Žymos archyvas: ąžuolas

D. Žuromskienė. Atvėrus širdį šerdžiai (0)

Pixabay.com nuotr.

Čia nemirtingos žvaigždės ir kregždės nemirtingos,
Dangus čia nemirtingas ir ąžuolo šerdis.
Čia savo šviesią galvą guldau vaizduos didinguos,
O tu girdi, kaip plaka aukojama širdis.

Tai Sigito Gedos eilutės iš eilėraščio „Giesmė apie pasaulio medį“, kuriomis poetas tarsi nukelia mus į paslaptingą ir didingą protėvių pasaulį. Nuo seniausių laikų medis buvo ypatingas mūsų kultūroje ir pasaulėžiūroje. Skaityti toliau

Išrinktas Europos medžio konkurso laimėtojas (nuotraukos, video) (0)

Švilpiko kamštinis ąžuolas iš Portugalijos | Rengėjų nuotr.

Europos Parlamente Briuselyje paskelbtas 2018-ųjų metų Europos medžio konkurso laimėtojas. Juo tapo Švilpiko kamštinis ąžuolas iš Portugalijos surinkęs 26 606 balsų. Lietuvą šiame konkurse atstovavo Rambyno regioninio parko direkcijos pasiūlytas medis – gamtos paminklas Raganų eglė, laimėjęs 2017 metų Lietuvos metų medžio rinkimus. Surinkęs beveik 10 967 balsų  šis medis užėmė garbingą 10-ąją vietą  šių metų medžio konkurse dalyvavusių Europos šalių tarpe.

Konkurse Švilpiko kamštinis ąžuolas surinko 26 606 balsus, antri liko senoviniai Kabeza Buej miestelio skripstai (Ispanijos Karalystė), sulaukę 22 323 palaikymo balsų, trečias – Skaityti toliau

Lietuviai savo vaikams dažniausiai duoda gamtinius vardus (2)

1228 mjr azuolas

Nors Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, stiprėja globalizacijos įtaka, tačiau gamta lietuviams išlieka svarbi gyvenimo dalis. Tai matoma iš populiarių XXI a. gamtinių vaikų vardų Ąžuolas, Liepa, Smiltė, Vėjas (žr. vardai.vlkk.lt skyriuje „Įdomioji statistika“). Lietuvos statistikos departamento duomenimis, pastaraisiais metais gamtinis vardas Liepa tapo toks dažnas, kad nuo 2013 m. patenka į dažniausių vaikams duodamų vardų dešimtuką1.

Gamtiniai, kaip ir kiti apeliatyviniai, vardai paplito Lietuvoje nuo XX a. pirmųjų dešimtmečių (LVKŽ 29) kartu su nacionalizmo idėjomis, o iš gamtinių leksemų kilusiais vardais vadindavo ir pagoniškoje Lietuvoje (Maciejauskienė 1997). Skaityti toliau

Himnas iš ąžuolo (nuotraukos) (0)

R. Jasukaitienės nuotr.

„Svajonę išdrožti Lietuvos himną  turėjau jau seniai. Išdrožti iš ąžuolo, kad suskambėtų kaip pasididžiavimas savo valstybe, kaip mūsų tautos tvirtybės įrodymas“, – sako visoje Lietuvoje gerai žinomas skulptorius, daugybės premijų laureatas tautodailininkas  garliavietis Adolfas Teresius, pasirašinėjantis trumpai „Adis“.

Man gražu, kad šį savo sumanymą skulptorius vadina svajone. Svajonė – daugiau nei sumanymas, projektas ar planas. Ji – lyg debesėlis – rausvas ar melsvas, plūkaujantis mūsų pasąmonės debesynuose, nusileidęs iš aukščiau. Gal kažko Skaityti toliau

G. Karosas. Ąžuolų Lietuva (7)

Gintaras Karosas | asmen. nuotr.

Šių metų balandžio pradžioje sueis dveji metai, kai Lietuva neteko vieno iš garbingiausių savo sūnų – filosofo, pedagogo, straipsnių autoriaus, Kovo 11-osios akto signataro ir vieno iš Nepriklausomos Lietuvos architektų. Taip susiklostė, kad likimas sutikti šį nepaprastą, orų ir šiltą žmogų nusišypsojo gana anksti – Lietuvos kūrimosi ir kartu mano muziejinės veiklos pradžioje. Norėčiau pasidalinti keletu prisiminimo akimirkų, susijusių su Romualdu Ozolu. 

