoksnis, jis labiausiai veikiamas ir lengviausiai pažeidžiamas įvairių dirgiklių – ar tai būtų su maistu gaunami Skaityti toliau

KU mokslininkai vykdo projektą abiejuose Žemės pusrutuliuose (1)

KU mokslininkai vykdo projektą abiejuose Žemės pusrutuliuose | Klaipėdos universiteto nuotr

Šiomis dienomis, Jūros tyrimų institute (JTI) lankosi tarptautinė jaunųjų mokslininkų komanda, vykdanti mokslinių tyrimų projektą „Asociacijų tarp dugno bestuburių ir bakterijų įtaka azoto virsmams estuarinėse ekosistemose“. „Tai pasaulinio lygio studija, kurios rezultatai gali lemti svarbius aplinkotyros mokslo pokyčius“, – kalbėjo projekto vadovas dr. Mindaugas Žilius.

Praėjusių metų rudenį Lietuvos mokslo taryba šiam projektui skyrė nacionalinę dotaciją kategorijoje mokslininkų, kitų tyrėjų, Skaityti toliau

Kada paskutinį kartą valėte šiuos 5 buities prietaisus? (0)

pixabay.com nuotr.

Namuose praleidžiame nemažą dalį savo gyvenimo, tad natūralu, jog dėmesio skiriame ne tik jų jaukumui, bet ir švarai. Net jei atrodo, kad iš visų kampučių pašalintos dulkės, o paviršiai blizga ir kvepia švara, yra tam tikrų vietų, kurias kiekvienai namų šeimininkei derėtų peržvelgti darkart. Kada paskutinį kartą valėte skalbimo mašiną ar indaplovę? Prieš mėnesį? Tris? Prieš metus? O gal dar seniau?

Jei atsakėte, kad daugiau nei prieš metus, o galbūt iš viso niekada nevalėte savo skalbyklės, nesijaudinkite. Silome sužinoti, kaip efektyviau ir sugaištant mažiau laiko išvalyti itin dažnai naudojamus penkis buities prietaisus. Skaityti toliau

Jaunųjų Lietuvos mokslininkų atradimas galės pasitarnauti kuriant naujus vaistus (0)

Gabrielius Jakutis | iGEM nuotr.

Vaikų ligoninės Pediatrijos centre vaikų ligų gydytojams Lietuvos jaunųjų mokslininkų Vilnius-Lithuania iGEM komandos vadovas Gabrielius Jakutis pristatė šiais metais Bostone (JAV) sintetinės biologijos konkurse iGEM Didįjį prizą laimėjusį mokslinį projektą, aplenkusį daugiau nei 300 darbų, pateiktų stipriausių universitetų komandų pasaulyje.

Plazmidė – genų raiškai valdyti

Šių metų komandą sudariusi Vilniaus universiteto gyvybės mokslų, medicinos, informacinių technologijų ir politikos mokslų studentų grupė sukūrė naują metodą genų raiškai valdyti Skaityti toliau

Vitamino D trūkumas šaltuoju metų laiku kankina kas antrą: kaip išvengti nuolatinio nuovargio? (3)

Vitamino D trūkumas šaltuoju metų laiku kankina kas antrą: kaip išvengti nuolatinio nuovargio? | Pixabay nuotr.

Turbūt dažnas, prasidėjus rudeninei tamsai, pajaučia didesnį miego poreikį ar energijos trūkumą. Ir nors tai esame pratę laikyti normaliu šaltojo laikotarpio atributu, iš tiesų kaltas, greičiausiai yra vitamino D trūkumas. Skaičiuojama, jog už Lietuvą šiauresniuose karštuose nuo jo kenčia daugiau nei pusė gyventojų. Kaip vitamino D gauti tuomet, kai saulė pasirodo tik kelioms valandoms per dieną? Skaityti toliau

Vienintelė šalyje fitosanitarinių tyrimų laboratorija mini dvidešimties metų veiklos jubiliejų (0)

Vienintelė šalyje fitosanitarinių tyrimų laboratorija mini dvidešimties metų veiklos jubiliejų | Valstybinės augalininkystės tarnybos nuotr.

