Žymos archyvas: bakterijos

Vienintelė šalyje fitosanitarinių tyrimų laboratorija mini dvidešimties metų veiklos jubiliejų (0)

Vienintelė šalyje fitosanitarinių tyrimų laboratorija mini dvidešimties metų veiklos jubiliejų | Valstybinės augalininkystės tarnybos nuotr.

Šiemet, Valstybinės augalininkystės tarnybos Fitosanitarinių tyrimų laboratorija mini savo veiklos dvidešimtmetį. Per šį laikotarpį laboratorija tapo viena pažangiausių ir moderniausių laboratorijų pasaulyje, kurioje puikiai dera šiuolaikinės technologijos ir darbuotojų profesionalumas. Laboratorijos septyniuose tyrimų skyriuose – bakteriologijos, mikologijos, entomologijos, nematologijos, virusologijos, viroidologijos ir fitoplazmologijos, molekulinės biologijos bei šiltnamyje – dirba 25 darbuotojai. Laboratorija aprūpinta šiuolaikine įranga, taiko naujausius tyrimo būdus, yra įgaliota pagal tarptautinį kokybės rodiklį – ISO 17025.

Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: kur keliauja kanalizacijos vamzdžiais nuleistas vanduo? (video) (0)

Valymo įrenginiai_mokslosriuba.lt

Akivaizdu, kad vanduo yra labai svarbus mūsų gyvenime – juk ir patys esame iš jo sudaryti, o kur dar būtinybė susišildyti puodeliu arbatos vėsų pavasario rytą, išplauti indus, išskalbti drabužius… Be to, kam nepatinka po dienos darbų atsipalaiduoti karštoje vonioje? Po šių procedūrų daugybę vandens paleidžiame vamzdynais nežinoma kryptimi. Kur jis nuteka ir kodėl tai turėtų mums rūpėti?

Palikęs mūsų skalbimo mašiną, vonią ar klozetą, nuotekomis virtęs vanduo išsiruošia į ilgą kelionę. Šimtus kilometrų nusidriekusiais vamzdžiais jis teka po pastatais ir gatvėmis, kol galiausiai pasiekia prie miestų įsikūrusius nuotekų valymo įrenginius. Skaityti toliau

Už naują ligų nustatymo būdą įteiktas 1 mln. eurų apdovanojimas (0)

Vmvt.lt nuotr.

Vasario 6 d. Leveno universitete (Belgija) buvo įteikti apdovanojimai už mokslinius tyrimus, mokslą ir naujoves medicinos ir sveikatos apsaugos srityje.

Europos Sąjungos programos „Horizontas“ pagrindinis 1 mln. eurų apdovanojimas skirtas Švedijos „P&M Venge AB“ ir Nyderlandų „Philips Electronics“, drauge sukūrusiems proveržio technologiją, leidžiančią mažiau kaip per dešimt minučių iš piršto kraujo nustatyti bakterinį užkratą ir pasakyti ar ligonį galima gydyti be antibiotikų. Skaityti toliau

Dėl trūkusių vamzdžių Vilniuje aplinkiniai gyventojai raginami stebėti šulinių vandenį (0)

offthegridnews.com nuotr.

Gruodžio 28 d. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos įspėja, kad dėl Vilniuje, Upės gatvėje, atsivėrusios įgriuvos ir nutrauktų nuotekų vamzdžių, į Neries upę patekę teršalai gali prasiskverbti į požeminį vandenį. Dėl to gali būti užterštas arčiausiai upės esančių  šachtinių ir gręžtinių šulinių vanduo.

Šiuo metu nėra duomenų apie požeminio vandens užterštumą dėl įvykusios avarijos. Visuomenės sveikatos specialistai netoliese upės įsikūrusiems ir šulinių vandenį Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: lietuvių atradimas padarė proveržį genetikoje (I) (video) (0)

genetika_dnr-i_mokslosriuba-lt

Lietuvių mokslininkai – pirmieji pasaulyje atrado itin tikslų ir lengvai naudojamą genomo redagavimo įrankį. Vilniaus universiteto (VU) prof. Virginijaus Šikšnio ir jo komandos atradimas buvo toks svarbus, kad netrukus pasklido po visą pasaulį ir sulaukė genetikų pripažinimo. Mokslininkui prognozuojama Nobelio chemijos premija. Jos šįmet negavo, tačiau VU dr. Giedrius Gasiūnas sako, kad šių metų laureatai buvo apdovanoti už darbus, atliktus dar praeitame amžiuje, todėl lietuvių atradimas dar tikrai gali būti įvertintas. Skaityti toliau

