Žymos archyvas: baimė

Žaibuojant svarbu nepanikuoti ir visai nereikia išjungti telefono (0)

pixabay.com nuotr.

Vieni žaibais žavisi, kiti – baiminasi ir vadovaujasi visomis atsargumo priemonėmis, tarp kurių – ir mitai. Farmacininkai įspėja, kad kylanti atsargi baimė yra ne veltui – žaibo iškrova žmogui gali sukelti neatitaisomų padarinių, tačiau telekomunikacijų bendrovės atstovas neigia pramaną, kad mobilusis telefonas „traukia“ žaibus. 

Žaibas ir griaustinis nuo seno lietuviams ypatingas metas, Skaityti toliau

A. Žemietis. Ar tikrai nereikia ginti lietuvių kalbos? (14)

„TALKA kalbai ir tautai“ | J. Česnavičiaus nuotr.

Baimė

Neseniai teko išklausyti radijo pokalbį, skirtą lietuvių kalbos būklei aptarti. Tai atrodė kaip politinio ir kultūrinio išsiblaivinimo pradžia. Iki šiol tos temos buvo paniškai bijoma. Džiugu, kad atsiranda žmonių, kurie nori ir išdrįsta apie tai viešai kalbėti. Bet vienas dalykas labai glumino: autoritetingi pokalbio dalyviai nenorėjo sutikti, kad jiems rūpi saugoti ir ginti gimtąją kalbą. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Ar susikursime laisvės visuomenę? (69)

Marius Kundrotas | FB nuotr.

Žmonės ir jų visuomenės skirstomos įvairiai. Vienas iš galimų skirstymų – tai laisvės visuomenė, baimės visuomenė ir geismo visuomenė. Beje, laisvės ir geismo visuomenės pernelyg dažnai painiojamos, o geismo visuomenė lengvai gali tapti baimės visuomene.

Laisvės sąvoka – viena sunkiausiai apibrėžiamų objektyviais kriterijais. Galima pasakyti, kad vienintelė tikrai žmogui įgyvendinama laisvė – tai pasirinkti priklausomybę. Nuo vienos ar kitos moralinės pozicijos, vieno ar kito gyvenimo būdo, vienos ar kitos santvarkos. Sovietų žmogus save Skaityti toliau

Kaip įveikti nomofobija? (0)

bcfedigitalmedia.com nuotr.

Nomofobijos (nuo ang. no more phone) – baimės likti be telefono – būsena šiandien tokia įprasta, kad ne visuomet ją pastebime. Daugiau kaip 50 proc. žmonių visą dieną nė valandos nepraleidžia netikrindami telefono, o vidutinis ekrano atrakinimų per dieną skaičius svyruoja nuo 60 iki kelių šimtų kartų. Tas dar svarbiau  šiandien – visuotinio karantino laikotarpiu. Vis tik toks nuolatinis prisijungimas prie įrenginio ne tik ima panašėti į priklausomybę, bet ir yra tiesiogiai sietinas su nerimo ar depresijos atsiradimu. Tad kaip atpažinti, kada naudojimasis telefonu peržengia ribą, ir kaip įprotį Skaityti toliau

R. Šimašius. Virusą įveiksime žmogiškumu ir pasitikėjimu, o ne baime (13)

Remigijus Šimašius | asmeninė nuotr.

Atviras laiškas

Įveikti mus užklupusį virusą reikės ne tik karantino taisyklių laikymosi, gydytojų atsidavimo, asmeninių apsaugos priemonių ir gydymo įrangos. Reikės supratingumo, palaikymo, vienybės.

Koronaviruso sukelta krizė Lietuvoje neigiamai atsiliepia ne tik žmonių sveikatai, šalies ekonomikai, socialinei, švietimo, kultūros aplinkai ir kitoms sritims, bet ir sudaro palankią terpę tam tikrų visuomenės grupių stigmatizavimui. Pastarosiomis savaitėmis Lietuvos viešojoje erdvėje, Skaityti toliau

A. Kaluginas. Masinis sąmyšis. Kaip blaiviai vertinti grėsmes? (2)

Psichologas Andrius Kaluginas. Asmeninė nuotr.

