Aukštadvario regioniniame parke apie 50 talkininkų susirinko sodinti Aukštadvario šimtmečio ąžuolyną, kuris skirtas kovotojams už Lietuvos nepriklausomybę atminti.
Ąžuolyno sodinimui Aukštadvario regioninio parko direkcija ruošėsi iš anksto – gavo leidimus žemės sklypus įtraukti į rekreaciniu požiūriu vertingų teritorijų plotus, nušienavo teritoriją, iškirto ir sutvarkė menkaverčius krūmus, pastatė rekreacinę ir informacinę lauko įrangą. Skaityti toliau
Gegužės 12 d. nuo 12 iki 18 val. Lietuvos nacionalinis muziejus kviečia į tradicinę Ąžuolyno dienos sueigą Jono Basanavičiaus gimtinėje – ošiančiame Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolyne, Ožkabalių kaime, Vilkaviškio rajone.
Pradėtas sodinti dar 1989 metais, šiandien ąžuolynas pripažįstamas kaip unikalus Lietuvos valstybės ir lietuvių tautos istorijos paminklas. Nuolat puoselėjamas ir kasmet plečiamas ąžuolynas pamažu didėjo ir dabar užima net 40 hektarų plotą. Skaityti toliau
Balandžio 28 d., šeštadienį visoje šalyje vyks Aplinkos ministerijos ir Valstybinių miškų urėdijos inicijuotas valstybės atkūrimo šimtmečio nacionalinis miškasodis. Išskirtinis jo renginys – Lietuvos senolių ąžuolų „perkėlimo“ akcija Rumšiškėse, Lietuvos liaudies buities muziejaus teritorijoje.
Rumšiškių miškapievėje bus įkurdinta 100 seniausių Lietuvoje augančių ar augusių ąžuolų klonų: Stelmužės, Mikalojaus Daukšos, Sandariškių, Ramanavo, Šaravų ir kitų arti penkiasdešimties garsių ąžuolų senolių įskiepiai. Skaityti toliau
Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) užsakymu Lietuvos miškų instituto Miško augalų biotechnologijų laboratorijoje šiuo metu in vitro kultūroje auginama 200 stelmužiukų – Stelmužės ąžuolo palikuonių – kuriuos ministerija dovanos Lietuvai valstybės atkūrimo šimtmečio proga.
„Stelmužės ąžuolas – vienas iš svarbiausių mūsų šalies gamtinio bei istorinio paveldo objektų, menantis daugelį Lietuvos istorijos laikotarpių. Skaityti toliau
Metelių regioniniame parke esančiame Trako miške auga bekočiai ąžuolai (Quercus petraea). Stiebą šie medžiai turi kaip ir kiti ąžuolai. Bekočių ąžuolų gilės susitelkusios į kekes, o jų kepurėlės prie šakos tvirtinasi tiesiogiai, be kotelio. Manoma, kad šis rūšis čia liko iš tų laikų, kai Lietuvoje klimatas buvo šiltesnis.
Yra dar keletas skiriamųjų požymių. Šio ąžuolo lapai turi 1-2 cm ilgio lapkotį. Bekočių ąžuolų stiebai liekni, žievė smulkiau sueižėjus nei paprastojo ąžuolo, o augti gali sausesnėse ir mažiau derlingose vietovėse. Skaityti toliau
Šiemet jau antrąkart Lietuvoje rengiami Metų medžio rinkimai. Konkurso tikslas – ne tik išrinkti medį, kuris atstovaus mūsų šaliai Europos metų medžio konkurse, bet ir pagerbti kitus vertingiausius šalies medžius, skleisti informaciją apie juos kaip regiono savitumo ir patrauklumo dėmenis.
Metų medis renkamas iš 12 kandidatų. Šie atrinkti iš 49 paraiškų, kurias teikė regioniniai parkai, savivaldybės, kaimų, miestelių bendruomenės ir privatūs asmenys. Skaityti toliau
Ąžuolas – lietuvių folkloro tvirtybės simbolis, tad natūralu, kad iki dabar čempionai pasitinkami šio karališko medžio lapų vainikais, tik gaila, kad šventomis buvusių ąžuolų girių šalyje mažėja. Miškų istorijos šaltinių duomenimis, XVI amžiuje dabartinėje Lietuvos teritorijoje galėjo būti 15–20 proc. ąžuolynų, dabar jų yra tik apie 1,9 proc. visų miškų plotų, bet džiugina tai, kad pamažu šios girios imtos vėl auginti.