Buvau neseniai pradėjęs kurti pasaulio meno muziejų po atviru dangumi Europos parką Vilniaus rajone. Ieškodamas palaikymo 1992 m. kreipiausi į kelias organizacijas, Skaityti toliau

D. Žuromskienė. Gyvas tarpininkas tarp žmogaus ir dangaus (0)

Ąžuolas | wikipedia.org nuotr.

Žiema. Rodos, visas pasaulis baltas ir gražus. Dieve, koks puikus Tavo sumanymas!  O kad  už plastikinio lango  nebūtų automobilių dujų, smogo, amžino skubėjimo…

Žmogui trūksta gamtos, trūksta gamtos laiko, kurio tėkmė amžina ir niekur neskubanti.

Kažkur medis visas apsnigtas ir vienišas,dar visiškai nuogas,  „venom“ juodom, žiūri  į artėjančius saulės žingsnius ir stebisi mūsų gyvenimais. Mėgsta medis žiūrėti į kelią – atsimena visus kelelius, visus posūkius, ne vieną šimtmetį skaičiuoja Skaityti toliau

Ieškoma kaltininkų, nukirtusių ąžuolą su mažojo erelio rėksnio lizdu (2)

Mažasis erelis rėksnys | S.Paltanavičiaus nuotr.

Apie Ukmergės miškų urėdijos Žaliosios girininkijos miške Širvintų rajone nukirstą ąžuolą, kuriame buvo mažojo erelio rėksnio lizdas, Aplinkos ministerijai pranešė tokiu nusikaltimu gamtai pasipiktinęs žmogus.

Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Širvintų r. agentūros pareigūnai ir Valstybinės miškų tarnybos Vilniaus skyriaus specialistai tuoj pat nuvyko į nurodytą vietą.Medį su mažojo erelio rėksnio lizdu nukirtęs piktadarys turbūt tikėjosi, kad apie tai niekas nesužinos. Tačiau lizdas yra registruotas Aplinkos ministerijos Saugomų rūšių Skaityti toliau

Ūkininkui darbuotis lauke „sutrukdė“ šimtametis ąžuolas (0)

ažuolas_wikipedija.org

Įsibėgėjus vasarai aplinkosaugininkai gauna vis daugiau pranešimų apie kertamus medžius. Visai neseniai vieno ūkininko iš Pasvalio „taikiniu“ tapo grūdų lauke augęs šimtametis ąžuolas.

Šimonių k., Pasvalio r. ūkininkavęs V. J. be Pasvalio rajono savivaldybės išduoto leidimo saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar pašalinimo darbams nupjovė net 122 cm skersmens ąžuolą. Medis augo ūkininko išsinuomotame ir dirbamame grūdinių kultūrų lauke ir, kaip teigia pats pažeidėjas, trukdė dirbti lauko darbus. Skaityti toliau

Kauno pilyje atidaroma V. Kašinsko etnotapybos paroda „Alkagiris“ (2)

Virginijus-Kasinskas

Birželio 8 d., trečiadienį, 17 val. Kauno miesto muziejaus Kauno pilies skyriuje (Pilies g. 17) vyks Virginijaus Kašinsko etnotapybos parodos „ALKAGIRIS“ atidarymas.

Etnotapybos parodoje „ALKAGIRIS“ perteikiama  šventųjų medžių ir miškų vaizdinė struktūra.  Alkagiris – tai šventoji giria. Medis lietuvių  pasaulėžiūroje simbolizuoja pasaulio ašį ir tris  sferas: šaknys –  požemio pasaulį, kamienas –  žmonių gyvenamąją erdvę, o šakų ir lapijos vainikas – dangiškąją sferą.

Dailininkas Virginijus Kašinskas pasakoja apie būsimą parodą: „Kiekvienam  būtina stengtis suvokti savo tautos kultūrą, perimti senolių ir tėvų dvasinę patirtį, kalbą, etnines Skaityti toliau

Stelmužės dvarvietė – neatrastas keliautojų lobis (nuotraukos) (0)

Zarasų m. sav. nuotr.

