Žymos archyvas: Ąžuolai

Kazio Škirpos keliu: gyvoji atmintis oš ąžuolais (5)

Kazio Škirpos keliu: gyvoji atmintis oš ąžuolais | Straipsnio autorių nuotr.

Rugpjūčio 17 dieną (K. Škirpos 41-ųjų mirties Vašingtone metinių išvakarėse; taip sutapo) pulkelis Savanorių Kūrėjų Aukščiausios Tarybos gynėjų, savanorių ir šaulių, vyko į Pasvalį, Saločius, Namajūnus, Biržus ir Gerkiškius. Kryptinga kelionė labai pasisekė: Namajūnuose, K. Škirpos tėvonijoje, prie savanoriui, pulkininkui ir diplomatui skirto paminklinio akmens suoš šiam iškiliam asmeniui (maršalo K. G Manerheimo lygmuo!) skirtas ąžuolynas. Dokumentai sklypui, paskirtam visuomenės reikmėms, kraštovaizdžio brėžinio, kad ąžuolai sudarytų Gedimino stulpus bei reikiami kiti, – baigiami parengti. Skaityti toliau

Kauno ąžuolynas laukia naujo atgimimo (0)

Kauno ąžuolynas | kaunas.lt nuotr.

Didžiausias Europoje miesto teritorijoje esantis ąžuolynas netrukus išgyvens tikrą atginimą. Kauno savivaldybė sudarė Ąžuolyno parko rangos darbų sutartį su konkursą laimėjusia įmone „Kauno keliai“. Infrastruktūros gerinimui bei rekonstrukcijai numatyta 5,6 mln. eurų iš ES fondų, Vyriausybės ir Savivaldybės biudžetų. Rekreacinių erdvių atnaujinimas ir pritaikymas miestiečių bei turistų poreikiams prasidės jau rugpjūtį. Skaityti toliau

Plungės dvaro parke – pusės tūkstančio metų senumo Perkūno ąžuolas traukiantis prisiliesti (1)

Perkūno ąžuolas | Plungės dvaro parko nuotr.

Lietuva senovėje buvo ąžuolų kraštas: gamtinės aplinkos raidos tyrinėtojai mano, jog XVI a. ąžuolai galėjo sudaryti 15–20 proc. visų miškų ploto. Tuos laikus mena iki šiol augantis ir žaliuojantis Perkūno ąžuolas, skaičiuojantis 500 metų ar net daugiau. Plungės dvaro parke augantis didingas medis – apipintas ikikrikščioniškomis legendomis ir iki šiol traukiantis turistus ne tik jį pamatyti, bet ir prisiliesti prie jo stipraus kamieno.

Parko gidė Danutė Einikienė pasakoja ekskursijas vedanti jau dvylika metų – per tą laiką Skaityti toliau

„Stebuklingas“ Erškėtyno šaltinis – Žemaičių šventyklos dalis? (1)

Erškėtyno šaltinis yra Kretingos r. sav., Joskaudų miške, tarp Dimitravo ir Lazdininkų kaimų | rengėjų nuotr.

„Stebuklingos“ vietovės visad traukė žmones, – tai įrodo ir tokios vietos kaip Erškėtynas. Šaltinis su stebuklingu vandeniu, kadaise buvęs kuršių ir žemaičių šventyklos su astronominiu kalendoriumi dalimi, o vėliau tapęs ir krikščionims svarbia vieta, iki šiol išlieka paslaptinga šventa vieta dėl savo istorijos ir tikrosios paskirties.

Erškėtyno šaltinis yra Kretingos r. sav., Joskaudų miške, tarp Dimitravo ir Lazdininkų kaimų. Kadaise susiformavęs natūraliu būdu, šiandien jis – jau nemažai pakeistas žmogaus rankos: yra įkastas ir įleistas rentinys, aplinka paaukštinta ir išklota betoninėmis plytelėmis. Skaityti toliau

Visoje šalyje miškasodis jau įsibėgėja (0)

Visoje šalyje miškasodis jau įsibėgėja | lrv.lt nuotr.