Ąžuolyno įveisimas – ilgas procesas, be to, reikalaujantis papildomų investicijų, kurių ne visada miškininkai turi. Skaityti toliau
Neregėto masto dendrocidas Kauno gatvėse galų gale aprimo tik įsikišus teismui. Tačiau savivaldybės projektų bylose tiksinti bomba slepia dar galingesnį užtaisą, šįkart nukreiptą prieš ikoninį Kauno Ąžuolyno parką.
Tikrasis bombos pavadinimas – „Ąžuolyno parke esančios infrastruktūros sutvarkymas (rekonstrukcija), pritaikant ją visuomenės poreikiams“ techninis projektas. Skaityti toliau
Rugpjūčio 26 d. ryte iš šaknų išvirto valstybės saugomas gamtos paveldo objektas Bėčiūnų ąžuolas.
Netoli Ignalinos, Bėčiūnų kaime, Bėčiūnų ir Švenčionių gatvių sankryžoje augęs senolis 26 d. ryte nuvirto. Kaimo gyventojai išgirdo keistą garsą. Pasidairę pro langus ne iš karto suprato, kad tai ąžuolas, suošęs visomis galingomis savo šakomis, atsigulė ant žemės. Galiūno spėjamas amžius buvo maždaug 350 metų. Kamieno apimtis (1.30 m aukštyje) 5,00 m, o aukštis maždaug 21 metras. Skaityti toliau
Romas Čėpla daugžodžiauti nemėgsta. Jo žodžiai rupūs, suvalkietiškai taupūs. Daug iškalbingesni darbai – nuotraukos. Ištisas archyvas! Paveiksluoti sakosi pradėjęs būdamas dar šeštoje klasėje. Buvo toks rusiškas juostinis fotoaparatas „Smena“. Juostas reikėdavo ryškinti. Nuotraukos gimimo procesas buvo kur kas sudėtingesnis, bet gal ir įdomesnis. Kas bandė – žino: ryškumo, nuotolio iki objekto nustatymas reikalavo įgūdžių, o kiekvienas kadras branginamas. Nepleškinsi, kiek panorėjęs. Su tokiu fotoaparatu R.Čėpla ir pradėjo Skaityti toliau
Balandžio 29 d. Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolyne Jono Basanavičiaus gimtinėje Ąžuolyno dienos sueigoje Atkurtos Lietuvos valstybės šimtmečio giraitės sodinimą vainikavo dzūkai, pasodinę ketvirtą dvidešimt penkių ąžuolų guotą.
Ši giraitė pradėta sodinti2014 m. balandžio 26 d., švenčiant Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolyno 25-metį. Pirmąjį ąžuolų guotą pasodino sūduviai, toliau kiekvienų metų balandžio paskutinį šeštadienį tęsė – aukštaičiai, Mažosios Lietuvos ir Žemaitijos atstovai. Labai vaizdžiai Atkurtos Lietuvos Skaityti toliau
Valstybės saugomų gamtos paveldo vertybių sąrašas papildytas 34-omis gamtos vertybėmis. Tarp jų net 13 ąžuolų. Du galiūnai – Netiesų I ir II ąžuolai – auga Dzūkijos nacionaliniame parke.