Dažnam, paklaustam, ar yra kada lankęsis Zarasų krašte, atmintyje visų pirma iškyla ąžuolas. Stelmužės ąžuolas. Šis galiūnas yra seniausias ir storiausias medis ne tik Lietuvoje ir Pabaltijyje, bet patenka ir tarp seniausių ąžuolų visoje Europoje. Spėjama, kad senoliui apie 1000–1500 metų. Savo 13 metrų apimtimi (prie žemės), kurią apglėbti reikia beveik dešimties vyrų, jis kone dvigubai lenkia kitus Lietuvos ąžuolus. Skaityti toliau

Paaiškėjo kas gali laimėti šiųmečius „Ąžuolus“ (0)

Filmo „Santa“ plakatas

Lietuvos kino operatorių asociacija (LAC) šiemet jau šeštą kartą rengia „Ąžuolo“ apdovanojimus už geriausią operatoriaus darbą. Vertintojai: žinomas Rusijos kino operatorius Sergejus Astachovas, operatoriai Rimvydas Leipus, Mantas Šatkus, filosofas ir rašytojas Kristupas Sabolius, menotyrininkė dr.Agnė Narušytė,  paskelbė „Ažuolo“ bei „Gilės“ – skirtos pradedantiems operatoriams – nominantus.

Už geriausią operatoriaus darbą lietuviškame kine šiemet „Ąžuolui“ nominuoti: Audrius Kemežys („Meistras ir Tatjana“,  rež. Giedrė Žickytė),  Feliksas Abrukauskas („Redirected“, rež. Emilis Vėlyvis), Tuomo Hutris (Tuomo Hutri) ( „Santa“, rež. Marius Ivaškevičius). Skaityti toliau

Europos medžio konkursą laimėjo ąžuolas (0)

Europos medis 2015 auga Saaremaa saloje | Kalmer Saar nuotr.

150 metų amžiaus paprastasis ąžuolas (Quercus robur L.), augantis Sarema salos, Estija, futbolo aikštėje, laimėjo prestižinį 2015 metų Europos medžio titulą.

Aplinkos partnerystės fondas, vienijantis šešias Bulgarijos, Čekijos, Vengrijos, Lenkijos, Rumunijos ir Slovakijos nevyriausybines aplinkosaugos organizacijas, organizuoja kasmetinį Europos medžio rinkimo konkursą. Europos medžio rinkime dalyvauja nacionalinių konkursų nugalėtojai šalių teikimu. Skaityti toliau

R. Ragauskaitė. Viskas išlieka…kitaip (4)

Dainavos girios azuolas prie Kubilnycios_R.Ragauskaites foto

Naiviai viliuosi surasti žaliuokių. Prisimenu, kaip šioje vietoje jų radau prieš keletą metų. Tą pačią dieną – spalio paskutiniąją. Irgi buvo po šalnų. Žaliuokės mėgsta šalnas, bet ne per dideles. O šį rudenį pirmosios šalnos Varėnos rajone būta itin kandžios: po nakties Rudnelės kaimo erčia (ir kaip neprisiminsi Juozo Apučio, jo aprašytos miško erčios, juolab, kad paskutiniaisiais metais gyveno jis visai netoli, Zervynose, ant Ūlos kranto; čia, sename dzūkų kaime, buvo radęs ramybę, o gal ir gyvenimo tikrumą?) nubalo, pastiro žolelės, tarsi kaulėtų rudenės giltinės pirštų paliestos, barkšojo pelynai, kiečių šluotelės, išdidžios liko tik žvakides iškėlusios nakvišos… Argi po tokios šalnos galima rasti grybų? Galima! Skaityti toliau

E. Bunka. Paskutinis Vytauto Didžiojo pagoniškas ąžuolas? (15)

Rietavo miškų urėdijos miškininkai prieš keletą metų Tverų girininkijoje rado seną, vardo neturintį ąžuolą. Apie septynių metrų apimties jis tikrai yra storiausių Lietuvos medžių dešimtuke, tačiau saugomų gamtos paminklų sąraše jo nėra. Nemini jo ir istorikai, nors po juo buvusios sodybos vietoje liko akmuo su iškaltu lenkišku užrašu, bylojančiu, jog šios vietos savininkas, iš Mingailos giminės kilęs Tomas Antoninas Piotrovskis finansavo tilto statybą, kuri baigta 1792 metų liepos 3 dieną. Skaityti toliau