Į miškus iškeliauja 30 milijonų medelių, kuriuos pasodins Valstybinių miškų urėdija (VMU). Bus atkurta 8 362 ha miškų ir įveista dar 509 ha naujų miškų plotų. Daugiausia bus pasodinta, kaip ir kasmet, eglių, beržų, pušų, juodalksnių ir ąžuolų.

Šiemet miškasodis dėl koronaviruso pandemijos tapo rimtu iššūkiu, nes reikia užtikrinti, pasak VMU vadovo Valdo Kaubrės, medelius sodinančių darbuotojų saugą, Skaityti toliau

D. Vaitkevičienė. Ąžuolas be viršūnės, arba kodėl bijome kirvio (1)

Nupjauta Mingėlos ąžuolo viršūnė. Vieštovėnai, Plungės r. 2015m. | Vykinto ir Daivos Vaitkevičių nuotr.

Yra tokių „amžinųjų“ temų, apie kurias Lietuvoje buvo, yra ir bus rašoma. Jos išsilieja pasakojimais, asmeninės patirties liudijimais ar pilietiniais sąjūdžiais. Tokia yra kertamos girios, alėjos ar seno medžio tema. Ir jos istorija irgi sena.

Skausmas dėl nukirstų medžių aprašomas jau XV a. istorijos šaltiniuose, nušviečiančiuose įvykius po Lietuvos krikšto. XIV a. pabaigoje į Lietuvą iš Prahos atvyko vienuolis misionierius Jeronimas, gavęs Jogailos įgaliojimus skleisti krikščionybę ir apsirūpinęs Vytauto raštais, įpareigojančiais Skaityti toliau

Sekmadienio sakmė. Apie Laimės senelį (0)

Piliakalnio (stūkso tolumoje) papėdėje - ežeras Vėlys ir kaimas Vėlionys. | V. Vaitkevičiaus nuotr.

Ant kranto Jūrės stovėjo seniai užsigyvenęs kaimas, kurį aplinkiniai paprastai vadydavo Pajūris. Ūkinykų skaitliaus sunku pamyti, nes jau gana senas laikas. Tik kaimas iš tolo išrodydavo labai didelis ir gražus savo apielinkij, nes jovarai ir aržuolai, teipgi ir topeliai iš tolo žaliavo kaip kokia giria. Iš šiaurių pusės Jūrė atrodė visą sodžiaus paveikslą kaip į veidrodį, o iš vakarų krašto tekėjo upė, kuri su šturmu skandino sąnašas ir visokius šapus į marių dugną.

Bet tam kaime gyventojai buvo niekam netikę žmonės, nes ar elgetą, ar teip keleivį niekad nepriimdavo į savo namus ir nepriglausdavo ar nakties laike, ar kad kokiam reikale pagelbos negaudavo. Tik buvo vienas senas ūkinykas, Skaityti toliau

Jono Basanavičiaus gimtinė kviečia švęsti didžiausio žmogaus rankomis sodinto Ąžuolyno trisdešimtmetį (0)

azuolyno_gimtadienis

Gegužės 11 d. Jono Basanavičiaus gimtinėje (Vilkaviškio rajone) vyks Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolyno šventė. Šiemet šis žmogaus rankomis sodintas didžiausias Lietuvoje Ąžuolynas pasitinka 30 metų jubiliejų. Nuolat puoselėjamas ir kasmet plečiamas Ąžuolynas pamažu didėjo. Šiandien jis užima net 40 hektarų plotą ir yra unikalus Lietuvos valstybės ir lietuvių tautos istorijos paminklas.