Į gamtos paminklų sąrašą įtraukti ir kitų rūšių ypatingi medžiai. Vienas jų – net 5 kamienus turinti Dusetų vinkšna šalia Sartų ežero. Vilkaviškio rajone, Gražiškių seniūnijoje „atrasta“ Vartelių liepa, išsiskirianti plačiu kamienu ir įdomiai susiformavusiomis stipriomis kamieninėmis šakomis. Skaityti toliau
Algimantas Kepežėnas – vienas iš Tautos Atgimimo ąžuolyno sumanytojų, gimė simboliškais 1938-aisiais, kaip ir dar keli jo bendraminčiai. Kodėl tuos metus vadinu simboliškais? Nes jie – paskutinieji Nepriklausomos Lietuvos metai, svarbūs tautai išaugusiu žmonių sąmoningumu, laisvės pajauta, tautišku susipratimu. Tad neatsitiktinai šie laisvėje gimę žmonės nešiojosi širdyje jos sėklas, kurios metams bėgant brendo, dygo, nepaisant to, kad daugeliui iš jų teko patirti sovietinės valdžios represijas. Tačiau ąžuolus vėtros tik užgrūdina. Skaityti toliau
Aplinkosaugininkai pluša naujų rinkimų įkarštyje – nuo šiandien, rugsėjo 5d., jau galima balsuoti ir rinkti Lietuvos metų medį, kuriuo taps vienas iš dvylikos medžių „kandidatų“. Dauguma jų – ąžuolai. Tai Alkų ąžuolas, Rykantų (Viktoro Bergo) ąžuolas, Bradesių ąžuolas, Elmės šešiakamienis ąžuolas, Gudlaukio ąžuolas, Jurgio Bielinio ąžuolas, Stelmužės ąžuolas ir Vienybės ąžuolas Žeimelyje. Dalyvauti konkurse taip pat atrinkta Papilės penkiolikakamienė liepa, Darželių kaimo drevėta pušis, Raganos uosis ir Raganų eglė-Raganų šluota. Išsamiau susipažinti su šiais medžiais galima konkurso rengėjų – Aplinkos ministerijos ir Lietuvos arboristikos centro – tinklalapiuose. Skaityti toliau
Šiemet pirmą kartą surengto Lietuvos metų medžio atrankos konkurso vertinimo komisija jau paskelbė 12 medžių, kurie varžysis antrajame etape. Dauguma jų – ąžuolai. Tai Alkų ąžuolas, Rykantų (Viktoro Bergo) ąžuolas, Bradesių ąžuolas, Elmės šešiakamienis ąžuolas, Gudlaukio ąžuolas, Jurgio Bielinio ąžuolas, Stelmužės ąžuolas ir Vienybės ąžuolas Žeimelyje. Dalyvauti konkurse taip pat atrinkta Papilės penkiolikakamienė liepa, Darželių kaimo drevėta pušis, Raganos uosis ir Raganų eglė-Raganų šluota. Išsamiau susipažinti su šiais medžiais galima konkurso organizatorių – Aplinkos ministerijos ir Lietuvos arboristikos centro tinklalapiuose.
Ažūrinė žaluma sklinda nuo pakelės berželių, besikalančioj žolėj – žemės šviesa, kasdien kylanti vis aukščiau, kol pienių pūkai susitiks su nusileidusiu žemėn dangumi…Vykstame į ąžuolyną, o ąžuolaičių šakos dar nuogos – buvo paskutinis balandžio šeštadienis, tradiciškai tapęs Ąžuolyno diena.
Šiek tiek istorijos
Lietuvos Tautinis Atgimimo ąžuolynas pradėtas sodinti 1989-ais. Žmonės jo sodinti važiavo iš visų Lietuvos regionų. Skaityti toliau
Gegužės 21 d., šeštadienį, Krekenavos regioninio parko direkcija šių metų kviečia į pažintinį – pramoginį žygį „Senieji Nevėžio pakrančių ąžuolai“. Keliautojai žygiuos siauru takeliu, vingiuojančiu mažai žmogaus lankoma Nevėžio upės pakrante.
Žygeivių lauks turtinga pievų augalija, nuo upės užtvankos krintančio vandens šniokštimas, žydinčių ievų kvapas, lakštingalų balsai bei įspūdingi šimtamečiai ąžuolai. Programos metu vyks žaisminga viktorina su klausimais, kurių atsakymai slypės čia pat. Žygio trukmė – 1 val.
Žygi dalyvių apranga turėtų būti pritaikyta vaikščioti medžiais ir krūmais apaugusia Skaityti toliau
Balandžio 30 d. 12 val. Jono Basanavičiaus gimtinėje Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolyne vyks Ąžuolyno dienos sueiga. Atkurtos Lietuvos valstybės šimtmečio giraitėje trečią dvidešimt penkių ąžuolų guotą sodins Mažoji Lietuva ir žemaičiai. Minint XX amžiaus Lietuvos tremčių 75-ąsias metines, giraitėje bus sodinamas ąžuolas tremtiniams atminti.