Pirmą kartą šalies mokslo istorijoje prestižinio fondo premija – lietuviui (0)

Virginijus-Siksnys_vu.lt nuotr

Penki pasaulio mokslininkai, tarp kurių – ir Vilniaus universiteto Biotechnologijos instituto profesorius Virginijus Šikšnys – pasidalijo „Warren Alpert“ fondo premiją už reikšmingą indėlį į bakterijų CRISPR antivirusinės apsaugos sistemos pažinimą. Tai revoliucinis atradimas, nes ši sistema gali būti pritaikyta genomo redagavimui.

„Warren Alpert“ fondo premija skiriama mokslininkams, kurių tyrimai atveria naujas galimybes žmogaus ligų gydymui ar prevencijai, ir remiasi reikšmingais moksliniais atradimais, keičiančiais mūsų supratimą apie ligas ar jų gydymo metodus. Skaityti toliau

Atsakingas elgesys su augintiniais mažina ligų riziką (0)

art.com nuotr.

Zoonozėmis vadinamos ligos, bendros gyvūnams ir žmonėms, kurios gali būti perduodamos tiesioginio kontakto būdu (glostant, maitinant gyvūną iš rankų) ar netiesiogiai (per užterštą aplinką). Jas sukelia virusai, bakterijos, pirmuonys, grybeliai ir kirmėlės. Priskaičiuojama daugiau kaip 200 zoonozinių ligų, kuriomis žmonės užsikrečia nuo gyvūnų. Dažniausiai Lietuvoje pasitaiko echinokokozė, toksokarozė, toksoplazmozė, salmoneliozė, kampilobakteriozė bei kitos bakterinės ir grybelinės ligos. Skaityti toliau

Slaptas ginklas prieš ligas, bakterijas ir senėjimą – enzimai (0)

Gripas | theprisma.co.uk nuotr.

Viršutinių ar apatinių kvėpavimo takų ligas dažniausiai sukelia virusai ir bakterijos, su kuriomis kovoja žmogaus imuninės ląstelės ir fermentai, dar vadinami enzimais. Šių cheminių medžiagų galima rasti gamtoje, tačiau žmogaus organizmas pats sintetina apie 10 tūkst. enzimų, kurie reguliuoja visus fiziologinius organizmo procesus ir yra svarbūs imuninei sistemai. Jeigu tokių fermentų dėl kažkokių priežasčių organizmas ima nebegaminti arba jie tampa neaktyvūs, sutrinka žmogaus sveikata ir ima vystytis lėtinės ligos. Skaityti toliau

Kiekvienuose namuose slypintys nematomi ligų sukėlėjai (0)

ŠiukšliadėžėAtrodo keista, kai net vasaros metu netikėtai užpuola peršalimo liga. Dažnai pagalvojame, kaip tai iš vis įmanoma, tačiau ligos priežastys gali slypėti visai arti, o tiksliau – kiekvienuose namuose. Atlikti tyrimai rodo, kad beveik 34 procentai pasireiškiančių peršalimo ligų, susilpnėjus imunitetui, pasireiškia nuo bakterijų, randamų namų apyvokos daiktuose. Vienas iš didžiausių bakterijų šaltinių namuose – šiukšlių dėžė.
Nevaloma šiukšlių dėžė yra puikiausia bakterijų bei vabzdžių lervų dauginimosi terpė. Šie užkratai lengvai sukelia ne tik peršalimo ligas, bet ir tokius negalavimus kaip salmoneliozė, dizenterija. Skaityti toliau

Imuniteto stiprinimas žiemą (0)

atlasupstairs.com nuotr.

Žiema – metas, kai mūsų klimato zonoje gyvenantiems žmonėms pradeda trūkti saulės energijos, sumažėja šviežių daržovių ir vaisių, susilpnėja ir organizmo atsparumas, lengviau limpa virusinės ir peršalimo ligos. Šaltasis metų sezonas – tikras išbandymas įvairaus amžiaus žmonėms. Tuo metu paaiškėja mūsų imuniteto stiprumas, pradedame dažniau sirgti peršalimo ligomis, bronchitu, gripu. Kai lauke būna šalta, arba sparčiai kinta oro sąlygos, turime daug galimybių peršalti. Todėl būtina pasirūpinti tinkama mityba, poilsiu, fiziniu aktyvumu bei tinkama apranga. Skaityti toliau

Teisingai vartosime antibiotikus šiandien – išsaugosime gyvybę rytoj (0)

Tanshumanmedicine.com nuotr.