Keturiolikoje giraičių žaliuoja daugiau nei 8 000 ąžuolų. Daugelis jų buvo sodinti svarbiausioms valstybės istorijos datoms atminti, čia taip pat auga daug vardinių ąžuolų. Skaityti toliau

Atgimimo ąžuolynas ir J.Basanavičiaus gimtinė dovanoja ne tik istorijos pažinimą, bet ir gilių kavą (2)

Aukščiausia Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolyno vieta – Aukuro kalnelis | lnm.lt nuotr.

„Tikrasis Ąžuolyno gimtadienis – balandį, bet šiemet švęsti neskubame. Į tradicinę Ąžuolyno dieną visus pakviesime gegužės 11-ąją. Pastebėjome, kad mieliau žmonės čia lankosi atėjus tikram pavasariui ir atšilus orams“, – pasakoja R. Vasiliauskienė.

Balandžio mėnesį šalia Jono Basanavičiaus gimtinės ošiantis Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolynas švenčia savo gimtadienį. Šiemet jis jubiliejinis – 30-asis. Skaityti toliau

Pasodintas Aukštadvario šimtmečio ąžuolynas (0)

vstt.lt nuotr.

Aukštadvario regioniniame parke apie 50 talkininkų susirinko sodinti Aukštadvario šimtmečio ąžuolyną, kuris skirtas kovotojams už Lietuvos nepriklausomybę atminti.

Ąžuolyno sodinimui Aukštadvario regioninio parko direkcija ruošėsi iš anksto – gavo leidimus žemės sklypus įtraukti į rekreaciniu požiūriu vertingų teritorijų plotus, nušienavo teritoriją, iškirto ir sutvarkė menkaverčius krūmus, pastatė rekreacinę ir informacinę lauko įrangą. Skaityti toliau

Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolyne bus švenčiamas Valstybės atkūrimo 100-metis (0)

1989 pavasaris. Sodinamas Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolynas Ožkabaliuose | R. Čėplos nuotr.

Gegužės 12 d. nuo 12 iki 18 val. Lietuvos nacionalinis muziejus kviečia į tradicinę Ąžuolyno dienos sueigą Jono Basanavičiaus gimtinėje – ošiančiame Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolyne, Ožkabalių kaime, Vilkaviškio rajone.

Pradėtas sodinti dar 1989 metais, šiandien ąžuolynas pripažįstamas kaip unikalus Lietuvos valstybės ir lietuvių tautos istorijos paminklas. Nuolat puoselėjamas ir kasmet plečiamas ąžuolynas pamažu didėjo ir dabar užima net 40 hektarų plotą. Skaityti toliau

Rumšiškėse atsiras klonuotų ąžuolų galiūnų giraitė (3)

Bekočio ąžuolas šakelė su gile | Metelių regioninio parko nuotr.

Balandžio 28 d., šeštadienį visoje šalyje vyks Aplinkos ministerijos ir Valstybinių miškų urėdijos inicijuotas valstybės atkūrimo šimtmečio nacionalinis miškasodis. Išskirtinis jo renginys – Lietuvos senolių ąžuolų „perkėlimo“ akcija Rumšiškėse, Lietuvos liaudies buities muziejaus teritorijoje.

Rumšiškių miškapievėje bus įkurdinta 100 seniausių Lietuvoje augančių ar augusių ąžuolų klonų: Stelmužės, Mikalojaus Daukšos, Sandariškių, Ramanavo, Šaravų ir kitų arti penkiasdešimties garsių ąžuolų senolių įskiepiai. Skaityti toliau

Žemės ūkio ministerija dovanos Lietuvai Stelmužės ąžuolo palikuonis (0)

zum.lt nuotr.

Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) užsakymu Lietuvos miškų instituto Miško augalų biotechnologijų laboratorijoje šiuo metu  in vitro kultūroje auginama 200 stelmužiukų – Stelmužės ąžuolo palikuonių – kuriuos ministerija dovanos Lietuvai  valstybės atkūrimo šimtmečio proga.