Sueigoje gros, dainuos ir šoks Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto kultūros centro kapela „Smalinė“ iš Smalininkų, vokalinis ansamblis „Vėtrungė“ iš Viešvilės, tautinių šokių Skaityti toliau
Balandžio 16 dieną marijampoliečius pirmąkart pakvies masinė girios sodinimo akcija. Daugiausiai bus sodinama ąžuolų sodinukų. Tai medis simbolizuojantis lietuvybę, primenantis šalies istoriją ir meilę savai žemei, todėl jis ir buvo pasirinktas, kaip dominuojantis.
Tokios giros plotas užims net 3 hektarus šalia Marijampolės esančioje Šunskų girios kirtavietėje. „Prie šios prasmingos idėjos prisidėję marijampoliečiai galės stebėti, kaip auga giria, ją aplankyti su šeima ar draugais. Girios sodinimo akcija yra puikus būdas auginti pilietiškumą, susipažinti su gamta ir daugiau laiko praleisti su artimais žmonėmis“, – sako akcijos iniciatorius Ramūnas Burokas. Skaityti toliau
Gruodžio mėnesį jauname ąžuolynėlyje nustebino belapių medžių spalvingumas. Ant ąžuolų šakų kažkas ryškiai geltonavo lyg pienių žiedai. Arčiau priėjus, gamtininkai įsitikino, kad tai grybas – raukšlinis žiūrytis (Tremella mesenterica).
Šis grybas stebina ne tik savo ryškiai geltona spalva, bet ir labai vėlyvu pasirodymu miškuose. Žiūrytis gali sėkmingai atsigauti, net po atšalimo rudens ar žiemos periodu. Skaityti toliau
Spalio 15–19 dienomis Solt Leik Sityje (JAV) vyko Pasaulio religijų parlamentas – didžiausias pasaulyje renginys, vienijantis daugumą pasaulio religijų: krikščionybę, islamą, budizmą, senąjį baltiškąjį tikėjimą ir kt.
Religijų parlamento veikloje dalyvavo 10 000 dalyvių – 50-ties religijų atstovai iš 70-ties šalių. Tai renginys, subūręs siekiančius tarpreliginio dialogo, taikos pasaulyje, bendradarbiavimo sprendžiant svarbias pasauliui problemas.
Pirmasis šio parlamento posėdis įvyko 1893 metais Čikagoje (JAV). Skaityti toliau
Dūzgia…Pakeliu galvą – boluoja liepų žiedų pumpurėliai. Dar nežydi. Dar kokią savaitę palauks. Bet bitės jau dūzgia – užuodžia nektarą. Nuo jų dūzgimo liepa net gaudžia. Bus medaus. Medaus bus.
Kaimynai šiandien, mačiau, jau kopinėja. Pirmąjį, pavasarinį medų ima. Smilksta dūmelis… „Galėtų pavaišinti“, – dingteli galvon. Po valandžiukės – bar, bar į duris. Moteris šypsosi, rankose laikydama stiklainiuką. Skaityti toliau
Balandžio 25 d. 12 val. Jono Basanavičiaus gimtinėje (Gimtinės g. 17, Ožkabaliai, Bartninkų sen., Vilkaviškio r.) rengiama Ąžuolyno diena.
Atkurtos Lietuvos valstybės šimtmečio giraitėje bus sodinamas antrasis dvidešimt penkių ąžuolų guotas. Pirmąjį ąžuolą sodins krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.
1989 metais pradėtas sodinti Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolynas – šiandien unikalus Lietuvos valstybės ir lietuvių tautos istorijos paminklas. Skaityti toliau
Algirdas Patackas:
Jau buvo rašyta [1], kad Galisijos (Ispanijos šiaurės-vakarų krašto) hidronimikoje aptinkami galindiški-baltiški pėdsakai. Tai glumina, nes galindai atsirado Galisijoje geriausiu atveju tik VII-VIII a. Kaip žinia, hidronimai yra labiausiai archajiški iš visų vietovardžių, ir paprastai atkilėlių įnašas į naujai atrasto ir apgyvento krašto hidronimiką būna negausus arba išvis jo nebūna, o jeigu ir būna, tai atkilėliai juos taria iškraipytai arba verčia į savo kalbą.