Š. Laužadis. Ko mūsų nespėjo išmokyti Jonas Trinkūnas? (9)

Jonas Trinkūnas Rasų šventėje Vilniuje | V.Kopusto nuotr., delfi.lt

Daug senųjų tikėjimų ir religijų jau nustumtų į praeitį, tačiau visi jie turėjo didesnę ar mažesnę įtaką žmonijos raidai. Mums taip pat derėtų žinoti apie senovės lietuvių papročius ir apeigas, apie savo ar gyvenamosios vietovės vardo kilmę ir reikšmę, saugoti savo gyvenamąją aplinką ir semtis iš jos tvirtybės. Vienas iš gamtiškojo mūsų kultūros paveldo puoselėtoju buvo neseniai amžinojo poilsio atgulęs Lietuvos vyriausiasis krivis Jonas Trinkūnas.

Senovės kriviai kalbėjo apie žmogaus menkumą ir gamtos didybę

Laikas po truputį atima žmogų iš gamtos – jis tampa civilizuotu žmogumi arba, lietuviškai sakant, sumiesčionėja. Pripratę prie miesto Skaityti toliau

Ilzenbergo dvaro ąžuolas paskelbtas saugomu valstybės (0)

Ilzenbergo ąžuolas | ilzenbergas.lt

Rokiškio rajone didžiausias Ilzenbergo dvaro parke augantis ąžuolas paskelbtas valstybės saugomu gamtos paveldo objektu. Jo kamieno apimtis – 6,3 metro, skersmuo – 2 metrai, o aukštis – 30,5 metro.

Ilzenbergo dvaro savininko Vaido Barakausko teigimu, šis ąžuolas ilgą laiką slėpėsi tarp kitų medžių, tačiau pradėjus tvarkyti atkuriamo dvaro parką, ąžuolas iškart tapo parko įžymybe.

„Didžiuojamės, kad dvaro ąžuolas paskelbtas saugomu gamtos paveldo objektu, nes rekonstruodami Skaityti toliau

Sekmadienio sakmė. Apė stebėtiną kiaušinį (0)

K.Filipson pav., www.paintingsilove.com/artist/carol2

Kad kitą kartą buvo diedelis ir bobutė, turėjo gaidelį ir vištelę. Vištelė padėjo kiaušinėlį, diedelis netyčioms sumušė ir pradė rėkti. Bobutė, dasižinojus apė priežastį, ir rėkė. Gaidelis, išgirdęs, ko rėkia diedelis ir bobutė, pradėjo šaukti. Vištelė, sugrįžus į lastą, rado kiaušinėlį sumuštą ir pradėjo šaukti. Durelės, išgirdusios, kad šie rėkia, jos pradėjo girgždėti.

Šąšlavynas klausė durelių:
– Ko girgžda?
Atsako:
– Vištelė padėjo kiaušinį ir susimušė. Dabar diedas rėkia, boba rėkia, gaidys šaukia, višta šaukia ir aš girgždu. Skaityti toliau

Sekmadienio sakmė. Dirbantis pilvas (0)

P.Rimša „Artojas“, 1907 m.

Kitą kartą viens artojas dejavęs, kad jam esą sunku arti, o visi tie sunkiejie darbai – tiktai dėl to pilvo. Kad pilvo nebūtų, tai nereikėtų nė sunkiai dirbti, gultum sau žmogus, ir gana.
Šit ir atėjęs senelis, klausęs žmogaus:
– Kodėl tu pirma teip dejavai?

Tas žmogus pasisakęs, kad teip sunkiai reik vis dirbti, o vis dėl to pilvo. Senelis sakąs:
– Kad tau nereik, aš pilvą iš tavęs galiu atimti.

Senelis išėmęs iš jo pilvą, pametęs ant dirvono ir nuėjęs sau. Skaityti toliau

Šiandien kviečia Liepų žydėjimo šventė Verkių parke (0)

Liepa žydi | zolininkas.lt nuotr.