Šiemet, Valstybinės augalininkystės tarnybos Fitosanitarinių tyrimų laboratorija mini savo veiklos dvidešimtmetį. Per šį laikotarpį laboratorija tapo viena pažangiausių ir moderniausių laboratorijų pasaulyje, kurioje puikiai dera šiuolaikinės technologijos ir darbuotojų profesionalumas. Laboratorijos septyniuose tyrimų skyriuose – bakteriologijos, mikologijos, entomologijos, nematologijos, virusologijos, viroidologijos ir fitoplazmologijos, molekulinės biologijos bei šiltnamyje – dirba 25 darbuotojai. Laboratorija aprūpinta šiuolaikine įranga, taiko naujausius tyrimo būdus, yra įgaliota pagal tarptautinį kokybės rodiklį – ISO 17025.

Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: kur keliauja kanalizacijos vamzdžiais nuleistas vanduo? (video) (0)

Valymo įrenginiai_mokslosriuba.lt

Akivaizdu, kad vanduo yra labai svarbus mūsų gyvenime – juk ir patys esame iš jo sudaryti, o kur dar būtinybė susišildyti puodeliu arbatos vėsų pavasario rytą, išplauti indus, išskalbti drabužius… Be to, kam nepatinka po dienos darbų atsipalaiduoti karštoje vonioje? Po šių procedūrų daugybę vandens paleidžiame vamzdynais nežinoma kryptimi. Kur jis nuteka ir kodėl tai turėtų mums rūpėti?

Palikęs mūsų skalbimo mašiną, vonią ar klozetą, nuotekomis virtęs vanduo išsiruošia į ilgą kelionę. Šimtus kilometrų nusidriekusiais vamzdžiais jis teka po pastatais ir gatvėmis, kol galiausiai pasiekia prie miestų įsikūrusius nuotekų valymo įrenginius. Skaityti toliau

Už naują ligų nustatymo būdą įteiktas 1 mln. eurų apdovanojimas (0)

Vmvt.lt nuotr.

Vasario 6 d. Leveno universitete (Belgija) buvo įteikti apdovanojimai už mokslinius tyrimus, mokslą ir naujoves medicinos ir sveikatos apsaugos srityje.

Europos Sąjungos programos „Horizontas“ pagrindinis 1 mln. eurų apdovanojimas skirtas Švedijos „P&M Venge AB“ ir Nyderlandų „Philips Electronics“, drauge sukūrusiems proveržio technologiją, leidžiančią mažiau kaip per dešimt minučių iš piršto kraujo nustatyti bakterinį užkratą ir pasakyti ar ligonį galima gydyti be antibiotikų. Skaityti toliau

Dėl trūkusių vamzdžių Vilniuje aplinkiniai gyventojai raginami stebėti šulinių vandenį (0)

offthegridnews.com nuotr.

Gruodžio 28 d. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos įspėja, kad dėl Vilniuje, Upės gatvėje, atsivėrusios įgriuvos ir nutrauktų nuotekų vamzdžių, į Neries upę patekę teršalai gali prasiskverbti į požeminį vandenį. Dėl to gali būti užterštas arčiausiai upės esančių  šachtinių ir gręžtinių šulinių vanduo.