Nerimas, kad visuomenė vėl gali likti beginklė prieš infekcijas, kaip buvo iki atrandant antibiotikus, tampa realia grėsme. Kai kurių bakterijų atsparumas paskutiniams efektyviems antibiotikams dramatiškai didėja. Lietuvoje, pagal Europos antimikrobinio atsparumo stebėsenos tinklo duomenis, ligoninėse plintančių bakterijų, galinčių sukelti plaučių uždegimą, sepsį – klebsielių (Klebsiella pneumoniae) dauginio atsparumo dažnis 2006 m. buvo 2,9 proc., o 2011 m. 43,1 proc.

Antimikrobinis atsparumas – tai natūralus biologinis reiškinys, kai mikroorganizmai – bakterijos, virusai, grybai – prisitaiko prie juos veikiančių antimikrobinių vaistų poveikio ir taip sumažėja arba išnyksta antibiotikų efektyvus poveikis gydant infekcines ligas. Skaityti toliau

Ar galėtume gyventi be konservantų? (1)

Purplefoodie.com nuotr.

Kelias dienas namuose ant virtuvės stalo palaikius maisto produktus ar neplautą lėkštę, jų paviršių netrukus padengs pelėsis. Tai – grybas, tik, nebent specialiai gamintumėte pelėsinį sūrį, jo greičiausiai nevalgysite. Kad apsaugoti maisto produktus nuo per greito gedimo, žmonės jau nuo seno ėmėsi priemonių, stabdančių pelėsių ir sveikatai pavojingų bakterijų dauginimąsi.

Gydytoja dietologė Lina Viniarskaitė į klausimą, kas yra konservantas, atsako paprastai: „Konservantas yra medžiaga, naudojama produktų galiojimo laikui pratęsti. Visų konservantų veikimo principas panašus – neleisti daugintis mikroorganizmams, kurie sukelia produktų gedimą, puvimą ir panašiai“. Skaityti toliau

Graužikai braunasi į gyvenamąsias patalpas (0)

areaesag.blogspot.com nuotr.

Atšalus orams, ieškodami maisto atsargų, į gyventojų namus ir rūsius braunasi neprašyti svečiai – pelės ir žiurkės. Panevėžio visuomenės sveikatos centro specialistai pataria atkreipti dėmesį į graužikų platinamas ligas ir imtis profilaktinių priemonių.

Centro duomenimis, tiesiogiai graužikų platinamų ligų grupėje Panevėžio apskrityje daugiausia registruojama jersiniozės ir leptospirozės atvejų. Praėjusiais metais sergamumas šiomis ligomis siekė atitinkamai 0,6 ir 0,1 atvejo/10 000 gyventojų. Jau šiais metais sausio–rugsėjo mėnesį buvo užregistruoti 4 jersiniozės ir 4 leptospirozės atvejai, kai 2012 metais per tą patį laikotarpį atitinkamai 10 ir 2 atvejai. Skaityti toliau

Maistu plintančių infekcijų galima išvengti (0)

MaistasPanevėžio visuomenės sveikatos centro (toliau – Centras) specialistai nori atkreipti dėmesį, kad šiltuoju metų laiku, ypatingai karštomis vasaros dienomis, didėja tikimybė užsikrėsti maistu plintančiomis infekcijomis. Žarnyno infekcines ligas gali sukelti daug patogeninių mikroorganizmų (virusai, parazitai, pirmuonys, bakterijos), tačiau vasaros sezono metu dažniausiai užsikrečiama bakterinėmis žarnyno infekcijomis. Skaityti toliau

Vasarą pasitikime be žarnyno ligų (0)

latinasypunto.wordpress.com nuotr.

Ilgai laukta šiluma nepalieka abejingų – stengiamės kuo daugiau laiko praleisti gamtoje, daugiau keliaujame. Tai laikotarpis, kai mielai valgome, iškylaujame lauke. Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistai primena, kad šiltuoju metų laiku derėtų nepamiršti dviejų dalykų, susijusių su maistu ir sveikata – asmens higienos ir tinkamų maisto laikymo sąlygų.