„Stelmužės ąžuolas – vienas iš svarbiausių mūsų šalies gamtinio bei istorinio paveldo objektų, menantis daugelį Lietuvos istorijos laikotarpių. Skaityti toliau

Ar žinote, kad Lietuvoje savaime auga tik dvi ąžuolų rūšys? (3)

VSTT.lt nuotr.

Metelių regioniniame parke esančiame Trako miške auga bekočiai ąžuolai (Quercus petraea). Stiebą šie medžiai turi kaip ir kiti ąžuolai. Bekočių ąžuolų gilės susitelkusios į kekes, o jų kepurėlės prie šakos tvirtinasi tiesiogiai, be kotelio. Manoma, kad šis rūšis čia liko iš tų laikų, kai Lietuvoje klimatas buvo šiltesnis.

Yra dar keletas skiriamųjų požymių. Šio ąžuolo lapai turi 1-2 cm ilgio lapkotį. Bekočių ąžuolų stiebai liekni, žievė smulkiau sueižėjus nei paprastojo ąžuolo, o augti gali sausesnėse ir mažiau derlingose vietovėse. Skaityti toliau

Išrinkime 2017-ųjų metų medį (0)

Konkursui pateikta Stelmužės ąžuolo nuotrauka | A. Abramavičiaus nuotr.

Šiemet jau antrąkart Lietuvoje rengiami Metų medžio rinkimai. Konkurso tikslas – ne tik išrinkti medį, kuris atstovaus mūsų šaliai Europos metų medžio konkurse, bet ir pagerbti kitus vertingiausius šalies medžius, skleisti informaciją apie juos kaip regiono savitumo ir patrauklumo dėmenis.

Metų medis renkamas iš 12 kandidatų. Šie atrinkti iš 49 paraiškų, kurias teikė regioniniai parkai, savivaldybės, kaimų, miestelių bendruomenės ir privatūs asmenys. Skaityti toliau

ES parama miškininkams bus skiriama už medžių rūšis (0)

ZUM.lt nuotr.

Ąžuolas – lietuvių folkloro tvirtybės simbolis, tad natūralu, kad iki dabar čempionai pasitinkami šio karališko medžio lapų vainikais, tik gaila, kad šventomis buvusių ąžuolų girių šalyje mažėja. Miškų istorijos šaltinių duomenimis, XVI amžiuje dabartinėje Lietuvos teritorijoje galėjo būti 15–20 proc. ąžuolynų, dabar jų yra tik apie 1,9 proc. visų miškų plotų, bet džiugina tai, kad pamažu šios girios imtos vėl auginti.

Ąžuolyno įveisimas – ilgas procesas, be to, reikalaujantis papildomų investicijų, kurių ne visada miškininkai turi. Skaityti toliau

A. Karalius. Ąžuolyno rododendrizacija: Kauno istorinį parką neatpažįstamai pertvarkys (9)

Kauno Ąžuolynas | A. Aleksandravičiaus nuotr.

Neregėto masto dendrocidas Kauno gatvėse galų gale aprimo tik įsikišus teismui. Tačiau savivaldybės projektų bylose tiksinti bomba slepia dar galingesnį užtaisą, šįkart nukreiptą prieš ikoninį Kauno Ąžuolyno parką.

Tikrasis bombos pavadinimas – „Ąžuolyno parke esančios infrastruktūros sutvarkymas (rekonstrukcija), pritaikant ją visuomenės poreikiams“ techninis projektas. Skaityti toliau

Bėčiūnuose išvirtęs ąžuolas liks kaime (0)

Bėčiūnų ąžuolas | J. Politos nuotr.

Rugpjūčio 26 d. ryte iš šaknų išvirto valstybės saugomas gamtos paveldo objektas Bėčiūnų ąžuolas.