Birželio 29 d. (šeštadienį) nuo 16 val., minint tarmių metus, žydinčios  Verkių dvaro liepos kviečia aukštaičius, dzūkus, žemaičius ir visus vilniečius  pasišnekučiuoti tarmiškai, pamuzikuoti, pasimokyti amatų.

Dainos, rateliai, žaidimai, vaistažolininkių, bitininkų mokymai vyks tarmiškai.  Verkių dvaro parkas šeštadienio popietę taps trimis Lietuvos regionais: skambės  Aukštaitijos folkloro ansamblio „Čiulbutė“ liepų sutartinės, Dzūkų „Nedzingės“  atliekamos tarmiškos dainos, žemaitiškai apie liepos medžio daiktus ir  daiktelius rokuos Mosėdžio folkloro ansamblis, tarmiškai skambės Algirdo  Svidinsko atliekama dainuojamoji poezija. Renginio metu veiks kūrybos iš gamtos  medžiagų dirbtuvės. Renginį ves Gražina Kadžytė. Skaityti toliau

A. Patackas. Giria – mūsų protėvynė (28)

mjr.lt nuotr.

Nedaug tautų gali šitaip pasakyti – kad gyvena ten, kur gimė („kur radosi, ten glūdi“ Vaižgantas). Daugelis tautų gimė vienur, o apsigyveno kitur, o yra ir tokių, kurios nežino, kur ir kada gimė. Kai iš Europos šiaurės atsitraukė paskutiniai ledynai, kai jos lygumos vėl apaugo giria, toje girioje gimėme ir mes – baltai, aisčiai. Ši giria – mūsų gimtinė, mūsų prigimtoji būtovė. Joje tebegyvename ir dabar, bet jau mentaline prasme, nes tūkstantmečiai negalėjo praeiti be pėdsakų, nepalikti įspaudo tiek fizinėje, tiek dvasinėje genetikoje. Gal giliausiai lietuvišką–baltišką gyvenseną Skaityti toliau

Ant margučių – protėvių baltų laiškai (nuotraukos) (3)

DSCN6884-K100Kiaušinis – mažas Dievo ir Gamtos tvarinys, visų laikų filosofams keliantis svarstymus – „Kas šioje Žemėje pirmesnis?…“. Seniausias mitas, užrašytas Žeimelyje, sako, kad „Mėnulyje ant akmens tupėjo milžiniška antis. Ji buvo padėjusi kiaušinį ir ruošėsi perėt, bet nuskrido ieškoti maisto. Tuomet užėjo lietus, sudrėkino lizdą, jame pasidarė skylė, pro kurią iškrito kiaušinis. Krisdamas atsimušė į debesis ir suskilo į tris dalis. Iš trynio atsirado žemė, o iš baltymo – vandenys, iš kiauto – dangus ir žvaigždės“. Kiaušinis baltų kultūroje visiems laikams tapo gyvybės pradžios simboliu – pavasariais, prieš šv. Velykas, išradingų ir nagingų margintojų rankose virstantis mažu meno kūriniu Skaityti toliau

Laurai – už ąžuolinę pašto dėžutę ir ąžuolines duris (1)

V. Kartano pašto dėžutė | Aplinkos ministerijos nuotr.

Šiandien, vasario 22 d., Aplinkos ministerijoje bus įteikti apdovanojimai tarptautinio konkurso „Geriausias gaminys iš lapuočių medienos Pietų Baltijos regione“ nugalėtojams iš Lietuvos. Juos teiks aplinkos ministras Valentinas Mazuronis ir konkursą organizavusios Lietuvos miško savininkų asociacijos (LMSA) atstovai.

Šiame konkurse galėjo dalyvauti įvairiausių gaminių – nuo raktų pakabuko iki vežimo ar baldų, padarytų iš lapuočių medienos (beržo, ąžuolo, uosio, klevo, buko ir pan.), gamintojai iš Pietų Baltijos regiono šalių – Švedijos, Lenkijos, Vokietijos ir Lietuvos. Iš šių šalių atstovų sudaryta komisija išrinko tris geriausius gaminius. Skaityti toliau

Mėginama išgelbėti vieną seniausių sostinės medžių (3)

Senasis ąžuolas | Aplinkos ministerijos nuotr.