Nors žmonija pažengusi kaip niekad ir gali pasigirti laimėjimais, kurių praeities kartos net negalėjo įsivaizduoti, vis dėlto šiomis dienomis patiriame tokius išbandymus, kurie priverčia skubiai persvarstyti tiek asmeninius, tiek mūsų, kaip visuomenės, prioritetus ir daug ką imti vertinti kitaip. Tačiau ką daryti, kai susiduriame su panika ir vadinamąja masine psichoze? Ar šios reakcijos teisingos? Ar patiriamas siaubas gali būti naudingas? Ir kaip blaiviai vertinti galimas grėsmes? Skaityti toliau

Bijoti ir drįsti: baimės prigimtis, raiška, įveika TRAKUOSE (0)

2020 02 29 Baimė18-ajame Prigimtinės kultūros seminaras skirtas baimės kultūrinei raiškai nagrinėti. Kokį vaidmenį baimė vaidino prigimtinės kultūros lauke ir ką tai turi bendro su šiuolaikine kultūra? Ar nėra taip, kad literatūra, kinas, dailė įsipina į prigimtinės kultūros lauką perimdamas senuosius vaizdinius? Ko šiandien bijome ir kodėl? Kokie yra baimės įveikos būdai vakar ir šiandien?

Seminare pranešimus skaitys folkloristė Laimutė Anglickienė, literatūrologas Marius Burokas, filosofė Jurga Jonutytė, kino ir vizualiosios kultūros tyrinėtojas Deimantas Valančiūnas, archeologė Šarūnė Valotkienė, istorikas Aurimas Švedas, etnologės Asta Skujytė-Razmienė ir Inga Jurginienė.
Taip pat laukia įdomi pokalbių programa su rašytojais Neringa Vaitkute ir Justinu Žilinsku, dailininkėmis Marija Smirnovaite ir Kotryna Zyle, fotografu ir žurnalistu Vidmantu Balkūnu, muzikos terapeute Vilmante Aleksiene, politologe Aine Ramonaite, etnomuzikologe Dalia Vaicenavičiene. Diskusijas ves Giedrė Šmitienė, Vykintas Vaitkevičius, Jurga Sadauskienė, Asta Skujytė-Razmienė, Vita Džekčioriūtė-Medeišienė, Daiva Vaitkevičienė ir kiti.

Seminaro programa: http://prigimtine.lt/lt/seminarai/xviii-seminaras/programa/

Seminarą rengia Prigimtinės kultūros institutas, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija.

Registracija į seminarą vyksta iki 2020 m. sausio 25 d. Norintys dalyvauti turi užpildyti anketą: http://prigimtine.lt/lt/seminarai/xviii-seminaras/registracija/ Dalyvio mokestis – 15 Eur.

PROGRAMA

Šeštadienis, vasario 29 d. 

Užutrakio dvaro sodyba (Trakai, Užutrakio g. 17), Vežiminės pastatas 

9:15–9:45       Dalyvių registracija

10:00–10:10   Seminaro atidarymas

10:10–10:55   Doc. dr. Laimutė ANGLICKIENĖ. Baimė vaikų šiurpėse: bijoti yra smagu

10:55–11:35   Aptarimas. Veda dokt. VITA DŽEKČIORIŪTĖ-MEDEIŠIENĖ

11:35–12:00   Kavos pertrauka

12:00–13:30   Apskritas stalas Bijoti nereikia pažinti: lietuvių mitologija vaikų literatūroje. Dalyvauja Marija SMIRNOVAITĖ, Neringa VAITKUTĖ, Kotryna ZYLĖ ir Justinas ŽILINSKAS. Veda dr. Asta SKUJYTĖ-RAZMIENĖ

13:30–14:30   Pietūs

14:30–15:15   Doc. dr. Deimantas VALANČIŪNAS. „Medijuojama baimė”: kultūriniai siaubo kino aspektai ir transkultūrinės formos

15:15–16:00    Aptarimas. Veda dr. Paulius JEVSEJEVAS

16:00–16:30   Kavos pertrauka

16:30–17:15   Doc. dr. Aurimas ŠVEDAS. Baimė kaip gyvenimo dominantė

17.15­–18.00. Aptarimas. Veda dr. Giedrė ŠMITIENĖ

 

Ekosodyba „Saulėtas bebras“  (Čiukiškių k., Trakų r.)