Netoli Ignalinos, Bėčiūnų kaime, Bėčiūnų ir Švenčionių gatvių sankryžoje augęs senolis 26 d. ryte nuvirto. Kaimo gyventojai išgirdo keistą garsą. Pasidairę pro langus ne iš karto suprato, kad tai ąžuolas, suošęs visomis galingomis savo šakomis, atsigulė ant žemės. Galiūno spėjamas amžius buvo maždaug 350 metų. Kamieno apimtis (1.30 m aukštyje) 5,00 m, o aukštis maždaug 21 metras. Skaityti toliau

R. Jasukaitienė. Tautos Atgimimo ąžuolyno fotometraštininkas (0)

Tautos Atgimimo azuolyno fotometrsštis. Romas Cepla_R.Ceplos nuotr.

Romas Čėpla daugžodžiauti nemėgsta. Jo žodžiai rupūs, suvalkietiškai taupūs. Daug iškalbingesni darbai – nuotraukos. Ištisas archyvas! Paveiksluoti sakosi pradėjęs būdamas dar šeštoje klasėje. Buvo toks rusiškas juostinis fotoaparatas „Smena“. Juostas reikėdavo ryškinti. Nuotraukos gimimo procesas  buvo kur kas sudėtingesnis, bet gal ir įdomesnis. Kas bandė – žino: ryškumo, nuotolio iki objekto nustatymas reikalavo įgūdžių, o kiekvienas kadras branginamas. Nepleškinsi, kiek panorėjęs. Su tokiu fotoaparatu R.Čėpla ir pradėjo Skaityti toliau

P. Šimkavičius. Pasodinta Atkurtos Lietuvos valstybės šimtmečio giraitė (nuotraukos) (0)

Renginio vedėjas aktorius Egidijus Stancikas | P. Šimkavičiaus nuotr.

Balandžio 29 d. Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolyne Jono Basanavičiaus gimtinėje Ąžuolyno dienos sueigoje Atkurtos Lietuvos valstybės šimtmečio giraitės sodinimą vainikavo dzūkai, pasodinę ketvirtą dvidešimt penkių ąžuolų guotą.

Ši giraitė pradėta sodinti2014 m. balandžio 26 d., švenčiant Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolyno 25-metį. Pirmąjį ąžuolų guotą pasodino sūduviai, toliau kiekvienų metų balandžio paskutinį šeštadienį tęsė – aukštaičiai, Mažosios Lietuvos ir Žemaitijos atstovai. Labai vaizdžiai Atkurtos Lietuvos Skaityti toliau

Tarp naujų saugomų gamtos paveldo vertybių – ir ypatingi medžiai (1)

Vartelių liepa | VSTT nuotr.

Valstybės saugomų gamtos paveldo vertybių sąrašas papildytas 34-omis gamtos vertybėmis. Tarp jų net 13 ąžuolų. Du galiūnai – Netiesų I ir II ąžuolai – auga Dzūkijos nacionaliniame parke.

Į gamtos paminklų sąrašą įtraukti ir kitų rūšių ypatingi medžiai. Vienas jų – net 5 kamienus turinti Dusetų vinkšna šalia Sartų ežero. Vilkaviškio rajone, Gražiškių seniūnijoje „atrasta“ Vartelių liepa, išsiskirianti plačiu kamienu ir įdomiai susiformavusiomis stipriomis kamieninėmis šakomis. Skaityti toliau

R. Jasukaitienė. O ąžuolai išlieka (0)

Algimantas Kepeženo nuotr.Azuolyne

Algimantas Kepežėnas – vienas iš Tautos Atgimimo ąžuolyno sumanytojų, gimė simboliškais 1938-aisiais, kaip ir dar keli jo bendraminčiai. Kodėl tuos metus vadinu simboliškais? Nes jie – paskutinieji Nepriklausomos Lietuvos metai, svarbūs tautai išaugusiu žmonių sąmoningumu, laisvės pajauta, tautišku susipratimu. Tad neatsitiktinai šie laisvėje gimę žmonės nešiojosi širdyje jos sėklas, kurios metams bėgant brendo, dygo, nepaisant to, kad daugeliui iš jų teko patirti sovietinės valdžios represijas. Tačiau ąžuolus vėtros tik užgrūdina. Skaityti toliau

Jau galima balsuoti Lietuvos metų medžio rinkimuose (0)

Europos 2016 m. medis – vengrų Bataszeko ąžuolas  | AM.lt nuotr.