Susergama užsikrėtus nuo maisto

Pastaruoju metu Vilniuje didėja sergamumas žarnyno infekcijomis. Kasmet vidutiniškai Skaityti toliau

Degligės židinys Babtų seniūnijoje bus sunaikintas (0)

greenindustry.uwex.edu nuotr.

Valstybinė augalininkystės tarnyba prie LR Žemės ūkio ministerijos informavo Kauno rajono savivaldybę apie Stabaunyčiaus kaime (Babtų sen.) aptiktą bakterinės degligės  (Erwina amylovora Burrill) židinį.

Bakterijos  sukeliama liga ypač pavojinga vaismedžiams ir dekoratyviniams augalams. Ligos sukėlėjai padeda plisti vėjas ir migruojantys paukščiai. Jos nepajėgia sunaikinti jokios cheminės medžiagos, todėl vienintelis kovos būdas – užkrėstus vaismedžius kirsti ir deginti. Skaityti toliau

Nuo kokių ligų mus saugo tinkama rankų higiena? (0)

RankosSveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras primena, kad kiekvienais metais Lietuvoje gegužės 5 dieną minima pasauline rankų higienos diena. Šią dieną paskelbė ir inicijavo judėjimą „Plauk rankas – saugok gyvybes“ Pasaulio sveikatos organizacija (PSO). Rankų higienos iniciatyva yra orientuota į sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų rankų higienos įgūdžių tobulinimą. Judėjimas planuojamas dešimčiai metų, siekiant paskatinti šalis organizuoti rankų higienos kampanijas ir programas, kurios prisidėtų prie hospitalinių infekcijų prevencijos. Skaityti toliau

Probiotikai – kas tai? (0)

www.freegreatpicture.com nuotr.

Šiandien rinkoje atsirado daug maisto gaminių, kurių sudėtyje yra probiotikų, o vos prieš porą dešimtmečių terminas „probiotikai“ buvo žinomas tik ekspertams. Probiotinėmis bakterijomis yra praturtinti ne tik pieno produktai, jos įeina į vaistų ir maisto papildų sudėtį. Ką reiškia pavadinimas „probiotikai“ ir kokia jų įtaka mūsų sveikatai aiškina Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Mitybos skyriaus vedėjo pavaduotoja Evelina Venckevič.

Žmogaus organizme yra labai daug bakterijų rūšių, kurios yra būtinos tinkamam Skaityti toliau

„Tuberkuliozė – klastinga liga!“ – teigia Šiaulių visuomenės sveikatos biuro specialistai (0)

Sveikatos apsaugos ministerijos nuotr.

Kovo 24-oji, Pasaulinė tuberkuliozės diena, tapatinama su tuberkuliozės (TB) bakterijos atradimo data (1882 m.). Šiemet antrus metus tęsiama „Stabdykime TB“ kampanija.

TB atvejų mažinimo kampanijos rezultatai visame pasaulyje – gana džiuginantys: nuo 1990 metų mirtingumas sumažėjo daugiau nei 40 proc., sergamumas taip pat mažėja. Tam labai pasitarnauja ankstyva diagnostika. Tačiau Šiaulių visuomenės sveikatos biuro specialistai atkreipia visuomenės dėmesį – šios ligos našta vis dar didelė, ir iššūkis mums visiems Skaityti toliau

Kaip tinkamai prižiūrėti kūdikio drabužėlius? (0)

webmastergrade.com nuotr.

Kūdikio drabužėlių skalbimas nedaug skiriasi nuo suaugusiųjų rūbų skalbimo. Tačiau tam, kad drabužiai neišbluktų, nepasidengtų pumpurais, negraužtų kūdikio odelės, reikia žinoti kelias gudrybes.

Namuose augant mažyliui, neišvengiamai skalbti reikia daugiau ir dažniau. Jei netinkamai skalbiate kūdikio drabužius, jie nublunka, apsivelia pumpurais. Tačiau blogiausia, žinoma, ką gali sukelti netinkama rūbų priežiūra, – alergija, odos niežėjimas. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: mes esame milžinai ir mus puola! (video) (0)

Mokslo sriubaMes esame tikrų tikriausi milžinai. Kiekvieną akimirką, 24 valandas per parą, mus atakuoja mažieji organizmai.

Kodėl nieko nejaučiame? Kaip ginamės? Ar virusai ir bakterijos yra piktavaliai blogiečiai?