19:00–20:00   Vakarienė

20:00–21.30   Pokalbis Baimės nepažįstu su fotožurnalistu Vidmantu BALKŪNU. Veda prof. dr. Vykintas VAITKEVIČIUS

22.00 Spketaklis Apie vėles, žemėj klajojančias (Labas teatras)

Sekmadienis, kovo 1 d.

Užutrakio dvaro sodyba (Trakai, Užutrakio g. 17), Vežiminės pastatas 

8:00–8:30   Pusryčiai

9:00–10:00   Pasivaikščiojimas po Užutrakio dvaro sodybą su dr. Lina LEPARSKIENE

10:00–10:45  Marius BUROKAS. Siaubo literatūra – ar turime ko bijoti?

10:45–11:25   Aptarimas

11:25–11:55   Kavos pertrauka

11:55–12:40    Dokt. Inga JURGINIENĖ, dr. Asta SKUJYTĖ-RAZMIENĖ, dr. Šarūnė VALOTKIENĖ. Mirusiųjų baimė folkloro, etnologijos ir archeologijos duomenimis

12:40–13:25   Aptarimas. Veda dr. Daiva VAITKEVIČIENĖ

13:30–14:30   Pietūs

14:30–15:15   Dr. Jurga JONUTYTĖ. Baisioji galia, baisioji negalia

15:15–16:00    Aptarimas. Veda dr. Giedrė ŠMITIENĖ

16:00–16:30   Kavos pertrauka

16:30–18:00    Apskritas stalas Dainavimas grėsmės akivaizdoje: išbūti, ištarti, išsaugoti. Dalyvauja prof. dr. Vilmantė ALEKSIENĖ, dr. Dalia VAICENAVIČIENĖ, prof. dr. Ainė RAMONAITĖ. Veda dr. Jurga SADAUSKIENĖ

18:00   Seminaro uždarymas

Seminarą rengia:

Prigimtinės kultūros institutas, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija.

Rėmėjai:

Lietuvos kultūros taryba

LTK_Logotipas_Juodas(2).png

Mokas IT

 

Paveikslėlyje – Irenos Žviliuvienės iliustracija iš Martyno Vainilaičio knygos „Akivarų tiltas”.“

G. Statinis. B. Grilsas: Nesėkmės, baimė, vidinė energija ir tikėjimas man padėjo įkopti į Everestą (0)

Beras Grilsas (Bear Grylls) | Asociatyvi nuotr.

Pamatęs reklaminius skelbimus apie vyksiančią „Pasaulinę lyderystės konferenciją“ buvau visiškai abejingas panašaus turinio renginiams, nes maniau, kad reklamoje graži kalnų nuotrauka panaudota kaip metafora ir apie keliones ten bus kalbama tik dvasine prasme.  Tai manęs nedomino, tačiau… suintrigavo Bero Grilso (Bear Grylls) nuotrauka: „O, geras, nejaugi ir šis garsus keliautojas ir išgyvenimo laukinėje gamtoje propaguotojas atvyksta į Lietuvą?“ Nutariau išbandyti laimę ir apsilankyti jau dešimtą kartą Lietuvoje vykstančioje  „Pasaulinės lyderystės konferencijoje“. Skaityti toliau

Sekmadienio sakmė. Pasakojimas apie dvasias (1)

Senieji Nidos Krikštai | neringosmuziejai.lt nuotr.

Mano motinėlė nei dieną, nei naktį niekados nebijodavo pro kapines praeiti, kaip kiti žmonės baugštosi. Ji mus, vaikus, liūbėdavo mokinti, idant nei kapinių, nei numirėlių nesibijotumėm.

„Vaikai, – teip ji kalbėdavo, – numirėliai jums nieko nedarys, dvasių neprivalote bijotis, ale nuo gyvųjų pasisaugokite, tie jums gal daug ką užkenkti…

Jeigu jūs baugštotės pro kapines praeiti, tai tik drąsiai pasakykit numirusiems „labą vakarą“ arba „labą rytą“, tada jūs nebijositės ir nieks jus negandys. Skaityti toliau

A. Rusteika. Tik vienetai dar ryžtasi mąstymo kančiai (31)

Algimantas Rusteika | asmeninė (feisbuko) nuotr.