Aplinkosaugininkai pluša naujų rinkimų įkarštyje – nuo šiandien, rugsėjo 5d., jau galima balsuoti ir rinkti Lietuvos metų medį, kuriuo taps vienas iš dvylikos medžių „kandidatų“. Dauguma jų – ąžuolai. Tai Alkų ąžuolas, Rykantų (Viktoro Bergo) ąžuolas, Bradesių ąžuolas, Elmės šešiakamienis ąžuolas, Gudlaukio ąžuolas, Jurgio Bielinio ąžuolas, Stelmužės ąžuolas ir Vienybės ąžuolas Žeimelyje. Dalyvauti konkurse taip pat atrinkta Papilės penkiolikakamienė liepa, Darželių kaimo drevėta pušis, Raganos uosis ir Raganų eglė-Raganų šluota. Išsamiau susipažinti su šiais medžiais galima konkurso rengėjų – Aplinkos ministerijos ir Lietuvos arboristikos centro – tinklalapiuose. Skaityti toliau

Lietuvos metų medį rinksime iš dvylikos atrinktųjų (video) (0)

AM.lt nuotr.

Šiemet pirmą kartą surengto Lietuvos metų medžio atrankos konkurso vertinimo komisija  jau paskelbė 12 medžių, kurie varžysis antrajame etape. Dauguma jų – ąžuolai. Tai Alkų ąžuolas, Rykantų (Viktoro Bergo) ąžuolas, Bradesių ąžuolas, Elmės šešiakamienis ąžuolas, Gudlaukio ąžuolas, Jurgio Bielinio ąžuolas, Stelmužės ąžuolas ir Vienybės ąžuolas Žeimelyje. Dalyvauti konkurse taip pat atrinkta Papilės penkiolikakamienė liepa, Darželių kaimo drevėta pušis, Raganos uosis ir Raganų eglė-Raganų šluota. Išsamiau susipažinti su šiais medžiais galima konkurso organizatorių – Aplinkos ministerijos ir Lietuvos arboristikos centro tinklalapiuose.

Skaityti toliau

R. Jasukaitienė. Atgimimo ąžuolynas – tautos dvasios simbolis (0)

Atgimimo azuolyno sodinimas_R.Jasukaitytes nuotr2

Ažūrinė žaluma sklinda nuo pakelės berželių, besikalančioj žolėj – žemės šviesa, kasdien kylanti vis aukščiau, kol pienių pūkai susitiks su nusileidusiu žemėn dangumi…Vykstame į ąžuolyną, o ąžuolaičių šakos dar nuogos – buvo paskutinis balandžio šeštadienis, tradiciškai tapęs Ąžuolyno diena.

Šiek tiek istorijos

Lietuvos Tautinis Atgimimo ąžuolynas pradėtas sodinti 1989-ais. Žmonės jo sodinti važiavo iš visų Lietuvos regionų. Skaityti toliau

Žygeivių laukia senieji Nevėžio pakrančių ąžuolai (0)

Azuolas_vstt.lt

Gegužės 21 d., šeštadienį, Krekenavos regioninio parko direkcija šių metų kviečia į pažintinį – pramoginį žygį „Senieji Nevėžio pakrančių ąžuolai“. Keliautojai žygiuos siauru takeliu, vingiuojančiu mažai žmogaus lankoma Nevėžio upės pakrante.