Šiuo metu nėra duomenų apie požeminio vandens užterštumą dėl įvykusios avarijos. Visuomenės sveikatos specialistai netoliese upės įsikūrusiems ir šulinių vandenį Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: lietuvių atradimas padarė proveržį genetikoje (I) (video) (0)

genetika_dnr-i_mokslosriuba-lt

Lietuvių mokslininkai – pirmieji pasaulyje atrado itin tikslų ir lengvai naudojamą genomo redagavimo įrankį. Vilniaus universiteto (VU) prof. Virginijaus Šikšnio ir jo komandos atradimas buvo toks svarbus, kad netrukus pasklido po visą pasaulį ir sulaukė genetikų pripažinimo. Mokslininkui prognozuojama Nobelio chemijos premija. Jos šįmet negavo, tačiau VU dr. Giedrius Gasiūnas sako, kad šių metų laureatai buvo apdovanoti už darbus, atliktus dar praeitame amžiuje, todėl lietuvių atradimas dar tikrai gali būti įvertintas. Skaityti toliau

Pirmą kartą šalies mokslo istorijoje prestižinio fondo premija – lietuviui (0)

Virginijus-Siksnys_vu.lt nuotr

Penki pasaulio mokslininkai, tarp kurių – ir Vilniaus universiteto Biotechnologijos instituto profesorius Virginijus Šikšnys – pasidalijo „Warren Alpert“ fondo premiją už reikšmingą indėlį į bakterijų CRISPR antivirusinės apsaugos sistemos pažinimą. Tai revoliucinis atradimas, nes ši sistema gali būti pritaikyta genomo redagavimui.

„Warren Alpert“ fondo premija skiriama mokslininkams, kurių tyrimai atveria naujas galimybes žmogaus ligų gydymui ar prevencijai, ir remiasi reikšmingais moksliniais atradimais, keičiančiais mūsų supratimą apie ligas ar jų gydymo metodus. Skaityti toliau

Atsakingas elgesys su augintiniais mažina ligų riziką (0)

art.com nuotr.

Zoonozėmis vadinamos ligos, bendros gyvūnams ir žmonėms, kurios gali būti perduodamos tiesioginio kontakto būdu (glostant, maitinant gyvūną iš rankų) ar netiesiogiai (per užterštą aplinką). Jas sukelia virusai, bakterijos, pirmuonys, grybeliai ir kirmėlės. Priskaičiuojama daugiau kaip 200 zoonozinių ligų, kuriomis žmonės užsikrečia nuo gyvūnų. Dažniausiai Lietuvoje pasitaiko echinokokozė, toksokarozė, toksoplazmozė, salmoneliozė, kampilobakteriozė bei kitos bakterinės ir grybelinės ligos. Skaityti toliau

Slaptas ginklas prieš ligas, bakterijas ir senėjimą – enzimai (0)

Gripas | theprisma.co.uk nuotr.

Viršutinių ar apatinių kvėpavimo takų ligas dažniausiai sukelia virusai ir bakterijos, su kuriomis kovoja žmogaus imuninės ląstelės ir fermentai, dar vadinami enzimais. Šių cheminių medžiagų galima rasti gamtoje, tačiau žmogaus organizmas pats sintetina apie 10 tūkst. enzimų, kurie reguliuoja visus fiziologinius organizmo procesus ir yra svarbūs imuninei sistemai. Jeigu tokių fermentų dėl kažkokių priežasčių organizmas ima nebegaminti arba jie tampa neaktyvūs, sutrinka žmogaus sveikata ir ima vystytis lėtinės ligos. Skaityti toliau

Kiekvienuose namuose slypintys nematomi ligų sukėlėjai (0)

ŠiukšliadėžėAtrodo keista, kai net vasaros metu netikėtai užpuola peršalimo liga. Dažnai pagalvojame, kaip tai iš vis įmanoma, tačiau ligos priežastys gali slypėti visai arti, o tiksliau – kiekvienuose namuose. Atlikti tyrimai rodo, kad beveik 34 procentai pasireiškiančių peršalimo ligų, susilpnėjus imunitetui, pasireiškia nuo bakterijų, randamų namų apyvokos daiktuose. Vienas iš didžiausių bakterijų šaltinių namuose – šiukšlių dėžė.
Nevaloma šiukšlių dėžė yra puikiausia bakterijų bei vabzdžių lervų dauginimosi terpė. Šie užkratai lengvai sukelia ne tik peršalimo ligas, bet ir tokius negalavimus kaip salmoneliozė, dizenterija. Skaityti toliau

Imuniteto stiprinimas žiemą (0)

atlasupstairs.com nuotr.