Štai keletas galisiškų vandenvardžių: Skaityti toliau
Žiemą bitės dūzgia avilyje, o žinomas farmacininkas, mokslininkas, parašęs penkias knygas apie bičių produktus prof. habil. dr. Antanas Gendrolis, kai gamta ilsisi, laiką leidžia rašydamas naują knygą. Joje bus pasakojama apie bičių produktų panaudojimą pirtyje. Neseniai visuomenei buvo pristatyta naujausia profesoriaus knyga „Bičių produktai. Sveikata. Ilgaamžiškumas“. Farmacininkas ją baigė šią vasarą savo vienkiemyje Šapurų kaime, Lazdijų rajone.
Angelai sargai
Sodybos kieme, kurioje Zofija ir Antanas Gendroliai leidžia vasaras, auga du seni ąžuolai.
Rietavo miškų urėdijos miškininkai prieš keletą metų Tverų girininkijoje rado seną, vardo neturintį ąžuolą. Apie septynių metrų apimties jis tikrai yra storiausių Lietuvos medžių dešimtuke, tačiau saugomų gamtos paminklų sąraše jo nėra. Nemini jo ir istorikai, nors po juo buvusios sodybos vietoje liko akmuo su iškaltu lenkišku užrašu, bylojančiu, jog šios vietos savininkas, iš Mingailos giminės kilęs Tomas Antoninas Piotrovskis finansavo tilto statybą, kuri baigta 1792 metų liepos 3 dieną. Skaityti toliau
Balandžio 25 d. Lietuvos generalinio konsulato Kaliningrade iniciatyva kartu su Kaliningrado K.Donelaičio kraštiečių klubu bei Kaliningrado lietuvių bendruomene vyko talka Lazdynėliuose, kurios metu buvo pasodinti 25 ąžuoliukai, papildantys 1989 m. pradėtą kurti K.Donelaičio ąžuolyną. Prieš ketvirtį amžiaus, minint poeto 275-ąsias gimimo metines, buvo pasodinti 275 ąžuoliukai.
Talkoje dalyvavo gausus būrys Lietuvos atstovų: Kristijono Donelaičio draugijos Marijampolėje nariai, Lituanistikos tradicijų ir kultūros paveldo įprasminimo komisijos nariai ir Lietuvos universitetų mokslininkai lituanistai, Kristijono Skaityti toliau
Pelėdos – tai vidutinio dydžio plėšrieji paukščiai, turintys kompaktišką kūną, didelę galvą, dideles į priekį nukreiptas akis ir stiprias kojas su aštriais nagais grobiui pačiupti ir laikyti.
Pasaulyje yra daugiau nei 200 pelėdų rūšių, tačiau Lietuvoje gyvena 12. Tai – didysis apuokas, baltoji, laplandinė, uralinė, naminė, raiboji, balinė pelėda, mažasis apuokas, lututė, pelėdikė, apuokėlis ir žvirblinė pelėda.
Penkios jų yra nykstančios ir įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Tai – didysis apuokas, balinė pelėda, lututė, pelėdikė ir žvirblinė pelėda. Skaityti toliau
Gyvenimas – tai galimybė busti. Mes atsibundame lietuviais, nes būties prasmė reiškiasi pavidalais ir atskirybe. Tik mirtis gali panaikinti atskirybę. Tačiau mirtis yra tik gyvybės vingis. Gyvybė yra amžina. Mūsų tauta taip pat amžina.
Aistuva – tai milžiniška šalis: gali eiti devynis kartus po tris dienas ir naktis per ošiančius miškus, neprieisi krašto. Tyvuliuoja ežerai tarpumiškėse, plaukia susimąsčiusios upės, žaliuoja laukai, vilnija javai. Skaityti toliau
Lietuvos zoologijos sodas jau dvidešimtą kartą surengė gilių rinkimo akciją. Šiemet „Gilė 2013“ sulaukė išskirtinio visuomenės dėmesio. Keli tūkstančiai žmonių iš įvairių Lietuvos vietų zoologijos sodo gyvūnams sunešė daugiau kaip 34 tonas gilių. Jas rinko ir dovanojo beveik visų šalies rajonų – Vilniaus, Kauno, Marijampolės, Varėnos, Jonavos, Šilutės, Raseinių, Ukmergės ir kt. – gyventojai. Tai rekordinis suneštų gilių kiekis, nors akcija „Gilė 2013“ tęsėsi tik dvi savaites. Iki šiol žmonės daugiausia buvo sunešę 7 tonas gilių. Skaityti toliau