Žygeivių lauks turtinga pievų augalija, nuo upės užtvankos krintančio vandens šniokštimas, žydinčių ievų kvapas, lakštingalų balsai bei įspūdingi šimtamečiai ąžuolai. Programos metu vyks žaisminga viktorina su klausimais, kurių atsakymai slypės čia pat. Žygio trukmė – 1 val.

Žygi dalyvių apranga turėtų būti pritaikyta vaikščioti medžiais ir krūmais apaugusia Skaityti toliau

Ąžuolyno dienos sueiga kviečia į Ožkabalius (2)

Ąžuolyno diena | lnm.lt nuotr.

Balandžio 30 d. 12 val. Jono Basanavičiaus gimtinėje Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolyne vyks Ąžuolyno dienos sueiga. Atkurtos Lietuvos valstybės šimtmečio giraitėje trečią dvidešimt penkių ąžuolų guotą sodins Mažoji Lietuva ir žemaičiai. Minint XX amžiaus Lietuvos tremčių 75-ąsias metines, giraitėje bus sodinamas ąžuolas tremtiniams atminti.

Sueigoje gros, dainuos ir šoks Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto kultūros centro kapela „Smalinė“ iš Smalininkų, vokalinis ansamblis „Vėtrungė“ iš Viešvilės, tautinių šokių Skaityti toliau

Marijampoliečiai sodins 10 tūkstantinę ąžuolų girią (0)

azuolo-lapai-K100

Balandžio  16 dieną marijampoliečius pirmąkart pakvies masinė girios sodinimo akcija. Daugiausiai bus sodinama ąžuolų sodinukų. Tai medis simbolizuojantis lietuvybę, primenantis šalies istoriją ir meilę savai žemei, todėl jis ir buvo pasirinktas, kaip dominuojantis.

Tokios giros plotas užims net 3 hektarus šalia Marijampolės esančioje Šunskų girios kirtavietėje. „Prie šios prasmingos idėjos prisidėję marijampoliečiai galės stebėti, kaip auga giria, ją aplankyti su šeima ar draugais. Girios sodinimo akcija yra puikus būdas auginti pilietiškumą, susipažinti su gamta ir daugiau laiko praleisti su artimais žmonėmis“, – sako akcijos iniciatorius Ramūnas Burokas. Skaityti toliau

Žiemą pražydo ąžuolai (0)

Raukslinis ziurytis_vstt.lt

Gruodžio mėnesį  jauname ąžuolynėlyje nustebino belapių medžių spalvingumas. Ant ąžuolų šakų kažkas ryškiai geltonavo lyg pienių žiedai. Arčiau priėjus, gamtininkai įsitikino, kad tai grybas – raukšlinis žiūrytis (Tremella mesenterica).

Šis grybas stebina ne tik savo ryškiai geltona spalva, bet ir labai vėlyvu pasirodymu miškuose. Žiūrytis gali sėkmingai atsigauti, net po atšalimo rudens ar žiemos periodu. Skaityti toliau

Pasaulio religijų parlamente Lietuvai atstovavo Romuvos Krivė I.Trinkūnienė (nuotraukos) (13)

Lietuvos Romuvos Krivė Inija Trinkūnienė Pasaulio religijų parlamente Solt Leik Sityje (JAV), 2015 m. | Lietuvos Romuvos nuotr.

Spalio 15–19 dienomis Solt Leik Sityje (JAV) vyko Pasaulio religijų parlamentas – didžiausias pasaulyje renginys, vienijantis daugumą pasaulio religijų: krikščionybę, islamą, budizmą, senąjį baltiškąjį tikėjimą ir kt.

Religijų parlamento veikloje dalyvavo 10 000 dalyvių – 50-ties religijų atstovai iš 70-ties šalių. Tai renginys, subūręs siekiančius tarpreliginio dialogo, taikos pasaulyje, bendradarbiavimo sprendžiant svarbias pasauliui problemas.

Pirmasis šio parlamento posėdis įvyko 1893 metais Čikagoje (JAV). Skaityti toliau