Žiema – metas, kai mūsų klimato zonoje gyvenantiems žmonėms pradeda trūkti saulės energijos, sumažėja šviežių daržovių ir vaisių, susilpnėja ir organizmo atsparumas, lengviau limpa virusinės ir peršalimo ligos. Šaltasis metų sezonas – tikras išbandymas įvairaus amžiaus žmonėms. Tuo metu paaiškėja mūsų imuniteto stiprumas, pradedame dažniau sirgti peršalimo ligomis, bronchitu, gripu. Kai lauke būna šalta, arba sparčiai kinta oro sąlygos, turime daug galimybių peršalti. Todėl būtina pasirūpinti tinkama mityba, poilsiu, fiziniu aktyvumu bei tinkama apranga. Skaityti toliau

Teisingai vartosime antibiotikus šiandien – išsaugosime gyvybę rytoj (0)

Tanshumanmedicine.com nuotr.

Nerimas, kad visuomenė vėl gali likti beginklė prieš infekcijas, kaip buvo iki atrandant antibiotikus, tampa realia grėsme. Kai kurių bakterijų atsparumas paskutiniams efektyviems antibiotikams dramatiškai didėja. Lietuvoje, pagal Europos antimikrobinio atsparumo stebėsenos tinklo duomenis, ligoninėse plintančių bakterijų, galinčių sukelti plaučių uždegimą, sepsį – klebsielių (Klebsiella pneumoniae) dauginio atsparumo dažnis 2006 m. buvo 2,9 proc., o 2011 m. 43,1 proc.

Antimikrobinis atsparumas – tai natūralus biologinis reiškinys, kai mikroorganizmai – bakterijos, virusai, grybai – prisitaiko prie juos veikiančių antimikrobinių vaistų poveikio ir taip sumažėja arba išnyksta antibiotikų efektyvus poveikis gydant infekcines ligas. Skaityti toliau

Ar galėtume gyventi be konservantų? (1)

Purplefoodie.com nuotr.

Kelias dienas namuose ant virtuvės stalo palaikius maisto produktus ar neplautą lėkštę, jų paviršių netrukus padengs pelėsis. Tai – grybas, tik, nebent specialiai gamintumėte pelėsinį sūrį, jo greičiausiai nevalgysite. Kad apsaugoti maisto produktus nuo per greito gedimo, žmonės jau nuo seno ėmėsi priemonių, stabdančių pelėsių ir sveikatai pavojingų bakterijų dauginimąsi.

Gydytoja dietologė Lina Viniarskaitė į klausimą, kas yra konservantas, atsako paprastai: „Konservantas yra medžiaga, naudojama produktų galiojimo laikui pratęsti. Visų konservantų veikimo principas panašus – neleisti daugintis mikroorganizmams, kurie sukelia produktų gedimą, puvimą ir panašiai“. Skaityti toliau

Graužikai braunasi į gyvenamąsias patalpas (0)

areaesag.blogspot.com nuotr.

Atšalus orams, ieškodami maisto atsargų, į gyventojų namus ir rūsius braunasi neprašyti svečiai – pelės ir žiurkės. Panevėžio visuomenės sveikatos centro specialistai pataria atkreipti dėmesį į graužikų platinamas ligas ir imtis profilaktinių priemonių.