Rytą lėtai, bet dar atsiranda šviesa. Dešimt minučių po nelaisvės skambučio apsimesti, kad negirdėjai, paklausyti tylos – ir keliesi būti tokiu, kokiu reikia. Toks mūsų protestas: nupjovęs liežuvį išgirsi lietuvį, prapjovęs lietuvį – atrasi amžinai prieš visą nekaltą pasaulį kaltą baudžiauninką.

Sušildo srovelės į kelnes iš baimės kalbėt ką galvojam: o ką valdžia ar kaimynai pasakys, o ką rusai ar Briuselis pamąstys, o ką gėjai ar žydai atsakys, o jeigu marsiečiams nepatiks? Tik viena lietuviui nerūpi – ką lietuviai pasakys. Skaityti toliau

N. Sadūnaitė: Žmonės bijo liudyti tiesą (15)

Nijolė Sadūnaitė | lrs.lt, Dž. G. Barysaitės nuotr.

Šiandien, kai visa Lietuva mini Baltijos kelio 30-metį, sukanka 13 metų nuo tos dienos, kai 2006 m. Baltarusijoje žuvo Lietuvos saugumo pareigūnas Vytautas Pociūnas, iškritęs pro langą iš 9 viešbučio Breste aukšto. Ne tik jo artimieji, bet ir visa visuomenė iki šiol tikisi vieną dieną išgirsti tiesą apie tai, kas tą vakarą nutiko pareigūnui ir už ką. Valstybė ilgą laiką buvo linkusi manyti, jog tai  nelaimingas atsitikimas ir tik vėliau bylą perkvalifikavo į galimą nužudymą, tačiau taškai taip ir nebuvo sudėti.

Skaityti toliau

V. Vyšniauskas. Mūsų nelaisvės priežastis yra baimė (video) (10)

Vytautas Vyšniauskas | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Brangūs tautiečiai, jūs galite klausti: kur jaunoji karta, kodėl ji tyli, kodėl tiek mažai jaunų veidų tokiuose renginiuose kaip šis? Atsakymas paprastas: jie bijo! Kalbėti apie Lietuvą šiandien reiškia kalbėti apie baimę. Nes ar gali nebijoti jaunas žmogus, kada bijo jo autoritetai?

Universiteto žmonės nuolat kalba apie problemas, kurias bijo spręsti. Jie verkšlena dėl jiems nepatinkančių pertvarkų, bet bijo pasirašyti viešus pareiškimus. Jie bijo viešai kalbėti, bijo kovoti už savo idėjas. Jie bijo netekti darbo vietų, kolegų užtarimo, nes kitaip problemų turės jų studentai. Dėl to ir studentai Skaityti toliau

M. Kundrotas. Politiniai baimės veidai (3)

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Baimė – vienas stipriausių žmogaus motyvų. Kaip ir kiti jausmai, be proto ir valios kontrolės jis gali nuvesti klaidingu keliu. Nedori politikai dažniau kreipiasi į žmonių jausmus, nei į protą, baimė – jokia išimtis. Visgi dažnai politinėje galvosenoje baimė kyla iš paties žmogaus vidaus. Iš jo silpno, savanaudiško, o kartais ir pikto būdo. Politikoje baimė gali reikštis pasyviai arba aktyviai. Pasyvioji baimė sukelia bailųjį konservatizmą, aktyvioji – bailųjį radikalizmą.

Bailusis konservatizmas susideda iš visos eilės pozicijų: nuo „tai – absurdas“ iki „aš visuomet taip sakiau“. Puikus pavyzdys – Skaityti toliau

„Kylam“: Kaip įveikti skrydžių baimę? (video) (0)

Lėktuvas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Kelionė lėktuvu šiandien daugeliui jau tapo kasdienybe.

Vieni, įlipę į lėktuvą ir patogiai įsitaisę, dėlioja atostogų planus ar būsimus darbus, linksmai šnekučiuojasi su artimaisiais. Kiti – su nerimu ir įsitempę laukia būsimo skrydžio – juos apima baimė.

Pasidomėjome, kokios šios baimės priežastys, kaip su jomis kovoti ir kuo galime padėti panikos apimtam bendrakeleiviui. Skaityti toliau

Kaip padėti būsimam pirmokui psichologiškai pasiruošti mokyklai? (0)

Lietuvos pirmoko pasas | smm.lt nuotr.