Artimiausiu metu bus pradėtas tvarkyti vienas seniausių sostinės medžių – Sereikiškių parke, Bernardinų sodo teritorijoje, priešais tiltelį per Vilnelę, vedantį į Dailės akademiją, augantis ąžuolas. Arboristai mano, kad jam yra apie 400–500 metų. Šio gamtos paveldo objekto aukštis – apie 20 metrų.

Kadangi ąžuolas yra avarinės būklės, jis kelia didelį pavojų supančiai aplinkai. Tai patvirtino ir Lietuvos arboristikos centro išvados. Senojo ąžuolo kamienas pakrypęs, jame daug puvinių, mechaninių pažeidimų. Medyje susidariusi milžiniška drevė nuo kamieno kakliuko iki lajos karūnos. Dalis kamieno apskritai nebegyva, Skaityti toliau

D.Poškos baubliai kviečia sugrįžti į praeitį (0)

D.Poškos baubliai | R.Jasukaitienės nuotr.

Mano mama pasakojo, kad pirmasis jos aplankytas muziejus buvo Baubliai. Tuo metu ji buvo Stulgių miestelio pradinės mokyklos mokinukė. Stulgiai nuo Barzdžių, kuriuose kažkada gyveno pirmasis Lietuvos muziejininkas  – apie 15 kilometrų. Anot mamos,“ Smetonos laikais“ ten vykdavo dainų šventės, chorų pasirodymai.

Į vieną tokią šventę vyko ir jų mokyklos mokiniai: mamos  tėvas  (mano senelis) ir dar keli aplinkinių kaimų ūkininkai pakinkė arklius į ilguosius vežimus, su kuriais veždavo šieną, susisodino „šokėjus“ir atitarškėjo Žemaičių plentu į Dainų šventę. Aikštė didelė, vaikų – gausybė…Šviesus prisiminimas  išliko iki gilios senatvės. Skaityti toliau

V.V.Landsbergis. Girių žmonės (7)

Vytautas V. Landsbergis

Kalbėdami apie tautų atsiradimo pradžią, mokslininkai išskiria keturias  pirmykščių tautų rūšis – kalnų, girių, stepių bei jūros tautos. Pirmiausia, anot  senosios Europos tyrėjų, atsiradę girių žmonės, o kalnų bei jūrų – truputėlį vėliau. Stepė tuomet dar buvo beveik negyvenama. Tatai nulėmė daugelis  aplinkybių, bet svarbiausioji jų – maistas! Juk net ir paskutiniam dinozaurui  aišku, kad lengviausiai prasimaitinti anais laikais galėdavai tik girioje.

Lietuviai nuo neatmenamų laikų buvo giriniai. Miškas mūsų protėviams buvo ir  tėvas, ir motina: jis ir maitino, ir slėpė, ir rengė. Net iki šių dienų Dzūkijoj  tebešnekama: Skaityti toliau

Dionizo Poškos Baubliai – gyvi (0)

Baubliai | efoto.lt. R.Pociūtės nuotr.

2012 metai yra jubiliejiniai seniausio Lietuvoje Baublių muziejaus metai. 1812 m. tūkstantmečio ąžuolo viduje neįprasto mąstymo kolekcionierius sumanė įrengti muziejų. Šiais metais Baublių muziejui  sukanka 200 metų.

„Ar gyvas dar Baublys, kurio liemens drūtumas senatvėj taip išpurto, lyg erdviausias rūmas?” klausė kadai kadės Adomas Mickevičius poemoje „Ponas Tadas“. Bijotų dvaro muziejaus komplekso darbuotojai, užbaigę 3 mln. Lt vertės projektą atsako: „gyvas“.