Centro duomenimis, tiesiogiai graužikų platinamų ligų grupėje Panevėžio apskrityje daugiausia registruojama jersiniozės ir leptospirozės atvejų. Praėjusiais metais sergamumas šiomis ligomis siekė atitinkamai 0,6 ir 0,1 atvejo/10 000 gyventojų. Jau šiais metais sausio–rugsėjo mėnesį buvo užregistruoti 4 jersiniozės ir 4 leptospirozės atvejai, kai 2012 metais per tą patį laikotarpį atitinkamai 10 ir 2 atvejai. Skaityti toliau

Maistu plintančių infekcijų galima išvengti (0)

MaistasPanevėžio visuomenės sveikatos centro (toliau – Centras) specialistai nori atkreipti dėmesį, kad šiltuoju metų laiku, ypatingai karštomis vasaros dienomis, didėja tikimybė užsikrėsti maistu plintančiomis infekcijomis. Žarnyno infekcines ligas gali sukelti daug patogeninių mikroorganizmų (virusai, parazitai, pirmuonys, bakterijos), tačiau vasaros sezono metu dažniausiai užsikrečiama bakterinėmis žarnyno infekcijomis. Skaityti toliau

Vasarą pasitikime be žarnyno ligų (0)

latinasypunto.wordpress.com nuotr.

Ilgai laukta šiluma nepalieka abejingų – stengiamės kuo daugiau laiko praleisti gamtoje, daugiau keliaujame. Tai laikotarpis, kai mielai valgome, iškylaujame lauke. Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistai primena, kad šiltuoju metų laiku derėtų nepamiršti dviejų dalykų, susijusių su maistu ir sveikata – asmens higienos ir tinkamų maisto laikymo sąlygų.

Susergama užsikrėtus nuo maisto

Pastaruoju metu Vilniuje didėja sergamumas žarnyno infekcijomis. Kasmet vidutiniškai Skaityti toliau

Degligės židinys Babtų seniūnijoje bus sunaikintas (0)

greenindustry.uwex.edu nuotr.

Valstybinė augalininkystės tarnyba prie LR Žemės ūkio ministerijos informavo Kauno rajono savivaldybę apie Stabaunyčiaus kaime (Babtų sen.) aptiktą bakterinės degligės  (Erwina amylovora Burrill) židinį.

Bakterijos  sukeliama liga ypač pavojinga vaismedžiams ir dekoratyviniams augalams. Ligos sukėlėjai padeda plisti vėjas ir migruojantys paukščiai. Jos nepajėgia sunaikinti jokios cheminės medžiagos, todėl vienintelis kovos būdas – užkrėstus vaismedžius kirsti ir deginti. Skaityti toliau

Nuo kokių ligų mus saugo tinkama rankų higiena? (0)

RankosSveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras primena, kad kiekvienais metais Lietuvoje gegužės 5 dieną minima pasauline rankų higienos diena. Šią dieną paskelbė ir inicijavo judėjimą „Plauk rankas – saugok gyvybes“ Pasaulio sveikatos organizacija (PSO). Rankų higienos iniciatyva yra orientuota į sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų rankų higienos įgūdžių tobulinimą. Judėjimas planuojamas dešimčiai metų, siekiant paskatinti šalis organizuoti rankų higienos kampanijas ir programas, kurios prisidėtų prie hospitalinių infekcijų prevencijos. Skaityti toliau

Probiotikai – kas tai? (0)

www.freegreatpicture.com nuotr.

Šiandien rinkoje atsirado daug maisto gaminių, kurių sudėtyje yra probiotikų, o vos prieš porą dešimtmečių terminas „probiotikai“ buvo žinomas tik ekspertams. Probiotinėmis bakterijomis yra praturtinti ne tik pieno produktai, jos įeina į vaistų ir maisto papildų sudėtį. Ką reiškia pavadinimas „probiotikai“ ir kokia jų įtaka mūsų sveikatai aiškina Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Mitybos skyriaus vedėjo pavaduotoja Evelina Venckevič.

Žmogaus organizme yra labai daug bakterijų rūšių, kurios yra būtinos tinkamam Skaityti toliau

„Tuberkuliozė – klastinga liga!“ – teigia Šiaulių visuomenės sveikatos biuro specialistai (0)

Sveikatos apsaugos ministerijos nuotr.