Nenumaldomai artėjant mokslo metams, Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras pataria, kaip elgtis, kad naujas gyvenimo etapas būsimam pirmokui nekeltų streso. Mokymasis – kokybiškai nauja veikla vaikui, su naujais nepažįstamais žmonėmis, kitokiu gyvenimo ritmu bei dienos režimu. Natūralu, kad tokie pasikeitimai gali sukelti nerimą ar netgi baimę.

Pasiruošimas mokyklai neapsiriboja vien tik ugdymo įstaigos pasirinkimu ar mokyklinių prekių pirkimu. Tėvai arba globėjai, išleidžiantys į mokyklą savo vaikus, dažnai susimąsto, ar jie jau tam pasirengę. Skaityti toliau

Lėlininkai Klaipėdoje bandys prijaukinti vaikų baimes (0)

DSC_5039-K100

Klaipėdos lėlių teatre antrą savaitę vyksta gyvas kūrybinis vyksmas – gimsta lėlių spektaklis apie baimę „Kas tu?“. Spektaklį kuria tarptautinė lėlininkų komanda, kuriai vadovauja aktorystės studijas Lietuvos teatro akademijoje ir lėlių teatro studijas garsiausioje lėlininkų mokykloje Šarlevilyje  (Prancūzija) baigusi menininkė Jūratė Trimakaitė.

Drauge su Jūrate iš Prancūzijos į Klaipėdą atvyko kompozitorius Tomas Diume (Thomas Demay)  (Prancūzija), lėlių konstruktorės Tais Trulio (Thais Trulio) (Brazilija), Noemi Buvale (Noemie Beauvallet) Skaityti toliau

Dvi priežastys, dėl kurių mirusiojo artimieji prieštarauja organų donorystei (1)

Donoro-korteleNacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos informuoja, kad, lyginant su praėjusių metų pirmuoju pusmečiu, šių metų pirmąjį pusmetį artimųjų prieštaravimas donorystei sumažėjo beveik perpus – nuo 40 proc. iki 22 proc.

Dėl kokių priežasčių šiuo metu artimieji dažniausiai nesutinka aukoti mirusiojo organų donorystei? Skaityti toliau

P. Gylys. Nomenklatūra bijo Neringos Venckienės ekstradicijos (9)

Povilas Gylys | Alkas.lt nuotr.

Garliavos bylų liūne įklimpusi Lietuvos nomenklatūros dalis – politinė, teisinė, žiniasklaidos grietinėlė – vis labiau pasimetusi. Mat bėgant laikui, vis aiškiau matosi, kad mūsų diduomenė pedofilijos byloje, teisėjo Jono Furmanavičiaus, Andriaus Ūso, Drąsiaus Kedžio ir kitų žmonių žūčių tyrime, Neringos Venckienės politiniame susidorojime, neatliko savo misijos. Vieni bylų netyrė ir net jas fabrikavo, kiti atliko politinio stogo, treti – informacinio dengimo darbus.

Laikas vis labiau ryškins neatitikimą tarp tiesos ir teisės, tarp tiesos ir politinės bei žurnalistinės retorikos. Visos N. Venckienės „bylos“ Skaityti toliau

V. Zapalskytė. „Pikų dama, pasirodyk“, arba kas yra tos šiurpės? (4)

Velnio vartai. Juodkrantė, Raganų kalnas | V. Lukšo nuotr.

Kas yra baimė? Kodėl ji egzistuoja? Ar reikia su ja kovoti, o galbūt atvirkščiai? Tokie ir panašūs klausimai domina ne vieną psichologą, sociologą, kultūrologą ir literatūrologą. Taip yra todėl, kad baimės jausmas – universalus reiškinys, egzistuojantis visose gyvenimo srityse: darbe, asmeniniame gyvenime, tarpusavio santykiuose. Net skaitydami tam tikras knygas ar žiūrėdami siaubo filmus mes patiriame baimę. Kai kuriais atvejais baimė mus sustabdo, todėl galima sutikti su psichologe Ingrida Pročkyte, teigiančia, kad baimė yra prigimtinis dalykas: šis „<…> jausmas yra paveldėtas ir reikalingas tam, Skaityti toliau

Egzaminų baimė. Kaip ją įveikti? (0)

mind.com nuotr.