Vasario mėnesį pabaigtas ypatingo ir sėkmingo VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros administruoto projekto įgyvendinimas – „Bijotų dvaro sodybos – Baublių komplekso pritaikymas turizmui“, Skaityti toliau

G.Juršėnaitė. Paprastai apie nepaprastus dalykus (2)

Goda Juršėnaitė (5a klasė, Ignalina)

Tarsi ledai tirpsta paskutinės vasaros dienos. Į kambarį įskriejęs vėjelis atneša pirmuosius rudenėjančio oro kvapus. O dar taip norėtųsi pabūti gamtoje…

Staiga tarsi burtininkui mostelėjus lazdele norai pradeda pildytis. Ta stebukladarė – mano mama. Ji, gavusi mano ir pusseserės priesaikas, jog būsime kantrios ir ištvermingos, pažada parodyti tokias vietas, kurios yra ypatingos savo… paprastumu. Jos visai netoli nuo mano gimtosios Ignalinos ir jas garsina ypatingi medžiai.

Apsišarvojusios kantrybe ir gera nuotaika, šviečiant šiltai rudeniškai saulei, dviračiais patraukėme Palūšės link. Kelionė tetruko keliolika minučių ir buvo tikras malonumas – net nereikėjo minti pedalų, nes visą kelią lėkėm nuo kalvų su vėjeliu. Skaityti toliau

Kovo 11-osios proga padovanokime Lietuvai 2000 ąžuolų (0)

Kovo 11 d. 12.00 val. Trijų Baltijos valstybių vėliavų pakėlimo apeigoje Nepriklausomybės aikštėje ir 14 val. Katedros aikštėje prasidėsiančiame koncerte bus surengtas vajus – „Auginkime ateitį išvien!“. Visiems susirinkusiems šventinių renginių dalyviams bus įteiktos daiginimui paruoštos ąžuolo gilės ir kvietimas iš jų išauginti Lietuvai po ąžuolą.

Nepriklausomybės atkūrimo dienos proga, Padovanoti vilniečiams ir visiems šventės svečiams po ąžuolą sumanė Vilniaus konservatoriai.

„Kai prieš 22 metus mano senelis per radiją išgirdo, kad Vilniuje paskelbtas nepriklausomybės atkūrimas, Skaityti toliau

Paskelbti kino operatorių apdovanojimo „Ąžuolas“ nominantai (0)

efoto.lt, kosmozova nuotr.

Kovo 28 dieną 19 valandą šv. Kotrynos bažnyčioje jau trečią kartą bus pagerbti ir įvertinti kino operatoriai. Lietuvos kino operatorių asociacija (LAC) už geriausią metų darbą apdovanos „Ąžuolu“ kino operatorius, taip pat įteiks apdovanojimą už kūrybinius gyvenimo pasiekimus bei operatorių dėkingumo prizą.

Svarstymui šiemt buvo pateikta 11 pilno bei trumpo metro vaidybinių ir dokumentinių juostų. Garbinga žiuri, kurią šiais metais sudaro kino operatoriai Algimantas Mikutėnas, Feliksas Abrukauskas, Vladas Naudžius, prodiuserė Ulijana Kim ir kultūros istorikė Lina Kaminskaitė – Jančorienė, pirmininkavusi žiuri darbui, už geriausią operatoriaus darbą lietuviškame kine nominavo: Ramūną Greičių („Tadas Blinda. Pradžia“, rež. D.Ulvydas), Mantą Kvedaravičių („Barzakh“, rež.M.Kvederavičius), Audrių Kemežį („Raminas“, rež.A.Stonys). Skaityti toliau

J.Jasaitis. Apie ąžuolus, plaukiojančias salas ir išsigandusius žmones (25)

Studentų ekspedicija Rokiškyje

Šis straipsnis nebūtų atsiradęs, jei ne per LTV rodyta laida, kurioje didžiai mokyti rinkimų technologijų žinovai nebūtų taip atvirai išdėstę, kas mūsų laukia, kai po metų įvyks Seimo rinkimai. Jie „tiesiai-šviesiai“ išrėžė, kad visuomenės pastangos atkurti teisingumą ir valdžios institucijų atsakomybę tautai yra bevaisės. Ekspertai be užuolankų rėžė, kad mes nieko nesitikėtume, nes valdys tie patys, tik gal šiek tiek persistumdę kėdes. Valdys trijų klanų atstovai: 1) „teisti už gerus darbus“ (prieš kelias dienas įkūrę dar vieną rinkiminio pokerio „partiją“ ir tvirtai pareiškę, kad taps nugalėtojais; Skaityti toliau