Kovo 24-oji, Pasaulinė tuberkuliozės diena, tapatinama su tuberkuliozės (TB) bakterijos atradimo data (1882 m.). Šiemet antrus metus tęsiama „Stabdykime TB“ kampanija.

TB atvejų mažinimo kampanijos rezultatai visame pasaulyje – gana džiuginantys: nuo 1990 metų mirtingumas sumažėjo daugiau nei 40 proc., sergamumas taip pat mažėja. Tam labai pasitarnauja ankstyva diagnostika. Tačiau Šiaulių visuomenės sveikatos biuro specialistai atkreipia visuomenės dėmesį – šios ligos našta vis dar didelė, ir iššūkis mums visiems Skaityti toliau

Kaip tinkamai prižiūrėti kūdikio drabužėlius? (0)

webmastergrade.com nuotr.

Kūdikio drabužėlių skalbimas nedaug skiriasi nuo suaugusiųjų rūbų skalbimo. Tačiau tam, kad drabužiai neišbluktų, nepasidengtų pumpurais, negraužtų kūdikio odelės, reikia žinoti kelias gudrybes.

Namuose augant mažyliui, neišvengiamai skalbti reikia daugiau ir dažniau. Jei netinkamai skalbiate kūdikio drabužius, jie nublunka, apsivelia pumpurais. Tačiau blogiausia, žinoma, ką gali sukelti netinkama rūbų priežiūra, – alergija, odos niežėjimas. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: mes esame milžinai ir mus puola! (video) (0)

Mokslo sriubaMes esame tikrų tikriausi milžinai. Kiekvieną akimirką, 24 valandas per parą, mus atakuoja mažieji organizmai.

Kodėl nieko nejaučiame? Kaip ginamės? Ar virusai ir bakterijos yra piktavaliai blogiečiai?

„Einame gatve ir staiga susitinkame buvusią meilę, o ji ar jis netyčia nusičiaudi tiesiai jums į veidą. Aaapčy! Aplinkui staiga pasklinda apie 100 Skaityti toliau

Nuo pneumokokinės infekcijos rekomenduojama skiepyti vaikus ir vyresnio amžiaus asmenis (1)

mopay.com nuotr.

Pneumokokinė infekcija (Streptococcus pneumonine) – tai ūmi bakterinė infekcija, pirmaujanti pasaulyje pagal sukeliamų susirgimų ir mirčių skaičių, kurių būtų galima išvengti pasiskiepijus. Pneumokokinė infekcija plačiai paplitusi tiek vaikų, tiek suaugusiųjų tarpe. Šių bakterijų neretai galima rasti visiškai sveikų žmonių nosiaryklėje. Sukėlėjas plinta oro lašeliais, kuomet patenka į žmogaus apatinius kvėpavimo takus, dauginasi, dėl to vystosi kvėpavimo takų uždegimas.

Pneumokokinė infekcija gali sukelti tokias sunkias ligas, kaip meningitas, plaučių uždegimas, Skaityti toliau

Ką reikėtų žinoti apie skarlatiną (0)

aocademy.com nuotr.

Nuo 2011 metų stebimas sergamumo skarlatina padidėjimas (per metus susirgo 32 asmenys). Praėjusiais metais jau susirgo 31 vaikas. Nuo spalio mėnesio Šiaulių mieste užregistruota  16 susirgimo atvejų, iš jų 14 vaikų  lankantys  miesto ikimokyklines įstaigas.  Nežymus šios infekcijos suaktyvėjimas stebimas ir Šiaulių rajone.

Skarlatina –  oro lašelinė infekcija, kurią  sukelia bakterija – A grupės beta hemolizinis streptokokas. Užsikrečiama nuo sergančiojo skarlatina arba sveiko sukėlėjo nešiotojo. Jie gali apkrėsti aplinkinius 3 savaites nuo ligos pradžios. Skaityti toliau