Ateinantis pavasaris ir vasara daugeliui iš mūsų atneša teigiamas emocijas, gražius lūkesčius bei svajones. Tačiau abiturientams šis laikas dažnai tampa įtampos, nepamatuotos baimės ir streso laikotarpiu. Kaip nugalėti egzaminų baimę ir kaip susidoroti su nerimu ir įtampa? Į šiuos klausimus atsako Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro visuomenės sveikatos specialistai. Skaityti toliau

Artėja egzaminų metas. Kaip išvengti baimės? (0)

Š.Mažeikos nuotr. (DELFI)

Ateinantis pavasaris ir vasara daugeliui iš mūsų atneša teigiamas emocijas, gražius lūkesčius bei svajones. Tačiau abiturientams šis laikas dažnai tampa įtampos, nepamatuotos baimės ir streso laikotarpiu. Kaip nugalėti egzaminų baimę ir kaip susidoroti su nerimu ir įtampa? Į šiuos klausimus atsako Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro visuomenės sveikatos specialistai.

Pirmiausia reikėtų pasiaiškinti, kas lemia šiuos jausmus ir kodėl tai vyksta su mumis. Kiekvienas patiriame įvairiausių emocijų, kai laukiame svarbaus gyvenimo įvykio. Skaityti toliau

D. Razauskas. Laiškas sutrikusiam lietuviui, kaip susigrąžinti Gyvenimą, Laimę ir Tėvynę (38)

dr. Dainius Razauskas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Pirmiausia – liaukis gyvenęs dėl pinigų.

Jeigu išdrįstum pažvelgti į savo gyvenimą širdies akimi, pamatytum, kad pinigus leisdamas tu vergauji ir kenti dar labiau nei juos uždirbdamas.

Šitaip gyvendamas niekuomet nebūsi laimingas. O nebūdamas laimingas pats, nepadarysi laimingų ir savo artimųjų, jei kartais bandai apsimesti uždarbiaująs dėl jų. Nelaimingas žmogus negali kito padaryti laimingo, nes nuo jo savaime sklinda nelaimė. Žmogus visuomet skleidžia tai, koks jis yra. Tad net jei manai, kad iš tikrųjų sieki laimės kitiems,

Skaityti toliau

A. Rusteika. Rusija ir taiki mūsų retorika (16)

lietuva-lenkina-rusija-herbai3

Tris šimtus metų turime narsią tautą, kurios žiedas vis skelbia nepriklausomybės deklaracijas. Kuri vis sukyla ir sukyla. Ir bailią valdžią, kuri vis nutyla ir nutyla. Valstybės padalijimai, patvirtinti seimų, šalia kurių stovyklaudavo rusų kariuomenė. Rusų diplomatai, koja atidarantys duris į mūsų valdovų menes. Nežinantys, kas yra tariamoji nuosaka. Nes moka tik mūsų elito numylėtą liepiamąją.Po to, kai valdžia pasirašo savo valstybės išprievartavimo popierius, galit sau sukilti į sveikatą. Gražiai ir didvyriškai išeiti į laukus su ištiesintais dalgiais prieš galingiausios Europos kariuomenės patrankas. Mirti šventoriuose, miškuose ir lageriuose. Tai tik bruzdėjimai kitos valstybės viduje. Virškinimo sutrikimai. Nes valstybės nebėra. Patys atidavėt ir atsidavėt. Skaityti toliau

75-metį švenčiančio R. Granausko dovana skaitytojams – knyga „Trečias gyvenimas“ (1)

Romualdas Granauskas | B.Januševičiaus nuotr.

Balandžio 18 d. rašytojui Romualdui Granauskui sukanka septyniasdešimt penkeri. Šia progamūsų Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla išleidžia naują autoriaus autobiografinę knygą „Trečias gyvenimas“.

Pats R. Granauskas knygoje „Trečias gyvenimas“ rašo, kad jo tikras gimtadienis yra ne balandžio 18-oji kaip nurodyta dokumentuose, bet kovo 18-oji… Į naująją knygą sudėta aštuonių novelių apysaka, pavadinta taip pat kaip ir visa knyga – „Trečias gyvenimas“, ir esė „Žodžio paglostymas“.

Nors yra sakoma, kad visa rašytojo kūryba – tai užrašyta jo autobiografija, Skaityti toliau

E. Drungytė. Baimė užvaldė valstybę (26)

Erika Drungytė | asmeninė nuotr.