„Einame gatve ir staiga susitinkame buvusią meilę, o ji ar jis netyčia nusičiaudi tiesiai jums į veidą. Aaapčy! Aplinkui staiga pasklinda apie 100 Skaityti toliau

Nuo pneumokokinės infekcijos rekomenduojama skiepyti vaikus ir vyresnio amžiaus asmenis (1)

mopay.com nuotr.

Pneumokokinė infekcija (Streptococcus pneumonine) – tai ūmi bakterinė infekcija, pirmaujanti pasaulyje pagal sukeliamų susirgimų ir mirčių skaičių, kurių būtų galima išvengti pasiskiepijus. Pneumokokinė infekcija plačiai paplitusi tiek vaikų, tiek suaugusiųjų tarpe. Šių bakterijų neretai galima rasti visiškai sveikų žmonių nosiaryklėje. Sukėlėjas plinta oro lašeliais, kuomet patenka į žmogaus apatinius kvėpavimo takus, dauginasi, dėl to vystosi kvėpavimo takų uždegimas.

Pneumokokinė infekcija gali sukelti tokias sunkias ligas, kaip meningitas, plaučių uždegimas, Skaityti toliau

Ką reikėtų žinoti apie skarlatiną (0)

aocademy.com nuotr.

Nuo 2011 metų stebimas sergamumo skarlatina padidėjimas (per metus susirgo 32 asmenys). Praėjusiais metais jau susirgo 31 vaikas. Nuo spalio mėnesio Šiaulių mieste užregistruota  16 susirgimo atvejų, iš jų 14 vaikų  lankantys  miesto ikimokyklines įstaigas.  Nežymus šios infekcijos suaktyvėjimas stebimas ir Šiaulių rajone.

Skarlatina –  oro lašelinė infekcija, kurią  sukelia bakterija – A grupės beta hemolizinis streptokokas. Užsikrečiama nuo sergančiojo skarlatina arba sveiko sukėlėjo nešiotojo. Jie gali apkrėsti aplinkinius 3 savaites nuo ligos pradžios. Skaityti toliau

Antibiotikai: ir gydo, ir žaloja (0)

© Bernd Esche | Dreamstime.com nuotr.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC) primena, kad dėl neteisingo antibiotikų vartojimo didėjant mikroorganizmų atsparumui greitai galime nebeturėti efektyvių vaistų sunkioms infekcijoms gydyti, todėl dėmesį į šią problemą kviečiami atkreipti ne tik medikai, bet ir visuomenę bei žiniasklaidą.„Nors antibiotikų atradėjas Aleksandras Flemingas dar 1945 m. atsiimdamas Nobelio premiją medicinos srityje perspėjo apie beatodairiško antimikrobinių vaistų vartojimo padarinius, jo perspėjimas buvo ignoruojamas. Todėl dėl problemos mastų ir naujų atsparių rūšių mikroorganizmų vystymosi spartos Skaityti toliau

Virtuvinėje kempinėlėje slypintys pavojai (0)

© Linda Bucklin | Dreamstime.com nuotr,

Virtuvinė kempinėlė 200 000 kartų purvinesnė už klozeto dangtį. Turbūt šis faktas nustebins ne vieną namų šeimininkę ar šeimininką, tačiau tokia yra tiesa. Turėtumėte baimintis ne tik dėl to, kad ant kempinėlės esančios bakterijos „keliauja“ ant visų jūsų plaunamų lėkščių, puodų ir stalo įrankių. Mokslininkai įspėja, kad bakterijos, kurios yra randamos ant virtuvinių kempinėlių, šluosčių bei pjaustymo lentos, gali sukelti paralyžių.

Retas kuris susimąstome, kas gali knibždėti ant daiktų paviršių. Dažnai to net žinoti nenorime. Tačiau, ant 2,5 kvadratinio centimetro virtuvinės kempinėlės paviršiaus knibžda apie 10 milijonų bakterijų, Skaityti toliau

Kaip elgtis padidėjus gyventojų sergamumui gripu? (0)

© Dana Rothstein | Dreamstime.com

Prasidėjusio šaltojo metų sezono dažniausi sveikatos sutrikimai yra peršalimas ir gripas. Todėl svarbu atpažinti pirmuosius peršalimo ligų ir gripo požymius tam, kad laiku pasirinktume tinkamą gydymo būdą bei kreiptumės neatidėliotinos pagalbos į gydymo įstaigas.