Sugniuždyti, sukvailinti, išjuokti žmonės, kurie tarpusavyje dažniausiai kalbasi patylomis, pašnabždomis. Arba visai nesikalba. Aplink tvyro Baimė. Baimės šmėkla keičia savo pavidalus, jos griaunamoji jėga, žiūrint iš šalies, skiriasi, tačiau iš tiesų – ne. Argi yra skirtumas, kieno gyvenimas sugriaunamas – svarbaus politiko ar pardavėjos, menininko ar smulkiojo verslininko, studento ar ūkininko? Atrodytų, kuo didesnė karjera, tuo baisesnė praradimo kančia. Tačiau tai tik mitas – kiekvieno žmogaus asmeninis išgyvenimas yra vienodai begalinis, vienodai tragiškas. Skaityti toliau

Z. Vaišvilos spaudos konferencija: Nusimeskime baimės naštą! (video) (145)

Zigmas Vaišvila | feisbuko profilio nuotr.

Gruodžio 5 d., 10 val., Seime įvyko Nepriklausomybės Akto signataro Zigmo Vaišvilos spaudos konferencija „Nusimeskime baimės naštą!“

„Lietuva – valstybė, valdoma jėga ir baime. Tačiau mūsų piliečiai vienijasi ir drąsiai, atvirai, be baimės valdžiai sako savo nuomonę. Aiškėja, kad bijo net pati Prezidentė, jos vyriausioji patarėja, Generalinis prokuroras, VSD vadovas, Kriminalinės policijos vadovas. Visi jie bijo tiesos ir viešumo, bijo prarasti savo pareigas, – teigė Z.Vaišvila, ir priduria –  visa valdžia bijo Tautos valios ir būsimo referendumo“. Skaityti toliau

Sekmadienio sakmė. Paparties žiedas (19)

paparčiai | dykai.lt nuotr.Švento Jono vilijo eidavo ieškoti paparties žiedo. Reikdavo paimti žvakę, dvi paklodes ir šermukšninę, nueiti į mišką, vieną paklodę pasikloti, su kita pačiam užsidengti, su šermukšnine apsigriežti ratą, kad niekas neprieitų.

Vieną kartą berniukas užsimanė rasti paparties žiedą, nes turiantis žiedą žinodavęs viso svieto mandrybę. Pasiėmęs drobules, žvakę, šermukšninę ir knygą, nuėjęs į mišką, apsibrėžė su šermukšnine, pasiklojo drobę, užsidegė žvakę ir pradėjo skaityti knygą. Apė pusiaunaktį kad pradėjo skambėti, šnypšti, jog berniukui net plaukai pasistatė ant galvos. Norėtų bėgt – bijo, reik kentėt, o žiūrėt negalima, nes gal palikt nebyliu. Skaityti toliau

Apie vorus, gyvates, odontologus ir baimės esmę (0)

efoto.lt, Lino T. nuotr.

Apie baimę kažkodėl kalbama retai, nors ji – viena stipriausių žmogui žinomų emocijų. Kodėl? Ko bijome labiausiai? Kokia baimės paskirtis, esmė ir prigimtis, kaip ji susijusi su medicina?

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto studentai sako, kad yra viena paskaita, kurioje vietas reikia užsiimti iš anksto, kitaip gali tekti stovėti. Tai gydytojo psichoterapeuto doc. Eugenijaus Laurinaičio dėstomas psichoanalizės kursas. Vietų trūko ir vėlų antradienio vakarą „Popieriniame“ bare vykusioje paskaitojediskusijoje apie pacientų baimes, kurioje dalyvavo būrys studentų, doc. E. Laurinaitis ir vaikų odontologė doc. Vilma Brukienė. Skaityti toliau

Vilniaus etninės kultūros centras kviečia į siaubo pasakų ir kino vakarą (2)

Šiurpios pasakos | dirbumama.lt nuotr.