Peršalimą gali sukelti apie 200 įvairių virusų ir bakterijų. Daugiausia jis pasireiškia gerklės skausmu, čiauduliu, sloga ir gali nežymiai pakilti kūno temperatūra. Gydytojai nerekomenduoja temperatūros iki 38 laipsnių mažinti, nes taip organizmas kovoja su infekcija. Peršalimo simptomai trunka dažniausiai ne ilgiau kaip savaitę. Skaityti toliau

Kas ji, „šaldytuvų infekcija“? (0)

© Csubick | Dreamstime.com

Ne vienas esame girdėję apie vadinamąją „šaldytuvų infekciją“, kuria dažniausiai sergama šaltuoju metų laiku. Taip vadinama užkrečiamoji infekcinė liga jersiniozė. Žmonės ja paprastai užsikrečia nuo žalių ar nepervirtų daržovių, kurios prieš vartojimą buvo laikomos šaldytuve.

Jersinijos, skirtingai nei kiti mikrobai, yra atsparios šalčiui. Jos gyvena ant rūsyje, saugykloje ar šaldytuve laikomų daržovių ir vaisių. Jersinijos gyvybingos išlieka ir gali daugintis net esant – 2–4 ˚ C temperatūroje. Dėl to, kad jersiniozės sukėlėjai mėgsta šaltį bei geba daugintis žemoje temperatūroje, ši infekcinė liga vadinama šaldytuvų liga. Šilumos mikrobai nemėgsta – 100 laipsnių temperatūroje jersinijos žūva per 40 sekundžių, veikiamos ultravioletinių spindulių – per 10 minučių. Skaityti toliau

Bakterijų atsparumas antibiotikams – visuomenės sveikatos iššūkis (0)

© Catalin Stefan | Dreamstime.com

Bakterijų atsparumas vaistams – tai visuomenės sveikatos iššūkis ir šio amžiaus problema, nes itin didelę grėsmę kelia neteisingas antibiotikų vartojimas.  Apie tai medikai ir mokslininkai diskutavo Europos konferencijoje „Mikroorganizmų atsparumas ir infekcijų profilaktika“.

Praėjus vos 84 metams nuo antibiotikų atradimo, gresia pavojus, kad greitai nebeturėsime veiksmingų vaistų infekcijoms gydyti, o chirurginės operacijos ir, pavyzdžiui, organų transplantacija bus gerokai pavojingesnės ar net visai neįmanomos.

„Tai problema, kuri brendo ištisus dešimtmečius, ir šiandien įprastas, anksčiau lengvai įveikiamas  infekcijas išgydyti sunku. Mikroorganizmų atsparumas vystosi greičiau, negu išrandami ar sukuriami nauji antimikrobiniai preparatai. Skaityti toliau

Užkrečiama liga, kuri mėgsta šaltį (0)

 efoto.lt, Algio nuotr.

Nuėmus rudeninį derlių, ieškodami maisto atsargų, į rūsius ir kitas gyvenamąsias patalpas veržiasi įvairūs graužikai. Panevėžio visuomenės sveikatos centro (toliau – Centras) duomenimis, tiesiogiai graužikų platinamų ligų grupėje Panevėžio apskrityje daugiausia registruojama jersiniozės atvejų. Praėjusiais metais sergamumas jersinioze siekė 0,4 atvejo/10 000 gyventojų (11 susirgimų).

Jersiniozė yra užkrečiama liga, kurią sukelia Yersinia genties bakterijos. Liga pasireiškia galvos skausmu, silpnumu, apetito stoka, pykinimu, viduriavimu. Retesniais atvejais infekcija gali komplikuotis odos bėrimais, sąnarių skausmu arba, patekę į kraują, ligos sukėlėjai gali pažeisti kitus organus. Skaityti toliau

Kaip reikia teisingai prižiūrėti dantis (1)

efoto.lt, Inddrės nuotr.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras praneša, kad rugsėjo mėnuo yra paskelbtas „Nacionaliniu burnos sveikatos mėnesiu“. Profilaktiškai burnos sveikatą tikrinasi kas ketvirtas (24,5 proc.) Lietuvos gyventojas. Beveik penktadalis pas odontologą apsilanko tik tada, kai nebegali pakelti dantų skausmo, 37 proc. – pajutę nedidelį skausmą, 12 proc. užsuka, kai skausmas tęsiasi ilgą laiką. Didžiausią nerimą kelia tai, jog burnos sveikata nesirūpina ir jauno amžiaus žmonės – 11,7 proc. 20–29 metų amžiaus apklaustųjų nurodė, jog pas odontologus nesilanko išvis.
Skaityti toliau