Lapkričio 9 d. 20 val. Vilniaus etninės kultūros centras kviečia į siaubo pasakų ir kino vakarą – „ETNO siaubas“. Jo metu bus pasakojamos šiurpinančios istorijos, žaidžiami baugūs žaidimai, žiūrimi mistiniai filmai ir stengiamasi nenuleisti kojų nuo kėdės, kad prisikėlę numirėliai ar paskendusio dvaro gyventojai nenusitemptų kartu ten, iš kur jau nebegrįžtama.. Nebent sapnuose…

Daugelis dar atsimena gūdžius žiemos vakarus, kai susibūrus su draugais ar šeimos nariais buvo sekamos įvairios istorijos, siaubo pasakos ar šiurpės, kurios ne vienam pašiaušdavo plaukus ar išsprogdindavo baimės pilnas akis… Skaityti toliau

Egzaminų baimės (0)

Kiekvieną pavasarį tūkstančiai Lietuvos abiturientų su nerimu laukia artėjančių egzaminų, panašūs jausmai užplūsta jų tėvus, auklėtojus, mokytojus. Kaip elgtis abituriento tėvams, kaip padėti savo sūnui ar dukrai ir kokių svarbiausių principų laikytis jaunuoliams ruošiantis abitūros egzaminams pataria Kauno miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro psichologė R.Vaitkienė.

Mokytis egzaminams – didelis iššūkis. Vieni abiturientai mokosi be atokvėpio per naktis, o kiti iš viso nesimoko arba mokosi labai mažai. Kaip daryti geriausia yra kiekvieno pasirinkimas.

Svarbiausia įveikti stresą ir optimaliai organizuotis savo mokymąsi. R.Vaitkienė pateikia keletą patarimų, kaip tai būtų galima padaryti:

Mokymosi medžiagos konspektus svarbu turėti dar prieš egzaminus. Ją patartina padalyti į lygias dalis. Dažniausiai pasitaikanti klaida, kai į vieno bilieto smulkmenas gilinamasi visą dieną, o kitiems klausimams fiziškai nebelieka laiko.

• Svarbiausia skaitant stengtis suprasti ir įsiminti! Atkreipkite dėmesį į savo dienos rėžimą: jei esate vyturys, geriau mokytis anksti ryte, o kai kurios pelėdos daugiausia išmoksta naktimis. Kai kurie žmonės daugiausia nuveikia, jei dienos metu pamiega. Gal šis patarimas kaip tik Jums, pabandykite.
• Vieni naują informaciją geriausiai įsimena per vaizdinę atmintį, tada norint įsiminti reikia piešti schemas, kitų stiprioji pusė – garsinė atmintis, tada efektyviausia yra sau ar kitiems atsakinėti balsu.
• Mokantis labai svarbu kas valandą daryti pertraukėles, nepamiršti atsikvėpti  įvairiapusiška veikla: sportu, kvėpavimo pratimais,  pasivaikščiojimais prieš miegą ir kt.
• Išmokus bilietą, svarbu prie jo grįžti dar kartą ir patikslinti, kiek informacijos išliko atmintyje, o ko neprisimenama, prireikus pakartoti.
• Egzamino metu, patariama atidžiai išklausyti instrukcijas, perskaityti užduotis ir pergalvoti kiek laiko užims kiekvienas klausimas.
• Atminkite, kad egzamino metu pradėkite tik nuo jums aiškiausių, suprantamiausių užduočių, tai padės jums „neužstrigti“ ties vienu klausimu ir nuims pradinį nerimą.

Kaip valdyti stresą abituriento tėvams, į ką atkreipti dėmesį?

• Kai kurie tėvai tiek įsijaučia į vaikų emocijas, jog patys nepastebi, kaip pradeda nemiegoti, blaškytis, nepagrįstai bijoti. Šiuo atveju reikėtų atsiminti, kad tokie dirbtinai sukelti jausmai gali dar stipriau iškreipti esamą nekasdieninę situaciją, o patį jaunuolį dar labiau suerzinti, atitolinti nuo tėvų.
• Tėvams svarbu suprasti, kad baimės akys – didelės, kuo jie labiau nepasitikės savo vaiku, neigiamai apie jį galvos, tuo jie mažiau turės realių galimybių jam padėti. Skirtinguose gyvenimo perioduose tiek vaikai turi išmokti atsiskirti nuo tėvų, tiek tėvai rasti gyvenimo prasmę vaikui tampant savarankišku.
• Svarbu neužmiršti, kad išmokstant vis labiau pasitikėti savo vaiku, augame ir mes patys, kartu su juo.

Sėkmės abiturientas egzaminuose ir didelės kantrybės tėveliams!